Aš jau rašiau apie Oze esančias užkandines, pavyzdžiui, apie korėjiečių restoraną „Sura“, o taip pat ir apie „Homeburger“. Su pastaruoju man išties gavosi ablomas – parašiau, nesilankęs ten kokį mėnesį, o po kelių savaičių, kai nuvažiavau, aptikau naują realybę – įdaro hamburgeriams sumažino gal dvigubai, o pačius hamburgerius sumažino kokius pusantro karto, tad kaip sakant apdeitas toks apie juos: vis dar skanesni už bet kokį makdaką, bet tikrai jokių stebuklų neliko nei pėdsako.
Šiandien parašysiu jums apie tokį atseit restoraną Nan Bei, esantį tame pat viršutiniame aukšte, kaip ir visi greiti maistai, tačiau priešingoje pusėje. Tai, esą, restoranas, tačiau jis unikalus, nes turi ypatingai įdomų simptomatikos rinkinį. Iš to rinkinio gal pasimatys kai kurie dalykai, kuriuos galima atsekti daugelio kitų lietuviškų kabokų veikloje, bet čia viskas ryšku, sisteminga, matoma per daugybę skirtingų patikrinimo taškų. Išsyk pasakysiu – nesiūlau eiti į tą Nan Bei. Dar balų neskaičiavau, bet jau esu užtikrintas, kad bus minusas, o ne pliusas (pamatysim tai straipsnio pabaigoje, kai sudėsim visus balus krūvon).
Nan Bei aplinka ir bendras įspūdis
Būtent aplinka – tai bene vienintelis įdomus ir aiškiai teigiamas šio kaboko navarotas. Iš išorės žvelgiant, net įtarimas nekiltų apie tai, koks pliušinis ir pompastiškai gauruotas interjeras jo viduje. Taip mano įsivaizdavimu galėtų atrodyti puikiausia nebrangaus bordelio užkandinė – raudonos aukštos sofkės, sukuriančios iš trijų pusių uždarą aplinką apie staliukus, kažkokie pliušai ir gaurai ant tų sofų atlošų, bendri raudoni tonai, sukuriantys tokį kinietišką, bet ne skaisčiai raudoną su paauksavimais, o daugiau europinį įspūdį. Nieko labai ypatingo ar prabangaus, tačiau kartu kažkas truputį savito.
Nėra to įspūdžio, kad sėdėtum maisto fabrike, kur svarbu tiktai greitai prišert lankytoją, paimt iš jo pinigus ir praspirt. Tai visai jauku ir malonu, nuteikia kažkokiam pasėdėjimui išsidrėbus, atsipalaidavimui ir šnekoms. Duodu už išvaizdą 1 balą – tai labai teigiamas įvertinimas, nors šiaip jau, bendrai imant – ganėtinai beskonybė, o jau ir truputį aptriušusi. Tačiau visai maloni.
Aptarnavimas ir personalas
O štai čia ir prasideda – padavalkos yra nemokytos. Jos bent jau žino, kad reikia užsirašinėt (tai pliusas – neužmiršta), bet jos nežino, kaip išklausinėt kliento, ko jis nori. Čia šiaip išvis fenomenas, kuris ne toks jau dažnas Lietuvoje, nes visgi ne kokie 2000-ieji metai dabar, ne taip jau įprasta, kad padavėjos žiopčioja ir nežino, ką sakyt.
Kai aš paklausiau, kokio dydžio porcijos pas juos, tai padavėja ėmė man aiškint, kad labai, labai didelės, visi būna labai nustebę ir neįstengia suvalgyti. Kai atnešė – paaiškėjo, kad… Kaip čia pasakius… Na, negaliu pasakyti, kad tai būtų vienas iš tų bajerių, kai koks nors šlykštus kabokas pavadina kažką didkepsniu, o tą visą didkepsnį aš galiu susikišt į burną ir sukramtyt, kaip vieną gabalą*. Ne, tai netgi vos vos daugiau, nei būna paprastame nekinietiškame kaboke. Tai tiesiog tiek, kiek įprasta eiliniam kinietiškam kabokui, turinčiam gana nedideles porcijas.
Man teko užsisakinėti dar vieną panašią porciją, o paskui dar sušių, o paskui aš taip ir likau neapsirijęs, o tik šiaip pavalgęs. Tai, žinoma, ne padavėjos kaltė, bet paaiškinti, kokio didumo ta porcija – reikia mokėti, tai nėra sudėtinga. Buvo galima parodyti tai rankomis, pagal lėkštės dydį. Tam, kad aš galėčiau išsyk užsisakyti tris-keturias porcijas maisto, o ne tikėti kalbomis, kad gal dviejų man pakaks, nes padavėja sako, kad aš vienos nesuvalgysiu.
Daug įdomiau su sušiais. Kai padavėja apie sušius su ikrais pasakoja, kad čia „šitie yra su aguonomis, jie nelabai populiarūs, bet įdomaus skonio“ arba, jau atnešusi, sako apie vazabį „čia šitą žalią reikia valgyti su šitais“ – tai yra šakės. Tai yra šakės. Tai yra netgi puiku. Tai žavi, džiugina, kelia džiaugsmą ir juoką, už ką duodu padavėjai 1 balą pliuso. Sušiai su aguonomis!
Jūs, debilavoti kaboko savininkai, jei jūs skaitot šitai, įsisavinkit: jums padavėja surinko vienintelį teigiamą jūsų gautą balą už aptarnavimą. Surinko todėl, kad ji stengiasi ir linksmina savo naiviomis kalbomis ir nuoširdžiai jaučiamu rūpesčiu, noru, kad klientas būtų patenkintas, o kabokas gautų pelną. Ji stengiasi, ji galvoja, kaip klientui padėti, kaip padaryti, kad jis gautų gerų potyrių, nors ji netgi negavo žinių, kaip tai daryti. O dabar aš jums padalinsiu neigiamus balus. Balus savininkams ir vadovybei, už bendrą aptarnavimo organizavimo sistemą.
Duodu jums -1 balą už tai, kad dėjot ant personalo mokymų ir tyčiojatės iš žmonių, kurie turi pasakoti apie maistą, kurio gyvenime net neragavo, nes pagal jus padavėja tėra robotukas, kuris maistą nešioja. Jūs esate nevispročiai krachaborai, gailintys babkių tam, kad padavėja paragautų maisto, kurį jūs pardavinėjate, už ką duodu dar -1 balą. Nes pagal jus padavėja juk ne tam, kad valgytų, o tik tam, kad maistą nešiotų. Pagal jus, padavėjai nereikia mokymų, jai nereikia supratimo, kas tas yra vazabis, kaip valgoma pagaliukais, iš ko daromi sušiai ar išvis kokio skonio tie sušiai yra ir išvis, kam jai žinot ką nors apie japonus ar kiniečius – už tai dar -1 balas. O klientas pagal jus yra debilas, kuris visvien užsisakys kažką iš meniu, ką jūs ten pripezėsit, už ką dar -1 balas. Ir dar žemiau aš jums kai ką daugiau apie jūsų meniu parašysiu, kad maža nepasirodytų.
Susumuojant, už aptarnavimo lygį: -4 balai už sisteminį briedą ir +1 balas už nuoširdžiai besistengiančią padavėją. Žodžiu, -3 balai viso.
Kinietiškas ir japoniškas maistas pagal Nan Bei
Visų pirma, neverta čionai tikėtis nieko gero – tą sako jau pačios Nan Bei meniu apimtys. Kai kabokas išvardina melejoną visokių patiekalų, tai reiškia, kad jis neturi nieko, kas išties yra gerai atidirbta, skanu. Tai reiškia, kad yra krūva visokios beliberdos, kurioje pati kaboko vadovybė nesusigaudo. Tai reiškia tiktai įsivaizdavimą, kad kuo daugiau pasirinkimo, tuo geriau, o supratimo, kad maistas turi išsiskirti skoniu – nėra. Už tai išsyk duodu -1 balą, nors galėčiau ir daugiau minusų duoti, nes tai labai patikimas, sisteminis požymis, o ir trukdantis išsirinkti iš meniu kažką, nes kol tą meniu perverti, spėji užmiršti, kas ten buvo, todėl užsiknisi, vartydamas.
Šiaip orientacijai – optimalus skaičius yra apie 7 pagrindinius patiekalus, o daugiau, nei dviejų kartų nuokrypiai nuo šio skaičiaus (nesvarbu, ar į didumo, ar į mažumo pusę) paprastai reiškia problemas. Jei yra dar daugiau – tai gaunasi išvis beliberda su pilna virtuvės defokusacija. Pas jus, ponai iš Nan Bei, patiekalų yra kiek ten privardinta? Gal koks 100? O gal ir dar daugiau? Jūs, atleiskit, su kuria savo kūno vieta galvojate, gal su ta, kuri atvirkštinė galvai ir atsakinga už valgymui priešingą procesą?
Tas pirmasis įspūdis, kurį pasako meniu, visiškai pasitvirtina, kai valgai. Bet čia visokių kliedesių pridirbta tiek, kad aš netgi pabandysiu kompensuoti savo susidarytą neigiamą vaizdą ir padėliosiu daug teigiamų balų bei stengsiuosi nedėlioti neigiamų. Duosiu daug daugiau, nei duočiau šiaip. Vien todėl, kad neigiamų čia bus visvien tiek, kad maža tikrai nepasirodys. Todėl jungiu perdėto geranoriškumo režimą.
Beje, kava – visiškai vidutiniška, 0 balų. Nėra šlykštynė, kokių būna, bet ir nieko tokio, ką galima pavadinti kažkuo geru.
Kiniškas maistas
Sriuba, kalmarų. Pakankamai nebloga, subtili, geras derinys, tarpais pasijunta žavinčių kontrastų tarp žalumynų ir kalmarų, švelnus skonis, tačiau juntamai trūksta druskos (trūksta tiek, kad atrodo, jog išvis jos nėra), visiškai nėra jokių aštrumo pėdsakų, kurių čia reikia, norint gaut sodrumą. Visgi duosiu +1.
Kažkokia ten kinietiška jautiena su neaišku, kuo. Eilinis, visiškai eilinis, nebjaurus, bet ir neišsiskiriantis kinietiškas maistelis, kokio gautumėte visiškai bet kuriame kinietiškame kaboke, tiktai dar pigiau (čia viena porcija kainuoja apie kokius 20 litų, tai nėra maža kaina). Duodu 0 balų.
Kažkokia ten vištiena su grybais ir kiaušiniais – visai smagus daiktas: įsivaizduokite vištienos, grybų, kažkokių salotų lapų, keptos kiaušinienės ir dar kažko salotas, kurios yra karštos, gan sausos, tačiau kartu skaniai ir visai maloniai gaivinančios. Duodu +1 balą. Kaina apie 20 litų.
Ryžiai. Čia yra vambzdec. Ryžiai su kiaušiniu – visiškai prėski, beskoniai, sulipę kietais gabalais, apkepti berods dar keptuvėje, tačiau visiškai sausai, be aliejaus, tad panašūs į kažkokį fufelį iš greito virimo pakelių. Man dar jokiame, net prasčiausiame kiniečių kaboke nepasitaikė valgyti tokių beskonių ir nykių ryžių. Už tai, kad gabalais sulipę – -1 balas, o už beskoniškumo rekordą – dar -1 balas. Kainos neatsimenu, bet jei atsiminčiau, tai dar gautumėt papildomą minusinį balą – už tai, kad kaina kokybės neatitinka, galiu tai užgarantuot, nes už šitokius ryžius net ir 20 centų būtų gaila. Jus gelbsti tiktai mano užmarši galva, kad nepasiėmiau čekio, todėl dėl savo perteklinio geranoriškumo darau fantastinę prielaidą, kad gal būt tie ryžiai galėjo būt atseit už dyką.
Jūs, šito kaboko veikėjai, jei kada nors čia perskaitysit, tai aš jums pasakysiu štai, ką: jūs niekada, niekada neturėsite skanių ryžių savo kaboke. Jūs galit nueiti į to paties Ozo apatinį aukštą, kur yra Sura ir tenai paragauti pačių skaniausių ryžių, kokių tik rastumėte Vilniuje. Jūs galite jų paragauti tiktai tam, kad sužinotumėte, kad jūs ragavote tokių ryžių, kokių skonio jūs elementariai nesuprasite, tokių ryžių, kokių jūsų kabokas niekada neturės. Neturės dėl to, kad jūs niekada nesuvoksit, kas yra geri skanūs ryžiai. Nes jei jūs sugebėtumėte bent minimaliai tai suvokti, kokie yra jūsų ryžiai, jus jau būtų ištikęs priepolis, po kurio jūs būtumėt savo kaboką uždarę iš gėdos ir išvažiavę iš Lietuvos į Angliją. Nes netgi angliškas pasišlykštėtinas fish and chips yra skanesnis už jūsų klaikius ryžius.
Japoniškas maistas (sušis)
Sušiai. Vat čia ir prasideda tie cirkai. Užsisakėm 4 rūšių. Po kiek laiko paaiškėjo, kad vienos rūšies (su japonišku omletu) nebus, nes nėra to japoniško omleto. Už ką išsyk duodu -1 balą (išties, čia gal reiktų prie aptarnavimo priminusuot, nes reikalas grynai organizacinis, bet koks skirtumas, visvien gale bendrą sumą išvesim). Šiaip jau sušių kaina čia nėra baisiai didelė, bet nėra ir maža. Visokie ten makiai po kokius 10-20 litų už 8. Nigiriai ir gunkanai – po kokius 5-6 litukus už vieną.
Meniu bevartant, ypatingai patraukliai man pasirodė viena rūšis kažkokia, kur ritinėliai (makiai), aptepti tokiu kiekiu kažkokių smulkių juodų ikrų, kad atrodo, jog tai tiesiog ikrų gumulėliai. Kai juos atnešė, paaiškėjo, kad… Nežinau, kaip jums paaiškinti. Įsivaizduokite, kad užsisakot cepelinus lietuviško maisto kaboke. O vietoje jų jums atneša porą kažkokių nusususių blynelių, kurie su cepelinais bendro turi tiek, kiek lopeta su makaronais.
Aš dar tokio bajerio nesu matęs gyvenime. Čia yra kažkas unikalaus. Aš suprantu, kad kabokų meniu viskas atrodo gražiau, nei tikrovėje. Bet kad tai būtų ne tai kad gražiau, o nieko bendra ir netgi kažkas priešingo… Ant tų ritinėlių ikrų buvo ne centimetrinis sluoksnis ikrų, apie kurį galima buvo spėti iš nuotraukos. Tai buvo pėdsakai ikrų, kurie buvo truputį pabarstyti, kad matytųsi, jog jų išvis yra. Nepaisant to, tai buvo visai skanūs ritinėliai, nors ir nieko bendro neturintys su vaizdu, esančiu meniu.
Už tai, kad šitie makiai buvo visai skanūs – +1 litas, už tai, kad skonis visgi neatitiko 16 litų kainos (už 8 tokius mažučiukus, su kažkokiais berods agurkais viduj) – -1 balas, už tai, kad meniu neatitiko realybės – -1 balas, už tai, kad galvojat, kad klientas yra debilas – -1 balas, už tai, kad meluojat nesivaržydami – -1 balas, už tai, kad jūs patys esat puspročiai – dar -1 balas. Kaip lengva pririnkti neigiamų balų už tai, kad apipisinėji klientą, tiesa?
Kitos dvi sušių rūšys – -1 balas vienai (Kalifornijos stiliaus makiai su lašiša ir kažkokiais fufelių su tokiais pat prėskais ryžiais, galintys prilygt maksiminiams) ir 0 balų kitai (kažkokie maži neaiškūs paprasti makiai su užteptu aštroku padažu, visai pakenčiami).
Dar -1 bendras balas už tas rausvas rediskas, kurių taip gailit, kad tepridedat prie sušių vien dėl vaizdo, mikroskopinį kiekį, lyg tyčiodamiesi, o dar -1 balas už kažkokį surogatinį vazabį, kuris toks neaštrus, kad jį vieną galima valgyt (jei nebūčiau apsilankęs šitame kaboke, aš negalėčiau patikėt, kad kur nors būna vazabio, kurio aštrumas – kaip kažkokių eilinių nupeipėliškų parduotuvinių krienų).
Apibendrinant apie maistą
Ir bendrai, pagal tą nuvalkiotą santykį tarp maisto kiekio, kokybės ir kainos. Aš čia išleidau beveik 100 litų, o taip ir likau neapsirijęs. Tame pačiame Ozo pastate esančiame korėjiečių restorane „Sura“ aš už tokią sumą prisivalgau gal net ir daugiau, tačiau jų korėjietiško maisto lygis** yra tiek smarkiai aukštesnis, kad Nan Bei, su jais palyginus, atrodo, kaip kokia turginė charčievnia. Aš jau nekalbu apie tai, kad Suroje gerokai pasitaisė aptarnavimas, kuris pirmą kartą apsilankius buvo prastokas, bet visvien, bendrai imant, aukštesnio lygio, negu Nan Bei – bent jau be tokių totalinių akis badančių sisteminių bėdų. Taigi, už tą kokybės ir kainos santykį – dar -1 balas.
Trumpai tariant, už maistą 3 teigiami balai ir kiek neigiamų? Labai keblu suskaičiuot, nes labai daug. Jei neklystu, neigiamų yra -12 balų. Taigi, sumoje -9 balai.
Reziumuojant apie Nan Bei
Aš čia buvau labai gailestingas ir dėliojau pliusus, tad už išvaizdą ir aplinką Nan Bei kabokas gavo +1 balą, už aptarnavimą – -3 balus, o už maistą -9 balus. Iš viso gaunasi -11 balų. Tai tikrai ne ta vieta, kur vertėtų užsukti. Nors patys matėt, kad aš labai stengiausi pliusus dalint.
Dabar apie tą simptomatikos rinkinį, kurį minėjau straipsnio pradžioje. Įdomumas yra tas, kad dauguma minusinių balų yra vienaip ar kitaip susiję su organizavimu. Nėra omleto – reiškia, prastai su tiekimu arba išankstiniu ruošimu, meniu pavaizduoti kliedesiai – irgi perėję per vadovybės rankas, padavėja, kuriai niekas net nedavė paragaut maisto ir nepaaiškino, kas par daiktas yra vazabis – neabejotina vadovybės nekompetencijos pasekmė. Lygiai tą patį rodo ir faktas, kad skirtingų patiekalų kokybė varijuoja nepaprastai smarkiai (aukštas variacijų lygis visada rodo organizacines bėdas). Ir t.t., ir t.t.. Kur tik kažkas blogai, užduodam klausimą „kodėl?“ ir vis gaunam atsakymą, susijusį su vadovybe.
Kitaip tariant, kaboko organizavimas – irgi nėra paprastas reikalas. Tam reikia ir patirties, ir žinių, o vadovybės nekompetencijos užmaskuoti neįmanoma netgi tada, kai personalas stengiasi iš visų jėgų. Nan Bei, grynai dėl prasto organizavimo sugebėjo savo minusiniais balais aplenkti netgi Čili Kiniją, kurią ne taip seniai išdėjau į šuns dienas.
————–
* Tas idiotų kabokas, kuris kur užsisakiau „didkepsnį“ už ~20 litų (o tai buvo gal kokiais 2003, dabar tai reikštų porą kartų didesnę sumą), buvo Tilto gatvėje, Vilniuje. Nors aš valgau daug, bet mano kąsniai yra tokie pat, kaip ir normalių žmonių, todėl tą „didkepsnį“ perpjoviau perpus ir tada abu kąsnius suvalgiau. Ir paaiškinau padavalkai, ką galvoju apie tai. Ji buvo labai liūdna, nes, matomai, jai daug kas aiškino tą patį jau ne kartą. Tas krachaborų kabokas subankrutavo jau po kelių mėnesių, nes durniai, taupantys tokiais būdais ir taip įžūliai apgaudinėjantys klientus, visada subankrutuoja ir pasilieka skolose. Toks visų idiotų likimas. Dar, beje, kai kuriuose patiekaluose jie naudojo kažkokią „Vegetą“. Pyderai.
** Jei užsuksit į Surą, neapsigaukit dėl vieno dalyko – ir pas juos yra kažkokių puspročių, kurie kartais daro visai protu nesuvokiamus ir labai keistus kliedesius. Kai kurie pigūs kitajoziniai fufeliai tenai išvis nevalgomi, galima užsiraut ant tokio bajerio, kur primityvi miltuose apkepta vištiena užliejama stikline Fuflavičiaus padažo (taip kad gaunasi fuflovskas bjaurus pomidorų padažas, kuriame plaukioja beskonės mėsos gabaliukai) ir tada šitą nesuvokiamą šlykštynę padavėja neša ne į klozetą išpilti, o ant kliento stalo, gal būt netgi tikėdamasi, kad kažkas tą brudą suvalgys. Bet tai išimtis, nekorėjietiškas ir nenormalus, keistai su kitkuo disonuojantis reiškinys. Kai rašiau apžvalgą apie Surą, man tas daiktas nepasitaikė, užsiroviau ant jo vėliau. Būčiau davęs kokius -10 balų už tą vieną bjaurybę ir nei už ką jų niekam nerekomendavęs. Kita vertus, tie patiekalai, kur korėjietiški, Suroje yra tiesiog puikūs ir nepakartojami. Žodžiu, labai keista ir įdomi vieta.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Rokiškis ir vėl skaidrina dieną 🙂
„Dar, beje, kai kuriuose patiekaluose jie naudojo kažkokią “Vegetą”. Pyderai.“
O apie Vegetą, tai pritariu, prisiperka idiotai „universalių kakų“ ir naudoja „universaliai“.
Jei kabokas vartoja „Vegetą“ arba kažką panašaus, tai iš manęs labai žiaurių balų bei epitetų susilaukia 🙂
pati „Vegeta“ nėra labai blogis, su ja STUDENTAI ruošia labai neblogas sriubas 🙂 tokių dalykų naudojimas „profesionalioje“ virtuvėje rodo didelį nekompetetingumą ir nepagarbą klientui
Studentai iš bado ko tik neėda. Senesniais laikais būdavo, kad kabokai dėdavo ant stalų duonos ir ketčupo, tai prieidavo studentų ir suvalgydavo duoną, ant jos ketčupo prisitepę. Dykas maistas.
ajo… Ko tik nedarydavom. Studentaudamas Kaune kartą net bado prispirtas ėjau krišnaitų pliurpalų klausyti, nes paskui davė nemokamai nemažai paėsti visokio vegetariško maisto. Dar iki šiol atsimenu šlykščios morkų chalvos skonį (nu nebuvo jis toks blogas, bet atsimenu vistiek).
oi, yra tekę ir man rudenį padaryt klaidą ir bandyt pavakarieniaut Nan Bei… tai nors esu negausiai valganti mergina, ir tai likau nelabai soti ir labai skoniu nepatenkinta 🙂 situaciją irgi tik baisiai maloni padavėja gelbėjo, kuri dar labai gražiai atsiprašinėjo, kad kokteilio negalės atnešti (ar kažko sudėčiai reikalingo nebuvo, ar kažkas jo nemokėjo padaryti, nebepamenu), bet reziumuojant tai net ta koridoriaus puse Oze vengiu praeiti.
Pikti liežuviai sako, kad išties bijot reikia ne „Nan Bei“, o tenykštės „Seklyčios“ 😀
ačiū už perspėjimą, gal nors šitos klaidos išvengsiu 🙂
Tie velnio Nan Bei su savo porno foteliais nusipelnė šito straipsnio. Dirbu netoliese, todėl Oze pietų metu apsilankau. Esu valgęs aprašytame kabake. Manau, kad kiekvienas Rokiškio išlieto pykčio žodis yra pamatuotas.
Mes atėjom su kolega prieš pietus, prabuvom gana ilgai, bet apie 12 kabokas buvo vis dar pustuštis, nors atėjo ir kitų žmonių. Tiems perpiet atėjusiems teko LAAAABAI ilgai laukti maisto 🙂
Tai irgi organizacinė bėda -- nesugebėjimas planuoti resursų panaudojimo.
„Ramzio košmarų“ verta virtuvė išties. Beje, kaip tik vieną seriją teko matyti, kai jis pyzduliai dalino kažkokiam durnam prancūzui, katras amerikoj atidaręs restoraną, kurio meniu irgi bene kokių šimto patiekalų, kuriuos gamino iš šaldytų patiekalų.
Rokiški, rekomenduoju, jei nematei paaukoti laiko vienai kitai to šow serijai -- labai panšią leksiką naudoja kaip ir tu. Ieškoti reikia „Gordon Ramsays Kitchen Nightmares“
aha, tikrai neblogas šou 🙂 tiesa, US versija labiau varanti į neviltį nei UK, bet spėju, ten jau kūrybinė grupė linkus labiau dramatizuot viską
Nemačiau, neužtenka laiko žiūrėt laidas. Bet jei kada nors atsiras laiko, tai pažiūrėsiu. Bet tikrai nežadu.
http://www.youtube.com/watch?v=kprBqkNkTzU
http://www.youtube.com/watch?v=QAORhvFaTHs
Laiko neužtenka??? Glušiau tu, prieš rašydamas bent produktų pavadinimus taisyklingai rašyt išmok (vazabi :D)
Tikrai praskaidrini dieną su tokio nepraustaburniškumo protrūkiais.
Ir dar, kai rašei apie ryžius… 😀 kad berods keptuvėje apkepti ir be aliejaus 😀 O kur tavo manymu juos reikėtų kepti??? Fritiūrinėj 😀 Su aliejumi??? tai kaip jie su aliejumi iškepti turėtų atrodyti??? 😀
Nu kvaišas tu visai 😀
Beje tavo vartojamas „žodynėlis“, kaip vertintojo, labai SKURDUS!
O tu nebandei nueiti į tikrą restoraną, kuriame ir aptarnavimas aukšto lygio ir meniu pagal tave, na neilgas. Tačiau manau nėra ko ten tau eiti, nes tik tokias vietas tesugebi kritikuoti. Žinai, kad turėtum kompetencijos vertinti bet kokį restoraną, turi bent truputį nusimanyti versle. Važiuok į Rokiškį ir vertink ten esančius tikrąja ta žodžio prasme kabokus 🙂
Sėkmės 🙂
Rokiski. paskaičiau tavo šitą nuotykį ir stebiuosi epinėm pastangom auklėti idiotus. donkichotiška vienok.
na bet aš ne apie tai.
anadien, perskaitęs tavo įrašą apie burgerius, beigi pažiūrėjęs vieną seriją „how i met your mother“ kur ten amerikinis jaunimėlis ieškojo skanios burgerinės, taškydamasis seilėm nuvažiavau į tą homeburger. ir ką tu manai ? gryžau patempęs lūpąs, nes mėsos storis burgeryje, kaip 12 lapų sąsiuvinio, skonis beje panašus. Bandelės kietos kaip trintukas, o tos daržovių drožlės net nepriminė agurkų, paprikų ar dar ką ten jie deda. Vienžo už visą šitą kanceliarinių prekių lėkštę su gifiūrinėm bulfytėm sumokėjau tiek, kad tikrai norėjosi pieštukus graužti.
laimei aš žmogus valingai negalvotas ir užpakaliu vieną kartą dalgiu nuslydęs kitą kartą prie žemės ūkio padargų einu lyg į antrą pasimatymą. tačiau ne visų katastrofų tęsiniai yra katastrofos.
po nelaimingo nutikimo su homeburger, kaip gralio ieškodamas skaniojo mėsainio, kaip plotkelės per velykas užėjau tokion vieton „Prie parlamento“. Ten ankščiau dirbo mano kelios draugelkos, tai dar baras buvo pusėtinas. Vieta gera, publika nieko (jei jūs neprieš girtus prelegentus), barmenas kaip ir samdyta direktorė amžinai girti. na bet kam nepasitaiko…
taigi.
burgeriai.
ten burgeris +bulvės 10lt ir žinai, Rokiški, aš tau kaip Lietuvis Lietuviui nesumeluosiu, ten tris kart skaniau už homeburger, mėsainis nepermatomas, bandelės traškios ir salotos salotiškos.
TODĖL, metu tau iššūkį nueiti ten ir pabandyti šito stebuklo IR jei jis bus gersnis nei homeburger, parašyti paskui apie tai paeditintam įraše. BET jei paaiškės, kad tos šėryklos burgeris blogesnis už „jointų“ mielai pastatysiu tau pietus ten kur paprastai pats dantis galandi.
Čia su tuo Homeburger matyt gavosi eilinis cirkas, toks būdingas tautiniams kabokams -- atsidarė, stengėsi, ėmė suktis, susirado klientūros, o tada nutarė pataupyt ir tokiu būdu daugiau uždirbt.
Vadybiniu požiūriu tai yra labai paprasta bėda -- užmirštama, už kokią esminę produkto savybę klientas moka, kas yra ta tikroji pridėtinė vertė, kuri ir neša pinigus.
Homeburger atveju ta esminė savybė buvo tiesiog išskirtinis svajonių hamburgerio skonis. Nu, vat tą svajonių hamburgerio skonį jie ir nudėjo. Kertu lažybų, kad jų apyvartumas dėl to krito keliasdešimčia procentų. Vat ir pritaupė ant pagrindinės produkto savybės.
Ir kadangi ten po pablogėjimo apstojau lankytis, tai įtariu, kad jiems dar ir mirties spiralė gali kilt -- krenta apyvarta, o tada kyla dar didesnis noras taupyt, o dar labiau pritaupius -- dar blogiau.
O dėl to „Prie Parlamento“ -- pabandysiu užsukt, kai proga pasitaikys.
Sios uzkandines vadovai turetu numirti is gedos perskaite toki profesionalu atsiliepima. Super, juokiausi labiai giliai :))
Niekad nesilankau Oze bet perskaites Jusu pagiriamuosius zodzius apie Homeburger apsilankiau ir uzkandau sioje maitinimo istaigoje. Nelabai suprantu kur priezastis ar del to kad jusu pagiriamaji irasa perskaiciau per velai ar del to kad taip ten yra visada, bet nei kaina mane pradziugino nei porciju dydis nei skonis, pasijutau kaip makdonalde -- daug isleidi ir nepavalgai.
Dėl Homeburger -- jau aukščiau komentaruose kažkur rašiau, kad ėmė jie ir susigalvojo optimizuotis. Vat ir nuoptimizavo savo privalumus. Ir man gėdą padarė.
Apie fish and chips -- jų skonis labai priklauso nuo to, kur perki. Kartais galima užtikti tikrai skanių, kur ir žuvis žuvies skonio, ir bulvytės tikros atrodo, ir panašiai. Ne delikatesas, bet tikrai ne bjaurastis. Tik, kaip sakau, nuo vietos priklauso -- esu užtaikęs ir ant tokių, kur turbūt dar nuo II pas. karo neatkeitė ryžių paplotėlių į atgal į žuvį.
O apie meniu dydžius -- ką galvoji apie Čili picerijas? Gal esi kada apie jas rašęs?
Čiliake nėra ten tokio kiekio visko (aš nesu tikras, bet kiek primečiau, pas Nan Bei meniu yra apie 100-150 patiekalų realiai), o ir pica, kaip daiktas, yra truputį geriau pritaikyta skirtingoms rūšims daryt. Tad jie iš esmės dar dar, daugmaž iš bėdos. Bet net ir jų atveju akivaizdu, kad daugelis picų pakankamai panašios, o gerųjų, labiau išsiskiriančių yra nedaug.
O dėl tų fish and chips -- suprantu, kad visokių būna. Bet man jie įsiminė kaip viena iš angliškų šlykštynių, su prėskom bulvėm, kurios apkeptos taip, kad viduje poskystės ir kartu šleikščiai beskonės, o žuvis padaryta taip, kaip sovietmečio šėryklose. Dar panaši šlykštynė yra kažkokia berods avižinė košė, kurią jie netgi valgo. Ta košė yra išvis kažkas nesuvokiamo ir klaikaus. Ir jie tą nesuvokiamą šlykštynę VALGO.
Ar po viso to dar reikia stebėtis, kad kaip ponas Užkalnis rašė, anglams įdomiausia tema yra šūdai? Aš kai prisimenu tą šlykščią košę, kurią jie VALGO, suprantu, kad neretas jų su šūdais paslapčia daro irgi kažką panašaus gal būt.
Hm, avižinės košės kažkokios neatgaminu… O dėl Fish and Chips tai jo, gali būti, kad jei blogi pasitaikė, tai ir įspūdį sugadino nepataisomai.
Čiliako meniu dydžio niekad neskaičiavau, bet daugmaž atsimenu laikus, kai jis tilpdavo ant vieno lapo dviejų pusių, ir lygindamas su dabartimi nematau kažkokio kokybės nuosmukio. Nors kad daug picų panašios tai tikra tiesa. Bet man taip labiau patinka, nekaip Anglijoj, kur „picerijoje“ yra kokių 4-5 rūšių picos; na gerai, gal 10 pasiekia; ir taip pat visos +- vienodos ir dar nelabai kokio skonio.
Anglijos maisto aš nenoriu lyginti su niekuo, nes man tai yra baisu. Aš kaip atsimenu, tai kaskart baisu. Net viešbučių maistas, kuris duodamas pusryčiams, paprastai būna geresnis, nei angliška virtuvė.
O ta jų košė -- aš dabar neatsimenu, ar iš avižų, ar iš ko, taip ar anaip kokie 15 metų jau praėjo. Ar tai pudingas kažkoks ten jų, ar kaip jie ten vadina, kur paragavus, dingsta noras išvis ką nors valgyti pusei dienos. Toks šlykščiai beskoniškai gleivingas fufelis.
Kažkas tokio šlykščiai šlykštaus ir labai angliško, mačiau, kaip tie anglai valgė, net apsičepsėdami, jie tai VALGĖ ir gal jiems tai netgi buvo SKANU.
Kai mane šitas žiurkėnas apgavo su Homeburgeriu -- išbraukiau jį iš maisto patarėjų sąrašo.
Kartą sumelavęs negali sustot.
Jei jūs dar ant manęs burnosit, tai aš jus pasiųsiu į greito maisto Seklyčią, kuri ten pat Oze yra, tai ten jūs paragausit atmatų, kurios jums primins senus sovietinius laikus, kai tamstai tekdavo pietaut IV kategorijos obščepitinėje valgykloje, kurioje vietoj padažo į maistą būdavo pilamos pamazgos, atlikusios nuo indų plovimo.
Tada žinosit, ponas, kaip ant manęs kažką aiškint.
O beje Sura patiekalai labai skirtingi nuo patiekiamų Taškento korėjiečių rstoranuose. Kažkur netikri korėjiečiai.
Jūs, ponas Troy, dar į Belarusiją nuvažiuokit korėjietiško maisto pavalgyt. Ir paskui pasiskųskit, kad kažkoks ten kitoks maistas, todėl Suroje korėjiečiai neteisingi.
O šiaip, berods gal ir minėjau, kad Korėja turi porą skirtingų virtuvių -- ta, kur pajūryje labai skiriasi nuo tos, kur kalnuose. Vienur tiesiog sušiai bei jūrų šlykštynės, o kitur -- kiaulės su kopūstais.
Kažkada rudenį irgi buvau tam Nam Bei ir taip pat nusivyliau. Beje, japoniško omleto ir tada jie neturėjo, tai matyt pas juos jis egzistuoja tik meniu.
Oi, ponas Rokiški, kokį restoraną užkabinote. Turiu pasakyti -- visišką tiesą parašėt. Tos raudonos sofkutės -- kaip iš bordelio. Net buvau pradėjusi žvalgytis, ar kur nėra striptizo stulpo. Padavėjos -- žioplos ir, kiek girdėjau iš patikimų šaltinių, linkusios ginčytis ir akis drąskyti, jei klientai išsako pastabas. Maža to, pats personalas už klientus nusprendžia, ką šie valgys. Taigi, užsisakius vištienos sriubą gali gauti kažką su kokoso pienu. Žodžiu, you never know, what you’ll get.
Su kokoso pienu būna visoks tailandietiškas maistas, jie ten tą kokosą pila kur papuola.
O striptizo stulpas tenai labai tiktų kaip tik viduryje to Nan Bei, aš vis galvojau, kaip tai apibūdinti tą interjero išdėstymą, o tamsta tą detalę ir pasakėt.
Trumpai tariant, jauki, maloniai nuteikianti aplinka.
Smagu, kad nuomonės apie aplinką sutapo. 🙂
Dėl kokoso pieno… Kabakas lyg ir kinietiškas. Kiek siekia mano geografinės žinios, Tailandas ir Kinija -- atskiros valstybės. Taigi, tai, kad jie visur pila kokosų pieną -- visiškas jų prasimetimas.
Jie skelbiasi, kad jie rytų šalių virtuvę siūlo. Kinišką, japonišką ir tailandietišką.
Beje, toksai skirtingų virtuvių susidauginimas -- irgi prastas požymis, kaip ir milžiniškas meniu.
„Už tai, kad šitie makiai buvo visai skanūs – +1 litas, už tai, kad skonis visgi neatitiko 16 litų kainos (už 8 tokius mažučiukus, su kažkokiais berods agurkais viduj) – -1 balas, už tai, kad meniu neatitiko realybės – -1 balas, už tai, kad galvojat, kad klientas yra debilas – -1 balas, už tai, kad meluojat nesivaržydami – -1 balas, už tai, kad jūs patys esat puspročiai – dar -1 balas. Kaip lengva pririnkti neigiamų balų už tai, kad apipisinėji klientą, tiesa?“
Juokiausi ilgai ir skaniai 😀 Va šito Rokiškio aš čia skaityt ateinu 😀
Bet man sunku suprasti, kaip žmogus, kuris eina į greito maisto „restoranus“ ir tikisi ten gero, malonaus ir prof. aptarnavimo. Tai viena. Antra, greitas maistas yra blogis. Trečia.. dar nesugalvojau, bet viskas, kas susiję su greitu maistu -- blogis 🙂 Nekomentuosiu plačiau straipsnio, nes nesilankau tokiuose „restoranuose“ (net koktu rašyti žodį restoranas, kurį galima skirti greito maisto užkandinei), kur galima pigiai, greitai pavalgyti. Na gal nušnekėjau, bet esmė, kokybės ieškot tokiuose nereiktų. Tu ateini prikimšti skrandžio, o ne mėgautis aptarnavimu, puikia muzika, malonia muzika ir pan 🙂
Ponas, jums sunku suprasti, nes jūs sunkiai skaitote. Nan Bei nėra greito maisto restoranas. Greitas maistas -- priešingoje pusėje. Tamsta tiesiog gal nebuvęs Oze.
Tikrai taip, nesu buvęs Oze, bet man užtenka Akropolio ir Kauno Megos 🙂 Betkokiu atveju, viskas, kas greita ir kinietiška su prastu aptarnavimu yra blogis. Juk apie tai jūsų apžvalga 🙂
Ponas, man rodos, tamsta esat linkęs į projekcijas.
komunistinio zmogaus, rokiskio, atsiverimas vakarams, entuziazmatiskas sudmaiscio kritikavimas.
komuniste tu supistas eik tu sikti.
Suroj nebuvau, bet dėl geriausių ryžių mieste -- negi lenkia Briusly?
Briusly gal nebuvau aš, tad ir palygint negaliu, bet Sura taip gerai juos daro, kad neįmanoma aplenkt, įmanoma nebent pasiekt maždaug tokį patį lygį. Ryžiai su kiaušiniu (aš tokius mėgstu) yra padaryti taip, kad literaliai juos galima valgyt vienus, be nieko, ir jie realiai skanūs yra netgi vieni. Ir tai tokiam mėsėdžiui, kaip aš, taip nemėgstančiam visokių košių ir kruopų.
Pingback: Vapiano: greitas itališkas maistas ir procesinis valdymas « Rokiškis
As ruosiuosi oze nueit i restorana sushi pavalgyt ir reikia rinktis is dvieju ar Sura ar Nan bei, esu buvus Nan bei tai visai nieko ten, tik sushio valgiau tai viskas normalei buvo, nu bet jei istikro yra taip kaip cia paraset tai turbut eisiu i Sura 😀 beje gal zinot kur galima konors egzotisko uzvalgyt, keptu sraigiu, varliu ir panasiai? ;D