Vienas senas statistinis pokštas – II

Keista, kad niekas taip ir neatspėjo tikslios priežasties, dėl kurios pastebima ryški koreliacija tarp gandrų populiacijos vietovėje ir žmonių gimstamumo rodiklių.

Viskas elementaru, mieli Vatsonai 🙂

Žmonių gimstamumas atvirkščiai koreliuoja su pragyvenimo lygiu, kuris išplaukia iš pasiskirstymo tarp miesto ir kaimo vietovės bei ekonominio šalies ar regiono išsivystymo. Miestuose gyventojai turtingesni, kaimuose – biednesni. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse gyventojai irgi turtingesni, nei atsilikusiose. Turtingesni žmonės aktyviau naudoja kontraceptikus, vietoj sekso ir šeimos atranda daugybę kitų pramogų, etc. – būtent su tuo siejamas menkas gimstamumas išsivysčiusiose šalyse bei turtingesniuose regionuose.

Gandrų gyvenimo sąlygos, o rezultate – ir skaičius, tiesiogiai priklauso nuo randamo maisto. Miesto vietovėje jo beveik nėra, kaimo vietovėje – daug. Gandrų gyvenimas išties labai susijęs su žmonių veikla: daugiausiai maisto gandai randa pievose, kurių daug ten, kur klesti gan primityvi gyvulininkystė (labai silpna ekonomika). Juntamai mažiau maisto jie gali rasti smarkiai išvystyto žemės ūkio atveju (o šiltnamiuose – ko gero, išvis nieko). Vienas iš pagrindinių gandrų maisto šaltinių – varlės. Šių skaičius priklauso nuo vabzdžių skaičiaus, o vabzdžių skaičius – nuo pesticidų naudojimo. Išsivysčiusiose šalyse pesticidai naudojami aktyviai, atsilikusiose – menkai. Ir t.t.

Taigi, kaip matome, sąryšis yra – tai žmonių sugebėjimas tvarkyti ekonominį gerbūvį. Kuo tas gerbūvis aukštesnis, tuo gimstamumas mažesnis. Ir tuo gandrų skaičius mažesnis.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

6 thoughts on “Vienas senas statistinis pokštas – II

    1. rokiskis Post author

      Bendrą daugiklį atrasti labai dažnai būna sunku. Dėl to neretai daromos klaidingos išvados. Šiuo pavyzdžiu norėjau parodyti tiktai tai, kad statistinė koreliacija nebūtinai rodo tai, kas atrodo.
      Tarp kitko, medicinoje, kur dažnai daromi statistiniai tyrimai, siekiant identifikuoti ligų priežastingumą, panašios problemos kyla labai neretai, bene ryškiausiai tai matosi dietologijoje.

      Reply
  1. e_griseus

    Na, taip ir arklius su gimstamumu susieti galima -- mieste mažėja, kaime traktoriai keičia. Jei nebūtum parašęs, jog tai pokštas …

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Aha, XIX-a. pab
      Buvo žemės ūkio šakų, pramonės ir miestų, pramogų ir t.t. pasiskirstymas, kuris įtakojo pasiskirstymą lygiai taip pat. Gal būt ilgalaikėje skalėje vienai vietovei sąryšio neatrastum, bet pasiskirstymas pagal vietoves -- tipinis. Būtent todėl šitas ir pakliuvo į statistinių keistenybių aukso fondą.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *