Su sąlyga, kad jums patiko apie sovietmečio katastrofas, čia jums tiesiog duosiu pabirų apie Lietuvoje buvusias ir paprašysiu jūsų pagalbos, kad kas žinote, pasidalintumėte apie nepaminėtas čia blogo komentaruose su manimi ir kitais. O kas nežinote – paklausinėtumėte pažįstamų ir man patys parašytumėte, kokios buvo ryškesnės sovietmečio katastrofos, avarijos ir panašūs dalykai Lietuvoje.

Suprantate, kaip gaunasi: pabandžiau aš pakapstyti apie įvykius visokius, o beveik nieko rasti apie tai neįmanoma – informacija slepiama buvo pakankamai gerai, kad jos beveik neliktų. Na, taip, Jonavos “Azotas” ar koks “Globe Asimi” – tai yra. Kažkas dar ir Žaslių traukinio avariją prisimena ar kokį pontoninio tilto Vilniuje griuvimą. Bet kiek tų katastrofų niekur nefiksuota, nes  visur amžinai viskas buvo tiktai gerai ir laiminga socialistinė tarybų Lietuvos darbo liaudis kovojo už šviesų komunistinį rytojų?

LTSR dvasingi pasiekimai, tarybinė liaudis čia viską sukūrė, brangi ir laiminga tarybų Lietuva, svarbu tik kad visur plakatų visokių būtų kuo daugiau belenkokių.

Kaip pavyzdys: apie 1950-1970 buvo komplektas avarijų su krūvomis aukų, kur suduždavo ir sukiužę užsidegdavo autobusai KAG: kėbulas neatlaikydavo, o kai viskas buvo iš medžio, o dar kai ir benzinas išsiliedavo – tik blykst ir dega aukos. Buvo viena ar kelios avarijos, per kurias sudegė kelios dešimtys žmonių. Tačiau pabandžius paieškoti ko nors internetuose – riebi špyga apie tai.

Aišku, turiu visgi pripažinti vieną dalyką: lyginant su SSRS mastais, Lietuva gyveno nepaprastai saugiai ir gerai. Tos superkatastrofos, kurios buvo klaikios mums, kai kuriose sovietinės imperijos vietose atrodytų kaip kažkokie vidutinio ar netgi smulkaus masto įvykiai. Bet mums jie buvo pakankamai dideli, kad prisiminti vertėtų.

Bet nesivelsiu čia dabar į nuokrypius, tad geriau šiaip pavardinsiu vietinių pavyzdžių pamečiui – labai tikiuosi, kad mane papildysite. Manau, kažkam vėliau tai pravers: bent jau pradžiai už kažko užsikabint bus galima. Kita vertus, kadangi esu blogas ir negeras, tai aš jums nuorodų jokių neduosiu, bet jei ieškosite – maždaug pusė informacijos randama tiktai kvadratinėmis raidėmis.

Turėkite omeny, kad nukentėjusių žmonių skaičius šiame sąraše gali būti pakankamai klaidingas: duomenys būdavo nukarpomi ir mažinami visais įmanomais būdais, kad tik atrodytų ne taip baisiai, taigi, neretu atveju nukentėjusių skaičiai gali būti ir daug (gal net 10 kartų) didesni. Skaičių iškraipymai ir šiaip slaptumas irgi varijuoja – pvz., nuo Perestrojkos ir Glasnost pradžios informacijos staigiai daugėja, o skaičiai ima artėti prie realių. Kiek geresnė situacija ir prie Chruščiovo. Vėlyvojo brežnevizmo periodas – slaptumas pakankamai aukštas, o duomenų patikimumas – gal netgi maženis, nei stalininių.

Duomenys apie katastrofas labiau išlikę iš vėlyvojo sovietmečio, o apie senesnius laikus – tik fragmentiški faktai. Taigi, jei ką atsimenate daugiau – nepatingėkite į komentarus man parašyti. Mano paties šaltiniai dažnai buvo nepatikimi ir labai fragmentiški, tad jais pernelyg smarkiai remtis nepatariu, bet gal kažkam tiesiog kas nors padės užsikabinti ir išsiaiškinti truputį daugiau.

Katastrofos ir įvykiai 1944 metais

Gruodžio 15 dieną, praėjus gerokam laikui po sovietų “išvadavimo” (III Reicho kariuomenė iš Kauno išstumta dar Rugpjūčio 1 dieną), sovietinių lėktuvų buvo bombarduotas Kaunas. Bendras žuvusių ir sužeistųjų skaičius neaiškus. Trys bombos buvo mestos į Nemuną (nes po pervedimo į kovinę padėtį turi būti išmetamos), tačiau dėl vėjo buvo nuneštos ant miesto ir sprogo zonoje tarp Kauno geležinkelio stoties ir Krėvos gatvės 11 namo.

Katastrofos ir įvykiai 1945 metais

Sausio 12 dieną, į pavakarę Vilniaus geležinkelio stotyje užsidegė ir sprogo reaktyvinių pabūklų “Katiuša” šaudmenis gabenęs ešelonas. Sprogimas apgriovė daug pastatų, sviediniai krito ant aplinkinių pastatų, juos griaudami ir sukeldami gaisrus. Labai smarkiai apgriautas buvo Vilniaus geležinkelio stoties pastatas – dėl to vėliau stotis buvo perstatyta stalininiu stiliumi – tokią galite pamatyti ir dabar. Tuomečiais duomenimis, žuvo 94 žmonės, o dar 311 buvo sužeista.

Katastrofos ir įvykiai 1947 metais

Gegužės mėnesį prasidėjo dėmėtosios šiltinės (riketsiozės, dar vadinamos epidemine šiltine) epidemija. Šiltinės kilmė – iš SSRS dar apie 1946 plūstelėjęs srautas badaujančių žmonių (vienu metu – net po kelis tūkstančius per dieną), ieškančių, kur galima geriau pragyventi. Kadangi Pabaltijis tuo metu dar nebuvo sukolektyvizuotas, su maistu čia problemų buvo mažai, tačiau itin daug atvykstančiųjų sirgo utėlėtumu, o utėlės pernešinėjo šiltinės užkratą. Didžiausias sergamumo šuolis buvo Klaipėdoje ir Panevėžyje, taip pat Vilkaviškyje, Šiauliuose, Joniškyje. Epidemija buvo sustabdyta, pradėjus valkataujančių ir elgetaujančių asmenų gaudynes, prievartinius atvykstančiųjų karantinavimus, sanitarines priemones (stočių dezinfekcija, atvykstančių skutimas plikai, priverstinis maudymas, drabužių dezinfekcija chlorkalkėmis, etc.). Skaičių apie susirgusius ir mirusius nėra, bendri metiniai ekstrapoliuoti (pagal atvykstančiųjų skaičius) – ne mažiau kelių tūkstančių susirgusiųjų.

Katastrofos ir įvykiai 1948 metais

Gegužės 20 dieną – Kaune, Aleksoto aerodrome susidūrė du sovietiniai transporto lėktuvai Li-2, žuvo 12 lakūnų ir ekipažo narių.

Birželio mėnesį (viena iš minimų datų – Birželio 9) Lietuvos žvejų incidentai su Baltijos jūroje sovietų paskandintu cheminiu ginklu (ipritu). Duomenys nelabai rišlūs, minimos vietovės jūroje per 70-75 mylias į Vakarus nuo Klaipėdos (trys žvejybiniai laivai) ir per 40-50 kilometrų nuo Palangos (atrodo, vienas laivas). Visais minimais atvejais ištrauktos 250 kilogramų vokiškos bombos, užtaisytos ipritu. Žuvusių ir sužeistų skaičiai nežinomi, minimas vienas (galimai su pirmaisiais nesusijęs) incidentas, kur dėl apsinuodijimo ipritu hospitalizuoti 9 žmonės Liepojoje.

Katastrofos ir įvykiai 1952 metais

Neaiški data. Kauno geležinkelio tunelyje susidūrė du garvežiai, sutrūko vieno ar jų abiejų garo katilai. Dėl tunelį užliejusio perkaitinto garo buvo sužeistų, galimai ir žuvusių, tačiau skaičiai visiškai neaiškūs.

Katastrofos ir įvykiai 1954 metais

Klaipėdoje prie pietinio molo nuskendo garlaivis “Hubert Shrioder”. Duomenų apie žuvusius ar sužeistus nėra.

Katastrofos ir įvykiai 1953 metais

Liepos 9 dieną Kauno Aleksoto aerodrome neaiškiomis aplinkybėmis sudegė lėktuvas Jak-9, visi ekipažo nariai žuvo. Žuvusių skaičius nežinomas.

Katastrofos ir įvykiai 1956 metais

Masinis gyvulių sirgimas snukio ir nagų liga, įvedamos karantino zonos. Informacija netiksli.

Katastrofos ir įvykiai 1958 metais

Liepos 18 dieną iš Černiachovsko pakilę 5 kariniai lėktuvai išbombardavo Stulgelių kaimą Kybartų rajone. Numestos 39 bombos, du namai Stulgeliuose visiškai sugriauti, 3 nukentėję žmonės, bent du žuvę (Otas Titas ir Zigmas Norkaitis). Taip pat sprogimų užmuštos trys karvės ir sunaikintas vienas traktorius. Oficialiais duomenimis, bombardavimą surengę kariškiai kažką supainiojo ir galvojo, kad bombas mėto ant poligono. Kai kurie žmonės vėliau pasakojo, kad kariškiai buvo girti ir tiesiog taip pramogavo.

1958 metais įsisiautėjo didžiulė poliomelito epidemija, apėmusi visą SSRS, tuo pačiu – ir Lietuvą (tiesa, aukščiausias sergamumas buvo Estijoje). Poliomelitas plisti ėmė dar apie 1950 ir ilgainiui augo, kasmet susirgimų skaičius didėjo nuo kelių dešimčių procentų iki kelių kartų. Apie 1958 buvo pikas, Lietuvoje šiais metais keli tūkstančiai žmonių (daugiausiai vaikų) susirgo poliomelitu – iš susergančių maždaug 10% mirdavo, apie 40% tapdavo invalidais. Kiek vėliau, taikant privalomą skiepijimą, poliomelitas buvo išnaikintas – jau apie 1962 susirgimų skaičius nukrito maždaug 200 kartų.

