Orientacija į Rytus

Čia vat tokių blablabla, nežinau pats, kiek patikimų, bet tiesiog kad būtų apie ką padiskutuoti.

1. Vadinamasis nepilnamečių apsaugos įstatymas, draudžiantis "sekso propagandą" – faktiškai klonas analogiško įstatymo, prastumto Rusijoje. Tenykštė Putino šutvė irgi rūpinasi "dorove"
.
2. Mokslo reforma, kurioje buvo įvesti valstybiniai egzaminai – irgi klonas rusiškos reformos. Ir kiek teko nugirsti, dabar įvedinėjamos naujovės – lygiai taip pat klonuoja rusiškas. Tik rusai kiek anksčiau tai įvedė, tai jau prasikeikė ir prasiplūdo apie tai. O mums dar teks.

Tai ar tik čia nėra taip, kad patys muša, patys rėkia, o išties prorusiška šutvė – būtent konservatoriai, kurie nuolat gasdina Rusijos baubu?

🙂

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

13 thoughts on “Orientacija į Rytus

  1. ryst1966

    Mokslo reformai ši logika vargiai tinka. Vieningi egzaminai Rusijoje įvesti tik šiais metais. Tai jau greičiau rusai nuo mūsų nusidrožė. Gruzinai vieningus egzaminus paleido 2004-aisiais.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Aš tos reformos nelabai suprantu ir gilintis nenoriu tiesą sakant. Bet iš to, ką supratau -- tai varžtelių sukimas į tą pačią pusę, į kurią sukama dar nuo sovietmečio -- griežtinimui. Kad mokyklose robotukai augtų.

      Reply
  2. ekzon

    IMHO, ne tiesioginė įtaka, o vienodas mentalitetas.
    Nors valstybiniai egzai turi šiokią tokią prasmę. Mažiau pažymio priklausomybės nuo mokytojo nuotaikos ar požiūrio ir daugiau -- nuo bendrų standartų, o ne mokyklos lygio.
    O nestandartinį mąstymą juo pasižymintys ras kur išlavinti.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Jo, dėl mentaliteto -- labai gali būti. Pliusų iš valstybinio egzamino -- irgi yra.
      Bet vat dėl nestandartinio mastymo -- čia yra problema. Žr. stojimo problemas, su kuriomis susidūrė Muzikos akademija šiais metais.

      Reply
      1. ekzon

        Jo, girdėjau. Bet ten lyg labiau idiotiški krepšeliai kalti…
        Menai iš viso yra specifinė sritis, visiškai nepritaikyta mūsų švietimo sistemai. T.y. sistema nepritaikyta tokiems jaunuoliams.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Krepšeliai savo esme, kiek suprantu, tėra tos pačios egzaminų sistemos tęsinys.
          Ir čia matome, kad sistema žaloja likimus. Galim nesunkiai nuspėti apie krūvas panašių scenarijų -- žmogus baigė su vienais pažymiais, po poros metų susiprato, kas jam išties įdomu ir svarbu -- bet, durys uždaros, nes lemia ne aukštosios sprendimas, o mokyklos laikų egzaminai.
          Situacija yra tragiška ir nematau, kur ji galėtų pasitaisyti: varžteliai užsukami, tik viską kuo labiau spaudžiant, ypač ten, kur spausti lengviausia -- moksleviams. Auginama robotukų armija -- tai sistemos tikslas.
          Esminiu išsimokslinimo kriterijumi, kaip ir sovietmečiu, išlieka sugebėjimas būti kaliku, sugebančiu atkartoti viską, kaip papūga. Tuo tarpu kalbos apie kokį nors savarankišką moksleivių mastymą lieka panašesnėmis į utopiją.

          Reply
  3. versmes

    Aš asmeniškai patenkintas valstybiniais egzaminais. Tikrai daugiau objektyvumo. Pats laikiau -- smagumėlis 🙂
    O tai chroniškai mokykloje tekdavo susidurti su lygesniais už lygius, kurie mistiniais būdais sugebėdavo gauti dešimtukus (kumpiais ir skilandžiais kvepiančius :)), nors toli gražu nežibėjo erudicija.
    Ir kokia piktdžiuga mane apėmė, kai chroniški dešimtukininkai iš valstybinių tesurinkdavo 60-70%, o va aš iš valstybinių gavau 100% ir 98%, nors mokytoja užsispyrusi rašydavo 9.
    Valstybiniai yra gėris 🙂

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Visa tai yra gėris tol, kol nepraeina keli metai ir staiga supranti, kad tai, į ką gilinaisi mokykloje yra visai ne tai, ką nori studijuoti. Arba kai paaiškėja, kad paniškai egzaminų bijantis vaikinukas surinko tragiškus balus ne dėl silpnų žinių, o dėl savo nervų. Ir t.t..
      Iš principo egzaminai turi rodyti tik tai, kad gavai valstybės garantuojamas žinias, o ne tapti tolimesnio gyvenimo reguliatoriumi, į ką, deja, tai dabar ir išvirsta. Mokslo sistemos totalitarizavimas negali pagerinti realios mokslo kokybės.

      Reply
    2. schizoid_case

      Gėris? Mūsų lietuvių mokytoja tiesiai šviesiai sako, taisydama darbus: „Už šitą atsakymą pirmą dieną tikrai negautum visų taškų. Kita vertus, trečią turbūt jau gautum“… Pati egzaminus taiso, žino, kas ten vyksta. Tai čia normalu, kad susirinkę žmonės, kurių visų kompetencija skiriasi, kurių dalis visiškai nesidomi naujausiais pakeitimais ir taip toliau bei panašiai, sėdi ir žaidžia žmogaus likimu? Gal man tie keli taškai jau būtų nemokamą vietą davę, bet va -- bad luck, taisė pirmą dieną, ne paskutinę.
      Tas objektyvumas nuo mokyklos priklauso. Pas mus kiek gavai, tiek rašo. Už šokoladą, vedant vidurkį, iš 9,4 į 10 nepereisi. Pasakys, kad dirbti reikėjo, dvylikta klasė visgi.
      Man asmeniškai labiau imponuoja sena sistema, kai nuvažiuodavai ten, kur nori stoti ir laikydavai stojamuosius. Juos taisydavo mažiau žmonių ir rezultatai būdavo objektyvesni. Dar kas neblogai -- galėdavau stoti į vieną vietą, ne į 27 (ar kiek ten dabar yra).

      Reply
  4. zanius

    Mimikrija
    Iš karto apsidraudžiu -- aš prieš sekso propagandą. Bet apie įstatymų klonus -- tai jau 20 metų ir daugiau, jau perestroikos metu pastebėjau (ir vėliau, nepriklausomybei atėjus) stebino kloningas. Privatizacija su menkais pakeitimais vyko Rusijos pavyzdžiu -- taip turtą „išdalint“ kad visas liktų, kurį paskui būtų galima išparduot. Vaučeriai (viso gyvenimo turtas) kainavo tik kaip dešros kilogramas, ar gal du. Panašiai ir pas mus. Visas turtas po privatizacijos ir išdalybų saviesiems sėbrams, liko pardavimui svetimų valstybių veikėjams ir mafijozams, bet ne tiems, kas jį sukūrė. (Nebūtų ir Sodros skylės dabar, jei ne komunistų godumas ir konservatorių debilumas).
    Jei ne diversija, tai švelnesnis aiškinimas -- mimikrija. Kai nėra išmanymo, ir be to -- smegenų, lengviausias kelias neišsiskirti iš kitų, neiškristi iš žaidimo -- pamėgdžioti -- žiūrėti ir kopijuoti, kaip kiti daro. Todėl ir žvilgčiojo į postsovietininkus, į Rusijos kuriamą kapitalizmą. Bėda, kad mimikrantai negali pamatyt pasikeitusių, kitokių aplinkybių. Ir turim, ką turim.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Mimikrija
      O tai tiesa -- tikrai nuo senų laikų tai vyksta. Gal būt, rimtai tiesiog vienodi mastymo dėsniai ir pas tenykščius, ir pas mūsiškius nomenklatūrininkus. Ta pati mastymo problema, pasireiškianti netgi smulkiomis detalėmis.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *