Norvegiška liga – komunistiniai naftos spąstai

Kažkada, man rodos, esu šį bei tą rašęs apie tai, kaip gamtiniai resursai žlugdo valstybes. Štai olandiška liga momentaliai tapo klasika dar prieš pusę šimtmečio: anuomet atradę pas save dujas, olandai susidūrė su tragiškai greitu darbo jėgos brangimu, kuris baigėsi tuo, kad ne tik pastrigo eksportas, bet krito net ir pragyvenimo lygis. Žodžiu, atlyginimai dideli, bet kainos kyla dar greičiau, o dėl to kyla poreikis didesniems atlyginimams, o jau dėl to ima rastis dar ir bedarbystė. Olandija tik per plauką išvengė kolapso.

Kai kuriose šalyse ekonomika yra valdoma socialistiškai. Norvegija yra viena iš tokių valstybių.

Kai kuriose šalyse ekonomika yra valdoma socialistiškai. Norvegija yra viena iš tokių valstybių.

Dar didesnė katastrofa, radus iškasenas, ištiko Nauru salą: anie ėmė kasti fosfatus, tapo turtingiausia pasaulio valstybe, baisiausiai investavo į savo ekonomiką, statė viešbučius, steigė mokymo įstaigas, norėjo tapti pasauliniu stebuklu, tačiau pasibaigus iškasenoms, visvien nuėjo į bankrotą. Aišku, jie žinojo, kad taip gali atsitikti, todėl kaupė rezervus, tačiau absurdiška pseudoekonomika davė rezultatą – visos santaupos buvo labai greitai iššvaistytos. Panašiu keliu eina ir pasauliniu turto simboliu tapęs Dubajus – irgi kiša pinigus į neaišku ką, o kai baigsis nafta, tai baigs kaip ir visiems kitiems.

Dabar gi matome ir visai kitokį scenarijų – norvegišką ligą, kuri sugeba tiesiog supūdyti kadaise visai sėkminga buvusią šalį, nors valdžia ir bando išvengti tokių efektų: šalis sparčiai bėga į visišką socializmą, daro ekonominius absurdus ir patys bando save sunaikinti. Norvegija tvarkosi taip, kad jei dabar nafta pasibaigtų, jų neišgelbėtų jokie rezervai, kuriuos jie bando sukaupti – po kelerių metų jie imtų emigruoti kur akys veda, netgi į Lietuvą. Apie 60% Norvegijos eksporto sudaro nafta ir dujos, iš likusios dalies dar prisideda aliuminis, elektra ir kiti resursai. Faktiškai tai yra resursų šalis, kaip kokia Nigerija.

Niekam nėra paslaptis, kad naftos pinigais aptekę norvegiški biurokratai priėjo iki to, kad dalina dotacijas verslui, kad šie darbuotojus samdytų, nes kitaip išvis žmonės nenori nei dirbt, nei verslo turėt (buvo kadaise pasitaikęs vertinimas, kad jei nebūtų darbo vietų dotacijų, bedarbystė ten jau dabar siektų ~40%). Realizuojama tai per fondų paramą smulkiam ir vidutiniam verslui kurtis ir plėstis – toks vaizdas, kad be valstybės ten niekas negali susikurti. Taigi, norite priimti kelis naujus darbuotojus į darbą – kreipkitės į valdžią ir gausite pinigų atlyginimams. Tur būt nereikia aiškinti, kad tie pinigai iš naftos ir jie tokiu būdu tiesiog praėdami: bedarbystė tesiekia kokius 3%, bet ką ten jie dirba – visiškai neaišku. Apie 50% žmonių įdarbinti viešąjame sektoriuje, 23% – prekyboje, o kas lieka?

Valdžia kiša milžiniškus pinigus į visokias menamas įnovacijas, bet pagal realų inovacijų lygį Norvegija velkasi visos Europos subinėje. Ir kartu turi baisiai didelį BVP, kuris, pasigilinus, pasirodo tėra bubulas iš naftos, visokių dotacijų su pašalpomis bei nesveikai išpūstų atlyginimų. Žodžiu, kad ir kaip bebandoma kažką vaizduoti, naftos pinigai elementariai yra sistemingai švaistomi ir praėdami. Aišku, kol naftos ten daug, tol švaistyti yra ką. Taigi, biurokratai tą ir daro – už naftos pinigus per visokias socialines ir skatinimo programas didina savo įtaką.

Kai ekonomistai atranda, kad Norvegijos BVP nesveikai didelis, tuo tarpu įmonių investicijos į tyrimus – nesveikai mažos, tai visiems viskas pasidaro aišku: jei BVP gaunamas be proto (t.y., be research and development sudedamosios), tai reiškia, kad parduodami žemiausio technologinio lygio produktai, kitaip tariant – žaliavos (tą ir matome iš eksporto struktūros). Bet bandydami pavaizduoti, kad viskas ne taip blogai, nekatrie jų veikėjai ima skleisti kliedesius apie tai, kad čia esąs mokslu nepaaiškinamas ekonominis stebuklas – koksai tai „Norvegiškas paradoksas“. Idiotai.

Kokio galima tikėtis stebuklo, kai valdžia reikalauja, kad kompanijų valdybose būtų priimama ne mažiau nei trečdalis darbuotojų atstovų, kurie gali imti ir užblokuoti bet kokius sprendimus? Socialistinis valdymas.

Naujesnis dalykas, berods tik šiemet Norvegijoje įvestas – visai jau nuostabus: valdžia, pasirodo, ėmė nustatinėti atlyginimus, kuriuos verslas turi mokėti vienų ar kitų specialybių darbuotojams. Suprantate, paskaičiuoja kažkokius neaiškius vidurkius ir pareiškia, kad pvz, koks nors tinkuotojas privalo gauti atlyginimą, ne mažesnį, nei vidutinis. Nesvarbu, kiek kokybiškai ir ką tinkuoja – svarbu, kad atlyginimas atitiktų valdžios nustatytas normas.

Žinote, kodėl į Norvegiją plūsta emigrantai iš kitų šalių, dirbantys visokiose statybose ir išvis kur papuola? Ogi pasirodo ne dėl to, kad jais norvegai rūpintųsi, o todėl, kad jei imigranto darbo laikas neviršija trijų mėnesių, tai jo darbo apmokėjimo reguliavimas, pačių įmonių valdymas ir pats apmokestinimas gali būti vykdomas jo šalyje, o ne Norvegijoje, kas suponuoja, jog norvegai su tokiais laikinais imigrantais konkuruoti iš principo negali ir nebegalės. Užsienio kompanijos išvengia visokių profsąjunginių kliedesių ir to trečdalio samdomų darbuotojų valdybose.

Taip ir gaunasi, kad pigiau darbininkus į statybas Norvegijoje vežiotis iš Lietuvos, dar jiems apmokant ir kassavaitinius bilietus lėktuvu į Norvegiją ir atgal, nei samdytis norvegus, kuriems valdžia nustato mokesčius ir atlyginimus, o paskui dar prikaišioja kitokių pagalių į ratus. Žodžiu, idiotų valdoma valstybė, iš kurios nieko negalime pasimokyti. Šalis, kuri pakliuvo į resursų spąstus.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook440Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

97 thoughts on “Norvegiška liga – komunistiniai naftos spąstai

  1. Pjovejas

    Teko kažkada darbo reikalais su kolega bendraut… Nu tai yra ir ten protingų žmonių, kurie ir kalba, kad iš dangaus nukritus nafta baigia pražudyt jų šalį, ale matyt adata saldi…

    Reply
  2. Johnž

    Gi Norvegija tas pats kas Švedija ir Suomija. Nemanau, kad teisinga teigti jog Norvegija tik iš naftos tegyvena. Norvegijos bankai ir finansinė struktūra tokia pats stipri kaip ir Švedijoje. Čia niekas kitas kaip tik skandinavų fenomenas.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jūs skaičius pažiūrėkite jų eksporte ir nepezėkite kliedesių apie „nėra teisinga teigti“. Ai, nors skaičius aš gi rašiau -- tai reiškia, kad prieštaraujate, nors perskaityti nesugebėjote?

      Reply
    2. Jonas Povilas N

      Dar yra Islandija,kur referendumo būdu nutarta ,jei neklystu,negrąžinti skolų UK ir Nyderlandų bankams.

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        O vat kas tenai Islandijoje ir kuo visa tai baigsis, praėjus dar kokiems 5-6 metams, kai stabilizuosis -- tai ganėtinai įdomu. Faktas, kad burbulas buvo kaip reikiant, visiškai ant lygios vietos.

        Reply
  3. Brauninkas

    Man vienok įdomu, kodėl Norvegija vis dėl to taip ir nepavirto į Nigerijos ar bent jau Rusijos tipo valstybę. Turiu omeny korupciją, galingųjų savivalę ir turtinę nelygybę. Galbūt tos pačios priežastys norvegam leis santykinai lengvai įveikti tas ekonomines ir socialines problemas, kurios kils pasibaigus naftai…
    Vakarų valstybės turi savybę kažkaip įveikti įvairiausias ekonomines problemas daug geriau, nei tai daro daugelis trečiojo pasaulio šalių. Tikrai nemanau, kad tai lemia kažkokie kultūriniai dvasingumai. Tiesiog kai jau būna visai blogai, jie kažkaip sugeba išsirinkti gerus lyderius. Na bent jau man toks įspūdis.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Klausimas yra apie išeities tašką. Norvegija į socializmą nuėjo iš gana normaliai besitvarkiusios šalies. Rusija -- iš visiško komunistinio bardako. Apie Nigeriją -- išvis atskira kalba, nes tenai reguliarūs perversmai su pilietiniais karais ir paskui atsigavimais ir vėl perversmais.

      O susitvarkyti galima tik tada, kai yra bendras supratimas apie tai, kaip pragyventi pačiam. Kai tenai jau kelintą dešimtmetį ugdomas suvokimas, kad visi gyvena iš valdžios, niekas jiems nepadės.

      Reply
  4. huge goverment sector

    Nepamirškite, ponas, Švedijos ar Danijos.
    Investicijos į inovacijos (DK) world rank 7. Investicijų į inovacijas efektyvumas (DK) world rank 78.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, tas ganėtinai būdinga skandinavams -- valdžia daro žvėrišką perskirstymą, o per valdžios rankas praėję pinigai skirstomi toli gražu ne ten, kur išties reiktų, o ir įsisavinami ne tikslingu, o maksimalaus įsisavinimo būdu.

      Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ne, ponuli, mano laikas per brangus man, kad klausyčiausi šnekų įrašų.

          BTW, jei dar apie inovacijas -- investicijų į jas lygis nieko nereiškia, efektyvumas -- irgi sąlyginis ir sunkiai paskaičiuojamas dalykas. Iš esmės, vertinimai ten ekspertiniai geriausi.

          Ką esu matęs normaliausiai atrodančio, dar prieš kokius 5 metus, nei ne seniau -- tai topus kylančių aukštatechnologinių sektorių (kaip kad biotech, lazeriai, puslaidininkiai, ITT ir pan.) ir kvalifikuotų darbuotojų atitinkamose verslo organizacijose dalinimą gyventojų skaičiui.

          Aišku, kiek tiksliai tokiuose tyrimuose tai kabinama -- sunku pasakyt. Anuo metu viršūnėse buvo Japonija, Pietų Korėja, Suomija, dar kažkas -- tiksliai neatsimenu. Užsifiksavo, kad Lietuvos padėtis buvo ne tokia jau bloga, gal kokioje 40 ar pan. vietoje bendrai, o pagal kai kuriuos segmentus -- berods ir dešimtukuose (lazeriai, biotech). O vat kelintoje vietoje ten buvo Norvegija -- neatsimenu.

          Matyt po panašių tyrimų norvegai ir ėmė kankintis, pasakodami apie tą savo norvegišką paradoksą ir tai, kaip neteisingai vertinama, neįtraukiant į inovacijas visokios naftos gavybos 😀

          Reply
          1. huge goverment sector

            Supratau, bet dar syk (minčių kratinys),

            dėl tų inovacijų, aš čia jau gerai pasirengęs atrodysiu (nagrinėjau golbal innovation index 2013, reiktu siaubingai didelio posto, kad paaiškint kaip tai veikia, o tokius postus skaito tik pas jumis, bet komentaruose ne, tai nesiplėsiu).

            Tai čia pasakyt galiu, kad Norvegija yra 16 (šešiolikta) tame reitine iš 142, kas yra nuostabu, bet, kad Graduates in science ir engineeringe ji yra 70ti ir yra dvigubai toliau nuo Lietuvos (rank 34), bet ją traukia Wikipedia monthly edits reitingas kuriame šita valstybė yra trečia pasaulyje, nes milijonui gyventojų (tarp 15-69 metų) ji padaro 15,391.9 įrašo į wikipediją, kai mes vos varganus penkis tūkstančius. Tas pats yra su Youtubu jie 12, mes 31 (nes, rokiškis neuploadina, spėju). Bet tai čia svoriai rodiklių susidėlioja panašiai lygiai ir pirma išvada, kad jie mus žiauriai lenkia.

            Bet čia padarysiu antrą dimetralią išvadą ir pasakysiu, kad mes turim galimybę Danijoj samdyti bet kokį PhD žmogų ir jam atlyginimą DU METUS mokės valstybė. Bet mes to nedarom, nes hui znaet kodėl mes to nedarom.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Na, pagal Youtube ar Wikipedijos aktyvumą spręsti apie inovacijas -- tai maždaug kaip apie naftos gavybą spręsti iš mašinų gatvėse: gal per kažkur ir yra ryšys, tik kas tai per ryšys ir ką jis rodo? 😀

              Realiai inovacijos yra naujų sektorių augimas, o ne kokių nors sričių vartojimas. Vartojimas toli gražu nerodo sektoriaus išsivystymo. Kaip pvz., Lietuvoje buvo periodas, kai mes turėjome daugiausiai mobiliakų žmogui pasaulyje, bet tai toli gražu nereiškė, kad pas mus labiausiai pasaulyje išvystytas ITT.

              Analogiškai ir su visokiais magistrais-bakalaurais: kad jų daug, tai nereiškia, kad jie tą ir dirba ar kad išvis kokį nors rezultatą duoda.

              Pagaunate apie ką aš? Problema ta, kad tiesioginiai matavimai čia ganėtinai komplikuoti, nesigauna trivialiai pažiūrėti.

              Kaip pvz., tarkime, kad turime mokslinių lazerių segmente kokius nors 80% pasaulio rinkos -- tai aiškus požymis, kad inovacijos yra realios. Bet vat pabandykim į kokį nors sąmoningą pasaulinį inovacijų reitingą įtraukti, nustatydami tinkamą vertinimo svorį (kuris dar ir kinta, o teisingai įvertinti jį galėsim tik po poros dešimtmečių, nes dabar remiamės tik spėlionėmis apie ateitį -- tame inovacijų esmė), vat ir paaiškės, kad komplikacijų labai jau daug.

              Reply
              1. huge goverment sector

                Jo jo jo, aš visiškai pagaunu irgi taip pat sutinku, kad vartojimas neparodo išsivystimo, nes čia lenkia nemažai europos -- afrikos valstybės, niekad neturėjusios telefono laido, bet turinčios visokius iPohone5 ir S4 ir dar gal net S9 maniloj gamintus.
                ir aš irgi nesuvokiu iki galo tų ryšių, bet publikacijų rezultatai t.y. susiveda į viena ir gaunas kažkoks neaiškių priežastinių ryšių reitingas. Tas yra turbūt naudinga tiems kas yra viršuj, dėl visokių derivatyvių efektų, gal net koks turtingas kazokas investuoja toj valstybėj pažiūrėjęs, kad oho kaip aukštai. Varys reiškias. Nors gal vargu.

                Trumpai labai tariant -- nežinau. 🙂

                Reply
                1. Rokiškis Post author

                  Ryšiai turi būti labai aiškūs, nes kitaip jie rodo neaišku ką. O tasai neaišku kas nelabai gali būti naudojamas įvertinimui.

                  Suprantu, kad aniems gal kitaip nesigauna, nes vertinti ateitį yra sunku, bet visgi nereikia lazdos perlenkinėti.

                  Reply
            2. Rokiškis Post author

              BTW, pakapsčiau tą indeksą. Jame mažoji dalis rodiklių išties turi kažką bendro su inovacijomis, o didesnė dalis rodo greičiau sąlygas.

              Ten truputį neteisingas grupavimas, jei iš proceso pusės pažiūrėsim -- yra skirstymas į inputus ir outputus, nors skirstyti reikia į inicijuojančius faktorius, sąlygas ir rezultatus. Kaip pvz., logistinis performansas vargu ar inicijuoja kažką, bet tai yra pakankamai stipri sąlyga. Kita vertus, išsilavinimo struktūra jau gali ir inicijuoti.

              Kiek žiūriu, atrodo Knowledge absorbtion sekcija yra pakankamai įdomi, tiksliau joje esantys pora skaičių, kurių kombinacija leidžia sudaryti kvadrantą.

              Vienas skaičius -- FDI net inflow -- pas Norvegiją 138 vieta. Gal tai reiškia, kad vietinis kapitalas išstumia užsieninį (tokia situacija yra Pietų Korėjoje ir Japonijoje), bet šiaip tas skaičius rodo, kiek perspektyvų mato užsienio kapitalas, o tai gan rimtas rodiklis.

              Kitas skaičius -- Royalty and Services fees payments -- tas netiesiogiai rodo R&D panaudojimo kompleksiškumą. Ta pati Japonija ir Pietų Korėja čia turi aukštus skaičius, bet Norvegija turi 74 vietą.

              Žodžiu, šitus du sudėjus, gal būt galime gauti seką iš investuojamų išsivysčiusių, investuojamų atsilikusių, neinvestuojamų išsivysčiusių ir neinvestuojamų atsilikusių. Arba kažką panašaus.

              Kažką tokio rodo ir Royalties and Licence fees receipts sekcija.

              Tuo tarpu tasai rodiklis, kaip Innovation Efficiency ratio -- lyg ir nelabai ką rodo. Pas Japoniją ar Pietų Korėją jis dar žemesnis negu pas Norvegiją.

              Beje, kai kurie skaičiai generuoja lolus -- pvz., Gross Capital formation -- lyderiais tampa kažkoks pasaulinis šiukšlynas, tuo tarpu realiai inovatyvios šalys atsiduria kažkur apie vidurį, kas kelia klausimą, kad gal čia irgi slepiasi kažkas, kas rodo tikrą inovacijų lygį (t.y., optimumas), tik įtraukta į indeksą absurdišku būdu, vietoje orientacijos į optimumą įkišant tūpą kiekybinį rodiklį? 😀

              Dar vienas požymis įdomus -- intensity of local competition. Šitas gali rodyti šį bei tą įdomaus.

              Bendrai imant, indeksas įdomus, bet man rodos, kad jį kuriant buvo nueita į dideles lankas apie ekonomines sąlygas, kažkokius ateities kosminius laivus ir t.t., todėl pamestas elementarus fokusavimasis.

              Reply
            3. Rokiškis Post author

              Dar, kaip pora pavyzdžių, kas išties rodo tyrimų lygį -- didžiosios kompanijos (ir specializuotos tyrimų kompanijos) stato tyrimų centrus įvairiose vietose. Pagal jų tankį iš esmės ir galima žiūrėti, kur kas ir kaip.

              Tai vat, ką esu matęs kadaise -- tai bandymą tokius centrus apibendrinti. Dabar nieko panašaus nesigavo rasti (o tai, ką kadaise mačiau, buvo išvis popierinėje spaudoje), bet kaip pvz., čia pora linkų su žemėlapiais:

              http://www.pharmaceutical-business-review.com/suppliers/pierrel-research-pbr

              http://www.dupont.com/corporate-functions/our-approach/science/science-and-technology/faqs/research-and-development-locations.html

              Reply
  5. flemch

    Dėl Dubajaus turbūt persūdėte -- dabar tariamai tik 3% jų BVP yra iš naftos ir dujų (2007 m. -- 7%).

    Beje, nosinė žodyje ‘įnovacijos’ šiame tekste puikiai tinka -- man iškart iškilo asociacijos su įkapėmis.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tame žodyje tiesiog per greitą spausdinimą padariau klaidą, ale kaip ten sako, su nusišnekėjimais būna -- nelabai jie atsitiktiniai 😀

      O dėl Dubajaus -- jei pinigai gauti už naftą ir sukišti į kokį nors viešbutį, tai ar tikrai iš viešbučio gauti pinigai nesisieja su nafta? Tas rekursijas vertinti gana sunku, bet jei pažiūrime į realias sukuriamas vertes, tai tada ir kyla klausimai.

      Reply
  6. kempiniux

    Panašu, kad laimė resursų loterijoje ne visuomet pavirsta į ilgalaikę sėkmę. Vis tik jei reiktų rinktis, kur dirbti, Rusijoje, Nigerijoje ar Norvegijoje, nebūtų labai sunku.

    Beje, o gal galima kiek plačiau apie tai, kas įkvėpė parašyti šį straipsnį?..

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Įkvėpė vis pasitaikantys idiotų kliedesiai, esą norvegai gerai gyvena, nes krūvas pinigų socialiniams fufeliams skiria. Paskutinis lašas buvo, kai sužinojau apie tuos įvestus atlyginimų reguliavimus pagal profesijas.

      Reply
  7. Saulius

    O ka geriau Lietuvos paradoksas , be jokiu profsajungu! Jeigu pats nepastreikuosi kas uz tave pakels atlyginima? Darbdavys? Si karta Rokiskus juodai nusisneki. Lietuvoj kaino kila o atlyginimai, ne, lietuvos paradoksas:-). Norvegijoj jau 9 metai su profsajunga streikavim apie 4-5 kartus. Ir kas kart atlyginimai buvo pakelti. Butent tas ir yra Lietuvos ir Norvegijos pardoksu skurtumas Norvegijoje patys zmones susitvarko ko reikia ir ko nori, Lietuvoje laukia kol kazkas kitas sutvarkys, ir nesulauke isvaziuoja!

    Reply
    1. Saulius

      Be to kas del socializmo pagyvenus skandinavijoje jau nemazai metu labai aisk, kad senojoje sovietu sistemoje niekada tokio kaip socializmo ir neturejome. Faktiskai nelabai aisku ka ten turejom:-). Kas del teisingo resursu paskirstimo, ar yra nors vienas zmogus kas gali pasakyti koks jis yra teisingas, ar cia ne tas pats kaip diskutuoti kas gerisu vakarienei vistiena ar kiauliena? Kas turi ta kristala kuris nusako ateiti? Kai cia gyveni ir sutinki su ta paziura, kad kodel reikia visu tu skirtingu produktu parduotuvej jeigu uztenka vieno. Masina, alkoholis, tobakas, cukrus ir dar daug kas tai nera butinybe, bet prabanga tai ju sprendimai yra labai logiski.

      Reply
    2. Rokiškis Post author

      Jūs, ponuli, esate būtent toksai tipažas, kuris galvoja, kad pinigai atsiranda iš niekur.

      Norvegija būtent todėl ir tampa tokie briedo šalimi, kad pinigai atsiranda iš niekur (t.y., iš iškasenų), o paskui į jus panašūs durniai įsivaizduoja, kad taip ir yra, kad pinigai iš niekur, juos tiesiog reikia paskirstyti kažkaip.

      Panašūs į jus galvoja, kad ne dirbti reikia, o išsireikalauti iš kažko, kad tas kažkas duotų.

      Reply
      1. Saulius

        Niekada nezinai kada pinigai atsiras ir kada jie pradinks, todel nera ko per dau sau sukti galvos. Nezinau kaip Lietuvoj, bet Norvegijoj jie ant medziu auga. O ka Rokiskis zino kita buda pinigams isgauti? 😀

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Skirtingai nuo tamstos, aš žinau, kad pinigai uždirbami. O tamstai čionai ne vieta. Keliaukite iš čia ir negrįžkite.

          Reply
  8. Vaidas

    O kiek į R&D deda kitos šalys? Kiek Lietuva? Būtų įdomu sužinoti… Gal gali pasidalinti šaltiniais?

    Reply
      1. Vaidas

        Tas taip pat įdomu. Šaltinius į studiją (apie abu dalykus)! Jeigu turite pasamprotavimų, kodėl taip yra (neskaitant akivaizdaus nesuvokimo, kur reikia investuoti), jie taip pat būtų įdomūs.

        Reply
  9. marius

    Labai keistas straipsnis, verciantis abejoti autoriaus ziniu saltiniais… Norvegija visu pirma toli grazu neislaidauja naftos ir duju pinigais. Visi pinigai is naftos ir duju pramones yra pervedami i specialu fonda. Isnaudoti galima iki 4 proc fondo vertes per metus. Fondas yra investuojamas ir siuo metu fonde jau sukaupta daugiau negu 1 mlj kronu kiekvienam norvegijos gyventojui.
    Atmetus naftos ir duju pinigus (taip vadinama Jurine ekonomika), zemynine ekonomika vis dar auga ir nebuvo sustojes augimas net per krize.
    Nepaisant dideliu islaidu, biudzeto deficito nera (pervirsis vidutiniskai 30 proc?).

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Nauru irgi panašiai bandė daryt -- daugumą pinigų į visokius fondus kišt ir ateičiai lėšas kaupt. Pasižiūrėkite į tai, kaip jie atrodo dabar.

      Paimkim 79 milijardus dolerių naftos eksporto, tai tie jūsų 4% sudarys grubiai 3,2 milijardo. Tai maždaug 7,9 milijardo litų per metus papildomai. Jei paskaičiuosite tą su mėnesiniu ciklu ir vidutine 10% marža, tai gausite apie 5000 litų papildomai pridedamų pajamų Norvegijos gyventojui kasmet. Paskaičiuokit augimą su analogiškais parametrais dešimtmečiui, tai gausite tokias sumas, kad jas palyginus su norvegiškomis realijomis, jums kils klausimas, ar kartais Zimbabvės valdžia ne geriau už norvegus tvarkosi.

      Ir tai neskaičiuojant tiesioginių išlaidų pačiame naftos/dujų gavybos, perdirbimo ir prekybos sektoriuje (su atitinkamais Olandiškos ligos simptomais -- nesveiku darbo jėgos kainų augimu), kurios neskaičiuojamos į tą sumą bei tų pačių pinigų, kurie tiems sutaupytiems pinigams administruoti išnaudojami.

      Dar stebitės, kodėl ekonomikos „augimas“ pas juos nesustojo net per krizę ir kodėl nėra biudžeto deficito? Čia kiek aukščiau kažkas minėjo, kokią mažą dalį nafta Dubajuje sudaro, nors ten irgi viskas ant naftos.

      Reply
  10. ignitron

    Parašykit kada prie progos apie žemės pardavimą/nepardavimą užsieniečiams, naudą, pasekmes ir t.t. Būtų įdomu, aktuali tema.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponuli, kur pro šalį? Kad norvegai tvarkosi geriau už kažkurias visiškai tragiškai besitvarkančias kasyklų ekonomikas -- čia gal pagal tamstą reiškia, kad jie gerai tvarkosi?

      Čia gal iš serijos „nieko, kad truputį apsišikau, nes štai tas ir anas tai išvis baisiai apsišiko“?

      BTW, prie ko tas rusiškas linkas, kuris tėra pirmo linko atpasakojimas -- išvis nesuprantu.

      Reply
      1. antras pliaukštelėjimas

        Mielas Ričardai, tau, kaip gal būt ir klaidingai manau, runeto gerbėjui ir dar dėl keleto akivaizdžių sutapimų, -- ir skirtas ru link’as(šypsena).

        O tvarkosi jie tikrai geriau ne tik tarp “ visiškai tragiškai besitvarkančių kasyklų ekonomikų“, bet ir tarp daugelio kitų šalių, bepretenduojančių lyderiauti ne“menamose įnovacijose“(oops, kiek dar atsimenu LT inovacijos be į nosinės rašosi, oops). Kalbajobai, tikiuosi, tamstos nenubaus.

        O apie kažkur „pasitaikiusį vertinimą apie bedarbystę“, analogijas su Nauru ir tautinius statybibyninkus, beskraidančius savaitgaliams į tėvynę, šiek tiek perdėtos, šiek tiek(šypsena).

        Suprantu, kad čia ne vieta kalbėti ir apie minimos šalies monetarinę politiką.

        Jei visa tai, ką parašei -- tai perpostintas komentaras po kokiu tai Delfi tekstu -- dedu pliusą, o jei išties taip manai, tai , hmmm,…hmmm, žodžiu, visiškas Davosas gaunasi…

        p.s. tiesioginiu pritarimu išsakytiems pasvarstymams, tikiuosi -- ban’o iki gyvenimo pabaigos( šypsena atvirkščiai) arba bent jau išvarymo gerb. Rokiškio ganyklos

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Matau, kad pereinate į kažkokius dvasinguminius briedus. Už tai paprastai baninu.

          O tuos, kas parašo kažką iš serijos „jei jau taip, tai gali užbaninti“ -- baninu visąlaik. Taip kad tamsta jau sėkmingai išbanintas. Ate.

          Reply
  11. Nuotrauka_8

    Rokiski, o kokia iseitis is tokio „trumpo“ ekonomikos saltinio? Ka valstybe turetu daryti zinodama, kad naftos neuzteks, netinka taupymas ir didelis lesu kaupimas biudzete? Ar vienintele iseitis investicijos i moksla, bankini sektoriu (sveicarijos pavyzdys) ?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kad Šveicarija ne iš resursų išaugo šitaip. O ir mokslas, jei nepavirsta kažkuo pačiupinėjamu, tai nieko iš jo ir nesigauna.

      Realiai labai sunku pasakyti, kas ten kur geriau. Tarkim, arabai skaito, kad jei kiši pinigus pas save viduje į kažką, tai netgi blogiausiu atveju visgi kažkas išliks.

      Į užsienio fondus investuojant -- galima tikėtis Nauru sėkmės. Iš bankų irgi vargu ar labai galima kažko tikėtis. O ir šiaip, kur yra investicijos į išvestinius instrumentus, įskaitant ir pinigus (neužmirškim, kad ir jie išvestiniai), vargu ar tai duoda naudą ekonomikai.

      Infrastruktūra, mokslas, dar kiti lėtai atsiperkantys, tačiau itin ilgalaikiai dalykai visgi gali duoti naudą, net jei nebus pelningi tiesiogiai.

      Socialinės gerovės programos ir iš jų kylantys pseudoekonominiai sprendimai, kaip kad parama verslo atidarymui ar plėtimui -- klasikinis vadybinių ligų atvejis, kuris viską nuvaryti į visišką dugną. Norvegijoje yra to požymiai.

      Reply
  12. yessuz

    Kalbant apie norvegus, tai kartais atrodo, jog jie nori irodyti, jog joe vis dar yra vikingai…

    Dirbu tarptautinej kontoroj, ir norvegu ofisas papuola po musu sparneliu (as ne lt esu)…

    Skia, norvegai vieninteliai kazkaip sugalvojo kad deliojantis biudzeta kitiems metams, bais protinga butu visus sksicius parasyti su minoso zenklu

    O tada jau ten kur sumos ir kitos referencijos I tuos laukelius su biudzeto skaiciukais, tai labai pritingsi butu formules parasyti pries jas parasant minuso zenkla…

    Nu kaip pvz A1 laukelyje parasyti -100, o paskui kokiam C1 laukekyje parasyti formule: =-A1

    Niekaip nesuprantu nafyg jiems to reikejo… niekaip.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Na, matyt jie taip pagalvojo, kad pinigai, kurie eina į išlaidas, yra minusas. Žodžiu, matyt kaip vieni antrą kartą bando dviračius išrasti, taip anie bando išrasti balansus.

      Reply
      1. yessuz

        tai kad cia deliojosi pardavimus, tsakant, planavosi.. ir cia kaip ir orders received turetu buti.. tai pliusas kaip ir 😉

        Reply
  13. florian

    Ponas Rokiški, tamsta šitą rašinį gerus penketą metų parašyt pavėlavot. Tamsta teisus dėl mažo kunkurencingumo ir visokių socializmų, bet šiandienos Norvegija jau kita. T.y. vakarykštė Baltarusdija akyse virsta Šveicarija. Gal jei gyvenčiau čia pastoviai ir nepastebėčiau. Įdomiausia kaip kinta norgų mentalitetas, na bet čia atskiro įrašo tema.
    P. S. Tą patį rašiau į fb, čia Zukerio fokusai, ar nauja mada? Nes nematau jokio komento.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dėl FB -- aš pastebėjau, kad kartais pusė paros praeina, kol kokį nors komentarą parodo.

      O dėl Norvegijos -- ar tamstai neatrodo, kad tamsta painiojate mažą konkurencingumą su pragyvenimo lygiu? Eksporto duomenys yra eksporto duomenys. Jie yra tragiški.

      Ir apie mentalitetą aš nebūčiau linkęs šnekėti, nes manau, kad tai yra daugiau išsigalvojimas visokioms nesąmonėms pateisinti skirtas, nei realus faktorius.

      Bet vat tas faktas, kad norvegiškos valdžios įstaigos neseniai pradėjo reikalauti konkrečių atlyginimų konkrečioms profesijoms -- tai kalba už save. Tai jau yra visiškas briedas.

      Reply
  14. florian

    Apie eksportą sunku kalbėti, jis turėtų būti superduper kažkas, kad apsimokėtų gamint Norvegijoj. Tad reiktų kalbėti apie tai ką jie gaminasi patys (net keista, bet ne taip jau mažai gamina). Tai ir lengvoji pramonė, ir mašinų gamyba, ir elektronika, ir laivai, ir ginklai, ir svarbiausia pinigai. Jei visokios ten prekės išlaikydamos brendo ženklą (kaip tik saldainius valgau, ekte skandivisk apibūdinta, „sweet Vilnius“ vadinasi:D), gaminamos vis dažniau kitur, tai pinigai yra svarbiausia prekė, kuri tampa vis svarbesne tiek eksporto, tiek importo (palūkanos/pelnas nuo investicijų) dalimi.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Pinigai makroekonomikoje nėra prekė. Jie yra tiesiog įsipareigojimai. Sakote, Norvegija gamina įsipareigojimus? 😀

      O dėl viso kito -- jei to nėra eksporte, vidaus rinkoje tai yra tik dėl laisvos prekybos apribojimų, t.y., tai yra nekonkurencinga.

      Reply
  15. florian

    Kiek išsamiau gal reik pasakyt: valstybinės ir pusiau valstybinės korporacijos supirkinėja gerus ir pelningus verslus visame pasaulyje, į kuriuos investuoja, bet nekeičia verslo modelio. Panašiai elgiasi kinai, bet jie tik kopijuoja. Tai tiek apie socializmą. Privačios norgų bendrovės, draudimo agentūros, pensijų fondai, akcijų turėtojų koperayvai ir fondai valdantys akcijas elgiasi agresyviau. Panašiai elgiasi visų skandinavų kapitalas, bet norgai jo laisvo daugiaqusiai turi. Trumpai tariant Norvegija artėja prie finansinio negrįžtamumo ribos, kai jos pajamos priklausys tik nuo bendro pasaulio ekonomikos augimo, atskiros šalies finansai mažai ką galės įtakoti.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      O vat tas reikalas su investicijomis į užsienį, reiškia ką? Taip giliau pažvelgus, tai reiškia, kad norvegai tų pinigų irgi neagauna, o gauna užsienis 😀

      O paprasčiau žvelgiant, tasai pinigus gaunantis užsienis visai neturi priežasčių ilgą laiką laikytis ant norvegiškų kabliukų. Čia ir vėl Nauru istoriją verta prisiminti.

      Reply
  16. Paulius

    Kokio debilo kuryba cia? -- Davai dabar visi is norvegijos gryzkit y lietuva ir numirkit is laimes kur achujabitilni protai valdzioi sedi! Dar parasyk ode landzbergiui duchas.

    Reply
  17. Darius

    Norvegai tegu švaisto ir prisigalvoja nesąmonių iš dyko buvimo -- jų nafta, jų ir pinigai. Svarbu mums iš jų briedo pasidaryti mums tinkančias išvadas, o ne bandyti prisitaikyti jų socialistines „idėjas“, nes yra veikėjų, rodančių Norvegiją kaip sektiną pavyzdį. Dieve apsaugok.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Būtent taip. Ir būtent pats baisumas yra tada, kai nesuvokiantys, iš kur norvegų pinigai, ima įsivaizduoti, kad tie pinigai yra iš gero šalies valdymo.

      Reply
  18. Apuokas

    Straipsnyje šiek tiek užkabinta apie privalomus darbuotojų atstovus norvegiškose valdybose. Pastaruoju metu ir LT geltonose ir netik medijose išlindo serija Syso strapsnių apie būtinybę darbuotojus atstovauti valdybose, darbuotojų dalyvavimą sprendimų priėmime ir pan. Lyg toje pačioje Lietuvoje dažnu atveju (samdomas) generalinis direktorius nesutaptų su valdybos pirmininku arba bent jau nebūtų valdybos nariu. Kaip beje ir samdomi padalinių vadai. Tai spėju čia irgi bandoma linkti link norvegiško modelio esą darbuotojų atstovais turėtų būti profsąjungų nariai, kurie mikliai pradėtų kišti pagalius į ratus ties kiekvienu sprendimu. lyg ir šiuo metu geri darbuotojai neturėtų šansų patekti į valdybas ar kilti karjeros laiptais, tuo pačiu įgaudami ir įgaliojimus sprendimams. tai paskui ir atsiranda tokių puikių žmonių, kurie per kelis metus net ir su gerais atlyginimais eina kelis kartus streikuot, nes streikuot, nes o kodėl gi ne, nes negi čia dabar geriau/išmaniau dirbdamas kelsiesi atlyginimą 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Išties tai yra ne toks paprastas klausimas -- iš principo, direktorius, nors ir yra samdomas darbuotojas, jis visgi nėra normalus darbuotojas. Klausimas apie šiaip darbuotojų atstovus.

      Patys darbuotojai valdybai gali būti labai gerai, nes padeda susiorientuoti ir realijose, ir duoti minčių, kokių akcininkai gali ir neturėti.

      Problema yra tokia, kad šitai yra viena iš vadybinių praktikų, kuri iš principo negali būti įdiegta iš išorės, prievartiniu būdu.

      Arba įmonės akcininkai ir vadovai patys nusprendžia ir padaro taip, o jau tada gauna iš to naudą, arba šitai ne tik neveiks, o tik pradės žaloti įmonės valdymą.

      Tai, ką pas save padarė norvegai ir tai, ką nori prakišti nekurie socdemai -- tai yra savo esme kažkoks kargo kultas.

      Reply
  19. Tadas

    „gamtiniai resursai žlugdo valstybes.“

    Čia itin įdomi ir sena tezė. Bet man į galvą kaip pavyzdžiai visų pirma ateina: Rusija, Viduriniai Rytai, Afrika. Kaip gerai gali būt be tų resursų iliustruoja, aišku, Šveicarija. 😉 Džiaukimės, kad jų neturim ir mes.

    O norvegai itin išmintingai naftos pinigus tvarko (skirtingai nei kiti):

    Iš Fergusono BBC paskaitos:
    / ROS KELLY: Thank you. My name is Ros Kelly. I was Environment Minister in Australia. So I just want to follow that point through. Do you think if we’re going to be fair to next generations, do we have to put a proper price on environmental pollution and carbon taxes, etcetera?

    NIALL FERGUSON: There’s no question that any serious system of public financial accounting, and indeed private financial accounting, needs to take into account the kinds of depreciation that are associated with environmental degradation. The really obvious point which you will have dealt with but people here probably haven’t thought so much
    about is that if a country has really large scale natural resources, the simple act of mining them and selling them essentially takes away the future wealth of the country. It’s a finite resource. So what
    you’ve got to do there if you’re serious about future generations is to do what say Norway has done and have a meaningful sovereign wealth fund rather than a non-meaningful sovereign wealth fund, which I think is what Australia has (Audience Laughter). /

    http://www.bbc.co.uk/programmes/b01jmx0p/features/transcript

    Reply
  20. Jonas Povilas N

    Prieš II pasaulinį karą Lietuvoje gyvenimo lygis buvo aukštesnis,negu Norvegijoje.Jei ne 50 metų trukusi sovietų okupacija Lietuvoje,jei būtų likę visi tie išsilavinę tuometinės Lietuvos žmonės,kurie ,arba buvo nužudyti vietoje ar Sibiro lageriuose,arba emigravo į laisvąjį Vakarų demokratijos pasaulį,gyvenimo lygis,manau, Lietuvoje dabar būtų panašus,kaip Norvegijoje.Net be naudingų iškasenų.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Na, čia ganėtinai sunku spėlioti išties. Orientacijai praktikoje imtinos tokios šalys, kurios palyginamos savo situacija, gyventojų kiekiu ir pan.. Tarpukario Lietuvą verta palyginti su Suomija, Austrija, Danija.

      Taip ar anaip, didžiąją dalį to, kas buvo prieš okupaciją, SSRS sunaikino arba vystė su didžiuliu atsilikimu (kaip kad vystė radioelektroniką). Bene vienintelė nesunaikinta ir gal netgi juntamai sustiprinta sritis -- biotechnologijos.

      Reply
    2. lyderis

      „Prieš II pasaulinį karą“ yra jau beveik 75 metai atgal. Manau tada naftos ir dujų paklausa bei kainos nebuvo tokio dydžio kaip dabar ir visa ta pramonės šaka Norvegijoje nebuvo taip išvystyta. Todėl lyginti ir daryti tokias išvadas kaip ir nebėra prasmės.

      Reply
  21. Vytax

    O gali būti Norvegijoje kitaip? Tarkim Norvegija eksportuoja naftą ir už ją gauna daug užsienio valiutos? Ir kaip tada tą užsienio valiutą išleisti? Pats paprasčiausias variantas būtų importuoti daug plataus vartojimo prekių ir paslaugų. Bet tada kristų užimtumas ir augtų nedarbas. Tad nedarbo lygio palaikymas žemu darbo našumu manau yra labai suprantamas.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia ir yra tasai iškasenų prakeiksmas.

      Iš esmės, vienintelis būdas su tuo kovoti -- tai riboti iškasenų gavybą labai minimaliais lygiais, bet praktikoje to daryti paprastai niekam nepavyksta, nes pelningumas labai aukštas, atsiranda dideli pinigai, jie išveda iš kelio politikus, o tada jau ir prasideda.

      O dėl uždirbtų pinigų išleidinėjimo -- infrastruktūra ir mokslas skaitosi bene mažiausiai neigiamais segmentais. Norvegija ar visokios arabų šalys bando būtent tą daryti, bet kad gaunasi nelabai kas.

      Reply
  22. jonas

    Norgai yra ekstremumas. Bet yra ir kitų socialistų Europoj. Net sąlyginai kapitalistinė UK prisižaidė su benefitais ir panašiom nesąmonėm. O šio to pasimokyti būtų galima iš Singapūro, kur kalbos apie ‘welfare state’ tebėra griežtas tabu.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, socialistinis maras plinta kaip reikalas. O paskui baigiasi tuo, kaip toje pat UK buvo su vienu profsąjungų vadu, kuris pirmiausiai darbininkus su streikais davedė iki to, kad sužlugdė įmonę, o paskui jau prieš jį patį tie patys darbininkai mitingus rengė, pasilikę prie suskilusios geldos.

      Reply
  23. zuvycius

    man tai kliūna ne tik tas darbuotojų atstovų būtinas dalyvavymas valdybose, bet ir privalomas moterų skaičius institucijose ir panašiai. Kas čia per briedai? Arba moki dirbti arba nemoki ir tiek žinių.

    Dėl iškasenų tai jo situacija tokia įdomi. Jei jie nekastų tiek daug tai trūktų naftos arba kažkas kitas kastų daugiau. Jei trūktų tai kainos dar pakiltų. Toks užburtas ciklas gaunasi. Ir dar gaunasi, kad nekasti negali, nes rinkėjai tave išbanins per kitus rinkimus, o kasdamas turi pertekliu pinigų kurių neišeina protingai panaudoti, nes tada vėl rinkėjai tave išbanins.

    Kas dar įdomu, kad nemažai propiesorių Lietuvos siūlo eiti panašiu keliu. Mol mes turim daug iškasenų kurių nepanaudojame, o galėtumėme. Žvyrą, molį ar dar beleką. Net jeigu tai bus parduodama ne kaip žaliava,o kaip galutinis produktas vistiek yra pavojus pinigų pertekliaus. Tai galutiniame variante galimas kasimas tik vietinei rinkai, kuri yra per maža, kad atsipirktų. O kasant ne vietinei rinkai kyla pavojus tapti Europos Nauru. Guodžia nebent tai, kad mes nelabai turim tokių iškasenų kurių labai labai reikia visam pasauliui.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Na, norvegai dabar labai bijo, kad Iranas gali grįžt į rimtą žaidimą, o tada naftos kainos pareis dugnan, juoba, kad ir dabar jau Norvegijos naftos gavyba mažėja -- tai reiškia drastišką pajamų kritimą.

      Ir dėl rinkimų būtent taip: nešvaistysi pinigų, reiškia, kad tavęs nerinks. Todėl švaistymas didėja. Populizmas visame gražume.

      O dėl mūsų propiesorių -- aš patylėsiu apie nekuriuos komunistinius tipažus, kurie skleidžia sovietmečio ekonominius kliedesius iš universitetinių tribūnų.

      Reply
  24. Kestas

    O kur problema? Baigsis ten pinigai, važiuosim kirtur uždarbiauti. Tik man skaitant įdomu pasidarė, o kuri valstybė geriau tvarkosi?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Matyt akivaizdu, kad geriausiai kyla Pietryčių Azijos šalys. Pietų Korėja, Japonija, Taivanas, Malaizija. Ir ta tendencija jau labai seniai matoma.

      Tarp kitų šalių -- neabejotinai yra JAV, kuri tiesiog tokia didelė, kad ją ir įvertinti sudėtinga.

      Reply
    1. martinas

      Per savaite uzdirbu ~1000 eur, giliai BLABLABLABLA ant tavo straipsnio ir ant to zmogaus kuris atsiunte nuoroda I si straipsni. Sedek rokisky ir nekisk toliau nosies. Rokiskyje geriausia gyvent.

      Reply
  25. Siaubas

    Laba diena,

    nežinau, kiek autoriui metų, bet gal pavyktų pakartot lietuvių kalbos kursą? Kodėl tekste tiek daug klaidų?

    Reply
  26. Shilas

    Rokiški,

    Nemanau, kad reikia pykti dėl to kaip jie tvarkosi. Nepaaiškinsi gi žmogui sėdinčiam ant coca-cola, pepsi, alaus ar kito mėgstamo gėrimo statinės, kad gal tu geriau nueik atsinešk vandens atsigerti, nes tai sveikiau.

    Na paaiškinti gali ir vienas kitas dar taip ir gal padarys, bet dauguma žmonių jau tokie, kad gers jam skanesnį ir lengviau pasiekiamą gėrimą, nors jam ir bus pasakojama apie neigiamas pasekmes.

    Klausimas dar ir kaip pats darytum, jei būtų pasirinkimas gauti lengvus pinigus (ir tapti tingiu) ar vietoje to sunkiai dirbti?

    Taip ir su nafta, sunku neimti jos pinigų, kai jie patys prašosi paimami, o tai kaip jau juos paskirsto manau yra geriau, nei Rusijoje, ar kitoje resursų valstybėse.

    Kita vertus, aišku, kad Norvegija mums visiškai ne pavyzdys. Nes net, jei ir sėdim ant resursų statinės (skalūnai), tai pas mus žmonės jų nenori. Geriau jau jie neturės pinigų ir skųsis. Tad pas mus niekada nebus kaip Norvegijoje ir jų praktika mums neaktuali.

    Įdomiau būtų, jei panagrinėtum, pvz. kokią Suomiją, kuri turi daugiau panašumų į Lietuvą: priklausomybė nuo Rusijos, carinės Rusijos patirtis, iškasenų neturėjimas, ir kt.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      O kur tamsta matėte, kad kažkas pyksta? Visokių nesąmonių nagrinėjimai nereiškia, kad tas nesąmones mėgsti ar ant kažko pyksti. Tai tik reiškia, kad aiškiniesi, iš kur tos nesąmonės ir kaip jų išvengti. Blogoji praktika yra nagrinėtina tam, kad išsiaiškinti, kas yra geroji praktika.

      Reply
    2. Jonas Povilas N

      Suomija turi 1939 metų pasipriešinimo Rusijos užpuolimui patirtį.Ši patirtis buvo sąlyginai sėkminga,skirtingai,negu Lietuvos 1940m. patirtis-nepaisant dalies teritorijos praradimo (Petsamo,Rytų Karelija),Suomija,skirtingai nuo Lietuvos.liko nepriklausoma.Teko porą kartų būti Suomijos fabrikuose ( ne tuose ABB tipo gigantuose,bet termoizoliacinės stiklo vatos,medžio gaminių)-nustebino ne gamybos procesas,bet skelbimai tų gamyklų vestibiuliuose apie būsimas pasaulinio lygio klasikinės muzikos žvaigždžių koncertus vietinėse koncertinėse salėse (jos yra,kiek teko girdėti,beveik kiekviename Suomijos niestelyje,ne tik didesniuose miestuose). Ekonomika ir kultūra Suomijoje yra neatsiejami dalykai.2010 metais įsteigtas naujas Rytų Suomijos universitetas,tu tarpu Lietuvoje vis kalbama apie drastišką universitetų skaičiaus mažinimą.

      Reply
  27. agenda

    Blogeri Rokiški,

    Jaučias tamstos liguistumas diskutuoti temomis, kurias dedatės išmanantis. Leiskite spėti: jei jūsų rankose būtų Norvegijos resursai, pasirinktumėte tokią strategiją, kuri visame pasaulyje panaikintų skurdą?Revančistines nuotaikas išreiškiate remdamasis habilituoto ekonomikos mokslų daktaro diplomu. Taip, taip, taip Jūs teisus, gerbiamas profesoriau. Gal galėtumėte vieną dieną išlysti iš savo narvelio, nusiimti proxy ir surengti viešą seminarą: „Kaip pagal Rokiškį turi suktis pasaulis“?

    Reply
  28. agenda

    Sociopatija – psichikos sutrikimas, moralinis ir socialinis nepilnavertiškumas, dažnai apibrėžiamas, kaip empatijos priešingybė, sąžinės (Superego) nebuvimas.
    Sociopatija neretai lyginama su silpnaprotyste, skirtingai nuo pastarosios, reiškia ne intelekto, o empatijos trūkumą, nesugebėjimą įvertinti kitų žmonių (kartais – net savo) minčių, norų, jausmų. Antisocialus ar nusikalstamas sociopatų elgesys dažniausiai susijęs ne su jausmais (pykčiu, neapykanta, keršto troškimu ar pan.), o su nesugebėjimu pažvelgti į kitus žmones, kaip į mąstančias, jaučiančias būtybes. Sociopatams aplinkiniai žmonės panašūs į negyvus daiktus (lėles), kuriais galima manipuliuoti, siekiant savų tikslų.
    Dalimi atvejų sociopatai sugeba adaptuotis visuomenėje, remdamiesi ne moraline, o logine vertybių sistema, gauta auklėjant: tokiu atveju sociopatas gali suprasti, kad moralus elgesys, visuomenės normų laikymasis jam yra naudingas. Kai kuriais atvejais, dalinis prisitaikymas galimas dėl baimės būti nubaustam (baudžiančia jėga tampa valstybė, tėvai ar kiti autoritetai). Dalis psichiatrų abejoja, ar sociopatija yra išgydoma, kartais daromos prielaidos, kad ji gali būti įgimta arba susijusi su smegenų traumomis, tačiau, bent jau dalimi atvejų, dalinė sociopatija atsiranda dėl itin netinkamo auklėjimo ankstyvoje vaikystėje – tokiu atveju, ją iš dalies galima pagydyti pedagoginėmis ir psichoterapinėmis priemonėmis.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Matau, atėjo kažkokia čeburaška man peistint iš Vikipedijos kažko. Tai malonėkite dabar nusiredirektinti į vieną gerą vietą.

      Reply
  29. goga

    Labas. Teiginys kad gamtiniai resursai žlugdo valstybes, yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas. Tai yra papildomas pliusas valstybėms. (PVZ.)Dešimtmečius norvegai džiaugiasi aukštu pragyvenimo lygiu, kuris pasiektas ir tų pačių gamtinių resursu pagalba. Ar būtų jiems geriau, ar Jums, jei tuos dešimtmečius jie nebūtų gerai gyvenę? Pasibaigus resursams, ar jiems besibaigiant norvegai, bus sukaupe daug lėšų, kurias galės panaudoti kitų sričių vystymui, be to mokslas vystosi išrandama kažkas nauja ir jei tu turi pinigų gali visa tai diegti pas save.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tame ir problema, kad šalys be resursų neretai vystosi taip pat gerai, jei tik gerai valdomos, tačiau kai yra resursai, pradedama gyventi ne iš savarankiškos ekonomikos, o iš tų resursų, kurie yra. Ir kai tie resursai baigiasi, šalis nueina į dugną, nes visa ekonomika būna nepajėgi.

      Žinote, kaip būna, kai žmogus išlošia krūvą pinigų loterijoje? Tipinės istorijos labai vienodos: nusiperka butą, mašiną, daiktų visokių, kelionių, meta darbą, pradeda švęsti ir gerti, o po kiek laiko pinigai baigiasi. Tada prasideda skolinimasis, daiktų pardavinėjimas ir t.t., bet žmogus jau nesugeba gyventi, kaip gyveno kažkada. Gana neretai būna net ir taip, kad visai vidutiniškai gyvenęs žmogus po to laimėjimo praėjus keleriems metams, tampa bomžu.

      Vat tame ir yra resursų prakeiksmas. Norvegija bando jo išvengti, bet tai kas matosi, rodo jog bandymai tik dar labiau pablogina ilgalaikę padėtį -- vis didesnis rinkos subjektų nepajėgumas dirbti be valstybės, valstybės reguliavimai vis daugiau sričių, etc., o kartu vis didėjantis atsipalaidavimas, dėl kurio atrodo, kad gali dirbti, gali nedirbti ir visvien bus gerai.

      Reply
  30. marius

    Na pats straipsnis sukelia sypsena ir matyt ne be reikalo. Galima bandyti uzgincyti ir ieskoti kokiu nors priesingu faktu , bet mieli ponai -- Jus esme ne tame :). Straipsnis aiskiai provokacinis ir labai profesionalus. Sveikinimai autoriui, kuris rasydamas „visiskus vejus“ sugeba sukelti audringa reakcija ir diskusijas… Net Lietuvos Ambasadoriaus Norvegijoje masto kaip reaguoti :):).
    Dar karta sveikinimai…

    Reply
  31. goga

    Pažiūrėkim tada iš kitos pusės, tai išeina, kad visus pinigus pasiėmęs sau resursų savininkas, niekur jų neinvestuodamas, na tik gal savo naudai(pirkdamas salas ,laivus, namus)padeda valstybei. Nes valstybė tų pinigų negauna, todėl valstybė galės, jei tik gerai valdoma bus, lygiomis sąlygomis vystytis kaip ir kitos be resursų esančios valstybės.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Iš principo, valstybė turi vystytis greičiau ir geriau, nes tai investicijos.

      Bėda ta, kad praktikoje tie pinigai gaunasi kaip loterijos laimėjimas varguoliui -- po kurio laiko šventė baigiasi ir tada jau kyla tragedija.

      Reply
  32. Riga

    Autoriau, o Jūsų manymu kiek dar tie geri laikai tęsis Norvegijai? Viskas grius iš karto kai baigsis nafta? Ar tik po kurio laiko? Ir visi jau seniai kalba, kad nafta kažkada turi baigtis (kalbėjo prieš daugel metų), bet kaip pumpuoja ją taip ir pumpuoja.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Norvegijos naftos pardavimai krenta jau maždaug dešimtmetį. Per tą laiką nukrito grubiai maždaug dvigubai. Dar po dešimtmečio pasidarys jiems smarkiai sunku.

      Nafta nesibaigs iš karto, o tiesiog mažės, kaip jau senokai mažėja. Klausimas, ar atsiras pas juos kokia nors ne kairioji valdžia, kuri sugebės padaryti skausmingus ir labai nemalonius ekonomikos pertvarkymus.

      Reply
  33. Simas

    Labai įdomus straipsnis, o būtų galima dabar aprašyti ir kitą, tik labai jau teigiamą valstybės valdymo pavyzdį -- kodėl Singapūras toks? Ko reikėtų kitoms šalims pasimokyti iš jų ir t.t. ?

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *