Naminis alus

Naminį alų išsivirti daug paprasčiau, negu paprasta, o Lietuvoje dar ir įranga bei gatavomis medžiagomis jau prekiaujama, tad galima būtų tiesiog bute pasigamint, nuo A iki Z. Ir kainos priimtinos – pora šimtų litų už visus tuos chemiškai intertiškus indus, burbuliatorius, kamštelius buteliams, salyklus ir taip toliau. Ir su ta pačia įranga ne tik alų, bet ir girą galima taip pat patogiai daryt 🙂

Naminio alaus įrangos ir salyklo parduotuvė internete, jei kam prireiktų – http://www.savasalus.lt/

Jei kas nors jau virėt alų arba pirkot iš ten, ar šiaip bandėtės kokį alų-girą namie virti – pasidalinkit patirtim, nes mano aludarystės bandymai buvo labai jau seniai.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

64 thoughts on “Naminis alus”

  2. Anonymous

    Indre
    Jus cia atrodot kaip is medzio ispuoles su tokiais klausimais. Ir mes seimoje ir musu draugai daro alu arba bent jau gira. O is daigintu grudu (salykliniu) galima virti labai skania saldzia kose vaikams, joje labai daug vitaminu -- daug geriau uz bet kokius sausus pusrycius. Musu abu vaikai ir vienus grudus triauskia kaip saulegrazas kokias.

    Reply ↓
      1. Anonymous

        Re: Indre
        Ne tas zodis sveikas. Ten daugybe visokiu vitaminu, mikroelementu ir fermentu ir kartu ji saldi, nors visai be cukraus. Pabandykit pats kada issivirti.
        Beje, jusu apsauga nuo robotu kazkaip labai idomiai cia sutapo ir praso kad ivesciau „brewers browned“ 🙂

        Reply ↓
  3. megejas

    Viriau, ragavau, ir ne vieną kartą -- skonis -- labai geras, nepkartojamas (juk sau darytas ;). Tiesa sakant, tik paragavęs gyvo naminio alaus bei daugiau ta tema pasidomėjęs supratau, kaip ilgai ir negailestingai mane apgaudinėjo mūsų alaus pramonė, skiesdama alų bei daineles apie neva „geriausią ką turim“, nutylėdami apie egzistuojančią pasaulyje plačią paletę alaus rūšių bei skonių. Bet tai buvo prieš keletą metų. Padėtis po truputį gerėja, atsiranda ir įvairesnio importinio alaus, ir mažieji Lietuvos aludariai stengiasi (tiesa, ne visi, vis dar nemažai pasitaiko chaltūros), ir namie štai dabar galima be problemų išsivirti. Taigi, liaudis šviečiasi, gal ir į gerą… 🙂

    Reply ↓
    1. rokiskis Post author

      Tarp kitko, girdėjau apie high gravity technologiją, kiek supratau, visi didieji Lietuvos aludariai jau taiko -- viena rūšis alaus gaminama, kaip koncentratas, o paskui užgazuojama, pridedama skirtingi kiekiai prieskonių ir skiedžiama, pilstant į skirtingus butelius.
      Kažkada buvau suradęs ir apie pramoninius alaus miltelius puslapį įdomų, čekišką -- tiesiog ištirpint vandeny, papildyt alkoholiu, užgazuot -- ir alus. Tiesa, Lietuvoj tokiu metodu gamintą „alų“ įstatymai draudžia vadinti alumi, man rodos.

      Reply ↓
      1. megejas

        Pagal įstatymą, Lietuvoj pagamintą alų galima skiesti iki 25% tūrio vandens. Kad tai nekristų labai į akis net tūkstantmetį alaus darymo procesą sugebėjo alaus gaminimo taisyklėse (įstatyme) pritaikyti sau. Ten netikėtai, jau išrūgęs alus tampa alaus subproduktu, o dadėjus vandens ir dar ko ten deda, bei dirbtinai prisotinus angliarūgšte vėl tampa alumi -- žodžiu -- vietoj įprasto proceso žaliavos->subproduktas->alus Lietuvoje „alaus gėrimo“ gamyklose naudojamas proceas žaliavos->subproduktas->alus->subproduktas->“alaus skonio gazuotas alkoholinis gėrimas“. Žodžiu, viskas daroma išskirtinai tik dėl pelno, todėl ir kokybės manau neverta tikėtis. Ai, galėčiau čia rašyt ir rašyt, bet internetas ir taip pilnas ta tema prirašytas, o kaip sakoma -- geriau kartą pačiam pabandyt nei 10 kartų nepabandyt 🙂

        Reply ↓
        1. Anonymous

          Indre
          Tai reiskia visi alaus gamintojai taip gamina, is chemijos? Parasykit placiau nes ne iki galo supratau kaip jie taip padaro…

          Reply ↓
          1. megejas

            Re: Indre
            Sakau nesilaiko tradicinio proceso, kurio dėka alus ir yra alumi, su savo skoniu bei visom kitom teigiamom savybėm. Labai čia daug reikėtų aiškintis jei nesate susipažinusi su alaus darymo procesu, bet trumpai paaiškinau atsakymu aukščiau:
            Normalus procesas:
            žaliavos->subproduktas->alus
            Lietuvoje įstatymiškai leidžiamas bei daugumos naudojamas:
            žaliavos->subproduktas->alus->subproduktas->“alaus skonio gazuotas alkoholinis gėrimas“ (arba tai, ką jie melagingai vadina „alumi“)

            Reply ↓
            1. Anonymous

              Debilai
              gal nekliedekit ka? lietuvoje nei viena gamykla high gravity nenaudoja, o lietuviskas alus laimi pasaulinius konkursus. aisku jei norit gert savo namini marmala tai gerkit

              Reply ↓
                  1. rokiskis Post author

                    Re: Debilai
                    Mielasis, kliedite būtent jūs. Įsiveskite į google frazę „high gravity site:.lt“ ir labai nemažai informacijos apie tai surasite. Kita vertus, vargu, ar jums tai padės, tad siunčiu tamstą gerti gamyklinės gazirovkės, laimėjusios pasaulinius konkursus 🙂

                    Reply ↓
                    1. giedrius_v

                      Re: Debilai
                      Smalsumo dėlei įvedžiau tą frazę į gūglą. Neradau nei vieno linko, kurį galima traktuoti kaip įrodymą, jog „taip, šis aludaris naudoja High Gravity technologiją, štai dokumentai, arba štai oficialus gamyklos pareiškimas, arba aš ten dirbu ir savo akimis mačiau“. Krūva spėlionių tai taip, išlindo, iš serijos „kitaip ir negali būti, nes valdžioje visi svoločiai, ir kas galėtų paneigti kad“. Deja, nei vieno konkretaus fakto. Jeigu pražiopsojau konkretų linką gūglo paieškoje, tai parodyk man jį, nepasididžiuok :{)

                    2. rokiskis Post author

                      Re: Debilai
                      Tai jo, žinoma, bet kurį straipsnį (įskaitant aludarių gildijos atstovų pareiškimus) galim pavadinti spėlionėmis, o tu tikėjaisi rasti high gravity naudojimo reklamas ar vidinę įmonių dokumentaciją? 🙂
                      High gravity masiškas naudojimas išlindo 2004, kai VŽ paskelbė straipsnį apie tai, apklaususi stambių alaus įmonių vadovus. O paskui pasipylė krūvos teiginių, esą „tik alkoholio kiekiui sureguliuoti“ ir pan.. Pastebėk, didieji alaus gamintojai patys neneigia, o pripažįsta tą naudojimą, nors ir skleidžia informaciją apie tai, kad šita „high gravity“ -- tai nieko blogo.
                      Palyginimui, pabandyk atrasti panašią informaciją apie „pieniškų dešrelių“ gamybą -- iš ko jos gaminamos, žino visi, o vat „įrodymo“ -- nei vieno. Tačiau apie tai, iš ko ir kaip jos gaminamos, žino ko gero kiekvienas, kas bent kiek maisto pramonės technologija domėjosi.

