LTSR dvasingi pasiekimai, tarybinė liaudis čia viską sukūrė, brangi ir laiminga tarybų Lietuva, svarbu tik kad visur plakatų visokių būtų kuo daugiau belenkokių.

Pabiros apie sovietmečio katastrofas Lietuvoje

Su sąlyga, kad jums patiko apie sovietmečio katastrofas, čia jums tiesiog duosiu pabirų apie Lietuvoje buvusias ir paprašysiu jūsų pagalbos, kad kas žinote, pasidalintumėte apie nepaminėtas čia blogo komentaruose su manimi ir kitais. O kas nežinote – paklausinėtumėte pažįstamų ir man patys parašytumėte, kokios buvo ryškesnės sovietmečio katastrofos, avarijos ir panašūs dalykai Lietuvoje.

Suprantate, kaip gaunasi: pabandžiau aš pakapstyti apie įvykius visokius, o beveik nieko rasti apie tai neįmanoma – informacija slepiama buvo pakankamai gerai, kad jos beveik neliktų. Na, taip, Jonavos „Azotas“ ar koks „Globe Asimi“ – tai yra. Kažkas dar ir Žaslių traukinio avariją prisimena ar kokį pontoninio tilto Vilniuje griuvimą. Bet kiek tų katastrofų niekur nefiksuota, nes  visur amžinai viskas buvo tiktai gerai ir laiminga socialistinė tarybų Lietuvos darbo liaudis kovojo už šviesų komunistinį rytojų?

LTSR dvasingi pasiekimai, tarybinė liaudis čia viską sukūrė, brangi ir laiminga tarybų Lietuva, svarbu tik kad visur plakatų visokių būtų kuo daugiau belenkokių.

Kaip pavyzdys: apie 1950-1970 buvo komplektas avarijų su krūvomis aukų, kur suduždavo ir sukiužę užsidegdavo autobusai KAG: kėbulas neatlaikydavo, o kai viskas buvo iš medžio, o dar kai ir benzinas išsiliedavo – tik blykst ir dega aukos. Buvo viena ar kelios avarijos, per kurias sudegė kelios dešimtys žmonių. Tačiau pabandžius paieškoti ko nors internetuose – riebi špyga apie tai.

Aišku, turiu visgi pripažinti vieną dalyką: lyginant su SSRS mastais, Lietuva gyveno nepaprastai saugiai ir gerai. Tos superkatastrofos, kurios buvo klaikios mums, kai kuriose sovietinės imperijos vietose atrodytų kaip kažkokie vidutinio ar netgi smulkaus masto įvykiai. Bet mums jie buvo pakankamai dideli, kad prisiminti vertėtų.

Bet nesivelsiu čia dabar į nuokrypius, tad geriau šiaip pavardinsiu vietinių pavyzdžių pamečiui – labai tikiuosi, kad mane papildysite. Manau, kažkam vėliau tai pravers: bent jau pradžiai už kažko užsikabint bus galima. Kita vertus, kadangi esu blogas ir negeras, tai aš jums nuorodų jokių neduosiu, bet jei ieškosite – maždaug pusė informacijos randama tiktai kvadratinėmis raidėmis.

Turėkite omeny, kad nukentėjusių žmonių skaičius šiame sąraše gali būti pakankamai klaidingas: duomenys būdavo nukarpomi ir mažinami visais įmanomais būdais, kad tik atrodytų ne taip baisiai, taigi, neretu atveju nukentėjusių skaičiai gali būti ir daug (gal net 10 kartų) didesni. Skaičių iškraipymai ir šiaip slaptumas irgi varijuoja – pvz., nuo Perestrojkos ir Glasnost pradžios informacijos staigiai daugėja, o skaičiai ima artėti prie realių. Kiek geresnė situacija ir prie Chruščiovo. Vėlyvojo brežnevizmo periodas – slaptumas pakankamai aukštas, o duomenų patikimumas – gal netgi maženis, nei stalininių.

Duomenys apie katastrofas labiau išlikę iš vėlyvojo sovietmečio, o apie senesnius laikus – tik fragmentiški faktai. Taigi, jei ką atsimenate daugiau – nepatingėkite į komentarus man parašyti. Mano paties šaltiniai dažnai buvo nepatikimi ir labai fragmentiški, tad jais pernelyg smarkiai remtis nepatariu, bet gal kažkam tiesiog kas nors padės užsikabinti ir išsiaiškinti truputį daugiau.

Katastrofos ir įvykiai 1944 metais

Gruodžio 15 dieną, praėjus gerokam laikui po sovietų „išvadavimo“ (III Reicho kariuomenė iš Kauno išstumta dar Rugpjūčio 1 dieną), sovietinių lėktuvų buvo bombarduotas Kaunas. Bendras žuvusių ir sužeistųjų skaičius neaiškus. Trys bombos buvo mestos į Nemuną (nes po pervedimo į kovinę padėtį turi būti išmetamos), tačiau dėl vėjo buvo nuneštos ant miesto ir sprogo zonoje tarp Kauno geležinkelio stoties ir Krėvos gatvės 11 namo.

Katastrofos ir įvykiai 1945 metais

Sausio 12 dieną, į pavakarę Vilniaus geležinkelio stotyje užsidegė ir sprogo reaktyvinių pabūklų „Katiuša“ šaudmenis gabenęs ešelonas. Sprogimas apgriovė daug pastatų, sviediniai krito ant aplinkinių pastatų, juos griaudami ir sukeldami gaisrus. Labai smarkiai apgriautas buvo Vilniaus geležinkelio stoties pastatas – dėl to vėliau stotis buvo perstatyta stalininiu stiliumi – tokią galite pamatyti ir dabar. Tuomečiais duomenimis, žuvo 94 žmonės, o dar 311 buvo sužeista.

Katastrofos ir įvykiai 1947 metais

Gegužės mėnesį prasidėjo dėmėtosios šiltinės (riketsiozės, dar vadinamos epidemine šiltine) epidemija. Šiltinės kilmė – iš SSRS dar apie 1946 plūstelėjęs srautas badaujančių žmonių (vienu metu – net po kelis tūkstančius per dieną), ieškančių, kur galima geriau pragyventi. Kadangi Pabaltijis tuo metu dar nebuvo sukolektyvizuotas, su maistu čia problemų buvo mažai, tačiau itin daug atvykstančiųjų sirgo utėlėtumu, o utėlės pernešinėjo šiltinės užkratą. Didžiausias sergamumo šuolis buvo Klaipėdoje ir Panevėžyje, taip pat Vilkaviškyje, Šiauliuose, Joniškyje. Epidemija buvo sustabdyta, pradėjus valkataujančių ir elgetaujančių asmenų gaudynes, prievartinius atvykstančiųjų karantinavimus, sanitarines priemones (stočių dezinfekcija, atvykstančių skutimas plikai, priverstinis maudymas, drabužių dezinfekcija chlorkalkėmis, etc.). Skaičių apie susirgusius ir mirusius nėra, bendri metiniai ekstrapoliuoti (pagal atvykstančiųjų skaičius) – ne mažiau kelių tūkstančių susirgusiųjų.

Katastrofos ir įvykiai 1948 metais

Gegužės 20 dieną – Kaune, Aleksoto aerodrome susidūrė du sovietiniai transporto lėktuvai Li-2, žuvo 12 lakūnų ir ekipažo narių.

Birželio mėnesį (viena iš minimų datų – Birželio 9) Lietuvos žvejų incidentai su Baltijos jūroje sovietų paskandintu cheminiu ginklu (ipritu). Duomenys nelabai rišlūs, minimos vietovės jūroje per 70-75 mylias į Vakarus nuo Klaipėdos (trys žvejybiniai laivai) ir per 40-50 kilometrų nuo Palangos (atrodo, vienas laivas). Visais minimais atvejais ištrauktos 250 kilogramų vokiškos bombos, užtaisytos ipritu. Žuvusių ir sužeistų skaičiai nežinomi, minimas vienas (galimai su pirmaisiais nesusijęs) incidentas, kur dėl apsinuodijimo ipritu hospitalizuoti 9 žmonės Liepojoje.

Katastrofos ir įvykiai 1952 metais

Neaiški data. Kauno geležinkelio tunelyje susidūrė du garvežiai, sutrūko vieno ar jų abiejų garo katilai. Dėl tunelį užliejusio perkaitinto garo buvo sužeistų, galimai ir žuvusių, tačiau skaičiai visiškai neaiškūs.

Katastrofos ir įvykiai 1954 metais

Klaipėdoje prie pietinio molo nuskendo garlaivis „Hubert Shrioder“. Duomenų apie žuvusius ar sužeistus nėra.

Katastrofos ir įvykiai 1953 metais

Liepos 9 dieną Kauno Aleksoto aerodrome neaiškiomis aplinkybėmis sudegė lėktuvas Jak-9, visi ekipažo nariai žuvo. Žuvusių skaičius nežinomas.

Katastrofos ir įvykiai 1956 metais

Masinis gyvulių sirgimas snukio ir nagų liga, įvedamos karantino zonos. Informacija netiksli.

Katastrofos ir įvykiai 1958 metais

Liepos 18 dieną iš Černiachovsko pakilę 5 kariniai lėktuvai išbombardavo Stulgelių kaimą Kybartų rajone. Numestos 39 bombos, du namai Stulgeliuose visiškai sugriauti, 3 nukentėję žmonės, bent du žuvę (Otas Titas ir Zigmas Norkaitis). Taip pat sprogimų užmuštos trys karvės ir sunaikintas vienas traktorius. Oficialiais duomenimis, bombardavimą surengę kariškiai kažką supainiojo ir galvojo, kad bombas mėto ant poligono. Kai kurie žmonės vėliau pasakojo, kad kariškiai buvo girti ir tiesiog taip pramogavo.

1958 metais įsisiautėjo didžiulė poliomelito epidemija, apėmusi visą SSRS, tuo pačiu – ir Lietuvą (tiesa, aukščiausias sergamumas buvo Estijoje). Poliomelitas plisti ėmė dar apie 1950 ir ilgainiui augo, kasmet susirgimų skaičius didėjo nuo kelių dešimčių procentų iki kelių kartų. Apie 1958 buvo pikas, Lietuvoje šiais metais keli tūkstančiai žmonių (daugiausiai vaikų) susirgo poliomelitu – iš susergančių maždaug 10% mirdavo, apie 40% tapdavo invalidais. Kiek vėliau, taikant privalomą skiepijimą, poliomelitas buvo išnaikintas – jau apie 1962 susirgimų skaičius nukrito maždaug 200 kartų.

Katastrofos ir įvykiai 1959 metais

Gruodžio 17 dieną Vilniaus aerouoste 43-ios eskadrilės lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir maždaug tonos svorio krovinį (radijo detalės, medikamentai ir pan.), pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas, lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keleiviai liko sveiki. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas visiškai neteisingai, o lėktuvo vadas Borisas Pautovas buvo alkoholikas, tuo metu turėjęs pagirias. Nors lėktuvas dar pradinėje kilimo stadijoje trenkėsi į žemę kairiuoju ratu, lėktuvo vadas toliau bandė kilti, kol lėktuvas tėškėsi į žemę maždaug už pusantro kilometro nuo aerodromo. Informacijos apie gyventojų aukas nėra.

Katastrofos ir įvykiai 1960 metais

Gyvulių infekcinės ligos (kiaulių maras bei snukio ir nagų liga?), masinis gyvulių dvėsimas per visą Lietuvą. Informacija netiksli.

Katastrofos ir įvykiai 1963 metais

Spalio 24 dieną Kauno geležinkelio tunelyje susidūrė du krovininiai traukiniai. Aukų skaičius nežinomas.

Katastrofos ir įvykiai 1964 metais

Masinis gyvulių sirgimas snukio ir nagų liga, įvedamos karantino priemonės, galinčių apsirgti gyvulių konfiskavimas iš kaimo gyventojų ir gyvulių naikinimas. Informacija nepatikima.

Katastrofos ir įvykiai 1965 metais

Snukio ir nagų ligos epizootija (gyvulių epidemija), karantino sąlygos, kovojant su nevaldomu ligos plitimu įvedamos karantino priemonės, užkardos, transporto tikrinimas, galimai užsikrėtusių gyvulių konfiskavimas iš kaimo gyventojų. Informacija netiksli.

Katastrofos ir įvykiai 1966 metais

Rugpjūčio 30 dieną šalnos Pietų Lietuvoje. Varėnoje fiksuota -3 laipsnių temperatūra. Dėl ankstyvų šalnų vėliau prasidėjo totalinis bulvių puvimas(?).

Masinis gyvulių sirgimas snukio ir nagų liga, kai kuriose vietovėse įvedamos karantino priemonės. Informacija nepatikima.

Katastrofos ir įvykiai 1967 metais

Liepos mėnesį Kauno Aleksoto aerodrome nukrito naikintuvas Mig-19, lakūnas žuvo.

Katastrofos ir įvykiai 1969 metais

Lapkričio 3 dieną per audrą iš Klaipėdos uosto buvo nuneštas ir ant kranto Smiltynėje išmestas Vokietijos laivas „Hans Bernstein“ (kitur minimas „Morns Bernstein“ ar „Morns Berenstein“ – o gal tai buvo du skirtingi įvykiai?). „Hans Bernstein“ buvo seniausias tuo metu plaukiojęs Vokietijos laivas, statytas dar 1907 metais. Laivo liekanos galutinai buvo pašalintos tik 1995 metais. Apie žuvusius ar sužeistus duomenų nėra.

Katastrofos ir įvykiai 1970 metais

Liepos 26 dieną, netoli Šiaulių, lėktuvas An-2 (liaudyje labiau žinomas, kaip anuška arba kukurūznikas), darė mirties kilpą, iš kurios išeinant, nepakako aukščio. Lėktuvas užkabino medžių viršūnes ir nukrito, du lakūnai ir vienas keleivis žuvo. Lėktuvo vadas buvo Sigitas Burdulis, daugiau duomenų neradau.

Katastrofos ir įvykiai 1972 metais

Gegužės 26 dieną netoli Panevėžio nukrito SSRS karinių oro pajėgų lėktuvas An-12. Lėktuvas vykdė mokomąjį skrydį naktį, lietingu oru. Skrisdamas žemame aukštyje, užkabino medį, paskui netoliese buvusio namo kaminą, nukrito ant žemės ir sudužo. Iš 6 ekipažo narių žuvo 5 (kitais duomenimis 7 iš 9). Katastrofos priežastimis įvardintas blogas skrydžių organizavimas, nepakankama ekipažo kvalifikacija. Ar buvo civilių aukų – neaišku.

Katastrofos ir įvykiai 1973 metais

Gruodžio 16 dieną, netoli Maskvos – daktarų lėktuvo avarija: dėl Tu-124 valdymo sistemų gedimo lėktuvas nuėjo į pikiravimą ir sudužo. Žuvo 6 ekipažo nariai ir 45 keleiviai (dauguma – Vilniaus ir Kauno gyventojai), tarp kurių buvo daug žymiausių to meto Lietuvos medikų, garsiausi to meto pediatrai Petras Baublys, Liudmila Steponaitienė, Raimondas Lučinskas ir Ona Surplienė. Nors katastrofa įvyko ne Lietuvoje, ją įtraukiu dėl įvykio masto. Labai netipiškas to meto katastrofoms dalykas – buvo surengtos viešos laidotuvės, kurias aplankė ir Antanas Sniečkus.

Masinis gyvulių sirgimas snukio ir nagų liga, įvedamos karantino priemonės, statomos užkardos, iš kaimo gyventojų konfiskuojami ir naikinami  potencialiai užsikrėtę galintys būti gyvuliai.

Katastrofos ir įvykiai 1975 metais

Balandžio 4 dieną Žaslių geležinkelio stotyje, Kaišiadorių rajone, keleivinis traukinys maždaug 70 km/h greičiu įsirėžė į krovininę cisterną su naftos produktais. Nuplėšus cisternos kraštą, pora vagonų buvo tiesiog užlieti iš degalų čiurkšle iš cisternos. Kilo gaisras, žuvo mažiausiai 20 žmonių, kaip spėjama, maždaug šimtas ar daugiau pakliuvo į ligoninę su nudegimais (vien Kaišiadoryse hospitalizuota apie 80, persipildžius ligoninei kiti žmonės buvo vežami į Kauną). Kaltais buvo pripažinti dispečeris ir geležinkelių meistras, abu nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau vėliau paaiškėjo, kad susidūrimas įvyko dėl blogai dirbusių automatinių sistemų. Tikslus žuvusiųjų skaičius kvestionuojamas: traukinys buvo perpildytas, nes prieš šventes daug žmonių važiavo namo. Labiausiai sudegusiame vagone nebuvo atrastas nei vienas sveikas išlikęs lavonas (buvo rasta tik apdegusių kaulų ir apirusių žmonių dalių), nes temperatūra buvo pakankama, kad sudegintų žmones lyg krematoriume, t.y., tikėtina, kad žuvusių galėjo būti bent kelis kartus daugiau, nei skelbiama. Sudegusių žmonių kaulus kareiviai išvežė kareiviai, o katastrofos vieta dvi dienas buvo valoma. Žaslių geležinkelio stoties kapinėse yra kapas, kur palaidotos aukos.

Upd.: teko man gyvai pabendrauti su žmogumi, kuris vadovavo gaisrininkų būriui, gesinusiam traukinį Žaslių geležinkelio stotyje (anais laikais, kaip sakė, visi avarijos likviduotojai turėjo pasirašyti dėl informacijos neskelbimo). Jo paskaičiavimu žuvusių kiekis buvo ne mažiau, nei maždaug 200 (tai apatinė riba). Pirmuose dviejuos vagonuose buvę sudegė visi, o traukinys buvo pilnas prisigrūdęs, daugybė žmonių važiavo stovėdami. Lavonai buvo persimaišę, sukepę nuo ugnies, žmonių galūnės ir galvos atsiskyrę nuo kūnų, kaip didelė maišalynė. Tokių lavonų kareiviai dar pirmą avarijos likvidacijos dieną išvežė keturis pilnus sunkvežimius. Gesinimas truko gana ilgai, dėl trumpųjų jungimų traukinio akumuliatorių baterijose užsidegimai vyko pakartotinai. Iš likusių gyvų buvo labai daug kraupiai apdegusių – anuomet žmonės labai dažnai nešiojo sintetinius drabužius, ypač vyrai kokius kostiumus iš kažkokio pigaus krempleno. O tasai užsidegdavo, lydydavosi ir tada išsilydžiusi plastmasė lipdavo prie odos. Daugelis patyrusių nudegimus vėliau mirė ligoninėse.

Balandžio 13 dieną Vilniuje, po Sporto rūmuose vykusio vengrų grupės „Syrius“ (ar tikrai? juk tais metais ši grupė jau buvo iširusi?) koncerto, maždaug 22:30 (t.y., vėlai vakare, tamsoje) minia žmonių ėjo pontoniniu tiltu į kitą Neries pusę. Tiltas sugriuvo, žmonės ėmė kristi į vandenį, tačiau paskui juos einanti minia, nematydama, kas vyksta, žmones stūmė toliau į priekį, dėl ko jie ir vėl krito į vandenį. Oficialiais duomenimis, žuvo 4 žmonės, 31 nukentėjo (įkrito į vandenį). Neoficialiais duomenimis, paskendusių žmonių skaičius galėjo būti maždaug 5-10 kartų didesnis (vėliau, kaip pasakojama, buvo ištraukiami lavonai už daugelio kilometrų nuo įvykio vietos), įkritusių į vandenį skaičius – irgi. Kadangi vanduo buvo šaltas, itin daug įkritusių vėliau susirgo plaučių uždegimais, buvo daug mirusių ligoninėse, tačiau jie prie aukų nebuvo priskiriami, o registruojami, kaip įprasti ORZ (ostroje respiratornoje zabolevanije) ar šiaip plaučių uždegimų atvejai.

Prie Ginučių kaimo, netoli Kirdeikių, nukrito reaktyvinis lėktuvas, modelis neaiškus, data neaiški. Lakūnas katapultavosi.

Nežinau, ar daugiau šiais metais būta katastrofų, tačiau anais laikais nesyk teko išgirsti minint, kad šitie metai buvę pragaištingais.

Katastrofos ir įvykiai 1976 metais

Kovo 17 dieną įvyko Šiaulių šv. Jurgio bažnyčios gaisras. Aukų nebuvo. Gaisras vyko naktį, buvo matomas beveik per visus Šiaulius.

Katastrofos ir įvykiai 1977 metais

Balandžio 12-14 dienomis visoje Lietuvoje buvo pustrečios paros trukmės lijundra. Dėl lijundros susidarantis ledo sluoksnis vietomis siekė apie 17 centimetrų, nuo laidų kabantys varvekliai buvo 0,5-1,6 kilogramo svorio. Dėl didžiulio varveklių kieko ne tik trūkinėjo laidai, bet ir virto elektros perdavimo stulpai. Nors prie tokio tipo įvykių būna labai daug bėdų dėl elektros sutrikimų (gaisrai, elektros nutrenkti žmonės), informacijos apie aukas nėra.

Birželio 5 dieną šalnos pajūryje. Šventojoje fiksuota rekordinė -3 laipsnių temperatūra. Nušalo daug augmenijos, buvo problemų su derliumi, žuvo daržininkų auginamos šiltamėgės daržovės, etc..

Data neaiški, dizenterijos epidemija Vilniuje. Oficialiai fiksuotais duomenimis, apie 1000 susirgusių, mirusių skaičius nežinomas. Dizenterija išplito per Vilniaus pieno kombinatą, kuris užkrėtė pieno produktus, naudodamas nevalytą vandenį iš gatvės (techninio) vandentiekio.

Katastrofos ir įvykiai 1978 metais

Rugpjūčio 18 dieną Medekščiuose (Kėdainių rajonas) buvo viesulas. Išgriauta daug pastatų, nuplėšti stogai, sulaužyta ir išversta daug medžių.

Rugpjūčio 30 dieną Josvainiuose (Kėdainių rajonas) irgi buvo viesulas. Išgriauti pastatai, nunešti stogai, išrauti ir sulaužyti medžiai.

Katastrofos ir įvykiai 1979 metais

Masinis galvijų dvėsimas (snukio ir nagų liga?), didelėje dalyje kaimo vietovių krantinas su užkardomis, tikrinamos gyventojų mašinos, mėsos produktai konfiskuojami ir naikinami, masiškai tikrinami asmeniniai ūkiai, gyvuliai atimami, skerdžiami, jų maitos deginamos duobėse ir užkasamos. Dėl įvykio metų gali būti netiksli informacija, informacijos apie žmonių susirgimus nėra.

Katastrofos ir įvykiai 1981 metais

Sausio 8 dieną įvyko į Smiltynę plaukusio kelto „Nida“ susidūrimas su žvejybiniu botu L-6910. Žuvo dvi kelto keleivės, 17 metų amžiaus I.Kuzmina ir 18 metų amžiaus M. Daškova, duomenų apie kitus žuvusius ar sužeistuosius nėra.

Gegužės 29 dieną, apie 17 valandą prasidėjęs viesulas (tornadas) nusiaubė Širvintas. Daug namų buvo apgriauta, nuplėšyti stogai. Apie sužeistus ar žuvusius oficialiai nepranešta, skirtingais duomenimis galėjo žūti autobuso vairuotojas ir galimai dar 1-2 žmonės.

Lapkričio 22 dieną Klaipėdoje per audrą, iš uosto išplaukiantis tanklaivis „Globe Asimi“ užplaukė ant akmenų. Išsiliejo apie 17 tūkstančių tonų mazuto, daug teršalų pasiekė ir Palangą. Ant pliažų susidarė maždaug nuo 5 iki 60 metrų platumo su smėliu permaišyto mazuto juosta. Žuvo daugybė gyvūnų, pažeista ekosistema. Iš pajūrio į miškus buvo išvežta maždaug 600 tūkstančių tonų su mazutu susimaišiusio smėlio, dėl ko vėliau daugelyje vietų prasidėjo stipri kranto erozija. Dalis mazuto nusėdo ant jūros dugno, todėl kartais su juo persimaišęs smėlis išmetamas dar ir dabar (kai kur pajūryje galit atrasti tokių nelabai pradžiūstančių purvinų smėlio gumulų). Katastrofos metu nei vienas jūreivis nežuvo.

Žiemos metu (data neaiški), per pūgą Šilutės (greičiausiai) rajone užstrigęs autobusas. Buvo žuvusių, skaičius neaiškus. Informacija tikslintina.

Katastrofos ir įvykiai 1982 metais

Sausio 6-7 dienomis buvo didžiulė pūga, vėjo greitis virš 20 m/s, visiškai sutrikdytas transportas, maisto tiekimas, daug kur nuplėšyti elektros laidai, trečdalyje Lietuvos žmonės negalėjo netgi nuvykti į darbą (buvo trečiadienis-ketvirtadienis, kaip tik savaitės vidurys). Iš komentarų – galimai buvo žuvusių – užpustytų, bevažiuojant mašinose, tačiau tikslesnių duomenų nėra. Žinoma, kad Pagėgių rajone, Natkiškių kaime eidama priimti gimdymo, pūgoje buvo užpustyta ir mirtinai sušalo felčerė Zosė Petraitienė.

Spalio-Gruodžio mėnesiais – hepatito A (infekcinės geltos) epidemija Vilniuje. Epidemija persimetė į mokyklas, užkrėstų vaikų skaičius – iki kelių tūkstančių, mirusių skaičius neaiškus. Vilniaus infekcinė ligoninė buvo nepajėgi priimti tokio ligonių kiekio, todėl šie vėliau buvo guldomi ir į kitas ligonines, o galų gale, lengvesniais atvejais išvis atsisakoma ligonius priimti, vaikus paliekant gydyti namuose, kas savo ruožtu išprovokavo antrines epidemijos bangas. Epidemijos plitimas sustabdytas, įvedus ilgalaikį (kelių savaičių trukmės) karantiną daugelyje (dešimtyse?) mokyklų, kur buvo užkrato židiniai.

Katastrofos ir įvykiai 1983 metais

Sausio mėnesį Lietuvos pakrantes nusiaubė uraganas, sukėlęs itin didelę bangų mūšą. Į jūrą buvo nuplauta apie 900 tūkstančių tonų smėlio – nemaža dalimi dėl to, kad krantai dėl anksčiau išvežto mazutu užteršto smėlio buvo labai susilpnėję, iškasinėti. Palangoje po šio uragano neliko natūralių pliažų. Sunaikintų pastatų, žuvusių ar sužeistų žmonių skaičius nežinomas, tačiau šis uraganas yra laikomas vienu iš stipriausių, kokie kada nors yra buvę Lietuvoje.

Gegužės viduryje (pagal skirtingus šaltinius minima gegužės 12, 13, 14 diena) – autobuso katastrofa Jugoslavijoje. Žuvo 6 žmonės (Lietuvos kultūros ir meno veikėjai), dar nemažai sužeistų. Katastrofa kilo prasilenkiant su sunkvežimiu, vežusiu plienines plokštes – šios buvo blogai pritvirtintos, nuslydo ir kirto autobusą, žalodamos ir žudydamos žmones. Iš 35 keleivių žuvo 6: Natalija Adamovič, Vytautas Juzikėnas, Lionginas Garla, Vidmantas Keraminas, Gražina Navasaitienė, Veronika Pankienė.

Katastrofos ir įvykiai 1985 metais

Birželio 26 dieną Kauno mariose nukrito sovietinės armijos sraigtasparnis Mi-8. Skrydis buvo nelegalus, itin žemame aukštyje – su gamtosaugininkais buvo aiškinamasi dėl kariškių išverstų naftos produktų, vėliau galimai dar ir ieškomi brakonieriai. Dideliu greičiu (240 km/h) virš marių itin žemai skridęs sraigtasparnis ratais užkabino vandenį, dėl to trenkėsi į vandens paviršių ir sudužo. Žuvo 6 žmonės, 2 žmonės išgyveno. Tarp žuvusių – 4 kariškiai, LTSR Gamtos apsaugos komiteto viršininkas Arsenijus Korsakovas ir to paties komiteto darbuotojas Raimundas Brukas.

Vilniaus radiofoninės stoties įvykiai. Statant Spaudos rūmus (pradėti statyti berods apie 1982, formaliai priduoti naudojimui 1985, realiai užbaigti 1986), paaiškėjo, kad vyksta keisti dalykai: statybiniai kranai ir pastato konstrukcijos kalba radijo laidas, panašiai laidos skamba ir tiesiai statybininkų galvose, o be to, įkaista maišomas skiedinys, dargi iki tiek, kad statybininkai kartais truputį apsipliko rankas. Paaiškėjo, kad tiesiai per Spaudos rūmus eina vienas ar keli Viršuliškių radijo transliacijų centro spinduliai (lapeliai), kur stebėtinai gerai koncentravosi vidutinėmis bangomis transliuojamos programos (keletas siųstuvų po 50 kilovatų). Kiek silpniau, bet irgi keisti balsai žmonių galvose ir pastatų sienose girdėdavosi dar keliuose netoli transliacijų centro naujai pastatytuose gyvenamuosiuose pastatuose. Kadangi transliacijų centrą valdė kariškiai ir KGB, tai medikų ir higienistų aiškinimaisi su jais, kol tie padarė kažkokius pakeitimus (galimai pamodifikavo antenas, pakeisdami kryptingumų lapelius, o gal tiesiog galią sumažino), užtruko keletą metų, o dalis projektuose numatytų daugiabučių namų taip ir nebuvo pastatyti. Aukų ar susirgimų požymių neaptikta, tačiau fenomenas daugelį vilniečių nemenkai kraupino, kai kuriems tekdavo pabendrauti ir su psichiatrais.

Katastrofos ir įvykiai 1986 metais

Birželio 6 dieną Biržuose kilo viesulas. Išlaužyta daug medžių, apgriauti pastatai. Apie žuvusius ar sužeistus duomenų neradau.

Katastrofos ir įvykiai 1988 metais

Rugsėjo 24 Klaipėdoje prie molo nuskendo Vokietijos Demokratinės Respublikos laivas „Rudof Breitscheid“. Įgula liko gyva, žuvusių nebuvo. Laivo liekanos ištrauktos tik 1995 metais.

Kažkurioje iš Vilniaus ligoninių (neaišku, kurioje) kilo staigus sepsio (hospitalinių) infekcijų protrūkis po operacijų. Užkrėtimas plito per dirbtinio kvėpavimo aparatus. Per trumpą laiką (dieną ar kelias) užfiksuota 15 sunkias pooperacines komplikacijas patyrusių ligonių, 9 iš jų mirė. Vėliau (jau 1989) padarius hospitalinių infekcijų tyrimus, paaiškėjo, kad daugiau, kaip 200 sunkių pūlinių susirgimų įvyko dėl panašaus pobūdžio užkrėtimų, o dar daugiau kaip 100 niekur neregistruotų analogiškų pūlinių užkrėtimų ligoninėse aptiko Vilniaus sanitarijos ir epidemiologijos stotis, kas sukėlė įtarimus, jog registruojama tiktai mažoji dalis hospitalinių infekcijų.

Katastrofos ir įvykiai 1989 metais

Kovo 20 dieną sprogo amoniako saugykla (apie 7500 tonų suskystinto amoniako) ir kilo nitrofoskos gaisras Jonavoje, gamybiniame susivienijime „Azotas“. Oficialiais to meto duomenimis, žuvo 7 žmonės, sužeistų – 64, evakuotų (ar save pačius evakuavusių) – apie 40 tūkstančių. Amonio garais ir nitrofoskos dūmais (itin dideliais kiekiais azoto oksidų) užterštas maždaug 400 kvadratinių kilometrų plotas. Dėl azoto oksidų plaučių pažeidimus galėjo gauti apie kelis tūkstančius žmonių, tačiau skaičiai nefiksuoti. Ši katastrofa tapo labai plačiai žinoma visoje SSRS dėl to, kad per TV programą „Vremia“ buvo pirmą kartą SSRS istorijoje įvardinta, jog įvyko cheminė katastrofa su aplinkos užteršimu.

Tęsėsi jau minėta 1988 prasidėjusi hospitalinių infekcijų epidemija. Ji ilgainiui buvo nuslopinta, kardinaliai sustiprinus sanitariją ligonėse, tačiau tai užtruko dar keletą metų.

Katastrofos ir įvykiai 1990 metais

Vasario 1 dieną netoli Panevėžio SSRS karinių oro pajėgų lėktuvas Il-76M, darydamas mokomąjį skrydį žemame aukštyje, nukrito ir sudužo. Žuvo visi 8 ekipažo nariai. Kritimo priežastys nenustatytos. Tai bene paskutinė stambesnė katastrofa sovietmečiu – po mėnesio Lietuva paskelbė Nepriklausomybę.

Dar visokie neaiškūs avarijų ir katastrofų atvejai

(iš blogo komentarų, jokios info niekur daugiau neradau): Paminėjote chlorą: kažkas 1981 ar 1982 m. – tiksliai nepamenu, metų pradžioje prie Pagėgių nuėjo traukinio sastatas vežęs chlorą į Sovietską, viena cisterna išsiliejo ir chloro debesis klajojo po Šilutės ir Tauragės rajonus virš savaitės, buvo evakuotis gyvenvietės, žuvusių ir sužeistų… Respublikinėje spaudoje tikriausiai nieko neliko ir net sanepideminėje dirbę žmonės žinojo tik tiek, kad avariją likvidavo kariuomenė. O gal ir ne chloras ten buvo?

Dėl šio atvejo labai norėtųsi daugiau duomenų. Bendras pastebėjimas: jei užteršimas truko ilgai, tikėtina, kad arba suveikė vėlesni reiškiniai (silpnesni apsinuodijimai chloru gali pasireikšti po kelių dienų ar savaičių, ypač dėl infekcijų, kurios kyla pažeistuose plaučiuose), arba visgi ne chloras buvo. Chloro atveju kariuomenės gal būtų ir neprireikę: jis pernelyg lengvai sklaidosi ir su viskuo reaguoja – staigiai jo nelieka, tik išdeginti plotai visur. Jei likviduojant, dalyvavo kariuomenė (t.y., reikėjo degazacijos) ir užteršimas truko ilgai, o dar ir su klaidžiojančio debesies efektais (netolygiai nusileidžiančios užterštumo bangos, susidarančios iš nugaravusių medžiagų) – labiau tikėtinas būtų koks nors heptilas (asimetrinis dimetilhidrazinas – raketinis kuras) arba kažkas panašaus.

Bendri papildymai pagal šio straipsnio komentarus:

Apie 1989-1990 buvo degančio gintaro išmetimų prie Baltijos jūros. Tikslios datos neaiškios, žuvusių greičiausiai nebuvo, apdegusių skaičius neaiškus. Tikslios vietovės neaiškios. Degantis gintaras buvo tiesiog baltasis fosforas iš padegamųjų/apšvietimo bombų, kurias lakūnai kartais sumesdavo į jūrą po mokymų. Įkritusi į vandenį, bomba sprogdavo, tačiau fosforas nesudegdavo, tad vėliau būdavo išmetamas į krantą. Dėl to, kad savo išvaizda primenantis baltą gintarą, jį rinkdavo poilsiautojai. Paskui nuo rankų šilumos tas fosforas užsidegdavo ir sukeldavo sunkius nudegimus (jo praktiškai neįmanoma užgesinti). Panašių atvejų ne kartą fiksuota ir Latvijoje bei Kaliningrado srityje. Jei kas turite tikslesnės informacijos apie Lietuvą – patikslinkite.

Iš komentarų, labai norėtųsi daugiau informacijos: Klaipėdoje kadaise buvo beždžionių tiltas per Dangę (maždaug toje vietoje, kur “Meridianas” stovėjo (dabar iš naujo po gabaliuką atstatinėjamas doke, nes supuvęs)Kuriais metais tai buvo — tikrai nežinau. Gal kokiais 1958? Dieną tai žinau — lapkričio 7. Po demonstracijos ant to beždžionių tilto, žinoma, prisigrūdo žmonių. Lynai trūko, žmonės sugarmėjo į jau beveik ledinį vandenį. Po to visa Klaipėda ūžė, bet jokios informacijos nieks, žinoma, neskelbė — kiek nuskendo, kiek gal būt nuo peršalimo plaučių uždegimus ar kitokias ligas gavo, kiek mirė — kūkū. Kai čia pasiskaičiau, tai ir pačiai įdomu — gal ieškosiu bent liudininkų, kurie tai matė ar ir vandenyje kapanojosi. Ant to tilto galėjo būti, na, kokie 150-200 žmonių.

Ir dar iš komentarų, irgi norėtųsi daugiau informacijos: Kaune. Dirbtinis pluostas. Dainavos rajonas, gal 1978 gal + 5m. Didziules duju nuotekos. Daugiabuciu rajonas. Zmones ejo ir zadino tuos kas gyveno 1,2 aukstuose. Smarve issisklaide tik paryciais. Gal kas zino daugiau, taciau nemanau, kad butu kur parasyta.

Dar iš komentarų, papildymas dėl dirbtinio pluošto gamyklos: Dėl šito galiu patikslint,kad maždaug 79-80m. išsiliejo amoniakas dirbtinio pluošto gamykloje. Kiek žinau aplinkinės įmonės po šio atsitikimo apsirūpino dujokaukėm.

Dar iš komentarų, galimai apie tą patį įvykį, nors gal ir apie kitą. Gali būti, kad ne dujos nutekėjo, o gryni merkaptanai (beje, dar ir ganėtinai nuodingas brudas), kurie naudojami kaip priesmirdžiai, kad signalizuotų apie dujų nuotekas: Aš pamenu tokį įvykį, gal kas iš skaitytojų daugiau apie jį žinotų. Manau, kad 1984 metais pavasarį Kaune, gyvenau Kalniečių rajone, apie 22 ar 23 val namuose pajutome labai stiprų dujų kvapą. Išsigandome, kad namuose ar pas kaimynus dujų nutekėjimas, patikrinome — nieko, bet atidarius langą išvėdinti kvapas buvo žymiai stipresnis. Pamenu, tuo metu jau ruošiausi miegoti, motina supanikavo, bet tėvas nuramino, pasakė: „jeigu čia būtų buve dujos, tai jau seniai būtume susprogę nuo bet kurio elektros jungiklio spragtelėjimo“ . Kitą rytą į klasę susirinkę mano klasiokai aptarinėjo tą naktinį įvykį, pasirodo keletas su tėvais naktį net evakavosi į Kleboniškio mišką ir grįžo tik paryčiais. Aišku jokios oficialios informacijos apie tai nebuvo, lyg ir iš Kauno dujų bazės išsiliejo kvapas kuriuo nuspalvinamos bekvapės dujos.

Dar iš komentarų, apie chlorą: 1982 m. balandžio ar gegužės mėn. Genių tarpstotėje (Šilutė-Tauragė) apvirto techninio chloro cisterna. Avarijoje dalyvavę žmonės (ir aukšti Šiaulių apygardos geležinkelio viršininkai) buvo apnuodyti chloru. Išgirtosios karinės dujokaukės buvo netikusios. Juokinga buvo ir techninė kompetencija — atvežė dyzelinį kraną, jo variklis tik kvėptelėjo chloro, pakeitė balsą ir sustojo.

Dar iš komentarų: Prisimenu dar apie 1980-1982 metais šalia Raudėnų, prie Kuršėnų, nevėlų vakarą nukrito kažkoks kariškių lėktuvas. Netoli, kadangi trenksmas buvo girdėti. Kariniai dengti sunkvežimiai visą naktį per kaimą pirmyn atgal važiavo.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

186 thoughts on “Pabiros apie sovietmečio katastrofas Lietuvoje

    1. Rokiškis Post author

      Čia jau jums nebent Dailius Dargis galėtų papasakoti apie tuos žudikus. Nors ir būdavo tokių atvejų, bet bent kiek daugiau apie tai iškapstyti gali nebent labai jau komptetentingai tą temą žinantys žmonės.

      Reply
    2. Paulius J

      Apie 1982 m. (plius/minus 2 metai.) Seirijuose (Veisėjuose) rasti du moterų lavonai namuose, motinos dukters, abi buvo vietinės mokytojos. Palaikai išniekinti ir apipilti skalbimo milteliais. Aiškus nužudymas su ypatingomis detalėmis. Tyrimą vykdė VRM operatyvinė grupė iš Vilniaus. Žudikas (žudikai) nerasti.
      Vėlgi gandai -- neva fiksuoti panašūs nužudymai ir prieš tai ir vėliau.

      Tikros detalės VRM archyvuose, o žinios apie šį nusikaltimą iš tiesioginių liudininkų (tyrėjų), kurie labai jau nenoriai dalinasi detalėmis.

      Reply
  1. Povilas

    Bet tai nejaugi, kokiam nors sakykim, Kauno miesto archyve (ar whatever kito miesto archyve), nėra užfiksuota (skaičiau aš tekstą apie slėpimą, bet visgi) duomenų apie avarijas bent jau as-is supildytas ala milicijos protokoluose? Čia bent kyla klausimas apie visus autobusus. Gal verta pasiknist? Kodėl verta: manau, kad jau tie trys (na, ir šitas ketvirtas) sudaro puikų pagrindą knygai, išverstai į milijoną kalbų. Man rodos, kad tokia knyga ar tiesiog ta info, plačiai pasklidus, rautų stoga visiems. Taprasme, pagalvokit yra dabar visokie natūralistai, kurie ten su spec. matuokliais matuoja nitratų kiekį bulvėse arba augina viską gamtos aplinkoj arba baisisi GMO. Jiems gi nervai pakriktų kai jie paskaitytų „cheminiais ginklais teršiami laukai“ ir „mazutu užterštas smėlis“ ir „miškuose telkšo naftos balutės“.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Gal ir yra užfiksuota, bet dėl tamstos pasiūlymo, esą verta pasiknist -- tamsta neįsivaizduojate net, ką siūlote. Tai yra istorikų darbas. Ir jis yra baisus. O aš nesu istorikas, aš tik šiaip pabiras rašau.

      Taip kad jūs geriau prisiminkit ką nors, ko aš čia nepaminėjau ir parašykite į komentarus :-)

      Reply
      1. Povilas

        Na, jo, dabar atsimenu, nes pasakojo viena istorikė, kaip ieškojo kodėl vienose kapinėse kapai išdėlioti taip, o ne kitaip. Tai po teisybėj ne pasakojo, o virkavo.

        My bad. Užtai pasistengsiu panaudot savo google-fu ir kažką rast, nes atsimint aš per jaunas, o kadangi dar rašau tai ir nuo polio nenumiriau :)

        Reply
      2. Povilas

        Labai įdomus dokas čia:

        http://www.fas.org/nuke/guide/russia/cbw/jptac008_l94001.htm

        „during exercises on the Baltic in August of 1934 with participation of the destroyer „Karl Marx,“ it was contaminated with yperite from an airplane. Several noncommissioned sailors were exposed to the direct action of TC; they had protective clothing with slits made on various parts of the body“

        „The total numbers of captured TC held in the Soviet Union and Germany in 1945 are not known. We know only the types (yperite, adamsite, chloroacetophenone) and the amounts of TC sunk by the Soviet Union in the Baltic Sea in 1947 [112a].“ -- čia padeda į perspektyva, kad žinom „tik tuos mažus skaičius apie cheminius ginklus padėtus į baltijos jūrą“

        „Chemical weapons could be buried and sunk on at least 30-35 sites in the USSR.“ -- vienas iš 30-35 yra baltijos jūra, ir kaip supratau mažesnis. Na bet kaip toliau ten aiškina, gali būt ir 300 viso tokių vietų.

        „Methods of eliminating chemical weapons can be classified on the basis of reports of participants and eyewitnesses:

        underwater disposal of munitions and containers filled with TC, not only in the Baltic, as usually declared, but also in the White, Barents and Kara Seas, the Seas of Okhotsk and Japan, and possibly in other seas; in all, apparently no less than 12 large seas, although there may have been hundreds of specific sites [95, 163, 168],“

        Matau mes čia tikrai strigę su „kokybišku“ informacijos slėpimu ir mano vakarietiški šaltiniai niekaip neišgelbės, reik turbūt springt dulkėm archyve :)

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Buvo viena iš didelių laidojimo vietų už berods 70 jūrmylių į pietvakarius nuo Liepojos, per tą uostą labai didelės atsargos buvo į jūrą išgabentos. Tačiau kadangi neretai nenuplaukdavo iki numatytos vietos, ypač kai blogesnis oras būdavo, tai pasitaikydavo, kad išversdavo vos už keliolikos kilometrų nuo kranto. O paskui būdavo tie incidentai, kur žvejai ištraukdavo česnakais ir garstyčiomis smirdančias bombas.

          Reply
          1. Dainius

            Gaila neturiu kopijos, bet Baltijos jūroje yra net neplaukiojimo zona šalia Liepojos ir dar bent 3 tokios yra. Mačiau žemėlapį kelte, kai plaukiau Gdynė-Karlskrona.

            Reply
  2. Vingiuotas

    Dar kažkoks lėktuvas buvo nukritęs, kai žuvo krūva geriausių tuo metu Lietuvos gydytojų, tik turbūt jis krito ne Lietuvos teritorijoj.
    Ir dar kokiais 1976-7 į Smiltynėje į krantą buvo išmestas vokiečių „Hans Berestein“ laivas, kelis metus buvo atrakcija pliažo lankytojams.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Buvo visas komplektas aviakatastrofų su lietuviais, bet netraukiau tų, kurios ne Lietuvoje. Dėl gydytojų -- kiek atsimenu, buvo bene kokiais 1960 su vienu iš pirmų sovietinių reaktyvinių lainerių kažkoks įvykis, bet šito detalių jokių neradau, tai netraukiau, nes pernelyg miglotai būtų.

      Reply
      1. As

        Lėktuvų avarijų ir Lietuvoje buvo daugiau. Paprasčiausiai, jeigu aukų nebūdavo ir „keleiviai atsipirkdavo tik išgasčių“ tai oficialiai tokių avarijų iš vis nebuvo. Na nebuvo ir viskas. :)

        Teko iš pirmų lūpų girdėt.

        Reply
      2. Harlis

        Sveiks Ziurkenai :)
        Na ikisiu ir as keleta pastebejimu.

        Apie lektuvo katastrofa. Tai atsitiko kazkada 1961-2 metais. Vienas is ~30 zuvusiu geriausiu is geriausiu to meto gydytoju buvo garsus plauciu daktaras (pavarde jei atsiminsiu, parasysiu veliau, sedi ant liezuvio) jis gyveno Silo gatves gale, privaciam name , po kaire. Tevas mano ji gerai pazinojo o as atsimenu tik tiek kad jis konsultavo mano plauciku uzdegima tevo prasymu. Tai pamenu buvo Lietuvoj gedulas . Mama , gydytoja Klinikinerse ,ta suzinojo per darba. Niekur kitur to neskelbe perdaug niekas. Kazkas cia klause apie prievartautioja-zudika . Taigi teko pazinot viena toki ,siautejusi apie 1978 metus studentu miestelio miskeliuose. Pavarde berods buvio „Dashkevicius“ o klicka „Dasha“ pagavo ji tai merginos atsikvepe nuo itampos. Dar keletas labai sleptu dalyku. Antakal nyje ,prie Newries upes, troliko stoteles Neris apacioje dar dabar pupso sovietinis pastatas, tais laikais vadinosi Elektrografijos institutas. Nepatikrintais duomenimis apie 1977-79 jame buvo kazkas bandoma su „Selenu“ radiokatyvia medziaga, Zinau tik kad filtrai kurie turejo dulkes sulaikyti, ar tai neveike ar buvo nuvogti ar tiesiog is tingejimo neideti ir visos radiokatyvios daleles ejo tiesiai lauk. Kazkas pasakojo (gal ir VBS) kad atvyke i Vilniu japonu moklininkai turejo lankytis siame institute bet nedavaziave vietos pakele panika ir liepe vezti juos lauk. Mat po atominio sprogimo daugelis japoskiu nesiojosi radioaktyvumo nustatymo prietaisus Tai sako kad jiem visiems ivaziavus i antakalnio g. eme bybseti tie prietaisai. Musu name antakalnyje ,kaip tik prie Neries stoteles i miesta, veziu susirgo praktiskai visi namo vyresnio amziaus gyvwntojnai, iskaitant musu tiesiogius kaimynus o taip pat abu mano tevus. Be to skersai gatve kur dabar karo akademija Smelio gatveje, irgi apie 77 metus buvo kariuomenes dalinys ir veike du didziuliai radiolokatoriai kurie bent jau kaip man sake, tais laikais buvo nesaugus ir taip pat smleide kazkokius negerus spindulius. Del pontoninio tilto- gerai ta pamenu nes nuskendusiuju tarpe buvo mano klasioke. Ja rado uz keletos kilometru nuo Vilniaus. Dar mazesnis atvejis ivyko kazkur 1977 metais -- Vilniaus zirgyne belmonte zovo mergina is paraleles klases .Ikrito i iskasta duobe (neuzdengta ir palikta nesaugiai) ir tiesiog susalo bandydsama is jos issikrapstyti. Apie Cernobili niekas irgi nepranese. Kaip dabar pamenu srpogimo diena (suzinojom tik po keliu dienu) gulejom pliaze Valakampiuose-2, maudemes, deginomes… kaip niekur nieko o debesiukas su brudu praskriejo ir pasieke nes Svedija. Sako kad vilniuj jei ir kliuvo tai nedaug. Bet kas cia zinos, gal kai dantys iskris paaiskes. Dar apie Cernobili- kiek daug buvusiu sovietu ar mijoij tarnavusiu kareiviu is LTSR buvo pasaukti dar karta ir isvezti valymui cernobilio pasekmiu. Gryzusieji po keletos metu nupliko, pamete dantis ,daugelis ju mire. O kiek cinkuotu karstu parskraidinta is Afganistano. As pats tik per plauka (tiksliau del xroninio bronxito) is tos peklos issisukau ir vietoj to sedejau radijo bronetransporteryje Gvardejske, Kaliningrado srity laukdamas koman dos isiverzti i Lenkija gesinti „Solidarnosc“ judejimo 1981 rudeni. Kadangi uzsiminiau apie SSSR kariuomene ,reiketu paminet tai kad jei atsisakydavo kas nors is LTSR registruotis ir prisistatyti kai pasaukdavo tarnauti 2 metus sovietu kariuomenej, tai budavai teisiamas ir kishamas i „dezbata“ (dezertyru batalijona ar kaip ji ten oficialiai vadindavo) kur salygods budavo kurkas prastesnes nei reguliariame kalejime. Dar prisiminiau sovietine baudziava. Tevo sesuo gyveno kaime uz Pasvalio (ten leidau vasaras vir ismokau gerti namini alu:) Tai pamenu pats kaip to meto kolukieciai turejo prievole israveti minimum 3 km runkeliu kiekvienam , uz ka mokedavo 3 rublius uz kilometra . O jei neravedavai, negaudavai cukraus maiso (kurio krautuvej nebuvo) ir kombikormo 3 maisus (irgi baisus dalykas tais laikais buvo) gyvuliam serti. Dar gal but reiketu paminet Kalanta. Jam susideginus kilo demonstracijos po to riauses, policija arestavo labai daug zmoniu. KAi kurie is ju taip ir nesugrizo. Taip pat verta prisiminti kita katasstrofa-atsinaujunusius tremimus i Sibira 1975-77, Sadunaite, Gajauskas ir tt. Dar pamenu kai buvom Pabrades poligone kazkur apie 1982 metus teko pamatyt keista regini ,lyg koks NSO pakilo ,sukele didziuli kamuoli ugnies po savim ir pakilo. Po to karininkai sake kad ten buvo kazkoks bandymas lygtai kokiotai karinio ginklo.Bet cia tikrai neaisku kas ir kaip. Na kolkas tiek. Na kai dar ka prisiminsiu, parasysiu daugiau. Ai, dar pridesiu apie sovietine sistema-1970+ metais girtumas buvo lengvinanti aplinkybe vairuojant. Daug girtu pareigunu ,komuniagu (o kiti praktiskai juk neturejo nei pinigu nei masinu) sutraiskydavo ka nors gatvej ir issiukdavo tik pabarimais ar papeikimais… Vot koks gavno buvo tais laikais.. Sorry, primaliau cia tiek visko. Bet gal ka atsirinksi.Gera darba sumastei cia -sekmes igyvendint

        Reply
        1. Harlis

          pasitaisau mat kazkaip nesusiriso viskas is kart ,tiek metu prabege. Del katastrofos lektuvo
          Tai buvo garsus pediatras Baublys. Jis mane ier konsultavo bet ne 61 o kazkur 1970
          o cia apie ta avarija
          * 1973 m. gruodžio 16 d. 19 val. 10 min. Volokolamsko rajone, netoli Karačiarovo kaimo, maždaug 100 km likus iki Maskvos, į žemę smigo Lietuvos civilinės aviacijos valdybos lėktuvas Tu-124.

          * Oficiali statistika: žuvo 6 ekipažo nariai ir 45 keleiviai. Tiems, kurie atgalinio lėktuvo skrydžio į Vilnių laukė Maskvoje, buvo pranešta, kad, dėl techninių nesklandumų reisas atšaukiamas.

          * Neoficiali statistika: žuvo keturi žymiausi Lietuvos pediatrai: doc. Petras Baublys, Vilniaus universiteto Vaikų ligų katedros vedėja prof. Liudmila Steponaitienė, doc. Raimondas Lučinskas ir ministerijos vyriausioji pediatrė Ona Surplienė.

          * Žuvo stiuardesė Marija Krikova, tespėjusi paskraidyti metus. Antrajam pilotui Eugenijui Karnilai tebuvo 31-eri.

          * Žuvo zuikiu su įgula skridęs Ivanas Zinovjevas: aplankęs šeimą jis skubėjo grįžti į Uljanovską, kur aukštajame skraidymų mokymo centre mokėsi pilotuoti lėktuvą Tu-134. Po katastrofos, „nupirkus“ bilietą atgaline data, jis pakliuvo į žuvusių keleivių sąrašą.

          * Konteineriai su tuo, kas buvo likę iš žmonių, buvo nuvežti į Maskvos krematoriumą. Mirusiųjų kūnai kremuoti gruodžio 21 d. 2 val. nakties. Mirties priežastis, kaip rašoma P.Baublio mirties liudijime, daugybinis kūno pažeidimas.

          * Lėktuvo vadas Stepanas Boiko palaidotas Lvove, bortmechanikas Juno Šamajevas -- Baku. Ekipažas -- E.Karnila, stiuardesė, šturmanas Juozas Časas, I.Zinovjevas ir Aleksandras Krestjaninovas -- atgulė Rokantiškių kapinėse Vilniuje. Gydytojai -- Antakalnio karių kapinėse. O.Surplienė -- Rokantiškėse.

          Reply
          1. Kaulas

            Apie gerb. Baublį buvo dar sovietmečiu išleistą atminimo knygutė, parašyta pusiau grožiniu/dokumentiniu stilium. Atsimenu kažkodėl, paskutinė pastraipa buvo: Sparnas keistai kryptelėjo: „Viskas gerai“ -- tarė stiuardesė. Apačioj bolavo Libijos dykuma““

            Reply
            1. Ona

              Doc.P. Baublys isgyde mano suneli.Pas ji pakliuvome per bendra pazystama 1968metais.Jis man primine smuikininka. Labai malonus ir rimtas zmogus.Jo paziura i zmogu buvo labai humaniska.Jis maloniai sypsojosi. jutai jo nora padeti. Netrukus po to isgirdau per radija apie jo zuti.

              Reply
        2. Rokiškis Post author

          Jo, čia atsirinkti ir surinkti galus bus labai sunku, nes info gyva, bet susiejama kebliai labai. Užtat labai įdomi. Ačiū.

          Dėl to girto vairavimo -- neatsimenu kelintais metais pakeitė, bet jo, iki kažkurio ten periodo buvo lengvinanti. Buvo ten ir dar vienas stebėtinai smagus niuansas: vairavimas be teisių užtraukinėjo labai menką baudą, dešimt rublių berods, kai vairavimas su teisėmis -- neretai kardinaliai daugiau, nes baudos galiojo tik tiems, kas teises turi.

          Reply
          1. Harlis

            dar pamenu kad i jura Pal;angoj nerekomenduodavo lystiu maudytis, baisiai isberdavo. Bet cia nepamenu kada buvo, tik cia ne su tuyo mazutu susije., cia anskciau buvo. Kazkas kazka pridirbes buvo tuomet .
            O laiva i pliaza ismesta ir as pamenu.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Apie tą laivą ant pliažo, jei atmintis dabar nemeluoja, tai buvo aiškinama, esą čia tyčia išvilktas, kad būtų berods vyrų pliažas nuo moterų pliažo atskirtas.

              O dėl bėrimo -- gali ir be katastrofų būti: tikėtinas kažkoks mikrobiologinis užterštumas, pvz., kokia nors fekalinė kanalizacija kur Klaipėdoje pasileidusi ar dar kažkas panašaus.

              Reply
        3. Rokiškis Post author

          Dėl seleno elektrografijos institute -- sunku komentuoti, bet čia yra toksai niuansas, kad gali būti ir mitologijos, ir šiaip visko privelta tame kažkiek.

          Esmė ta, kad selenu dažnai išties būdavo įvardinamos visokios radioaktyvios medžiagos, tai buvo vienas iš tų metodų slėpti, kas kuo realiai užsiima (plg. su polimetalų ar alavo rūda, taliu ir pan.).

          Tačiau konkrečiai šiuo atveju -- garantuotai buvo ir tikras, visai neradioaktyvus selenas, nes jo būgnai naudojami elektrografijoje, iš jų būdavo daromi ir būgnai sovietiniams „Era“ kopijavimo aparatams. Tad gali būti, jog tai supainiota.

          Vėlgi, dar kita vertus, radioaktyvios medžiagos tenai irgi galėjo būti, nes tas institutas buvo ganėtinai pažengęs pagal sovietinius mastus, tad tikėtina, jog tos kopijarkės tebuvo menka dalis tų dalykų, kuo jis užsiėmė.

          Žodžiu, būtų labai įdomu, jei kiek daugiau info atsirastų.

          Reply
          1. info

            1946 ar 1947 metais Kaune buvo didelis potvynis. Tai buvo paskutinis toks didelis potvynis iki Kauno HE pastatymo. Pagal proseneles pasakojimus tesesi jis apie 2 savaites. Buvo apsemtos dideles zemumose esanciu rajonu teritorijos. Vanduo buvo pakiles labai aukstai, nes pilnai apseme namu pirmus aukstus. Zmoniu auku tikrai buvo. Tik ju skaicius nezinomas.

            Reply
  3. gied

    Neradau paminėto nedidelės avarijos Baltijoje kai į krantą fosforą vietoje gintaro nešė :) Kažkas susieto su kariškias, turėjo būti jau perestroikos metai.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Buvo gal kokiais 1988 ar 1989 skandalas Latvijoje, kai nemažai žmonių pasirankiojo ir apsidegino tuo. Bet Lietuvoje -- neatsimenu. Ar yra bent kiek daugiau info, kad bent jau prie neaiškių įtraukti?

      Reply
        1. zin

          buvo tikrai, mano geras graugas rado toki gintara, tai rode nudegusias plastakas, kazkaip issigyde, bet dabar nepamenu. Tas draugas buvo is Klaipedos.

          Reply
    2. abc cba

      apie šitą atvejį girdėjau iš tuo metu gyvenusių giminių, veiksmo vieta -- Lietuvos pajūris.

      Reply
    3. Justas

      Miglotai pamenu iš vaikystės, kad neleisdavo gintaro rinkti, grubiai apie 1990-uosius.

      Reply
    4. Harlis

      Jo ,pamenu fosfora. Daugelis pajuryje dziaugsmingai rinko „gintara“ o po to ligoninej gydesi nudegimus…

      Reply
      1. Gintas

        Prieš kokius 5 metus Latvijoje, Papės kurorte, prieš mano akis užsidegė moteris ir buvo išvežta į ligoninę. Kelios minutės prieš tai, ji įsimetė rastą gintaro gabalą sau į kišenę. Žemė, kur nulašėjos tas degantis „gintaras“, rūko dar kokią valandą. Šeima pylė vandenį ant moters krūtinės visą kelią iki ligoninės. Daktarai sakė, kad padarė jie viską teisingai, nes kitu atveju būtų kiaurai perėjęs tas degimas. Taip kad ne tik 1990 gali tai įvykti.

        Reply
  4. liuka

    1985 ar 1986 m. birselio pabaiga -liepos pradzia.I Kauno marias tarp Rumsiskiu ir Kapitoniskiu suduzta sovietines armijos malunsparnis MI 8 .malunsparnis skrido zvalgyti mariu akvatorijoj brokonieriu tinklu.visa igula zuvo.igula sudare sovietu armijos kariskiai ir Kauno regiono gamtosauginkai.iguluoje spejama buvo 6-10 asmenu.ta diena visai netoli (2-3km.)nuo katastrofos vietos KPI(dabar KTU)poilsio ir sporto bazej -pionieriu,studentu stovykloj Vyko LKP CK nariu ir uzsienio sveciu sventiniai pietus.

    Reply
  5. Kęstutis

    Gamtiniai dalykai nepavaldūs jokiai santvarkai, todėl šiame kontekste (konstatuojant sovietmečio katastrofas) kalbėti apie juos nederėtų. Atsimenu pontoninio tilto griuvimą ir kitą dieną kai minia žmonių krantinėje žiūrėjo kaip narai ieškojo žuvusiųjų. Netgi, turiu tų vaizdu nuotraukas, tik iš kitos upės pusės. Iš esmės nereikia sureikšminti tų įvykių sovietmečiu, jų buvo nei mažiau, nei daugiau, nei dabar vyksta. Apie 1982 m. žiemą kalbant atrodo sušalo medikė, kuri ėjo padėti gimdyvei. Kai Žąsliuose susidūrė traukiniai viename iš jų važiavo mano draugas. Buvo baisus vaizdas, bet tikrai nebuvo dešimčių žuvusių. Daug buvo sužeistų. Širvintose po tornado esu buves -- pirmą kartą mačiau kaip stovėjo pakelėje medžiai be žievės, kuri buvo lyg nulupta. O toks sunkiasvoris traktorisus K-150 buvo perneštas už šimto metų (kaip sakė vietiniai) ir paverstas ant šono. Vaizdas buvo įsimenantis. Tada rašė, kad žuvo vienas žmogus ir jis žuvo atsitiktinai. Apie gamtines katastrofas rašė ir spauda -- laikraščiuose buvo nemžai ir nuotraukų, tik reikia pasiknisti bibliotekose. Gamybinės katastrofo,žinoma, dažnai dalinai buvo slepiamos, bet, vėlgi, tų laikų laikraščiuose apie jas kažkokia info būdavo. Apie tuos laikus internetas nėra pagrindinis žinių šaltinis, reikia knistis giliau. Daugelio iš šių išvardintų dalykų nepriskirčiau katastrofoms, o tiesiog įvykiams, kaip kad pvz. ir statomo televizijos boksto gaisras ar Lietuvos alpinistų žūtys Kaukazo kalnuose. Gerai atsimenu, kai važiuojant per Lietuvą daugelyje kelių buvo užkardos dėl nagų ir snukio ligos -- mašinos ratai buvo purškiami chemikalais, o keleiviai turejo išlipti ir pereiti per chemikalais sumirkytus skudurus. Tokios priemonės ypač buvo prie tų kelių kur vedė į gyvulininkystės kompleksus. Tai truko apie dvi savaites. Tikra katastrofa palietusi Lietuvą buvo lėktuvo avarija prie Maskvos, kai tarp kitų keleivių žuvo ir keletas žymių Lietuvos pediatrų.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Katastrofas ėmiau už periodą, o atskirti jas nuo periodo -- neteisinga, nes gamta suveikia tik tada, kai į ją neatsižvelgiama, o ir pasekmių tvarkymas priklauso nuo valdžios. Taigi, dėl pilno vaizdo traukiau ir gamtines.

      Dėl Žaslių -- 20 žuvusių -- duomenys, kurie dabar skelbiami pagal to meto oficialius šaltinius. Taigi, čia padaytkime išvadą, kad tamstą dėl katastrofos mastų puikiai nuramino, nepaisant žuvusio draugo. Darykitės išvadas.

      Gamtinės katastrofos išties buvo slepiamos daug mažiau -- visgi ne režimas sukėlė. Kita vertus, ir jos buvo slepiamos, nes rodė režimo negebėjimą nei apsisaugoti, nei tvarkytis.

      Dėl gaisro TV bokšte ar alpinistų žūčių -- būtų įdomu plačiau.

      Pastebėkim visgi, kad tamstos požiūris, kad tai tik šiaip įvykiai, dvelkia sovietiniu mąstymu: nenormalumai laikomi norma.

      O dėl to, ką rašė spauda ir kodėl slepiama bei mažinama buvo viskas, įskaitant ir gamtines katastrofas -- aš rašiau ankstesniame straipsnyje.

      Reply
      1. Kęstutis

        Nemanau, kad įvykius reikia taip politizuoti, kaip tai darote Jūs. Ypač gamtinius. Gamta dabar, kai technologijos pasiekė dar aukštesnį lygį yra labiau pažeidžiama ir nors imamąsi rimtesnių priemonių, bet proporcijos išlieka tos pačios.

        Taip, tai tik įvykiai, kaip kad panašūs įvykiai per pastaruosius 20 metų -- Palangos smėlio nuplovimai, avarijos Mažeikių naftos gamykloje ar potvynis Vilniuje po tuneliu G.Vilko gatvėje. Ir kiti -- jų ne mažiau buvo nei dabar yra.

        Nenormalumas niekada nėra norma, bet jis nepriklauso nuo santvarkos (apie gamtinius ar gamybos proceso atvejus). Tai yra arba gamtos šėlsmas, arba gamybos proceso anomalijos. Sovietiniais laikais ypač norėta pabrėžti socialistinės gamybos saugumą, todėl daugeliu priemonių buvo stengiamąsi tai užtikrinti. Kitas dalykas -- įvykių slėpimas -- tai jau buvo akivaizdi praktika.
        Aš lygiai taip pat galiu pasakyti, kad Jūsų mąstymas dvelkia irgi kažkuo, bet tai nėra argumentai diskusijoje.
        Mano draugas ten nežuvo -- jis tik matė kaip vienas iššokęs iš vagono gesino savo degančias rankas.

        Pažiūrėsiu savo nuotraukų archyve -- tema įdomi. Tik, jos nereikėtų užbaigti sovietmečiu, nes tai aktualu visada.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ar jūs matėte čionai politizuojamus gamtinius įvykius? :-)

          Dėl anomalijų -- kadangi aš visokiomis valdymo anomalijomis, tai paprastai pasakysiu: už visų anomalijų vienaip ar kitaip slepiasi blogas vadovavimas. Nes nėra įvykių, kurie neturėtų priežasčių.

          Plg., priežasčių ir pasekmių grandinę: uosto vadovybė nesugeba užtikrinti tanklaivio elgesio. Tanklaivis paskęsta, išsilieja mazutas, užteršia smėlį. Išvežamas smėlis, pažeidžiami krantai. Dėl to paskui uraganas įstengia nunešti Palangos pliažus. Taigi, kur tos giluminės priežastys, dėl kurių Palanga kasmet dabar smėliuką vežasi?

          Suprantate, paprastai reikia į visą tai žiūrėti, bet labai konkrečiai.

          Beje, kai sakau, kad tamstos mąstymas sovietmečiu dvelkia -- šiuo atveju nenoriu kaip nors įžeidinėti ir nesakau to, kaip argumento: tai tiesiog bendras bet labai konkretus pastebėjimas. Pastebėjimas apie tai, kad tais laikais visi buvo taip smarkiai pripratę prie visokių nelaimingų atsitikimų, kad jie buvo pernelyg įprasti -- tiesiog šiaip įvykiai. Kas dabar gali sukelti nacionalinį gedulą, tada buvo tik šiaip įvykis.

          Atskirai dėl sovietinio gamybos saugumo -- jis buvo katastrofiškas. Prieš kažkiek metų pasipainioję buvo skaičiai -- tai sunku net palyginti. Dabar per metus man rodos dešimties žuvusių nesiekia, o prie Brežnevo siekdavo šimtus.

          Reply
      2. Harlis

        Nan nezinau. Man pontono tiltas -buten sovietu katastrofa, nes prie sovietu viskas buvo daroma atbula ranka ir kltu po to nerandama arba pakisamas koks kvailys ir nubaufdziamas viesai . Todel skamba man jusu rasysena kaip uno sovietiko. O tai irgi katastrofos (sovietinimo) pasekmes kurios atrodo paloiko gilu randa jusu smegenose… imho.

        Reply
      1. Harlis

        Ar tik ne Granauskas ar Lankauskas parases apsakyma remdamasis sia tragedija Nepamenu dabar ,skaiciau jaunas budamas.

        Reply
  6. kardas

    Vienais 198x metais pionierių stovykloj prie jūros pypliai apturėjom griežtus instruktažus, kad nieko pajūry nerinkti, ypač „gintarų“ -- ten galįs būti fosforas, kuris išdegina skyles ant kūno :O Matyt fosforas buvo jau nuneštas, nes vistiek čiupinėjom kas papuolė, netgi slapčia svajojom kažkaip rasti to fosforo pažiūrėt ir gal jį padegt, bet nei ką radom, nei kas kam nutiko.
    Plius girdėjau pasakojant neva netoli Luokės Telšių raj. sudegęs nelemtasis medinis autobusas su žmonėm. Tiksliau, deja, nieko nzn.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tai vat čia ir yra klausimas -- ar buvo šnekos, paremtos įvykiais iš Latvijos, ar visgi buvo realių išmetimų.

      Dėl autobuso Luokėje -- skamba kaip vienas iš tų atvejų su KAG autobusais. Pabandysiu paieškoti internetuose.

      Reply
      1. kardas

        Gal tamstos internetai gilesni nei mano… :)
        Bijau visai nusipezėt -- prie šio ar kokio kito atvejo dar buvo kalbama, o gal net nėra skirtumo, bo, atrodo, sistema ne kartą buvo taikoma analogiška… Žuvus žmonėm, o ypač tokiom aplinkybėm, žūties vietoj priklausė pastatyt kryžių, tačiau milicininkai ar tai saugumiečiai šiuo atveju kryžius operatyviai šalino, o jų statytojus persekiojo. Tik po kurio laiko, viskam kiek aprimus, apsiglaisčius ir apsimiršus, kryžius ten įsitvirtinęs. Bet čia jau praeito straipsnio tema.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Nu jo, kiek ieškau, nieko nerandu apie tokią avariją.

          O dėl kryžių -- jo, juos šalindavo, nors aktyvumas gan smarkiai varijavo. Daugelis milicininkų nepastebėdavo arba apsimesdavo, kad nepastebėdavo, o ir šalindavo kryžių, kol naujas -- nes jei stovi naujas, tai reiškia, kad kažkas religinius simbolius stato. O kai pajuosdavo kryžius ir matydavosi, kad senas -- tai jau aišku, kad niekas jokių kryžių nestato, nes neaišku kiek laiko stovi, vadinasi ir šalinti nebūtina

          Reply
      2. tomas

        prieš kelis metus Suvalkietyje buvo straipsnis apie ties tuometiniu Kapsuku tarybiniais laikais sudegusį autobusą. Buvo aukų, bet visko atgaminti negaliu.

        Reply
  7. D

    1982 m. gelta. Greičiausiai, kol buvo epidemija suvaldyta, viskas truko porą metų.

    1982 teko sirgti gelta. Tada man buvo 5-6. Paguldė i infekcinę, spėčiau, kad Žvėryne, nes gulėjau pirmam aukšte ir tėvus matydavau tik pro langą. Rodos, porą savaičių laikė. Jokių daiktų, turėtų ligoninėje neleido parsinešti, išskyrus, leido pasirinkti tarp lėlės su ilgom kasom ir knygos Pasaulio pasakos. Abu daiktai gauti „pablatum“, tikriausiai buvo. Parsivežiau knygą. Knygą liepė dezinfekuoti orkaitėje. Gerokai pakepti. Šiaip man ir dabar klausimas užsilikęs, o kas iš tos lėlės orkaitėje būtų likę.

    Neprisimenu, kad būtų ligoninė užkišta, tačiau mane, kaip mažiausią iš mergaičių, permetė gulėti į berniukų palatą

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tą kartą berods apie gruodžio vidurį naujų atvejų skaičiai krito, t.y., suvaldė visgi. Tiesiog dar kelis metus būdavo epideminių protrūkių, tik ne tokių didelių, tad čia galim ir pratęsimais juos vadinti, ir naujomis epidemijomis, tik mažesnėmis.

      Po pačios 1982 epidemijos kalbos buvo, kad rado dar ir visokių kaltųjų mokyklų valgyklose, kuriuos pasodino už ką papuola.

      Reply
      1. D

        Dar tėvų klaustelėjau, sakė nemažai vaikų darželyje sirgę, tačiau nė vienasdarželio darbuotojas nebuvo apkaltintas. Tebuvo paaiškinta tėvams, kad čia natūralu, nes vaikai viska griaužia. Apie profilaktikas ar dar ką nors nebuvo kalbėta.

        beje, man rodos apie 1976 ar 1977 m buvo meningitų paūmėjimas ar pikas.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Dėl meningokoko -- su juo nebūdavo taip smarkiai masiškai, tai niekur neradau nieko apie tai. Kita vertus, iš visai kitur žinau užtikrintai, kad buvo gana ilgas periodas, kai kasmet būdavo protrūkių, tarpais su dešimtimis apsirgusiųjų. Tai labai dideli skaičiai, jei dabartinius vertinimo kriterijus imsim.

          O dėl hepatito ir sodinimo -- kaip ten buvo išties, ar ką nors pasodino -- nežinau. Tiesiog gandai tokie sklandė.

          Reply
  8. As

    Apie Vilniaus geležinkelio stotį. Pati stotis nebuvo taip smarkiai sugriauta. Sąstatas greičiausiai sprogo arba prieš stotį arba (manau, kad už stoties, nes ten šalia geležinkelio iki pat depo ikikarinių pastatų neišlikę).

    Šiek tiek nuotraukų po sprogimo: http://www.miestai.net/forumas/showpost.php?p=721247&postcount=479

    O perstatė, galbūt, tik dėl to, kad tiesiog norėjosi „didingos“ stalinistinės stoties, nes senoji buvo gana kukli. :)

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dėkui, nuotraukos labai įspūdingos, ypač tas išbombintas laukas priešais stotį. Kiek suprantu, tenai buvo ne pavienis sprogimas, o išsitaškė krūva reaktyvinių sviedinių, kurie gaisro metu iššaudavo ir nukrisdavo kažkur aplinkui, tai gavosi fragmentinės išgriovimų zonos.

      Reply
      1. As

        Aišku. :) Dabar aiškiau pasidarė, nes iki šiol buvo labai keista, kaip patis stotis liko mažai apgriauta (net ir po perstatymo abu „sparnai“ liko originalūs ir kiti pastatai šalia geležinkelio liko gana sveiki, o aplink sugriauti tokie plotai.

        Jei ten sproginėdamos skraidė Katiušos raketos, tą paaiškinti gerokai paprasčiau. :)

        Reply
  9. Niercas

    Oi šitą pamenu su radijo bokštu Viršuluose -- aliumininis puodelis transliuodavo radiją, tik nepamenu, ar savaime, ar reikėjo prie kažko priliesti :)

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Aš girdėjau tokią istoriją, kaip kažkas berods Vykdomajame Komitete skundėsi kokiai tai įstaigai dėl šito briedo, tai ta įstaiga žmogui greitūškę iškvietė.

      Žodžiu, atvažiavo greitūškė su sanitarais ir klausia:
      -- „Ach radija transliuoja iš belenkur, o tai kur gyveni? Ai, ten gyveni -- tai viskas tvarkoj -- ten visiems transliuoja, pas mus dešimtimis tokius vežė, dabar jau nepriimam, ir patys ten buvom, girdėjom tas transliacijas.“

      Kaip sakė, kai tie iš ispalkomo tokias kalbas išgirdo, tai jiems žandikauliai taip ir atvipo.

      Reply
      1. Kęstutis

        Anekdotai. Gyvenau prie televizijos bokšto ir patys pasakojome tokius anekdotus. Dabar dar didesnis spinduliavimas, nes antenų kelis kartus daugiau -- kiekviena televizija ir radijas ten nuomojasi savo dažnį. Tada buvo ilgosios ir vidurines bangos radijai, dabar realiai tik UTB. Juk kažkada su vienu detektoriumi imtuvą pasidarydavome ir keletą stočių girdėdavome po kaldra klausydami kaip stebuklą:). Tas bokštas Viršuliškėje yra butent ilgosiosm ar vidurinėms bangoms, kurios dabar praktiškai nenaudojamos. Tai jis tikrai bus nugriautas greit.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Anekdotai ar ne, bet Viršuliškių fenomenas buvo. Ne prie TV bokšto, o būtent prie to radiofoninio centro, kuris visai kitur. Žodžiu, tamsta painiojatės.

          O dėl detektorinių imtuvų -- didelėje dalyje Vilniaus galima radijo laidų buvo klausyt netgi be jokio kontūro -- laidas į ausines per diodą į vieną galą, ranka paimi kitą galą ir girdi ten kokį Majak.

          Reply
        2. Niercas

          Nu aš tikrai girdėjau aliumininį puodelį grojant. Dabar pagalvojus tiksliau prisiminiau -- tiesiog grojo puodelis, tik gana tyliai, reikėdavo prinešti prie ausies/prieiti bent per pusmetrį.

          Reply
          1. Smile

            Na visai į temą, nes ne apie katastrofą… bet panašūs reiškiniai, todėl būčiau dėkinga, jei kas galėtų kaip nors populiariai paaiškinti tokį reiškinį (esu liudininkė, bet kaip absoliučiai neįtikėtiną dalyką buvau išstūmusi į atminties paraštes)- bendrabutyje įkišus elektrinio gręžtuvo štepselį į rozetę (ne radijo taško) gręžtuvas neveikė, bet girdėjosi iš jo kažkoks radijas. Tiesa gana tyliai -- reikėjo beveik prie ausies prikišti. Su kita rozete viskas buvo tvarkoj. Veiksmas vyko gal kokiais 1985-6 metais Kaune Baršausko gatvėje (ten šalia -- KPI bendrabučių viršutiniuose aukštuose sėdėjo trumpabangininkai -- ar čia gali būti susiję?)

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Tai galėjo būti visgi radijo taško rozetė -- jos dažnai atrodydavo lygiai taip pat, kaip įprastinės elektros rozetės, kartais tik su rusišku užrašu „Radio“, nors kartais netgi ir be jo. Vienintelis skirtumas -- kad jomis ne 220 maitinimo tinklas, o laidinio radijo signalas paduodamas.

              Pajungus kokį nors elektros prietaisą prie radijo taško rozetės, jame prasideda garsinės vibracijos, kaip garsiakalbyje, tiktai kad labai silpnos, dažniausiai tokios tylios, kad tik vos vos girdisi. Grąžto variklis turi daug apvijų, tad girdėtis turėtų gana aiškiai. Bet kiti prietaisai irgi skleidžia garsą, taip pajungti -- pvz., lygintuvas arba stalinė lempa taip pat pradeda kalbėti ir groti.

              Kitas variantas -- rozetė galėjo būti ir ne radijo taško, atjungta nuo elektros tinklo, tačiau turinti didelį nuosavą laido gabalą, bent kelių dešimčių metrų. Per tokio didumo anteną jau galima kartais kažką pagauti, jei signalas labai geras.

              Tik vat trumpabangininkai mėgėjai neturi tokių galingumų, kad tą sukeltų, jų siųstuvai labai nedideli, kokie keletas vatų paprastai. Jei rozetė išties ne radijo taško buvo, tai matyt kokia valdiška stotis, iš tų kur su galingais transliatoriais, tegul ir toliau stovinti.

              Reply
        3. Niercas

          „Dabar dar didesnis spinduliavimas, nes antenų kelis kartus daugiau — kiekviena televizija ir radijas ten nuomojasi savo dažnį“ -- o dėl šito -- matyt nelabai skiriate kiekį (šaltinių skaičių) nuo galingumo (amplitudės).

          Reply
    2. Niercas

      Simonas Kareiva FB davė nuorodą -- http://vilniausvsc.sam.lt/ketvirta-dalis/ :

      Darbo higienos poskyris kontroliavo ir elektromagnetinės spinduliuotės šaltinius, tokius kaip Vilniaus radiofonijos stotį Viršuliškėse (dabar – Viršuliškių radiofoninė stotis), pradėjusią veikti nuo 1945 metų bei Vilniaus radijo ir televizijos perdavimo centrą Karoliniškėse (dabar – Lietuvos radijo ir televizijos centras arba TV bokštas), transliuojantį programas nuo 1981 metų. Buvusi Darbo higienos poskyrio darbuotoja Ela Gurina gerai prisimena įvykius, susijusius su Vilniaus radiofoninės stoties veikla: „Tai buvo slaptas objektas, pavaldus karinėms pajėgoms. Kai mes turėjome suderinti šios stoties sanitarinę apsaugos zoną, kariškiai pateikė neteisingus techninius duomenis, kuriais remiantis buvo paskaičiuotas sanitarinės apsaugos zonos dydis ir suplanuotos naujos statybos aplinkinėse teritorijose. Tačiau statant Spaudos rūmus (jie baigti statyti 1985 metais), prasidėjo keisti įvykiai: radijo programas pradėjo transliuoti ir statybų kranai, o maišomas skiedinys taip įkaisdavo, kad darbininkai nusidegindavo rankas. Darbo higienos specialistai suprato, kad šie reiškiniai vyksta dėl labai stiprių elektromagnetinių laukų poveikio. Lietuvoje nebuvo laboratorijos, galinčios juos išmatuoti, tad pasikvietėme specialistus iš Kijevo. Radiofoninei stočiai teko sumažinti siųstuvų galią, kad nebūtų spinduliuojama į aplinkinius pastatus, o suplanuotas naujas kvartalas tarp Viršuliškių ir Karoliniškių nebuvo pradėtas statyti, taip pat nebuvo iki galo įgyvendintas suplanuotas Lazdynų mikrorajono užstatymas.“
      Šis įvykis paskatino Vilniaus miesto sanitarijos ir epidemiologijos stotį kuo skubiau įsigyti prietaisus, skirtus elektromagnetinės spinduliuotės matavimams.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Straipsnis ten labai geras. Liuksusinis tiesiog. Labai ačiū. Papildau ir kitą lėktuvo atvejį įtraukiu.

      BTW, dėl minimo žalio skysčio iš lėktuvo -- greičiausiai kuras tiesiog. Dažydavo jį kartais.

      Reply
  10. Laurynas

    Kokiu principu tai veikia, kad puodelis ar pastato konstrukcija radiją transliuoja? Kas ten amplitudės demoduliaciją padaro?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Pats kadaise krūvą straipsnių peržvelgęs buvau, taip ir liko paslaptim, kaip ten detekcija vyksta tokiais atvejais. Panašu, kad visgi susidaro kažkokios nelabai aiškaus laidumo zonos kur nors, turinčios truputį puslaidininkių savybių. Kai signalas pakankamai geras, tai nieko daugiau ir nereikia -- pakanka, kad kažkur atsirastų diodo ekvivalentas, o garsą, jei tik įtampa yra, gali belenkas skleisti.

      BTW, kai laidinės radijo transliacijos taškai veikė, tai irgi būdavo bajerių, tik paprastesnių: kartais kam užeidavo įjungt į tos transliacijos rozetę kokį nors buitinį prietaisą. Pvz., stalinę lempą, lygintuvą, elektrinį virdulį ar dar ką nors. Tai visi tie prietaisai aiškiai skleidžia garsą. Lempos prasčiausiai (labai jau mažas ir lengvas tas volframo siūlelis), bet pvz., lygintuvas koks -- tai jau visai neblogai.

      BTW-2, Vilniuje tuo metu buvo kelios vietovės, kur žmonės rodydavo klasikinį fokusą su neonke: laido gabalą pririši prie vieno kontakto, paimi į ranką už kito kontakto -- ir ima šviesti. Tai vat pačiuose Spaudos Rūmuose, per kuriuos tuo metu ėjo matyt kažkuris didelis lapelis, šviesdavo be laido gabalo.

      Reply
      1. TiesiaiSviesiai

        Dėl fokusų- galima dabar pasidaryti fokusą. Reikia: metalinio vamzdžio, geriausiai ilgas, 6 metrų. Užsimeti ant peties, ir eini po 330kV įtampos linija. Dabar nežinau krypties, reikia pasisukti- ar išilgai linijos, ar skersai. Vamzdį pamesite ;)
        P.S. tik nesugalvokit į viršų kelti, nes tai bus paskutinis fokusas, kurį darysite.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Išilgai reikia, indukcija tai vadinasi. Bet tai iš visiškai kitos operos, nes ne bangų gaudymas, o laukų. Kažkuo panašu, bet skiriasi. Tiesa, nesu tikras, ar 6 metrų pakaktų. Kita vertus, reikia turėti ir tai omeny, kad neoninei lemputei reikia labai mažos srovės, o ir įtampos jai reikalingos gana nedidelės.

          Reply
  11. Mindaugas

    Copy/paste iš kaip specialiai parašyto posto kitam forume. :) Čia apie Vaišvydavos karjerą.
    Siauriau mazojo telkinuko, jau nuo (apytiksl) 1975m) buvo vezamas ir uzkasinejamas visas brudas likes po liejiniu formavimo Centrolite, ten daug sunkiuju metalu ir dar viskio sh…. kasdien daug tonu buvo vezama ir uzkasinejama metalu liejimo pramones atmata . Kad nesiknistu gamtos apsauga, buvo irengtas shlagbaumas ir pavadinta uzdara teritorija . Is didziojo karjero buvo su zemsiurbe siurbiamas smeliukas. Tarp kitko, jei kam aktualu , norint panaikint opiktzoliu dygima ir augima sklypeliuse, pameginkit Vaisvydavos to grunto …. niekas neauga , ramu :)

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia gera info dėl to užteršimo, tik vat į katastrofas neįsipaišo. Tiesa, dėl to, kad niekas neauga -- sunkieji metalai neturėtų duoti tokių efektų. Kažkas kito matyt.

      Reply
  12. Dainius

    Rokiški,
    pripažinkime -- nemaža dalis -- viesulai ir šalnos -- gamtos, o ne technogeninės/antropogeninės katastrofos.
    Vis dėlto, papildant apie 1981: berods Šilutės raj, pūgos metu buvo užstrigęs kelyje autobusas su žmonėmis, ir yra užregistruota žuvusių.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Esmė yra ta, kad ir kai kurios technogeninės/antropogeninės katastrofos sunkiai atskiriamos nuo gamtinių, o gamtinės -- siejasi su tomis žmogiškomis. Nėra griežtos ribos, todėl norint pakankamai pilno vaizdo, reikia traukti viską.

      Kaip pvz., su tuo pačiu autobusu (įtrauksiu šitą): neturi jie per pūgą užstrigti, o jei užstringa -- neturi žūti žmonės.

      Reply
      1. Dainius

        Didžiąja dalimi taip. Bet turiu omeny -- na viesulas nunešė stogą ar pan -- tai globalios klimato situacijos pasėkmė, bet niekaip neįtakota santvarkos. Dėl kitų -- kad nesukontroliuota ir panašiai -- pritariu.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Tai kur grynai dėl klimato -- atsirinks visi patys.

          BTW, turiu pasakyti, kad esu girdėjęs labai konkrečių aiškinimų, esą tais laikais nebūdavo viesulų ir škvalų, nes čia kažkokia neaiški ekologinė-globalizacinė pasekmė. Taigi, tam tikrai specifinei auditorijai tai to ir tiesiogiai reikia. Kad žinotų, jog gamtinės bėdos ir tais laikais būdavo :-)

          Reply
          1. Dainius

            Na tokių girdėjimų nesu girdėjęs. Čia tokie turėtų Rokiškio garbinimui paaukoti paskutinį smegenų kauliuką.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Kad tamsta įsivaizduotumėte, kokių yra puspročių… Kai kurie stebisi, kodėl aš baninu taip be gailesčio -- ogi būtent todėl.

              Reply
  13. Romas

    Nelabai prisimenu laiką, kažkada po 90 metų prie Plungės traukinių stoties išbėgo praktiškai visa cisterna koncentruotos sieros ar druskos rūgšties, po to pakilo jos debesis. Kiek kas nukentėjo -- nepasakysiu. O įvyko viskas maždaug taip: Kažkas bandė nu(si)pilti šiek tiek rūgšties prie cisternos čiaupo prijungus šlangą, bet ta šlanga suiro, rūgštis pasipylė, o kad užsukti čiaupą prie pačios cisternos -- niekas lysti nebenorėjo. Tai ir išvarvėjo, kiek pamenu, virš 10 tonų.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Huh, šita istorija pagal visą savo scenarijų -- visiškai gryna sovietūcha, tik vat jei po 1990, tai iš nagrinėjimo periodo iškrenta.

      Tiesa, jei debesis pakilo -- tai čia dar ir azoto rūgštis gali būti. Su anos ištekėjimais būna kartais klaikių gaisrų ir netgi sprogimų, jei nuteka į kur nors, kur daug organikos.

      Reply
    2. eiyou

      Prisiminiau kad Kaune tik nežinau kelintais metais Palemono geležinkelio stotyje buvo avarija berods su amoniaku, nes po to daug metų Palemone vandenį vežiodavo cisternomis, kol vandentiekio neįvedė. Nors tas galėjo būti ir jau po nepriklausomybės, dabar greitai neatrenku

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Būtų labai gerai bent jau apytiksliai periodą prisiminti.

        Tarp kitko, bendrai dėl amoniako -- nelabai didelės avarijos su juo nebuvo netgi avarijomis vadinamos. Na, išsiliejo ten kur nors tona-kita amoniako vandens, išdvėsė žuvys kokiame upelyje, smirdėjo metus-kitus, žmonės kosėjo, ir ką?

        Reply
    1. Rokiškis Post author

      Šita citata iš tamstos nurodyto straipsnio tiesiog puikiai įvardina sovietinę problematiką:

      Nuo 1946 iki 1987 m., t.y. per 41 metus, Klaipėdoje įvyko apie 650 skaudesnių ir mažesnių su laivyba susijusių avarijų. Taigi vidutiniškai apie 12 per metus. Šiuo atžvilgiu ypatingi buvo 1953 metai su 69 avarijomis (iš jų 26, arba 38 proc., priskiriamos darbo drausmės pažeidimų tipui). Pokariu, Lietuvą valdant ir jūros versluose vyraujant atėjūnams iš rytų, kiekvienais metais pastebimi trys trumpi, bet žymūs avaringumo protrūkiai: lapkričio pradžioje (Revoliucijos šventė), kovo 8 (Moters diena) ir gegužės pradžioje (Gegužės 1-oji).

      Reply
  14. Sliobenas

    Gerbiamas Rokiški, dėl snukio ir nagų ligos bei kiaulių maro atidžiai tikrinkite datas. Kaip istorikė naujaamžistė sakau, kad dažniausiai tokios „epidemijos“ su karantinais kildavo prieš Šiluvos atlaidus. Ir postai ten buvo statomi oj ne šiaip sau. Nesakau, kad tokių epidemijų nebuvo. Bet jos buvo skelbiamos ir dėl to, kad užkirsti kelią tikintiesiems į didžiuosius atlaidus.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Info nuobiros buvo susijusios grynai su žemės ūkiu, „mery po usilenii borby s padenijem skota v Litovskoj SSR“ ir panašaus tipo dokumentai, tad čia tikrai nesusiję su LKB ir kronikų leidėjais. Kitas dalykas, kad sutikrinti tenai beveik nieko nesigavo, duomenys visi netiesioginiai: galvijų kritimas įvyko, užuomina yra viena kita, bet neaišku nei kada tiksliai, nei kokios detalės.

      Reply
      1. Sliobenas

        LKB ten ne prie ko. Aš gimusi 1979 m. ir dar atsimenu, kaip mano tėvas, vienintelis šiemoje ateistas ir komunistas iš tų epidemijų susirietęs žvengdavo. O problema yra ta, kad snukio ir nagų liga yra velniškai užkrečiama ir faktiškai nuo turėjo išpaupti ištisų rajonų ištisos fermos. Tačiau to iš esmės negali būti pažangiausioje pasaulio valstybėje :). Beje, kažkodėl tai nuo tų ligų visiškai nepaupdavo privatininkų laikomi galvijai bei kiaulės. Va čia ir problema, kodėl neva paupė fermose, kur apsauga, o ne pas žmones? Variantai du: arba maldininkus blokuot, arba kažkuris kolūkis per daug išvogė ir galų suslėpti nebeišeina, tai reikia skelbti masinę epidemiją.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Dvėsdavo tie gyvuliai, ištisos fermos realiai ir išdvėsdavo, ir pas žmones irgi dvėsdavo. Tik čia reikia turėti omeny, kad kaimuose tie žmonės ir gyvulių neturėdavo tiek jau daug, tai šitie dvėsimai asmeniniuose ūkiuose sudarydavo labai menką dalį. Kita vertus, vėlesniais laikais kaimiečiai, vos išgirdę ką nors apie tas ligas, išsyk gyvulius patys paskersdavo ir staigiai perdirbdavo į dešras bei kumpius, kad valdžia neatimtų.

          Aptvertų kapinynų daug būdavo išlikę miškuose, su įspėjančiais užrašais. Ten vaikščiot būdavo pavojinga, nes per krūvą metų gyvulių lavonai, nors ir chlorkalkėm užpilti, visvien suirdavo, bet ant viršaus gaudavosi užžėlęs žemių sluoksnis ir užlipus buvo rizika įsmukt į vidų.

          Kad ant to nurašydavo ir kitus dalykus, kaip kad vogimą ir pan. -- tai labai natūralu, progomis visada pasinaudodavo. Kaip ir makaronais apie karantiną, kai reikdavo kur nors pravažiavimą uždaryt.

          Reply
          1. Vytax

            Nebuvo fermose geros gyvulių priežiūros. Čia kaip pvz.: Teoriškai kolūkio karvėms buvo skiriami miltai, praktiškai juos visus išsinešdavo fermos darbuotojai savo gyvuliams. Teoriškai pašariniai runkeliai prieš šėrimą turėdavo būti plaunami ir atrenkami, praktiškai žiemą bet kokios plovyklos užšaldavo, todėl karvės ėsdavo purvinus, apipuvusius ir sušalusius runkelius. Teoriškai karvėms buvo skiriami mineraliniai papildai, realiai jie buvo išverčiami kur nors pamiškėje, šėrikai ar melžėjos juos tingėdavo dalinti karvėms. Teoriškai siloso krovimo metu tranšėjose traktoristai su traktoriais masę turėdavo minti be sustojimo, kad gerai susispaustų, realiai jie sustoję ne vieną butelį išlenkdavo, o vėliau karvės dėl to ėsdavo supelijusį silosą kuriame gausu nuodingos sviesto rūgšties.
            O karvės labai lepus gyvūnas. Truputis supelijusių pašarų ir jau joms įsimeta koks tešmens ar skrandžio uždegimas, dar vėliau užsisuka šliužas ir chaną.
            O dėl epidemijų tai du variantai. Viena vertus, kai gyvuliai labai silpni, prie jų ligos kimba labai lengvai. Kita vertus, kai dėl blogos priežiūros pastimpa x skaičius gyvulių, tai tikrai už tai atsakingi kolūkio veterinarai nesakys tikrosios priežasties.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Dėl supelijimo -- su tuo dar blogiau, ne sviesto rūgštis ten reali problema, kai pelėsis pareina, o mikotoksinai. Daugelis jų citotoksiniai, daugelis sukelia ir vėžinius susirgimus, o didesnės dozės ir šiaip išnuodyt gali. Turint omeny, kad siloso bokšte temperatūros gali gautis ganėtinai neblogai tinkamos tų pelėsinių grybelių augimui, tai ten gali būti labai prastai.

              Dėl kolchozų veterinarų -- ką jie ten sakys, tai jau nesvarbu, nes vos pranešimas apie epizootijas, išsyk sanitarinės tarnybos imdavo veikt. Ir kai jos veikdavo, kolchozai būdavo bejėgiai, čia jau jokie makaronai nepadės, kai tau reguliuot ima veterinarai iš Vilniaus, kurių visus nurodymus milicija ir kareiviai vykdo.

              Dėl to kai kurie kolchozų veterinarai bandydavo slėpti tas pavojingas ligas, stipimą nurašydami ant neužkrečiamų ir gydydami galvijus patys. O štai jau dėl slėpimo užkrečiamos ligos plisdavo dar smarkiau. O slėpti stengdavosi dėl to, kad planas. Planą gi įvykdyt reikia, nes kitaip partija pendelių prispardys.

              Paskui dar pareidavo kalbos, kad į mėsos kombinatus tokius sergančius gyvulius nusiųsdavo perdibimui kolchozai patyliukais. Tik vat dėl šito tai nežinau, abejoju, ar tai galėtų būti sisteminiu reikalu, nes pernelyg jau užribis.

              Reply
              1. Vytax

                Sviesto rūgštis pirma suveikia. Dėl jos sustoja virškinimas ir jei karvė negydoma, po savaitės laiko karvei kapiec. Tiek ir tereikia tokiam gyvuliui.

                O „valstybiniai“ veterinarai tai šantažuodavo kaimiečius. Pavyzdžiui jie atvažiuodavo į kokią nors sodybą tikrinti gyvulių, paimdavo kraujo iš gyvulių. Sodybos gyventojai tuo metu skubindavo prikrauti pilną bagažinę daržovių, netgi tų pačių tikrinamų gyvulių mėsos, dešros, lašinių, pieno, grietinės ir t.t. Dar netgi kaimiečiai paskutinius pinigus atiduodavo ir netgi padėkodavo tiems inspektoriams išvykstant. Nes būdavo suprantama, kad inspektoriai tą tyrimą galėdavo padaryt tiek teigiamą, tiek neigiamą. Jei kaimietis neįtiks, tyrimas bus teigiamas, atvažiuos komanda, kuri net nežiūrės ar gyvuliams yra kokie simptomai, juos paprasčiausiai iškart likviduos, suvers į duobę, padegs ir užvers žemėmis, kad neliktų jokių įrodymų. Kiek teko girdėt tai toks atvejis Pelučiuose kažkurias metais buvo. Pas žmogų buvo likviduota karvė po eilinio kraujo tyrimo. Ala juodligė buvo, nors jokių simptomų nebuvo, niekas aplink daugiau ja nesirgo ir niekas neatsekė iš kur ta liga atsirado. Tiesiog atvažiavo ir užkasė karvę.

                Reply
                1. Rokiškis Post author

                  O, jo, susišvietė smegeninėje dėl tos sviesto rūgšties. Taip, tamsta teisus -- ana gi tas atrajojimo bakterijas naikina kažkaip.

                  Dėl kaimiečių terorizavimo iš valstybinės veterinarijos -- tai taip, irgi girdėtas reikalas. Kita vertus, jie pirma per kolūkius praeidavo.

                  Dėl neteisingų tyrimų -- false positive atvejai būna ir be korupcijos, o prie sovietinio bardako tai ir dar lengviau. Kita vertus, jei ankstyvas identifikavimas ligos, tai gali būti ir pavienis tikras susirgimas.

                  Nors dėl juodligės aka Sibiro opos -- čia gi žostkačius, jei jau karvę užkasinėjo dėl to, tai visą sodybą chlorke turėjo tam žmogui užpilt. Vėlgi, dar kita vertus, nepaisant baisumo, juodligė išties nėra taip klaikiai zarazna, kad negalėtų būti pavienių atvejų.

                  Tiesa, čia jei jau taip nukrypstant -- užuominų dėl juodligės epizootijų ir epidemijų Lietuvoje buvo pasitaikę, bet visos buvo tiek nerišlios, kad nesigavo nieko atkasti.

                  Reply
    2. Kaulas

      „Snukio ir nagų liga“ minima netgi grožinėj literatūroj, kaipgi kad Vytauto Račicko „Zuika padūkėlis“ kame veiksmas vyksta palei 1979-80 metus. Tai vot ten, skelbimą apie epidemiją pakabina tiesiog mokyklos direktorius, kad jam moksleiviai vakarais netrukdytų su prancuzų kalbos mokytoją kirkintis.

      Reply
  15. Almiasas

    Dar pagūglinau -- ir dar radau papildymų pagal šitą:
    http://maga.lt/49610

    1954 m. nuskendo „Hubert Shrioder“
    1988 m. nuskendo „Rudolf Breitcheid“

    Tai tokie tad papildymai nedideli :)

    Reply
  16. Zaibys

    As vaikyste ir paauglyste praleidau kaime Panevezio raj. 3 km iki karinio Pajuostes aerodromo. Tai nors dar buvau jaunas bet pamenu, kad ten buvo nukrites lektuvas (veikiausiai cia ir bus tas 1990 atvejis). Tas buvo miske, vos uz poros kilometru nuo artimiausio kaimo. Isguldyta buvo bent keli hektarai misko. Kita vertus, jau kita diena buvo sunkiai imanoma ten bent nuolauza atrasti. Siaip niekas ten labai nieko neslepe, galejo eit ziuret kas norejo. Dar buvom rade ten kazkokiu popieriu, keleta detaliu. Beje, tevas tuomet sake kad ten nukrito Ruslanas, o ne ilas, bet negaliu sito tvirtinti.
    Pats gyvenimas salia aerodromo kaimo vaikams per daug nuobodus nebudavo. Vaziuoji sau dviraciu pievu takais, o virs galvos kyla Migai ir Su. Dar kazkada kareiviai man dave AKM palaikyt. Siaip tie kareiviai gyvent per daug netrukde ir i akis nelisdavo niekam. Nu, kartais ateidavo kokio elektriko ar suvirintojo paslaugu paprasyt, duodavo kaimo diedams uzsidirbt. Ai ir dar atvezdavo duju papigiai, (veikiausiai nelegaliai, nes kainuodavo balionas tiek, kad uz limonado butelio kaina kokie trys balionai iseidavo).
    Beje, tevas karta dviraciu vaziavo i Trakiski, ir kad nukist kampa, vare tiesiai per aerodroma. Tai sake niekas is tu kareiviu ten nesiparino, vaziuok ir viskas. Nors tevas mokejo su visokiais susitart, tai nezinau, ar is tikruju niekas ten nekreipe demesio kad vietiniai po zona vaiksto, ar cia tik tam kartui leido.
    1993, kai sovietai issikrauste, o lietuviai dar nebuvo atsikrauste, tai liko daug visokio slamsto. Kaimo vaikams rojus buvo. Rasdavom ten kamuoliu visokiu, kepuriu, siaip uniformu, ir kitokiu idomiu dalyku. Paskui vyresni bernai rado kelias dezes stiklo vatos (skirtos raketoms klaidinti -- ji tokia supakuota mazais pakeliais, ir supjaustyta tokiais plaukeliais -- ir kai viena toki pakeli meti i ka nors, tai tas gniuzulas skrenda vis barstydamas tuos plaukelius, o jei i ka nors pataiko, tai tas visas tais plaukeliais aplimpa). Nu tai jaunimas ten kelias dienas „kariavo“ su ta stiklo vata ir pribarste pilnas pievas -- paskui ten berods pora karviu nugaiso.
    Kai atejo lietuviai, tai kazkaip aptvere ne tik aerodroma spygliuota viela, bet ir aplinkinius miskus. Is pradziu tik biski, o paskui jau nesikuklindami. Tai kaimieciai is anos puses aerodromo biski uzpyko, nes grybingiausias miskas liko uz tvoros. Tai turbut ir po siai dienai vieni karpo ta tvora, ir vaiksto grybaut, o kiti remontuoja. Nors ten siaip saudykla pastate, tai dabar nebe taip drasiai per tvoras landzioja.
    As pats su draugeliu turejau progos apeit visa keliu kilometru rata (pakilimo takas ir angarai) -- pries kokius 10 metu. Buvo tvoros ir uzrasai kad saudo, bet nuvaziavom su mocu, perlipom per kalnus, ir niekas ten nei saude nei ka. Aerodromo irgi nelabai bepriziuri, tik viena taka -- kitur jau tarp betono luitu zoles nebeisvalydavo.
    Dabar kartais (kas pora metu) irgi nueinu paziuret kaip ten kas vyksta. Tai dabar kiek intensyviau saugo, ir jau laisvai nepavaiksciosi. Bet jeigu labai nesireklamuoji, tai apziuret bent dali aerodromo laisvai imanoma.

    Tai va tokie mano ispudziai is gyvenimo salia sovietines karines bazes :)

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Antonov An-124 „Ruslan“ buvo labai nedaug, naudojami buvo menkai, daugiausiai specialių stambiagabaričių krovinių pervežimui, o pirma fiksuota katastrofa su jais -- 1992 metais netoli Kijevo. Lietuvoje vargu ar jie turėjo ką veikti.

      Kita vertus, Il-76 irgi buvo monstriškas aparatas, tad nenuostabu, kad buvo painiojimo.

      Reply
      1. prowler

        Teisingai,AN-124 LT teritorijoje niekada nebuvo dislokuojami,o Pajuosteje buvo 600-is trans.aviacijos pulkas,aprupintas butent IL-76 lektuvais.

        Reply
    2. prowler

      Cia “mig“ ir “su“ lektuvai is Pajuostes kildavo?Ar siaip matei juos praskrendancius?

      Reply
      1. Zaibys

        Manau kad kildavo, o ne siaip praskrisdavo, nes trainiodavausi netoli pakilimo tako galo kad i tuos lektuvus paziuret -- praskrisdavo jie ten gal 100 metru aukstyje.

        Tiesa, ekspertas nebuvau, ir isvadas kad ten buvo mig ir su pasidariau jau veliau, ziuredamas nuotraukas ir lygindamas su vaizdais is atminties.

        Faktas, kad ten buvo reaktyviniai naikintuvai. Tai apie 1988 metus nelabai kokiu kitokiu reaktyviniu jau naudodavo.

        Kiek pamenu, teko matyt kazka tokio: http://en.wikipedia.org/wiki/Sukhoi_Su-24

        ir kazka tokio:
        http://en.wikipedia.org/wiki/Mikoyan_MiG-27

        Reply
        1. prowler

          Idomu,nes MIG-27 buvo is 53 pulko,bet Zokniuose,tas pats ir su SU-24 Siauliuose buvo aviacijos remonto baze kur juos kapitaliskai remontuodavo,bet Pajuosteje?

          Reply
          1. Rokiškis Post author

            Čia dar nuo metų gali priklausyti. Tais periodais kai vyko masiniai permetimai iš vienų bazių į kitas, perbazuojami lėktuvai eidavo ir per kitur -- su dislokacijos ar remonto vietomis, man rodos, tai toli gražu ne visada siedavosi.

            Permetami lėktuvų kiekiai kartais būdavo nesveikai dideli, tad įprastos bazės vargu ar spėtų aptarnauti, manau, kad dėl to gali gerokai varijuoti, kas per lėktuvai kokiame aerodrome būdavo. T.y., tai, kad nebuvo tam tikroje vietoje kokie nors lėktuvai dislokuoti, tai nereiškia, kad tenai jų nebūdavo.

            Kartais per didesnius perdislokavimus ar manevrus naikintuvai skrisdavo dešimtimis, ar net šimtais per dieną ir taip savaitę laiko -- kažkur jiems reikdavo ir nusileisti, degalų pasipildyti. Esu keletą kartų matęs, kaip nuo kokios 6 ryto kas kokias 5-10 minučių skrenda tie viršgarsiniai ištisai iki vidurdienio, visi tuo pačiu maršrutu, pavieniai arba troikėm.

            Tarp kitko, vaizdas pakankamai įdomus: girdi tiktai garsą, bet kai jis ateina, naikintuvas seniai būna dingęs iš matomumo zonos. Tačiau pagal garsą gali nuspėti iš kur atėjo ir kaip skrido ir po kiek laiko pažiūrėjęs, gali pamatyt ten skrendančius naujus naikintuvus. Tie praskrenda, išnyksta kažkur -- tada vėl ateina garsas, taip lyg nematomi lėktuvai skristų ta pačia trajektorija paskui tuos, kuriuos matei.

            Tai vat vietoj žadintuvo būdavo vasarą atostogaujant. Nelabai malonus žadintuvas. Langai barška, kriokia iš dangaus…

            Reply
  17. Kaulas

    Per pontoninio tilto katastrofą žuvo mano pusbrolis su savo mergina. Buvo surasti kažkur pasroviui ir palaidoti kartu. Apie tai dar pasakojo publicistinė laida „Lietuvos Ryto TV“ palei 1996 metus. Deja prisimenu tik pabiras iš vaikystės.

    Reply
  18. Vingiuotas

    Keista buvo sužinot, kad „Hans Bernstein“ buvo išmestas 1969 metais. Nes lyg 1977 jis dar stovėjo sveikas, tik pasieniečiai neleido prie jo prieit.
    Lyg kitais metais jį sudegino, liko tik metalinis karkasas, tada jau buvo nuleistos virvės ir buvo galima į jį įsliuogt, tik tai buvo ne mano vaikiškom jėgom, mes tik nardydavom nuo sraigto. Turiu dar keletą nuotraukų iš tų laikų, paskiaun dar vėlesnių, kai laivo stovėjo jau tik pusė.
    Ir linksmesnė dalis -- laivas buvo vyrų pliaže, o smalsesnės moterys vis eidavo prie laivo kaip į ekskursiją. Kadangi visokie aktyvistai jas vis bandydavo grąžint atgal, pusseserę vedėmės prie laivo vyriškais rūbais ir susikišusią plaukus po kepure.

    Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ale fotkinta, tai matosi, pridengiant objektyvą, kad kas nepastebėtų? :-) Liuksusinė nuotrauka šiaip.

          Ir man tai paskui buvo labai gaila, kad tą laivą pašalino, nes kažkaip tokia įžymybė buvo tiesiog. Kaip koks paveldas. Dabar pagalvojus -- stovėtų šimtametis laivas, išmestas prieš pusę šimtmečio. Istorija.

          Reply
          1. Vingiuotas

            Ten juosta pasiau apšviesta, pradedantysis fotografas pliaže užsidangstęs nelabai sėkmingai bandė ją išimt iš fotoaparato.

            Reply
  19. ausrys

    smerčius Ignalinos rajone -- Kaltaninėnuose. berods 1981-1982 metais. Vienas žmogus žuvo,kelios grybautojos sužeistos. miške buvo išpirdolinta graži tvarkinga juosta lūžusių medžių. Pats mačiau. Dėl metų +/- galiu klysti.

    Reply
  20. Gražina

    Ir pačiai įdomu pasidarė. Klaipėdoje kadaise buvo beždžionių tiltas per Dangę (maždaug toje vietoje, kur „Meridianas“ stovėjo (dabar iš naujo po gabaliuką atstatinėjamas doke, nes supuvęs)Kuriais metais tai buvo -- tikrai nežinau. Gal kokiais 1958? Dieną tai žinau -- lapkričio 7. Po demonstracijos ant to beždžionių tilto, žinoma, prisigrūdo žmonių. Lynai trūko, žmonės sugarmėjo į jau beveik ledinį vandenį. Po to visa Klaipėda ūžė, bet jokios informacijos nieks, žinoma, neskelbė -- kiek nuskendo, kiek gal būt nuo peršalimo plaučių uždegimus ar kitokias ligas gavo, kiek mirė -- kūkū. Kai čia pasiskaičiau, tai ir pačiai įdomu -- gal ieškosiu bent liudininkų, kurie tai matė ar ir vandenyje kapanojosi. Ant to tilto galėjo būti, na, kokie 150-200 žmonių. O kur Jūs minit „Berenstein“, tai ne „Moms“, o „Hans“ -- fotkę dar turiu su įskaitomu laivo pavadinimu. Žuvusių tikrai nebuvo (bent taip per Klaipėdą ėjo gandai). Per uraganą laivas buvo reide, ir vokiečiai pylė į lempą. Kai juos ant pliažo smėlio užnešė, jie ten sėkmingai kiurksojo, kol juos turbūt pasieniečiai „išrankiojo“.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Įtrauksiu tilto dėl tilto per Dangę, o dėl laivo pakoreguosiu.

      Dėl tilto apie Dangę išties būtų labai įdomu sužinoti daugiau.

      Reply
  21. Dalia, Septyni virtieniai

    aš savo tinklaraštyje „Septyni virtieniai“ turiu kelis rašinėlius apie sovietinius gastronomus, mėsos parduotuves ir pan. Kviečiu užsukti, paskaityti (juos rasite žymių „debesyje“ (tags) ir įkišti trigrašį.
    Daugelis dalykų, kuriuos tais laikais patyrėme, dabar atrodo tiesiog neįtikėtini. Pasakoju vaikams, ir girdėdama iš savo burnos išlekiančius žodžius, pati nelabai jais tikiu, kad taip galėjo būti

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Spėju, kad tamsta apie visiškai vėlyvąjį laikotarpį ten rašote, kiek permečiau. Nes sviestą, kiek atsimenu, ribodavo dviem pakeliais, o vienu riboti ėmė jau kokiais 1989. Kita vertus, mėsa kaip tik visiškai sovietmečio pabaigoje vėl ėmė rodytis parduotuvėse.

      O dar trečia vertus -- tamsta minite rūkytas dešras, tai jos visai ne rūkytos buvo išties, o kažkokios pseudorūkytos, neatsimenu rūšies -- šlykščios ir atliekinės, iš kažkokių fufelių. Jų ne tik dėl kainos nepirkdavo, o gal daugiausiai dėl to, kad kaip už tokią kainą, jos buvo tiesiog neadekvačiai prastos.

      Kita vertus, jo, reiks pas tamstą daugiau pavartyti, o ne čionai prie katastrofų apie tai komentuot :-)

      Kita vertus, linką čia įdėsiu į komentarus, kad kiti aplankytų, o dar einu, tamstą ant Facebook ir Google Plus pareklamuosiu :-)

      http://www.7ravioli.com/tag/sovietiniu-laiku

      Reply
  22. tale

    Na, nežinau ar tiesa, ar ne, bet pasakojo jiems artimi asmenys, kad Ignalinos atominėje dirbę darbininkai turėję dešimtis, jei ne šimtus atvejų su radioaktyviomis medžiagomis. Būdavo nuo kelio nuvažiuoja koks sunkvežimis su dalinai užteršta armatūra, ar silpnai radioaktyvus vanduo kažkur išsilieja. Kadaise buvau radęs internete registrą užfiksuotų incidentų atvejų, gaila dabar nerandu, baisoka skaityt buvo. O kiek dar nepaviešinta/neužregistruota jų buvo? O čia jau Nepriklausomybės metais, bet į temą, kai iš IAE pavogė kuro kasetę, kas neatsimena: http://www.delfi.lt/news/daily/crime/rasta-pries-11-metu-pavogta-branduolinio-kuro-kasete.d?id=2078037

    Įsivaizduokim, kad pas jūsų kaimyną sode kažkur pakastas guli dar koks gabaliokas kasetės..

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Su kuro kasete tai buvo žiauriakas ten. Bet dar geriau, kai prisimeni tą istoriją su netikėtai sustojusiu reaktoriumi ir grąsinimais dėl Boriso Dekanidzės.

      Reply
  23. Ingrida

    Patikslinimas dėl Žaslių katastrofos.
    Visų pirma traukiniai susidūrė ne Žasliuose, o Žaslių gelež. stotyje, tai du skirtingi miesteliai.
    Žuvusiųjų skaičius buvo žymiai didesnis, nes kelionė vyko prieš šventes ir vagonai buvo pilnut pilnutėliai. Traukinys užkabino cisternos kraštą ir jį atplėšė, tokiu būdų užpildamas kaip dušu du vagonus, kurie ir degė. Durys neatsidarė, taigi vienintelis išėjimas buvo pro langus. Vagonai užsiliepsnojo labai greitai ir išsigelbėjo vienetai. Kareiviai keliomis mašinomis vežė sudegusius. Temperatūra buvo aukšta, bet apdegę kaulai liko. Paskui 2 dienas teritorija buvo valoma.
    Žaslių gele. stoties kapinėse yra kapas, į kurį vietiniai gyventojai sudėjo dar po valymo rastas kūno dalis ir kaulus.

    Reply
  24. Šamas

    1982 m. balandžio ar gegužės mėn. Genių tarpstotėje (Šilutė -- Tauragė) apvirto techninio chloro cisterna.
    Avarijoje dalyvavę žmonės (ir aukšti Šiaulių apygardos geležinkelio viršininkai) buvo apnuodyti chloru.
    Išgirtosios karinės dujokaukės buvo netikusios.

    Juokinga buvo ir techninė kompetencija -- atvežė dyzelinį kraną, jo variklis tik kvėptelėjo chloro, pakeitė balsą ir sustojo.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Šiaip tai dujokaukės nuo chloro neblogai apsaugo, netgi gan primityvios (dar nuo I Pasaulinio įprasta standartinė apsauga -- šarminis sluoksnis filtre), bet jei apsinuodijo -- spėju, kad visi buvo išties ne su dujokaukėmis, o su respiratoriais -- tai labai dažna klaida, likviduojant chemines avarijas. Kita vertus, gali būti, kad dujokaukės tiesiog pasenusios ar sugadintos buvo.

      O duomenų apie žuvusių, sužeistų skaičius ir užteršimo plotus yra kokių nors, bent orientacinių, įskaitant apie netoli pavėjui buvusias gyvenvietes ar bent jau gyvenvietes kokio kilometro spinduliu ir reljefą/augmeniją šalia, kad orientuotis būtų galima?

      Chloras, nors ir greitai sklaidosi, yra klaikus daiktas -- jei ištisa geležinkelio cisterna ir tinkamos sąlygos (nėra gamtinių uždangų (miškelių), daubų, kur nusėstų dujos, nelyja lietus ir pučia gan pastovus vėjas), tai iš cisternos chloro gali susidaryti kelių-keliolikos kvadratinių kilometrų naikinimo zona.

      Taip ar anaip, traukiu šitą, tik labai norėtųsi detalių daugiau. Aš vat kažkaip tikėjausi, kad chloro avarijų Lietuva išvengė, bet iš komentarų matau, kad jau galimai dvi tokios galėjo būti…

      Reply
  25. Jonas

    Tėvas pasakojo, nes tuo metu dar net sugalvotas nebuvau. :D Apie 1970 metus Spalį jie su broliu augo Papilėje Akmenės rajone prie pat Ventos upės. Iš Pavenčių cukraus fabriko gudročiai išleido runkelių plovimo atliekas ir dar kokį tai marmalą nuo ko upėje krito deguonies kiekis ir visa ten esanti žuvis kišo galvas prie vandens paviršaus kur yra deguonies. Pasekoje aplinkiniai gyventojai tysė žuvį maišais (tėvas tai lydekų du maišus prisilpėšė), o po savaitės visa upė smirdėjo padliena. Ir smirdėjo ilgai ilgai. Sakė paskiau tokius bajerius cukrininkai darydavo žiemą, nes tada po ledu nesimato. O tą kartą gavo 300 rub. baudos. :):)

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Na, čia artimiau įprastai to meto praktikai -- leisti teršalus į upelį, nes visvien niekas nieko nepadarys. Stebina, kad bent tuos 300 rublių baudos gavo.

      Reply
  26. Kevi Spaceras

    Kaune. Dirbtinis puostas. Dainavos rajonas, gal 1978 gal + 5m. Didziules duju nuotekos. Daugiabuciu rajonas. Zmones ejo ir zadino tuos kas gyveno 1,2 aukstuose. Smarve issisklaide tik paryciais. Gal kas zino daugiau, taciau nemanau, kad butu kur parasyta.
    Na, ir dar kazkoks zemes drebejimas buvo a la Kaliningrade tai blokiniu namu sienos paskilinejo smagiai. Buvo tai buvo, bet kazko tiksliau nezinau. Niekas nenukentejo, tai kaip ir kasdienybe buvo :) Gal kas ka prisimins daugiau, brukstelejau ir tiek.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dėl žemės drebėjimo -- reiktų bent kiek daugiau detalių. Norint traukti, reiktų visgi žiūrėti, ar bent kažkoks namas tapo avariniu, net jei nebuvo aukų. Tinko nubyrėjimai nesiskaito.

      Dėl dujų nuotekų -- irgi norėtųsi daugiau detalių, bet jau traukiu straipsnio apačioje.

      Reply
  27. Dalia, Septyni virtieniai

    Rokiški, neįsivaizduoju kur komentaras galėjo dingti. Akismet tikrina, peržiūrėjau visus nepraleistus, e.coli yra, prostitutki iz Čeliabinska yra, dar kažkas korėjietiškai, iš Rokiškio nieko. Atsiprašau.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Pas Szhamaną daug ko yra. Ir sąrašas belenkokių suimtųjų -- irgi parodomasis tiesiog -- jau dėl savo kiekybės dvelkiantis NKVD organizuotomis bylomis.

      Tik vat dėl Szhamano reikia turėti omeny, kad kartais jo smegeninė išskirtingai perkreipta, o pats jis nepatingi falsifikuoti belenką, kas tiktai papuola. Kita vertus, šitas lyg ir neatrodo falsifikuotas.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kadangi fronto linija jau praėjusi tuo metu buvo, o Vilniaus sprogimą, nors ir vis dar vykstančio karo metu buvusį, įtraukiau, tai įtrauksiu ir šitą. Atvejis įdomus išties.

      Reply
  28. Zaibys

    Ai dar ka tevas pasakodavo, tai kad cernobylio avarijos likviduot siusdavo girtus darbininkus. Nes pagal kazkokius paskaiciavimus, puslitri isgerusio radiacija kazkaip ten neveikia. Nu tai kadangi puslitri isgerus dirbt sajungoj buvo norma, cia atrodo visai tiketina.

    Iki siol dar sitas mitas gyvas pc zaidimuose (S.T.A.L.K.E.R) ir rusiskuose internetuose.

    Reply
    1. Pjovejas

      aik aik? C2H5OH apsaugo nuo radiacijos? Kažkaip per fiziką to neminėjo… (pamnenu tik storus švino sluoksnius,švinuotus gumuotus kombinezonus ir pan.)

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Yra tokia klasė medžiagų -- radioprotektoriai, t.y., junginiai, kurie ląstelėse suriša laisvuosius radikalus, susidarančius dėl apspinduliavimo ir taip sumažina kenksmingą poveikį. Žinomiausias iš tokių yra cistaminas, naudotas SSRS. Alkoholis irgi turi nestiprių radioprotekcinių savybių.

        Šitos medžiagos yra vartojamos vidujai, o ne kaip išoriniai apdangalai. Tai visiškai kita apsaugos rūšis -- radioaktyvaus spinduliavimo poveikio organizmui minimizavimas.

        Galima tai įsivaizduoti kaip priešnuodį aka antidotą, sumažinantį kenksmingus radiacijos efektus.

        Reply
  29. Pjovejas

    nu tarkim alkoholis turi nestiprių tų savybių. Įdomu, ar ta papildoma apsauga atperka tą, kad girtas gelbėtojas bilen ką daro, be vis kito dar ir ilgiau užtrunka, nes reakcija lėtesnė, o ir šlitinėjama pakampėmis?

    Reply
  30. senskriens

    Dėl degtinės poveikio organizmui dar niekas negali pasakyti. Čia dar 1a tema rokiškiui. „Kaip buvo manipuliuojama alkoholio pramone“ ir kiek buvo nuslėpta mirčių nuo surogatų SSSR laikais. Galima plėstis ir plėstis. Visos natos sudėliotos, ekonomika parašyta, wiki enciklopedija irgi, dar pipedija pridėkime. O gal išeikime į lauką grynu oru pakvėpuoti. Gyvenkime ir džiaukimės.

    Reply
  31. Virgilijus

    Ot siaubingi laikai buvo gi.
    Dabar žymiai geriau -- grynas oras, švarus maistas.
    Nuomonių įvairovė.

    Tik žmonių -- nėra.

    Reply
  32. Pingback: Cheminis ginklas Baltijos jūroje « Rokiškis

  33. wetennis

    Ooo, sugaišau valandą, bet viską perskaičiau su įdomumu. Neberašykit taip įdomiai kitą kartą : -) Arba postų viršuje nurodykite laiką, kiek reikia jam skaityti

    Reply
  34. Air

    Ir dar iš komentarų, irgi norėtųsi daugiau informacijos: Kaune. Dirbtinis puostas. Dainavos rajonas, gal 1978 gal + 5m. Didziules duju nuotekos. Daugiabuciu rajonas. Zmones ejo ir zadino tuos kas gyveno 1,2 aukstuose. Smarve issisklaide tik paryciais. Gal kas zino daugiau, taciau nemanau, kad butu kur parasyta.

    Dėl šito galiu patikslint,kad maždaug 79-80m. išsiliejo amoniakas dirbtinio pluošto gamykloje. Kiek žinau aplinkinės įmonės po šio atsitikimo apsirūpino dujokaukėm.

    Reply
  35. Emis

    O gal kas nors yra girdejes apie nukritusi propelerini lektuva tarp Ramuciu ir Karmelavos? Apie 1976m. Tevukas buvo nusivedes paziureti. Tai dabar kaip per migla atsimenu ismigusi lektuva ir daug kareiviu neleidzianciu prieiti.

    Reply
  36. Paulius

    Prisimenu dar apie 1980-1982 metais šalia Raudėnų, prie Kuršėnų, nevėlų vakarą nukrito kažkoks kariškių lėktuvas. Netoli, kadangi trenksmas buvo girdėti. Kariniai dengti sunkvežimiai visą naktį per kaimą pirmyn atgal važiavo.

    Dar, tame pat laikotarpyje, girdėjau apie kažkokiam netolimam užsienyje įvykusią autobuso ir sunkvežimio, vežusio metalo lakštus, avariją, kur posūkyje, pasislinkus kroviniui, išsikišusiu metalo lakštu buvo perrėžtas autobuso kėbulas. Tarp žuvusių buvo minimi daugiau ar mažiau žinomi Lietuvos menininkai skulptoriai

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dėl autobuso -- aš dabar neatgaminu, bet berods kažkur Kaukaze buvo, apie kokius 197x, tik berods ne lakštais, o kažkokiais vamzdžiais ar tai armatūros strypais, kurie buvo išsikišę iš priekyje važiavusio sunkvežimio labai smarkiai. Autobusas užvažiavo taip, kad tie vamzdžiai sulindo vidun, rezultate žuvo visa ta ekskursija. Tik neatkuriu nei laiko, nei vietos tikslios.

      Žodžiu, nepakanka duomenų traukti sąrašan. Bet jei neužmiršiu, paklausinėsiu kai kurių pažįstamų, kurie ten žuvusius pažinojo. Arba čia gal kas pakomentuos, kas atsimena.

      Reply
        1. Niercas

          Vis neprikalbinu mamos surasti jugoslaviško laikraščio iškarpas. Bet būtent Jugoslavijoje tie lakštai iš sunkvežimio prasilenkiant išslydo. Kažkur 1987 metais. Važiavo menininkai (mama tuo metu dirbo Kultūros ministerijoj).

          Reply
          1. Niercas

            Mama rado 2000-ųjų laikraščio „Akistata“ iškarpas, nusiunčiau Rokiškiui. Avarija Jugoslavijoje įvyko 1983 metais.

            Reply
        2. Niercas

          Už mamos sėdėjęs dar liko gyvas, o kitiems žemėjimo tvarka nupjovė vienam galvos viršų, kitam pusę galvos, trečiam visą ir t.t. Viena nukentėjusi ligoninėje išgyveno savaitę. Dar pasakojo, pvz., kaip kažkas susikeitė vietomis likus pusvalandžiui, ir vienas liko gyvas, o kitas žuvo.

          Reply
  37. Dovydas

    Neradau ivykio kai Vilniaus mesos kombinate ar Pieno kombinate nutekejo azotas (Saltoniskese). Panasi avarija buvo ir Marijampoles Pieno koncervu fabrike.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Greičiausiai ne azotas, o amoniakas. Jei būtų azotas, tai nieko jis nekenkia, tik nušaldo viską, kita vertus, pieno ir mėsos kombinatams jis nereikalingas. O vat amoniakas naudojamas šaldymo sistemose, panašiai kaip ir freonas.

      Apie sovietmečio tokius įvykius man nepasitaikė info, nors atsimenu jau kokiais gal 1994 ar pan. Vilniaus pieno kombinate berods buvo panašus atvejis, tai paskui visi džiaugėsi, kad tik išsisklaidė dujos ore, nes amoniako ir oro mišinys yra sprogus.

      Reply
  38. Rasa

    Fosforas realus. Turim būsta Palangoje, kaimynai keli apsidegino. Tėvai draudė maudytis 1988-1990 m.

    Reply
  39. ausrys

    1982-1984 tiksliai neatsimenu. Ignalinos raj. Kaltan4nuose praūžė smarkus smerčius. pats mačiau. Medis griūdamas sunkiai sužalojo dvi grybautojas, kitur medis ant namo užgriuvo -- tik gerai kad tuščias buvo, be auku. Miško išguldė gražią taisyklingą juostą -- kiek akys matė…
    1987 Pabradėje važiuodamas į poligoną nuo tilto nuvirto T72 tankas. karininkas ir kareivis žuvo.

    Reply
  40. Kate

    O apie autobusą, pilnutėlį lietuvių menininkų ir patyrusį katastrofą kalnuose (lyg ir Kaukaze…) -- kasnors žino?

    Reply
  41. Botanikas

    Apie 1961-1962 metus prie Kryžkalnio nukrito karinis lėktuvas. Kaip tėvai pasakojo (jie tada Nemakščiuose gyveno, išsikėlė 1965 metais) tikslios datos neprisimena. Lėktuvas skrido nuo Šiaulių ir greičiai naikintuvas, ties Kelme kažkas atsitiko, danguje pradėjo maskatuotis ir prie Kryžkalnio kitoje Žemaičių plento pusėje Tauragės kryptimi nukrito į pelkėtą pievą. Lėktuvas nesprogo. Kodėl lakūnai nesikatapultavo neaišku. Abu žuvo. Daugybė Nemakščių gyventojų buvo sulėkę į katastrofos vietą. Pasak jų matę lakūnų aprangos nuoplaišas ir panašiai. Paskui juos iš ten kariškiai išvaikė. Sklido kalbos, kad pilotai buvę labai humaniški ir dėl to nepalikę lėktuvo. Nenorėję, kad lėktuvas ant kokio kaimo neužkristų ir atseit pažeme nuvairavę lėktuvą į tuščią lauką. Papasakojau, ką man tėvai pasakojo. Daugiau neprisimena. Šiaip tai sakė, kad reikia kalbėtis su Nemakščių gyventojais.

    Reply
  42. Edmundas

    1972 geguzes men.karinis lektuvas grizdamas i prie Panevezio esanti karini Pajuoscio aerodroma,patyre katastrofa Utenos raj.Tarp 7 zuvusiuju buvo ir karininkas lietuvis Antanas Brazdzionis.Visi zuvusieji palaidoti Panevezyje,Ramygalos kapinese.

    Reply
  43. Edmundas

    Noriu truputi patikslinti del 1972 geguzes men karinio lektuvo AN-12 katastrofos.Griztant i Pajuostes aerodroma jis nukrito Utenos rajone.Zuvo septyni kariskiai,palaidoti Panevezio Ramygalos kapinese.Tarp ju ir mano vaikystes draugas leitenantas Antanas Brazdzionis.Jam buvo 28.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong> <div align="" class="" dir="" id="" lang="" style="" xml:lang=""> <embed style="" type="" id="" height="" width="" src="" object=""> <iframe width="" height="" frameborder="" scrolling="" marginheight="" marginwidth="" src=""> <img alt="" align="" border="" class="" height="" hspace="" longdesc="" vspace="" src="" style="" width="" title="" usemap=""> <map name="" area="" id=""> <object style="" height="" width="" param="" embed=""> <param name="" value=""> <pre style="" name="" class="" lang="" width="">