Katastrofos ir įvykiai 1959 metais

Gruodžio 17 dieną Vilniaus aerouoste 43-ios eskadrilės lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir maždaug tonos svorio krovinį (radijo detalės, medikamentai ir pan.), pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas, lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keleiviai liko sveiki. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas visiškai neteisingai, o lėktuvo vadas Borisas Pautovas buvo alkoholikas, tuo metu turėjęs pagirias. Nors lėktuvas dar pradinėje kilimo stadijoje trenkėsi į žemę kairiuoju ratu, lėktuvo vadas toliau bandė kilti, kol lėktuvas tėškėsi į žemę maždaug už pusantro kilometro nuo aerodromo. Informacijos apie gyventojų aukas nėra.

Katastrofos ir įvykiai 1960 metais

Gyvulių infekcinės ligos (kiaulių maras bei snukio ir nagų liga?), masinis gyvulių dvėsimas per visą Lietuvą. Informacija netiksli.

Katastrofos ir įvykiai 1963 metais

Spalio 24 dieną Kauno geležinkelio tunelyje susidūrė du krovininiai traukiniai. Aukų skaičius nežinomas.

Katastrofos ir įvykiai 1964 metais

Masinis gyvulių sirgimas snukio ir nagų liga, įvedamos karantino priemonės, galinčių apsirgti gyvulių konfiskavimas iš kaimo gyventojų ir gyvulių naikinimas. Informacija nepatikima.

Katastrofos ir įvykiai 1965 metais

Snukio ir nagų ligos epizootija (gyvulių epidemija), karantino sąlygos, kovojant su nevaldomu ligos plitimu įvedamos karantino priemonės, užkardos, transporto tikrinimas, galimai užsikrėtusių gyvulių konfiskavimas iš kaimo gyventojų. Informacija netiksli.

Katastrofos ir įvykiai 1966 metais

Rugpjūčio 30 dieną šalnos Pietų Lietuvoje. Varėnoje fiksuota -3 laipsnių temperatūra. Dėl ankstyvų šalnų vėliau prasidėjo totalinis bulvių puvimas(?).

Masinis gyvulių sirgimas snukio ir nagų liga, kai kuriose vietovėse įvedamos karantino priemonės. Informacija nepatikima.

Katastrofos ir įvykiai 1967 metais

Liepos mėnesį Kauno Aleksoto aerodrome nukrito naikintuvas Mig-19, lakūnas žuvo.

Katastrofos ir įvykiai 1969 metais

Lapkričio 3 dieną per audrą iš Klaipėdos uosto buvo nuneštas ir ant kranto Smiltynėje išmestas Vokietijos laivas “Hans Bernstein” (kitur minimas “Morns Bernstein” ar “Morns Berenstein” – o gal tai buvo du skirtingi įvykiai?). “Hans Bernstein” buvo seniausias tuo metu plaukiojęs Vokietijos laivas, statytas dar 1907 metais. Laivo liekanos galutinai buvo pašalintos tik 1995 metais. Apie žuvusius ar sužeistus duomenų nėra.

Katastrofos ir įvykiai 1970 metais

Liepos 26 dieną, netoli Šiaulių, lėktuvas An-2 (liaudyje labiau žinomas, kaip anuška arba kukurūznikas), darė mirties kilpą, iš kurios išeinant, nepakako aukščio. Lėktuvas užkabino medžių viršūnes ir nukrito, du lakūnai ir vienas keleivis žuvo. Lėktuvo vadas buvo Sigitas Burdulis, daugiau duomenų neradau.

Katastrofos ir įvykiai 1972 metais

Gegužės 26 dieną netoli Panevėžio nukrito SSRS karinių oro pajėgų lėktuvas An-12. Lėktuvas vykdė mokomąjį skrydį naktį, lietingu oru. Skrisdamas žemame aukštyje, užkabino medį, paskui netoliese buvusio namo kaminą, nukrito ant žemės ir sudužo. Iš 6 ekipažo narių žuvo 5 (kitais duomenimis 7 iš 9). Katastrofos priežastimis įvardintas blogas skrydžių organizavimas, nepakankama ekipažo kvalifikacija. Ar buvo civilių aukų – neaišku.

Katastrofos ir įvykiai 1973 metais

Gruodžio 16 dieną, netoli Maskvos – daktarų lėktuvo avarija: dėl Tu-124 valdymo sistemų gedimo lėktuvas nuėjo į pikiravimą ir sudužo. Žuvo 6 ekipažo nariai ir 45 keleiviai (dauguma – Vilniaus ir Kauno gyventojai), tarp kurių buvo daug žymiausių to meto Lietuvos medikų, garsiausi to meto pediatrai Petras Baublys, Liudmila Steponaitienė, Raimondas Lučinskas ir Ona Surplienė. Nors katastrofa įvyko ne Lietuvoje, ją įtraukiu dėl įvykio masto. Labai netipiškas to meto katastrofoms dalykas – buvo surengtos viešos laidotuvės, kurias aplankė ir Antanas Sniečkus.

Masinis gyvulių sirgimas snukio ir nagų liga, įvedamos karantino priemonės, statomos užkardos, iš kaimo gyventojų konfiskuojami ir naikinami  potencialiai užsikrėtę galintys būti gyvuliai.

Katastrofos ir įvykiai 1975 metais

Balandžio 4 dieną Žaslių geležinkelio stotyje, Kaišiadorių rajone, keleivinis traukinys maždaug 70 km/h greičiu įsirėžė į krovininę cisterną su naftos produktais. Nuplėšus cisternos kraštą, pora vagonų buvo tiesiog užlieti iš degalų čiurkšle iš cisternos. Kilo gaisras, žuvo mažiausiai 20 žmonių, kaip spėjama, maždaug šimtas ar daugiau pakliuvo į ligoninę su nudegimais (vien Kaišiadoryse hospitalizuota apie 80, persipildžius ligoninei kiti žmonės buvo vežami į Kauną). Kaltais buvo pripažinti dispečeris ir geležinkelių meistras, abu nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau vėliau paaiškėjo, kad susidūrimas įvyko dėl blogai dirbusių automatinių sistemų. Tikslus žuvusiųjų skaičius kvestionuojamas: traukinys buvo perpildytas, nes prieš šventes daug žmonių važiavo namo. Labiausiai sudegusiame vagone nebuvo atrastas nei vienas sveikas išlikęs lavonas (buvo rasta tik apdegusių kaulų ir apirusių žmonių dalių), nes temperatūra buvo pakankama, kad sudegintų žmones lyg krematoriume, t.y., tikėtina, kad žuvusių galėjo būti bent kelis kartus daugiau, nei skelbiama. Sudegusių žmonių kaulus kareiviai išvežė kareiviai, o katastrofos vieta dvi dienas buvo valoma. Žaslių geležinkelio stoties kapinėse yra kapas, kur palaidotos aukos.

Upd.: teko man gyvai pabendrauti su žmogumi, kuris vadovavo gaisrininkų būriui, gesinusiam traukinį Žaslių geležinkelio stotyje (anais laikais, kaip sakė, visi avarijos likviduotojai turėjo pasirašyti dėl informacijos neskelbimo). Jo paskaičiavimu žuvusių kiekis buvo ne mažiau, nei maždaug 200 (tai apatinė riba). Pirmuose dviejuos vagonuose buvę sudegė visi, o traukinys buvo pilnas prisigrūdęs, daugybė žmonių važiavo stovėdami. Lavonai buvo persimaišę, sukepę nuo ugnies, žmonių galūnės ir galvos atsiskyrę nuo kūnų, kaip didelė maišalynė. Tokių lavonų kareiviai dar pirmą avarijos likvidacijos dieną išvežė keturis pilnus sunkvežimius. Gesinimas truko gana ilgai, dėl trumpųjų jungimų traukinio akumuliatorių baterijose užsidegimai vyko pakartotinai. Iš likusių gyvų buvo labai daug kraupiai apdegusių – anuomet žmonės labai dažnai nešiojo sintetinius drabužius, ypač vyrai kokius kostiumus iš kažkokio pigaus krempleno. O tasai užsidegdavo, lydydavosi ir tada išsilydžiusi plastmasė lipdavo prie odos. Daugelis patyrusių nudegimus vėliau mirė ligoninėse.

Balandžio 13 dieną Vilniuje, po Sporto rūmuose vykusio vengrų grupės “Syrius” (ar tikrai? juk tais metais ši grupė jau buvo iširusi?) koncerto, maždaug 22:30 (t.y., vėlai vakare, tamsoje) minia žmonių ėjo pontoniniu tiltu į kitą Neries pusę. Tiltas sugriuvo, žmonės ėmė kristi į vandenį, tačiau paskui juos einanti minia, nematydama, kas vyksta, žmones stūmė toliau į priekį, dėl ko jie ir vėl krito į vandenį. Oficialiais duomenimis, žuvo 4 žmonės, 31 nukentėjo (įkrito į vandenį). Neoficialiais duomenimis, paskendusių žmonių skaičius galėjo būti maždaug 5-10 kartų didesnis (vėliau, kaip pasakojama, buvo ištraukiami lavonai už daugelio kilometrų nuo įvykio vietos), įkritusių į vandenį skaičius – irgi. Kadangi vanduo buvo šaltas, itin daug įkritusių vėliau susirgo plaučių uždegimais, buvo daug mirusių ligoninėse, tačiau jie prie aukų nebuvo priskiriami, o registruojami, kaip įprasti ORZ (ostroje respiratornoje zabolevanije) ar šiaip plaučių uždegimų atvejai.

Prie Ginučių kaimo, netoli Kirdeikių, nukrito reaktyvinis lėktuvas, modelis neaiškus, data neaiški. Lakūnas katapultavosi.