                    3. giedrius_v

                      Re: Debilai
                      > Pastebėk, didieji alaus gamintojai patys neneigia, o pripažįsta tą naudojimą,
                      Vėlgi, konkrečių linkų su tai iliustruojančiais _faktais_ nebus? Na, tarkim, interviu su tais gamintojais, kur didysis alaus gamintojas pripažįsta high gravity technologijos naudojimą savo įmonėje?

                    5. pipedija

                      Re: Debilai
                      Mielas Giedriau Vilpišauskai, ar jūs pablūdote, tikitės, kad vertelgos patys noriai pasakos apie tai, kaip alų vandeniu skiedžia?

                    6. giedrius_v

                      Re: Debilai
                      Ne, bet be konkrečių faktų ir įrodymų tokie teiginiai, jog „juk visi žino, kad šios gamyklos naudoja high gravity“ (lygiai kaip ir, beje, „visi žino, iš ko tos dešrelės padarytos“) savo verte tolygūs bobučių plepalams. Linkas į Verslo Žinių puslapį -- jau geriau, nuo to ir reikėjo pradėti.

                    7. rokiskis Post author

                      Re: Debilai
                      Man labai keista, kad tu to linko neatradai -- jis bene pirmas ar tai antras man lenda Google paieškoj.

                    8. grippen

                      Re: Debilai
                      Tai štai kas pas mus gauna pinigus už high gravity alaus ir glutamatais apnuodyto maisto reklamą 😀

                    10. grippen

                      Re: Debilai
                      Kas galėtų paneigti, kad?
                      Na tik pats Giedrius žinoma, bet neigti jau tiek prisiblezvygojus reikėtu su įrodymais, dokumentais, ar pareiškimais gamyklų oficialiais.

                    11. rokiskis Post author

                      Re: Debilai
                      Klausyk, bet rimtas. Juk gliutamatai taigi gaminami iš alaus bravorų atliekų -- iš mielių nuosėdų, to dumblo, kur susidaro. Ar tau neatrodo, kad atsekėm?

            2. zeppelinus

              Re: nesilaiko tradicinio proceso
              Norėjau paklausti -- o Biržų ar kitų mažųjų daryklų alus, kur silpnesnis (Miežinis, pvz.) -- irgi skiedžiamas iš stipresnių rūšių?
              Nes aš tokį stengiuosi pirkti parduotuvėje, su viltimi, kad jis gaminamas tradiciškai ir iš natūralių ingridientų.

              Reply ↓
              1. rokiskis Post author

                Re: nesilaiko tradicinio proceso
                Garantuoti aišku negaliu, bet kiek žinau, Biržų visgi gaminamas tradiciniais būdais.
                O visą tą high gravity naudoja Utena, Švyturys, Kalnnapilis, Ragutis ir Tauras, gal dar ir Gubernija, nors dėl pastarosios nesu tikras. Užtat turiu nerišlių įtarimų, kad Rinkuškių darykla gali naudoti tą high gravity. Bet tik įtarimų, susijusių su jų dalyvavimu tame didžiųjų kartelyje -- jokios info realiai neturiu, o ragavau jų paskutinį kartą prieš 3 metus, tai kaip sakant, negaliu nei spėti.
                O Biržų alus išties labai neblogas, nors kai kuriuos receptus jie atrodo, kažkiek supaprastinę yra, kaip jiems patogiau, tad gaunasi truputį sunkokas (kaip ten sako -- molingas). Bet geriant jaučiasi tikras mielių prieskonis, kurio gazirovkėje nei pėdsako nėra.

                Reply ↓
              2. popas

                Re: nesilaiko tradicinio proceso
                Mažųjų aludarių asociacija, kuriai priklauso Biržų alus, Panoras, Kauno alus ir Pasvalio gėrimai (bent įkūrimo metu buvo šie) įsipareigojanenaudoti High gravity technologijos.

                Reply ↓
                1. rokiskis Post author

                  Re: nesilaiko tradicinio proceso
                  Geras kontrastas tai didžiųjų aludarių asociacijai, kuri man rodos nieko neįsipareigoja, o tik skelbia propagandas apie savo alaus natūralumus.

                  Reply ↓
                  1. grippen

                    Nueikit ir pasižiūrėkit
                    Dar vienas įdomus momentas -- Biržų alus priima ekskursijas, kurių metu galima apeiti visą alaus daryklą (po jos savaime suprantama -- degustacija). O va pabandykit įsiprašyti ekskursijon į švyturius kalnapilius. O tada paspėliokime, ką jie ten slepia nuo savo vartotojų 🙂

                    Reply ↓
                    2. rokiskis Post author

                      Re: Nueikit ir pasižiūrėkit
                      Jo, čia geras pastebėjimas 🙂 Šiaip, iš bendros praktikos -- jei įmonė turi, ką slėpti nuo savo klientų, tai visada yra ryškus simptomas, kad su kokybės valdymu yra labai gilių bėdų -- tiek gilių, kad įmonės vadovybė laiko jas neišsprendžiamomis.

                    3. megejas

                      Re: Nueikit ir pasižiūrėkit
                      Jo, didžiausia bėda tokiais „neišsprendžiamais“ atvejais yra godumas.

                    4. rokiskis Post author

                      Re: Nueikit ir pasižiūrėkit
                      Žargoniškai tai vadinama „optimalus resursų panaudojimas“.

          2. rokiskis Post author

            Re: Indre
            Jei teisingai supratau Mėgėją, gamyklos daro taip:
            pirma padaromas kraštutinai tirštas alus, bet jis pavadinamas ne alumi, o subproduktu, tada jau jis skiedžiamas tiek, kiek reikia, o paskui jau pavadinamas proceso aprašyme alumi, o tada jau skiedžiamas vėl. T.y., įstatyminiai ribojimai apeinami, alaus raugimą vadinant ne alumi, o kažkaip kitaip, rezultate formaliai įstatymo laikomasi, bet visvien gaminamas kažkoks truputį limonadas.

            Reply ↓
            1. megejas

              Re: Indre
              Esmė tame, kad alaus misa (subproduktas) kai rūgsta, kiekvienas jos lašas perdirbamas mielių ir tokiu būdų subproduktas virsta produktu -- alumi. Pagal high gravity technologiją iš pradžiu pagaminama alaus misa, tada rauginama specialiomis, aukštą alkoholio koncentraciją toleruojančiomis mielėmis -- gaunamas labai stiprus neapyniuotas alus t.y. galutinis produktas. Va čia ir prasideda makliavonės. Pilamas vanduo, dedamos visokios kvapo emulsijos ir koncentratai, pripučiama angliarūgštės, ir visa tai jau nebefermentuojama, todėl tos medžiagos nebeperdirbamos mielių, todėl gaunasi tiesiog skiestas alus -- iš to ir kokybė prasta, ir visi alūs kaip vienas gali pasirodyti.

              Reply ↓
              1. grippen

                Viskas labai teisingai surašyta, tik pridėsiu dar vieną niuansėlį: skiesti tą „alų“ prieš pilstant į butelius paprastu vandeniu būtų negerai, nes vandenyje ištirpes deguonis sureaguotu su tuo brudu ir jį iš esmės supūdytų. Todėl tą vandenį pirma nudeguonina specialiose kolonose su iš Vokietijos vežamomis granulėmis, dėl kurių poveikio organizmui kyla nemažai klaustukų.

                Reply ↓
  4. ashtroka

    Aga, nepaklausiau tėvo alaus recepto, bet turbūt ir nebeklausiu. Nebent atšils mūsų fronte.
    Brolis naminį vyną darydavo, turėjo indus, vamzdelius, spec.mielių yra pirkti. Jau nebe naujiena Lietuvoj.

    Reply ↓
    1. rokiskis Post author

      Na, vynas -- kiek kita tema, bet irgi įdomi 🙂 Paaugliu būdamas, buvau slapta pasigaminęs, ir kaip bebūtų keista, gavosi visai neblogas, bent jau lyginant su daugelio kitų naminiu vynu.
      O su tėvuku susitaikyk -- gausi alaus receptą, galėsi virti tradicinį senovinį, vyras tave dievins 🙂

      Reply ↓
    1. rokiskis Post author

      Ibicusai, jei aš tavo linkus pradėsiu vadint reklama, tai tada tave patį liks pavadinti spameriu 🙂
      Ar virei kada alų pats? 🙂

      Reply ↓
      1. ibicvs

        Rokiškuti -- neturiu nieko prieš reklamą, jei ji bent kiek palengvina friendų išgyvenimą sunkmečiu. Nekenčiu pigios! 😉
        > Ar virei kada alų pats? 🙂
        Dar ne -- tik samanę, bet tai buvo labai seniai. Anas baudžiamasis kodeksas prieš kelis metus nustojo galiojęs, pagaliau.

        Reply ↓
        1. rokiskis Post author

          Ibicėli, manau, kad tu prašaisi pasiunčiamas 🙂 Kita vertus, px., kiekvienas gali čionai rašyt belenką, ką prisigalvoja, tad px.. Gal ir reklama -- pamačiau, kad galima nusipirkt, vat ir reklaminu, kad bendraminčių atsirastų 😀
          O dėl samanės -- kažkada irgi visai rimtai buvau sugalvojęs, kad reiktų paslapčiukais išsivaryt, bet paskui kai įvertinau, kiek visgi krušliavos, tai nutariau, kad neverta 🙂
          Dar buvo tokia idėja, kad absentą varyti -- tai, beje, berods ir legalu netgi gaunasi, nes tu negamini spirito, o perki valstybinį, bet ir su tuo absento varymu irgi problemų pakanka.

          Reply ↓
          1. ibicvs

            > vat ir reklaminu, kad bendraminčių atsirastų 😀
            Domėjausi prieš metus tais aparatais, ale su jais tiek pisalynės -- bačkų dezinfekcija, butelių dezinfekcija, reikia stebėti slėgį, cukraus lygį etc. -- vos ne ligoninė. Be to, man tokių aparačiukų kokių 10 reikia, bo baisiai mėgstu alų (kaip pakankamai informuotas ir integruotas į Lietuvos visuomenę bezrodnas kosmopolitas 🙂
            O absentas, tarp kitko -- labai gers daigc nuo gripo, turėk omeny. Pastato ant kojų per naktį. Neįtikėtina, bet faktas -- patikrinta ant gyvo žmogaus 🙂

            Reply ↓
            1. rokiskis Post author

              Aš tai kiek atsimenu, tai visa dezinfekcija -- kad verdančiu vandeniu kubilą ar kibirą, kuriame raugi, reik nuplikyt, o dėl slėgio ar cukraus lygio -- tai nei nesu pagalvojęs apie tai kažkaip -- tais senoviniais laikais, kai bandžiau, tai padariau ir viskas, ir gavosi. Čia reiktų gal, kad koks Mėgėjas papasakotų daugiau apie tas technologijas.
              O dėl absento -- kažkada mėgau, bet pachmielas nuo jo baisus, tai dėl to pomėgis baigėsi 🙂

              Reply ↓
              1. megejas

                Na taip, ibicvs teisingai pastebėjo, kai kurie aludariai veik išprotėję dėl sanitarijos bei kitų proceso niuansų. Aš tai kuo paprasčiau stengiuosi į visą tai žiūrėti -- juk senoliai be jokiu ypatingu ten sanitarijų alutį darydavosi ir dezinfekciją atlikdavo, kaip Rokiškis minėjo -- tiesiog verdančiu vandeniu, ko manau namų sąlygomis pilnai pakanka.
                Slėgiai, cukrūs, matavimai -- visa tai aš palieku manjakams visokiems, tegu domisi, kad įmodu, aš tiesiog pagal instrukciją įdedu visko ko reikia ir gaunasi rezultatas puikus, o su laiku įsikerti ir į kitas smulkmenas. Esmė -- net ir pirmą kartą kai dariau, aklai, tiesiog pagal instrukciją -- alus man gavosi geresnis nei iki tol buvau ragavęs pirktinio.

                Reply ↓
    1. rokiskis Post author

      Re: Justinas
      Tai iš esmės paprastai -- iš nesmarkiai susmulkintų salyklo grūdų išverdi misą -- tokį „kompotą“, į virimo pabaigą apynių dar pridedi (nors beje, jie nėra privalomas alaus komponentas), o paskui, kai atauš -- nupili šitą visą „kompotą“ į kibirą, palauki, kol atvės, įdedi mielių (jas prieš tai sukelti reikia -- duoti valandą pastovėt puoduke su saldintu vandeniu) ir palieki kelioms dienoms. Į pabaigą išneši į balkoną (žiema -- geras metas), kad atvėstų gerai ir mielės su nuosėdom nusėstų ant dugno, tada atsargiai supilstai į butelius ir juos palieki kokiai savaitei-dviem.
      Aišku, galima ir dar burbuliuojantį išgert, be jokio ten buteliavimo 🙂
      Šiaip, technologija veik nesiskiria nuo giros, tiesą sakant, tik kad mišinys daromas riebesnis, saldesnis, ilgiau truputį palaikomas ir laipsnių daugiau 🙂

      Reply ↓
      1. Anonymous

        Re: Justinas
        o prie tų rinkinių bus instrukcija kokia ar, kaip rašei, iš akies ten pabert visko į bendrą puodą? Nes aš nežinau ir kaip girą virti.. 🙂

        Reply ↓
    2. pipedija

      Re: Justinas
      Mielas ir brangus Justinai, mes jau gavome pažadą iš vieno garsiausių lietuviškų naminių aludarių, kad tasai mums parašys straipsnį, pagal kurį alų namuose galėtų išsivirti net ir idijotas!
      Taip kad sekite Pipediją ir pačiu greičiausiu laiku viską sužinosite!

      Reply ↓
  9. Anonymous

    Pirkau salyklo iš jų
    Sveiki, dėl įdomumo nusipirkau salyklo poros rūšių bei apynių (nu pasirinkimas didelis tikrai, kainos tokios nera jau pacios maziausios, bet teisingos, kaip Brouwland parduotuvej) Patiko šiaip, atsiėmiau pas juos ofise-parduotuvej, tokie jauni bachuriukai, bet malonus. Nu žiūrėsim kaip alus gausis. Bent jau peikt parduotuvės pradžioj nėra ko, girt dar neskubėsiu, tegul užsitarnauja gerą vardą 😉
    Povke

    Reply ↓
    1. rokiskis Post author

      Re: Pirkau salyklo iš jų
      Lietuvoj dar Agrotema berods „prekiauja“, bet kiek girdėjau atsiliepimų, tai pasirodo, nei vienos prekės pas save neturi, tai tipo jei užsisakai, tai reikia laukti, kol pakeleivinga fūra atgabens… Nežinau, ar tiesa.

      Reply ↓
      1. megejas

        Re: Pirkau salyklo iš jų
        Ne, nu yra agrotemoj šiek tiek prekių, aš tik iš bičiulio girdėjau, kuris pas juos anksčiau pirkdavo, kad dažnai pamiršdavo įdėti ką nors į siuntini… tai užknisa -- gauna siuntinį, tada dar pora savaičių aiškinasi ir laukia kol atsiųs tai ko trūksta, o alaus negali išsivirt… Kartą net neapsikentęs pats lėkė į Šiaulius pasiimt ką pamiršo anie įdėti, nes reikėjo jam alaus kažkokiai ten šventei artėjančiai. Dar Kaune yra firmelė, kurioj galima nusipirkt, tik pas juos, kiek žinau 1 rūšies salyklas ir 1 rūšies apyniai 😀

        Reply ↓
    2. megejas

      Re: Pirkau salyklo iš jų
      O tai kas čia teisingo, kad kainos kaip Brouwland parduotuvej? Brouwland kaip suprantu Belgijoj, o ten, kaip žinia ir atlyginimai kitokie ir t.t…

      Reply ↓

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *