Keista, kad niekas taip ir neatspėjo tikslios priežasties, dėl kurios pastebima ryški koreliacija tarp gandrų populiacijos vietovėje ir žmonių gimstamumo rodiklių.
Viskas elementaru, mieli Vatsonai 🙂
Žmonių gimstamumas atvirkščiai koreliuoja su pragyvenimo lygiu, kuris išplaukia iš pasiskirstymo tarp miesto ir kaimo vietovės bei ekonominio šalies ar regiono išsivystymo. Miestuose gyventojai turtingesni, kaimuose – biednesni. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse gyventojai irgi turtingesni, nei atsilikusiose. Turtingesni žmonės aktyviau naudoja kontraceptikus, vietoj sekso ir šeimos atranda daugybę kitų pramogų, etc. – būtent su tuo siejamas menkas gimstamumas išsivysčiusiose šalyse bei turtingesniuose regionuose.
Gandrų gyvenimo sąlygos, o rezultate – ir skaičius, tiesiogiai priklauso nuo randamo maisto. Miesto vietovėje jo beveik nėra, kaimo vietovėje – daug. Gandrų gyvenimas išties labai susijęs su žmonių veikla: daugiausiai maisto gandai randa pievose, kurių daug ten, kur klesti gan primityvi gyvulininkystė (labai silpna ekonomika). Juntamai mažiau maisto jie gali rasti smarkiai išvystyto žemės ūkio atveju (o šiltnamiuose – ko gero, išvis nieko). Vienas iš pagrindinių gandrų maisto šaltinių – varlės. Šių skaičius priklauso nuo vabzdžių skaičiaus, o vabzdžių skaičius – nuo pesticidų naudojimo. Išsivysčiusiose šalyse pesticidai naudojami aktyviai, atsilikusiose – menkai. Ir t.t.
Taigi, kaip matome, sąryšis yra – tai žmonių sugebėjimas tvarkyti ekonominį gerbūvį. Kuo tas gerbūvis aukštesnis, tuo gimstamumas mažesnis. Ir tuo gandrų skaičius mažesnis.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
na visi aplink vaiksčiojo, bet tikrai įdomu buvo, ačiū 🙂
Bendrą daugiklį atrasti labai dažnai būna sunku. Dėl to neretai daromos klaidingos išvados. Šiuo pavyzdžiu norėjau parodyti tiktai tai, kad statistinė koreliacija nebūtinai rodo tai, kas atrodo.
Tarp kitko, medicinoje, kur dažnai daromi statistiniai tyrimai, siekiant identifikuoti ligų priežastingumą, panašios problemos kyla labai neretai, bene ryškiausiai tai matosi dietologijoje.
Na, taip ir arklius su gimstamumu susieti galima -- mieste mažėja, kaime traktoriai keičia. Jei nebūtum parašęs, jog tai pokštas …
Ne, arklių ar kitų gyvūnų populiacijos taip tiesiogiai nekoreliuoja.
Aha, XIX-a. pab
Ir kontraceptikai, ir pesticidai, ir ko tik ten nebuvo.
Re: Aha, XIX-a. pab
Buvo žemės ūkio šakų, pramonės ir miestų, pramogų ir t.t. pasiskirstymas, kuris įtakojo pasiskirstymą lygiai taip pat. Gal būt ilgalaikėje skalėje vienai vietovei sąryšio neatrastum, bet pasiskirstymas pagal vietoves -- tipinis. Būtent todėl šitas ir pakliuvo į statistinių keistenybių aukso fondą.