Nežinau, ar daugiau šiais metais būta katastrofų, tačiau anais laikais nesyk teko išgirsti minint, kad šitie metai buvę pragaištingais.

Katastrofos ir įvykiai 1976 metais

Kovo 17 dieną įvyko Šiaulių šv. Jurgio bažnyčios gaisras. Aukų nebuvo. Gaisras vyko naktį, buvo matomas beveik per visus Šiaulius.

Katastrofos ir įvykiai 1977 metais

Balandžio 12-14 dienomis visoje Lietuvoje buvo pustrečios paros trukmės lijundra. Dėl lijundros susidarantis ledo sluoksnis vietomis siekė apie 17 centimetrų, nuo laidų kabantys varvekliai buvo 0,5-1,6 kilogramo svorio. Dėl didžiulio varveklių kieko ne tik trūkinėjo laidai, bet ir virto elektros perdavimo stulpai. Nors prie tokio tipo įvykių būna labai daug bėdų dėl elektros sutrikimų (gaisrai, elektros nutrenkti žmonės), informacijos apie aukas nėra.

Birželio 5 dieną šalnos pajūryje. Šventojoje fiksuota rekordinė -3 laipsnių temperatūra. Nušalo daug augmenijos, buvo problemų su derliumi, žuvo daržininkų auginamos šiltamėgės daržovės, etc..

Data neaiški, dizenterijos epidemija Vilniuje. Oficialiai fiksuotais duomenimis, apie 1000 susirgusių, mirusių skaičius nežinomas. Dizenterija išplito per Vilniaus pieno kombinatą, kuris užkrėtė pieno produktus, naudodamas nevalytą vandenį iš gatvės (techninio) vandentiekio.

Katastrofos ir įvykiai 1978 metais

Rugpjūčio 18 dieną Medekščiuose (Kėdainių rajonas) buvo viesulas. Išgriauta daug pastatų, nuplėšti stogai, sulaužyta ir išversta daug medžių.

Rugpjūčio 30 dieną Josvainiuose (Kėdainių rajonas) irgi buvo viesulas. Išgriauti pastatai, nunešti stogai, išrauti ir sulaužyti medžiai.

Katastrofos ir įvykiai 1979 metais

Masinis galvijų dvėsimas (snukio ir nagų liga?), didelėje dalyje kaimo vietovių krantinas su užkardomis, tikrinamos gyventojų mašinos, mėsos produktai konfiskuojami ir naikinami, masiškai tikrinami asmeniniai ūkiai, gyvuliai atimami, skerdžiami, jų maitos deginamos duobėse ir užkasamos. Dėl įvykio metų gali būti netiksli informacija, informacijos apie žmonių susirgimus nėra.

Katastrofos ir įvykiai 1981 metais

Sausio 8 dieną įvyko į Smiltynę plaukusio kelto “Nida” susidūrimas su žvejybiniu botu L-6910. Žuvo dvi kelto keleivės, 17 metų amžiaus I.Kuzmina ir 18 metų amžiaus M. Daškova, duomenų apie kitus žuvusius ar sužeistuosius nėra.

Gegužės 29 dieną, apie 17 valandą prasidėjęs viesulas (tornadas) nusiaubė Širvintas. Daug namų buvo apgriauta, nuplėšyti stogai. Apie sužeistus ar žuvusius oficialiai nepranešta, skirtingais duomenimis galėjo žūti autobuso vairuotojas ir galimai dar 1-2 žmonės.

Lapkričio 22 dieną Klaipėdoje per audrą, iš uosto išplaukiantis tanklaivis “Globe Asimi” užplaukė ant akmenų. Išsiliejo apie 17 tūkstančių tonų mazuto, daug teršalų pasiekė ir Palangą. Ant pliažų susidarė maždaug nuo 5 iki 60 metrų platumo su smėliu permaišyto mazuto juosta. Žuvo daugybė gyvūnų, pažeista ekosistema. Iš pajūrio į miškus buvo išvežta maždaug 600 tūkstančių tonų su mazutu susimaišiusio smėlio, dėl ko vėliau daugelyje vietų prasidėjo stipri kranto erozija. Dalis mazuto nusėdo ant jūros dugno, todėl kartais su juo persimaišęs smėlis išmetamas dar ir dabar (kai kur pajūryje galit atrasti tokių nelabai pradžiūstančių purvinų smėlio gumulų). Katastrofos metu nei vienas jūreivis nežuvo.

Žiemos metu (data neaiški), per pūgą Šilutės (greičiausiai) rajone užstrigęs autobusas. Buvo žuvusių, skaičius neaiškus. Informacija tikslintina.

Katastrofos ir įvykiai 1982 metais

Sausio 6-7 dienomis buvo didžiulė pūga, vėjo greitis virš 20 m/s, visiškai sutrikdytas transportas, maisto tiekimas, daug kur nuplėšyti elektros laidai, trečdalyje Lietuvos žmonės negalėjo netgi nuvykti į darbą (buvo trečiadienis-ketvirtadienis, kaip tik savaitės vidurys). Iš komentarų – galimai buvo žuvusių – užpustytų, bevažiuojant mašinose, tačiau tikslesnių duomenų nėra. Žinoma, kad Pagėgių rajone, Natkiškių kaime eidama priimti gimdymo, pūgoje buvo užpustyta ir mirtinai sušalo felčerė Zosė Petraitienė.

Spalio-Gruodžio mėnesiais – hepatito A (infekcinės geltos) epidemija Vilniuje. Epidemija persimetė į mokyklas, užkrėstų vaikų skaičius – iki kelių tūkstančių, mirusių skaičius neaiškus. Vilniaus infekcinė ligoninė buvo nepajėgi priimti tokio ligonių kiekio, todėl šie vėliau buvo guldomi ir į kitas ligonines, o galų gale, lengvesniais atvejais išvis atsisakoma ligonius priimti, vaikus paliekant gydyti namuose, kas savo ruožtu išprovokavo antrines epidemijos bangas. Epidemijos plitimas sustabdytas, įvedus ilgalaikį (kelių savaičių trukmės) karantiną daugelyje (dešimtyse?) mokyklų, kur buvo užkrato židiniai.

Katastrofos ir įvykiai 1983 metais

Sausio mėnesį Lietuvos pakrantes nusiaubė uraganas, sukėlęs itin didelę bangų mūšą. Į jūrą buvo nuplauta apie 900 tūkstančių tonų smėlio – nemaža dalimi dėl to, kad krantai dėl anksčiau išvežto mazutu užteršto smėlio buvo labai susilpnėję, iškasinėti. Palangoje po šio uragano neliko natūralių pliažų. Sunaikintų pastatų, žuvusių ar sužeistų žmonių skaičius nežinomas, tačiau šis uraganas yra laikomas vienu iš stipriausių, kokie kada nors yra buvę Lietuvoje.

Gegužės viduryje (pagal skirtingus šaltinius minima gegužės 12, 13, 14 diena) – autobuso katastrofa Jugoslavijoje. Žuvo 6 žmonės (Lietuvos kultūros ir meno veikėjai), dar nemažai sužeistų. Katastrofa kilo prasilenkiant su sunkvežimiu, vežusiu plienines plokštes – šios buvo blogai pritvirtintos, nuslydo ir kirto autobusą, žalodamos ir žudydamos žmones. Iš 35 keleivių žuvo 6: Natalija Adamovič, Vytautas Juzikėnas, Lionginas Garla, Vidmantas Keraminas, Gražina Navasaitienė, Veronika Pankienė.

Katastrofos ir įvykiai 1985 metais

Birželio 26 dieną Kauno mariose nukrito sovietinės armijos sraigtasparnis Mi-8. Skrydis buvo nelegalus, itin žemame aukštyje – su gamtosaugininkais buvo aiškinamasi dėl kariškių išverstų naftos produktų, vėliau galimai dar ir ieškomi brakonieriai. Dideliu greičiu (240 km/h) virš marių itin žemai skridęs sraigtasparnis ratais užkabino vandenį, dėl to trenkėsi į vandens paviršių ir sudužo. Žuvo 6 žmonės, 2 žmonės išgyveno. Tarp žuvusių – 4 kariškiai, LTSR Gamtos apsaugos komiteto viršininkas Arsenijus Korsakovas ir to paties komiteto darbuotojas Raimundas Brukas.

Vilniaus radiofoninės stoties įvykiai. Statant Spaudos rūmus (pradėti statyti berods apie 1982, formaliai priduoti naudojimui 1985, realiai užbaigti 1986), paaiškėjo, kad vyksta keisti dalykai: statybiniai kranai ir pastato konstrukcijos kalba radijo laidas, panašiai laidos skamba ir tiesiai statybininkų galvose, o be to, įkaista maišomas skiedinys, dargi iki tiek, kad statybininkai kartais truputį apsipliko rankas. Paaiškėjo, kad tiesiai per Spaudos rūmus eina vienas ar keli Viršuliškių radijo transliacijų centro spinduliai (lapeliai), kur stebėtinai gerai koncentravosi vidutinėmis bangomis transliuojamos programos (keletas siųstuvų po 50 kilovatų). Kiek silpniau, bet irgi keisti balsai žmonių galvose ir pastatų sienose girdėdavosi dar keliuose netoli transliacijų centro naujai pastatytuose gyvenamuosiuose pastatuose. Kadangi transliacijų centrą valdė kariškiai ir KGB, tai medikų ir higienistų aiškinimaisi su jais, kol tie padarė kažkokius pakeitimus (galimai pamodifikavo antenas, pakeisdami kryptingumų lapelius, o gal tiesiog galią sumažino), užtruko keletą metų, o dalis projektuose numatytų daugiabučių namų taip ir nebuvo pastatyti. Aukų ar susirgimų požymių neaptikta, tačiau fenomenas daugelį vilniečių nemenkai kraupino, kai kuriems tekdavo pabendrauti ir su psichiatrais.

Katastrofos ir įvykiai 1986 metais

Birželio 6 dieną Biržuose kilo viesulas. Išlaužyta daug medžių, apgriauti pastatai. Apie žuvusius ar sužeistus duomenų neradau.

Katastrofos ir įvykiai 1988 metais

Rugsėjo 24 Klaipėdoje prie molo nuskendo Vokietijos Demokratinės Respublikos laivas “Rudof Breitscheid”. Įgula liko gyva, žuvusių nebuvo. Laivo liekanos ištrauktos tik 1995 metais.

Kažkurioje iš Vilniaus ligoninių (neaišku, kurioje) kilo staigus sepsio (hospitalinių) infekcijų protrūkis po operacijų. Užkrėtimas plito per dirbtinio kvėpavimo aparatus. Per trumpą laiką (dieną ar kelias) užfiksuota 15 sunkias pooperacines komplikacijas patyrusių ligonių, 9 iš jų mirė. Vėliau (jau 1989) padarius hospitalinių infekcijų tyrimus, paaiškėjo, kad daugiau, kaip 200 sunkių pūlinių susirgimų įvyko dėl panašaus pobūdžio užkrėtimų, o dar daugiau kaip 100 niekur neregistruotų analogiškų pūlinių užkrėtimų ligoninėse aptiko Vilniaus sanitarijos ir epidemiologijos stotis, kas sukėlė įtarimus, jog registruojama tiktai mažoji dalis hospitalinių infekcijų.

Katastrofos ir įvykiai 1989 metais

Kovo 20 dieną sprogo amoniako saugykla (apie 7500 tonų suskystinto amoniako) ir kilo nitrofoskos gaisras Jonavoje, gamybiniame susivienijime “Azotas”. Oficialiais to meto duomenimis, žuvo 7 žmonės, sužeistų – 64, evakuotų (ar save pačius evakuavusių) – apie 40 tūkstančių. Amonio garais ir nitrofoskos dūmais (itin dideliais kiekiais azoto oksidų) užterštas maždaug 400 kvadratinių kilometrų plotas. Dėl azoto oksidų plaučių pažeidimus galėjo gauti apie kelis tūkstančius žmonių, tačiau skaičiai nefiksuoti. Ši katastrofa tapo labai plačiai žinoma visoje SSRS dėl to, kad per TV programą “Vremia” buvo pirmą kartą SSRS istorijoje įvardinta, jog įvyko cheminė katastrofa su aplinkos užteršimu.

Tęsėsi jau minėta 1988 prasidėjusi hospitalinių infekcijų epidemija. Ji ilgainiui buvo nuslopinta, kardinaliai sustiprinus sanitariją ligonėse, tačiau tai užtruko dar keletą metų.

Katastrofos ir įvykiai 1990 metais

Vasario 1 dieną netoli Panevėžio SSRS karinių oro pajėgų lėktuvas Il-76M, darydamas mokomąjį skrydį žemame aukštyje, nukrito ir sudužo. Žuvo visi 8 ekipažo nariai. Kritimo priežastys nenustatytos. Tai bene paskutinė stambesnė katastrofa sovietmečiu – po mėnesio Lietuva paskelbė Nepriklausomybę.

Dar visokie neaiškūs avarijų ir katastrofų atvejai

(iš blogo komentarų, jokios info niekur daugiau neradau): Paminėjote chlorą: kažkas 1981 ar 1982 m. – tiksliai nepamenu, metų pradžioje prie Pagėgių nuėjo traukinio sastatas vežęs chlorą į Sovietską, viena cisterna išsiliejo ir chloro debesis klajojo po Šilutės ir Tauragės rajonus virš savaitės, buvo evakuotis gyvenvietės, žuvusių ir sužeistų… Respublikinėje spaudoje tikriausiai nieko neliko ir net sanepideminėje dirbę žmonės žinojo tik tiek, kad avariją likvidavo kariuomenė. O gal ir ne chloras ten buvo?

Dėl šio atvejo labai norėtųsi daugiau duomenų. Bendras pastebėjimas: jei užteršimas truko ilgai, tikėtina, kad arba suveikė vėlesni reiškiniai (silpnesni apsinuodijimai chloru gali pasireikšti po kelių dienų ar savaičių, ypač dėl infekcijų, kurios kyla pažeistuose plaučiuose), arba visgi ne chloras buvo. Chloro atveju kariuomenės gal būtų ir neprireikę: jis pernelyg lengvai sklaidosi ir su viskuo reaguoja – staigiai jo nelieka, tik išdeginti plotai visur. Jei likviduojant, dalyvavo kariuomenė (t.y., reikėjo degazacijos) ir užteršimas truko ilgai, o dar ir su klaidžiojančio debesies efektais (netolygiai nusileidžiančios užterštumo bangos, susidarančios iš nugaravusių medžiagų) – labiau tikėtinas būtų koks nors heptilas (asimetrinis dimetilhidrazinas – raketinis kuras) arba kažkas panašaus.

Bendri papildymai pagal šio straipsnio komentarus:

Apie 1989-1990 buvo degančio gintaro išmetimų prie Baltijos jūros. Tikslios datos neaiškios, žuvusių greičiausiai nebuvo, apdegusių skaičius neaiškus. Tikslios vietovės neaiškios. Degantis gintaras buvo tiesiog baltasis fosforas iš padegamųjų/apšvietimo bombų, kurias lakūnai kartais sumesdavo į jūrą po mokymų. Įkritusi į vandenį, bomba sprogdavo, tačiau fosforas nesudegdavo, tad vėliau būdavo išmetamas į krantą. Dėl to, kad savo išvaizda primenantis baltą gintarą, jį rinkdavo poilsiautojai. Paskui nuo rankų šilumos tas fosforas užsidegdavo ir sukeldavo sunkius nudegimus (jo praktiškai neįmanoma užgesinti). Panašių atvejų ne kartą fiksuota ir Latvijoje bei Kaliningrado srityje. Jei kas turite tikslesnės informacijos apie Lietuvą – patikslinkite.

Iš komentarų, labai norėtųsi daugiau informacijos: Klaipėdoje kadaise buvo beždžionių tiltas per Dangę (maždaug toje vietoje, kur “Meridianas” stovėjo (dabar iš naujo po gabaliuką atstatinėjamas doke, nes supuvęs)Kuriais metais tai buvo — tikrai nežinau. Gal kokiais 1958? Dieną tai žinau — lapkričio 7. Po demonstracijos ant to beždžionių tilto, žinoma, prisigrūdo žmonių. Lynai trūko, žmonės sugarmėjo į jau beveik ledinį vandenį. Po to visa Klaipėda ūžė, bet jokios informacijos nieks, žinoma, neskelbė — kiek nuskendo, kiek gal būt nuo peršalimo plaučių uždegimus ar kitokias ligas gavo, kiek mirė — kūkū. Kai čia pasiskaičiau, tai ir pačiai įdomu — gal ieškosiu bent liudininkų, kurie tai matė ar ir vandenyje kapanojosi. Ant to tilto galėjo būti, na, kokie 150-200 žmonių.

Ir dar iš komentarų, irgi norėtųsi daugiau informacijos: Kaune. Dirbtinis pluostas. Dainavos rajonas, gal 1978 gal + 5m. Didziules duju nuotekos. Daugiabuciu rajonas. Zmones ejo ir zadino tuos kas gyveno 1,2 aukstuose. Smarve issisklaide tik paryciais. Gal kas zino daugiau, taciau nemanau, kad butu kur parasyta.

Dar iš komentarų, papildymas dėl dirbtinio pluošto gamyklos: Dėl šito galiu patikslint,kad maždaug 79-80m. išsiliejo amoniakas dirbtinio pluošto gamykloje. Kiek žinau aplinkinės įmonės po šio atsitikimo apsirūpino dujokaukėm.

Dar iš komentarų, galimai apie tą patį įvykį, nors gal ir apie kitą. Gali būti, kad ne dujos nutekėjo, o gryni merkaptanai (beje, dar ir ganėtinai nuodingas brudas), kurie naudojami kaip priesmirdžiai, kad signalizuotų apie dujų nuotekas: Aš pamenu tokį įvykį, gal kas iš skaitytojų daugiau apie jį žinotų. Manau, kad 1984 metais pavasarį Kaune, gyvenau Kalniečių rajone, apie 22 ar 23 val namuose pajutome labai stiprų dujų kvapą. Išsigandome, kad namuose ar pas kaimynus dujų nutekėjimas, patikrinome — nieko, bet atidarius langą išvėdinti kvapas buvo žymiai stipresnis. Pamenu, tuo metu jau ruošiausi miegoti, motina supanikavo, bet tėvas nuramino, pasakė: „jeigu čia būtų buve dujos, tai jau seniai būtume susprogę nuo bet kurio elektros jungiklio spragtelėjimo“ . Kitą rytą į klasę susirinkę mano klasiokai aptarinėjo tą naktinį įvykį, pasirodo keletas su tėvais naktį net evakavosi į Kleboniškio mišką ir grįžo tik paryčiais. Aišku jokios oficialios informacijos apie tai nebuvo, lyg ir iš Kauno dujų bazės išsiliejo kvapas kuriuo nuspalvinamos bekvapės dujos.

Dar iš komentarų, apie chlorą: 1982 m. balandžio ar gegužės mėn. Genių tarpstotėje (Šilutė-Tauragė) apvirto techninio chloro cisterna. Avarijoje dalyvavę žmonės (ir aukšti Šiaulių apygardos geležinkelio viršininkai) buvo apnuodyti chloru. Išgirtosios karinės dujokaukės buvo netikusios. Juokinga buvo ir techninė kompetencija — atvežė dyzelinį kraną, jo variklis tik kvėptelėjo chloro, pakeitė balsą ir sustojo.

Dar iš komentarų: Prisimenu dar apie 1980-1982 metais šalia Raudėnų, prie Kuršėnų, nevėlų vakarą nukrito kažkoks kariškių lėktuvas. Netoli, kadangi trenksmas buvo girdėti. Kariniai dengti sunkvežimiai visą naktį per kaimą pirmyn atgal važiavo.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.