Per LR labai įdomi laida tik ką buvo, įsijungiau tik pabaigą, tad visko nenugirdau. Pasakojo apie tyrimus Didžiojoje Britanijoje, kur ganėtinai kompleksiškai buvo tiriami kokybiniai ekonominiai rodikliai įvairiose ekonominėse srityse, kaip kad skirtingų profesijų sąlyginės naudos (t.y., sukuriamos vertės) visuomenei santykyje su apmokėjimu – čia pvz., paaiškėja, kad valytojai, mokytojai ar medicinos seserys visuomenei yra žymiai naudingesni, nei bankininkai ar marketingistai (pagal santykį tarp sukuriamo produkto ir apmokėjimo).
Tyrimai parodė, kad toks neteisingas pasiskirstymas būdingas ne pavieniams atvejams, o yra dėsningas: vidutiniškai tie, kas dirba daugiau, uždirba mažiau (irgi pagal tą patį santykį tarp sukuriamo produkto ir apmokėjimo). Kitaip tariant, valstybinis lėšų perskirstymas ir progresinė mokesčių sistema aiškiai didina bendrą visuomenėje sukuriamo produkto vertę, t.y., ekonomikos efektyvumą.
Dar vienas įdomus dalykas: komercinė veikla toli gražu ne visada būna efektyvesnė už valstybinių įstaigų – tai nustatyta, vykdant kai kurių paslaugų kokybės ir kainos tyrimus prieš valstybinių veiklų perdavimą į komercinį sektorių ir po jo: daugeliu atvejų konkurencija veik neišauga, tačiau neretai paslaugų kainos ir netgi savikainos pakyla, tuo tarpu kokybė smarkiai krenta. Aišku, tai pasitaiko tik kai kuriuose sektoriuose, tad prognozuoti ne visad ir įmanoma.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Įdomiai. Tada teikiantys paslaugas išvis turėtų būt sąrašo gale, nes produkto jie nelabai ir sukuria 🙂 Arba užsiimantys valdymu -- nors čia jau sunkoka suvertint, bent jau iš pirmo žvilgsnio. O laida kokia?
14:20 Popietė su Algimantu Čekuoliu (kart.) ?
Paslaugos irgi produktas. Produktas nebūtinai yra materialus. Valdymo vertę grubiai irgi galima įvertinti -- kiek suprantu, tie anglai ir bandė tai padaryti.
O šiaip, daugelis dalykų intuityviai ganėtinai akivaizdūs (pvz., draudimo agentas vargu, ar sukuria produkto daugiau už valytoją, nors uždarbis -- didesnis), tik tiek, kad panašių tyrimų, kurie realiai bandytų įvertinti tokius dalykus, ligi šiol dar negirdėjau.
O kas per laida -- nežinau. Bet Čekuolis LR neturi berods jokios laidos, o jo balso čia tikrai negirdėjau 🙂 Kažkokia mergina pasakojo 🙂
hmda. Einu pirkt žuvų taukų, televizijos programoj ieškojau.
ir kokią išvadą ?:)
dirbsi mažiau ir uždirbsi daugiau ar užgrobsi tiltus, paštą ir telegrafą vardan efektyvesnės ekonomikos?:)
Žinoma, kad dirbti mažiau ir uždirbti daugiau 🙂 Kokios čia dar gali būti mintys? 🙂
Via krakadyla0:
http://news.bbc.co.uk/2/hi/business/8410489.stm
Įdomu, įdomu… Ir dar įdomų, kiek kartų jau ši kompanija (NEF) buvo apšaukta komunistais ir pan :).
Aha, atrodo, kad būtent pagal šitą ir buvo ten pasakojimas. Kuo juos apšaukinėja -- tikiu, kad ir anarchistais, ir komunistais gali išvadint. Bet faktas, kad kad ir kiek būtų tendencingi ar netikslūs tokie tyrimai, tai bent jau tam tikras bandymas įvertinti realų produktyvumą ir su tuo susijusias išlaidas. Ir dėl to šitokia informacija -- netgi labai vertinga.
Dėl progresinės mokesčių sistemos efektyvumo -- įdomi mintis…
Šiaip ta mintis pasitvirtina praktikoje -- progresinių mokesčių diegimas atitinka ekonomikos augimą.
Normaliai tai paaiškinama paprastu būdu: pinigų pasiskirstymas sudaro geresnes sąlygas turtingiesiems tuos pinigus uždirbti dar geriau, todėl nepriklausomai nuo sugebėjimų ir įdirbio, visiškai nevaldomoje rinkoje statistinis neturtėlis gaunasi pasmerktas. Kitaip tariant, natūrali ir nevaldoma rinkos ekonomika yra linkusi degraduoti į vergovinei artimą ekonomiką. Progresinė mokesčių sistema tuos neturtėlius leidžia finansuoti ir taip gerokai padidinti rinkos ekonomikos efektyvumą.
Tačiau minėtas tyrimas kabina kitą pusę reikalo, kas irgi labai įdomu.
Progresinė sistema užsienyje -- tik iliuzija. Paprastai užsienyje būna sodros mokescio lubos (regresyvinės), tą kompensuoja progresyvinis pajamų mokestis. Mokesčių suma gaunasi iš esmės tokia pati kaip proporcinėje mokesčių sistemoje.
Tamsta kardinaliai klystate. Esant progresijai, papildomas ribotas laiptelis progresijos panaikinti negali. Jei netikite, pabandykite grafikėlius kad ir kokiame nors ekselyje pasipaišyti.
Daugelyje saliu sodra is viso turi lubas -- ji yra regresinė. Turtingesni sumoka daugiau pajamų mokesčio, bet mažiau sodros ir viskas susilygina (tiesa su bangelėmis ir vingiais).
Kartoju: tamsta kardinaliai klystate. Jokios vieno mokesčio lubos negali panaikinti suminio progresyvumo. Pasipaišykite grafikus ekselyje ir pamatysite, kaip tai sumuojasi.
Eilinį kartą BBC paskelbė propogandinę informaciją, kuri su ekonomikos mokslu turi mažai ką bendro.
O pagrindimas šiems teiginiams? Būkite svarus, pateikite bent jau sulyginamo masto tai paneigiančius tyrimus 🙂
Tai paneigiantys ekonomikos vadovėliai platinami gerokai platesniu mastu nei ši propagandinė informacija 🙂
BBC šaltinis yra viso labo paleckiukų lygio ultrakairioji organizacija NEF. Nors su jų teiginiu kad bankininkai pridarė daug žalos tai net ir aš sutinku.
Mielasis, tai ne paneigiantys, o tiktai neigiantys vadovėliai buvo rašomi XIXa., remiantis tokiomis netgi savo laikui degeneratyviomis asmenybėmis, kaip Karnegis, katras atstovavo elementarų socialdarvinizmą ir kurio paistalai negalėjo paneigti netgi bukiausių Markso įsivaizdavimų. Taip kad nevertėtų šnekėti apie įsivaizduojamus paneigimus įsivaizduotuose vadovėliuose.
O dėl paleckiuko lyginimo su organizacijomis, darančiomis ganėtinai gilius tyrimus -- tai maždaug tas pats, kas apie santariškių ligoninę kalbėti, kaip apie šundaktarius, mat ir tie, ir anie gydo vėžį. Taip -- abejonių gali būti daug, bet tai tyrimai, ir jų paneigimui reikia kitų tyrimų. Turite?
Žodžiu, jei norim diskusijos, pereikim prie argumentų.
Apskritai progresyviniai mokesčiai paprastiems žmonėms daug naudos neatneša, žymiai svarbiau yra valstybės išlaidų paskirstymas. Kairiųjų pažiūrų Kanados ekonomistas Stephen Gordon apie tai parašė du gerus blogo įrašus:
http://worthwhile.typepad.com/worthwhile_canadian_initi/2009/11/taxing-the-rich-is-harder-than-you-think.html
ir
http://worthwhile.typepad.com/worthwhile_canadian_initi/2009/11/revisiting-robin-hoods-agenda-be-less-concerned-about-taking-from-the-rich-and-focus-on-giving-to-th.html
Vat būtent kairiaisiais aš čia ir nepasitikėčiau ir tamstai nepatarčiau, nes jie remiasi Markso idėjomis -- vieni tiesiogiai, kiti ne taip, bet visvien tuo pačiu -- kad progresiniai mokesčiai yra Robino Hudo modelis.
Geriau palyginti su paskutiniu metu gerokai pagarsėjusiu mikrokreditavimo atveju, už kurį, kiek atsimenu, suteikta ir Nobelio premija ekonomikoje -- tai būtent tas atvejis, kai lėšų, gautų iš turtingųjų sąskaita neturtingieji gali pradėti verslą ir suma sumarum kardinaliai padidinti sukuriamą pridėtinę vertę.
Oj, paskaičiau 🙂
Ar bent pastebėjote, kad pvz., pirmame straipsnyje -- apie Lafero kreivės pritaikomumą, JAU ESANT PROGRESINIAMS MOKESČIAMS ir nagrinėjant dar didesnį progresyvumo didinimą, ir dar, apsiribojant ne faktais, o tik miglotom prielaidom, darant dar labiau miglotas išvadas -- kas, beje, pačiame straipsnyje ir pabrėžiama.
Kol kas nėra žinomų būdų, kurie Lafero kreivę konkretiems atvejams leistų apibrėžti kitaip, kaip tik bandymų ir klaidų metodu.
„Jau esant progresiniams mokesciams“ -- Lafero kreivei svarbu ne mokescio progresyvumas, bet tarifas apskritai. Be to, Kanadoje yra socialinio draudimo mokescio lubos, todel tu „progresyviniu“ mokesciu daug uzdirbantys sumoka maziau nei Lietuvoje moketu pagal musu dabartine proporcine sistema. Kai daug pajamu uzdirbantys isleidzia pinigus, mokesciu nasta Kanadoje ir sitoje vietoje mazesne -- PVM tarifas ten gerokai mazesnis.
Lafero kreivei svarbus ne tarifas apskiritai, o konkrečiai. Ir ten kalba -- apie konkretų padidinimą iki konkretaus lygio.
O apie soc. draudimo lubas -- nustokit kartotis. Eikit aritmetikos mokintis. Ar norit, kad aš jums nupaišyčiau grafikėlį, kaip prie progresinių mokesčių atrodo bendros mokesčių sumos, esant dalies mokesčių luboms?
O apie PVM -- šis savo esme priskiriamas netiesiogiai regresiniams mokesčiams, tarp kitko, t.y., kur PVM aukštas, ten mokesčių regresyvumas didesnis. Nors grubiai aišku galima būtų skaičiuoti, kad jis yra proporcinis -- tokiu atveju jis šiai diskusijai išvis neturi reikšmės. Taigi, siūlau apsispręst 🙂
Del soc. daudimo lubų -- svarbus ne bendru mokesčio sumų grafikas, o bendro mokesčių tarifo grafikas. Sudėjus vieną progresyvinį mokestį su kitu regresyviniu mokesčiu, bendra mokesčių suma gali gautis tiek progresyvinė, tiek regresyvinė. Šiaip vienas mano pažįstamas gan nebrangiai Bruklino tilta pardavinėja… 😉
O progresyviniai mokesčiai vakaruose -- tai tiesiog iliuzija. Siūlau pasiskaityti http://gregmankiw.blogspot.com/2009/10/70-percent-marginal-tax-rate.html
O progresyviniai mokesčiai Lietuvoje -- blefas. Lietuvoje daug uždirbantys jau dabar turi vieną didžiausių mokesčių naštų pasaulyje.
Mokesčio lubos -- tai nėra regresija. Kad galėtume kalbėti apie regresiją, kaip ir apie progresiją, praktikoje reikia trijų taškų, o ne vieno. O mokesčio lubos -- tai toks pat regresyvumas, kaip kad GPM neapmokestinamasis dydis -- progresyvumas, tad nereikia svaigti.
O apie „daug uždirbantys turi vieną didžiausių mokesčių naštų pasaulyje“ -- pasižiūrėkite į IDV apmokestinimą (regresinį, tarp kitko) ir tada dar kartą pakartokit šitą frazę.
O dėl nuorodos -- nesupratau, ką jinai bendro turi su progresyviniais mokesčiais.
Dėl IDV -- sutinku, kad vieno taško IDV apmokestinimas yra regresinis. Lietuvoje tikrai egzistuoja tam tikros mažos mokesčių naštos salelės.
Nuoroda pailiustruoja, kad NEFas, populiarindamas šalis su progresyviniais mokesčiais, pjauna grybą. JAV progresyvinių mokesčių sistema priėjo iki tokių absurdų, kad vos skurdo ribą peržengę žmonės apdedami žiauria mokesčių našta. Panašiai yra ir kitur, netrukus tą pajus ir Lietuvos dirbantys pensininkai.
IDV ne vieno taško, o pilnavertė regresija, labai graži. Ir pagal galimybes žmonės, turintys realiai didelius pinigus ir poreikį juos išimti, ima IDV. Tuo tarpu esant mažoms sumoms, pigiau steigti UAB, jau nekalbant apie kardinaliai (veik nesulyginamai) mažesnę atsakomybę.
Pagal kitus dalykus mokesčiai Lietuvoje irgi įdomūs: jie klaikūs, jei skaičiuoti juos eiliniam dirbančiam piliečiui, bet UAB atveju -- jie išties vieni mažiausių Europoje.
O dėl progresinių mokesčių absurdiškumo -- nesigilinau į JAV. Bet tenai progresinimas buvo daromas pakankamai seniai, tad tikėtina, kad tiesiog infliacija padarė savo įtaką. Bendrai imant -- progresiniai mokesčiai yra daug efektyvesni. Išties tai susiveda į paprastą samprotavimą pagal tą pačią Lafero kreivę ir klasikinį turto diversifikacijos modelį, būdingą dideliems kapitalo savininkams: esant dideliam kapitalui, jo lankstumas daug didesnis, dėl to leidžia gauti pelnus ir esant didesniam apmokestinimui.