Kogitofobija, iš lot. cogito ir gr. φόβος/φοβία (fobos) – patologinė baimė, susijusi su nesugebėjimu turėti nuomonę, analizuoti padėtį, mąstyti. Kitaip tariant – mąstymo baimė. Būdingos kogitofobijos apraiškos – tipinės, susijusios su neadekvačiomis, nelogiškomis, iracionaliomis reakcijomis į bet kokį savo paties ar oponento mąstymą:
- etikečių kabinimas kažką teigiantiems ar analizuojantiems asmenims: „fašistas“, „homofobas“, „antisemitas“, „islamofobas“, „rasistas“, „seksistas“
- teiginių bei argumentacijos neigimas, juos vadinant beprasmiais ar neadekvačiais, nieko bendra neturinčiais su tema epitetais, dažniausiai: „diktatūra“, „tolerancija“, „fašizmas“, „homofobija“, „antisemitizmas“, „islamofobija“, „rasizmas“, „seksizmas“, „diskriminacija“, „patriarchatas“
- kova prieš bet kokias nuomones, remiantis tuo, esą jos pažeidžia kažkieno nuomonę, laisvę, ar pan., diskriminuoja kažkokias mažumas ar visuomenės grupes
- neargumentuotų ar netgi absurdiškų nuomonių (pvz., „žodis ‘moteris’ yra seksistinis“), beprasmių įsitikinimų gynimas, remiantis teiginiu, esą tai laisvė nuomonei, tačiau nekreipiant dėmesio į argumentus ar įvardinant tuos argumentus, kaip, esą, diskriminaciją, fašizmą, rasizmą ir pan.
- argumentuotos diskusijos baimė, oponentus stengiantis pašalinti iš diskusijos nediskusiniais metodais, pvz., apkaltinant juos diskriminacinėmis pažiūromis
- bendru atveju būdinga, kad kogitofobijos kamuojamas žmogus neigia ar ignoruoja bet kokius argumentus (pvz., į pastebėjimą apie fiziologinius skirtumus tarp vyrų ir moterų reaguoja, teigdamas, esą tai diskriminaciją ir seksizmas), o prieštaravimus vertina, kaip asmeninį persekiojimą ar netgi įžeidimą
- kogitofobijos kamuojamų žmonių pažiūros turi savyje ryškų pozityvios (teigiančios) argumentacijos trūkumą, yra orientuotos į menamų priešų paiešką, bet kurių argumentų neigimą ir atmetimą, pasižymi ryškiu negatyvizmu
Dažniausiai kogitofobijos apraiškos susijusios su reiškiniais, įvardinamais, kaip politkorektiškumas, multikultūralizmas ir pan., neurotitški kogitofobijos kamuojami asmenys perdėm jautriai reguoja net į tokių žodžių, kaip „negras“, „čigonas“, „žydas“ pavartojimą neutraliame ar net pozityviame kontekste (pvz., į sakinį „čigonai turi puikią muzikinę kultūrą“ reaguoja, kaip į diskriminuojantį čigonus), įprastus buitinius epitetus, kaip, pvz., „boba“ ar „durnius“, vertina, kaip priešiškos ideologijos (pvz., seksizmo) apraiškas.
Kogitofobo požiūriu, bet kuri diskusija gali būti vertinama, kaip diskriminacija ar persekiojimas. Kartais kogitofobai vartoja netgi tokias formuluotes, kaip „diskriminacija intelekto pagrindu“ – taip sakant, esą bet kuri kogitofobui nepatinkanti argumentacija esanti diskriminacijos forma, paremta tuo, kad argumentuojantysis neteisėtai, nederamai naudojasi savo aukštesniu intelektu.
Būdinga tai, kad vengdami diskusijos, kogitofobai netgi žodžius, žyminčius konkrečius dalykus, keičia į kitus, nes esą kažką kažkurie žodžiai įžeidžia. Tai irgi nenormalaus, sutrikusio, negatyvistinio mąstymo apraiška, nes bandant pakeisti vieną žodį į kitą, tiesiog vengiama diskusijos, vietoj argumentacijos eilinį kartą vėl panaudojant kaltinimus dėl menamos diskriminacijos ar pan.. Visiškas kogitofobo negatyvizmas jo paties požiūriu dažniausiai vadintinas tolerancija, tačiau realybėje kogitofobija yra greičiau visiška tolerancijos priešingybė.
Kaip anekdotinius kogitofobijos atvejus galime paminėti prieš kokius 6-7 metus pareigūnų pradėtą tyrimą dėl anekdotų apie blondines (esą lytinė ir rasinė diskriminacija) ar neseną istoriją, kai vienas filosofas buvo persekiojamas dėl pasisakymų apie mergaičių ir berniukų auklėjimo. Panašūs nelogiški, neargumentuoti kogitofobinės isterikos atvejai kai kada įgauna net ir dar absurdiškesnę formą, kartais pradedamas bylinėjimasis dėl įprasto kitų asmenų elgesio, šį vertinant, kaip diskriminavimą ar netgi persekiojimą, pvz., patologiniai kogitofobijos atvejai su kaltinimais dėl priekabiavimo žvilgsniu.
Labai svarbu suprasti, kad kogitofobija yra patologinis mąstymo būdas, dėl kurio kogitofobas neadekvačiai reaguoja į argumentus ar bet kokias mąstymo, logikos ar vertinimų apraiškas. Kogitofobija neatstovauja jokių pažiūrų, nes nepasižymi jokiu pozityvizmu, neturi savyje prasmę nešančių teiginių. Vienintelis ryškus kogitofobijos bruožas – tai menamų ar realių oponentų persekiojimas ir diskriminavimas, neigiant jų teiginius tuo pagrindu, esą jie kažką persekioja, diskriminuoja ir pan..
Kita vertus, svarbu neužmiršti ir to, kad dėl kogitofobijai nebūdingo argumentavimo, kogitofobai neturi vieningų pažiūrų ir dėl to būna paradoksalių atvejų, kai du kogitofobai ima persekioti vienas kitą, neigdami vienas kito neigimus ir sutartinai vienas kitą kaltindami tarpusavio diskriminacija, persekiojimu ir t.t..
Dar kitais atvejais kogitofobinės reakcijos pačios įvardinamos, naudojant apibrėžimus, parodijuojančius kogitofobišką mąstymą, pvz., įvardinant kogitofobines reakcijas, kaip „tolerastiją“, o pačius kogitofobus vadinant „tolerastais“.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Susidariau mintyse pažįstamų kogitofobų sąrašėlį 😉
Daug jų, daug. O kai kurie prasimuša į akademinius sluoksnius bei žiniasklaidą, o to pasekme kogitofobija pradedama versti į kažkokią normą.
Hmmm… pažvelgęs į paties pamintijimus, terminui „homofobas“ berods alternatyvą radau: „heterofobas“
O tarp kitko, ponas Aurelijus pas tamstą mestelėjo mintį apie visokias inversijas. O tamsta -- apie rekursijas. Taip, yra ir tų aspektų, ypač kai homofobija ir heterofobija sustatoma kartu 😀
Pingback: Prapiarinsiu… | Grumlino palėpė
„bet kuri kogitofobui nepatinkanti argumentacija esanti diskriminacijos forma, paremta tuo, kad argumentuojantysis neteisėtai, nederamai naudojasi savo aukštesniu intelektu.“
Tolerastams nepatinka, kad durnių ir bažnyčioj muša? Bet, kiek neša tautos atmintis, niekada kitaip ir nebuvo… Ir, tikiuosi, nebus.
Nugi matai, alternatyviai apdovanotieji intelektu negali būti intelektualiai diskriminuojami intelektualinės daugumos. Čia tokia mintis pas juos yra.
Na mano akimis juk apkaltinimas diskriminacija ir rasizmu be jokių įrodimų nieko blogo nepadarys 🙂
Tai gali atsigręžti nebent prieš patį ieškovą, esą šmeižiant.
Beje, rokiški, kas paskatino šį straipsnį parašyti? Bene apkaltintas kažkuom buvai? 🙂
Užkniso mane oluchai nemąstantys. Ateina ir kliedi, patys neargumentuodami, o vietoj to vadindami tai fašistu, tai komunistu, tai LLRI atstovu, tai anarchistu, tai dar kuo nors. Už akių -- dar ir sionistu pavadina.
Ir svarbiausia -- tie durniai dar ir tiki, kad jų nulinės vertės nuomoniūkštė yra kažko verta vien todėl, kad jie ją turi. Argumentus panašūs tipai supranta tik kaip įžeidimą.
O čia dar ponas Arūnas Brazauskas linką mestelėjo su filosofinėm tolerastijų bei politkorekcijų analizėm. Tai galų gale ir pasakiau, ką seniai galvojau 😀
Žodžiu, užkniso siuntinėt, reik rimčiau jų imtis. Dekonstruot visą silpnapročių kogitofobų esmę. Nekenčiu dibilų.
http://www.youtube.com/watch?v=Uv-M_TS7GwI&feature=related
Nuo 3:18 😀
Jau atleisk, ponas Maumai, bet nieko nesupratau, ką čia norėjai pasakyti.
Hmm… Man rodės, kad pailiustravau tavo įrašą, bet gal ir vėl nesupratom vienas kito. Tebūnie.
Aš matai, esu paprastas ir bukas, su manim reikia paprastai, nes aš nesuprantu 😀
Labai taiklu 🙂
Asmeniškai man vienas iš baisiausių to apraiškų -- kaltinimai Algiui Greitai antisemitizmu už tą Orbitos inkilą.
Taip, anas atvejis buvo ryškus. Iš bukiausio antisemitizmo išsityčiojęs Algis Greitai apkaltinamas antisemitizmu, nes kogitofobai nelabai supranta tokio dalyko, kaip parodijavimas. Norint suprasti parodiją, reikia mąstyti.
Kogitofobiška reakcija -- paprasta: kompulsyviai piktintis, neigti ir kaltinti. Su visais ryškiais simptomais, įskaitant ir reikalavimus tolerancijai, švaistymąsi antisemitizmais bei diskriminacijomis ir t.t..
Rokiški, panašu, kad apie šitą žodį ir šitą reiškinį žinojai anksčiau, o aprašei tik dabar? Ar tai buvo pastarųjų dienų/savaičių atradimas?
Bet kuriuo atveju, šio straipsnio šiortlinką gali dabar naudoti drąsiai žmonėms siunčiamiems lytiškai abstrakčiąja kryptimi.
Beje, kaip manai, ar į mūsų popo neužklydo netyčia koks kogitofobas? Pastaruoju metu parašantis vieną kitą straipsnį apie Kubiliaus pasisakymus ar pan.
Pagalvojau, kad būtų visai šauni pramoga kur nors rinkti tokius kogitofobus, kurie būtų žinomi visuomenėje ar trašterdvėje, sąrašą pildant kokių nors pasvarstymų ar net diskusijų pagrindu.
Kogitofobas -- tai neigiantis mąstymą, bijantis mąstymo ir kaltinantis mąstančius visokiomis nuodėmėmis. Su Kubilium tai koreliuoja ne daugiau, nei su Švarcnegeriu ar Banioniu.
man regis manęs, tamsta, nesupratote. Arba aš tamstos 😉
Gal būt. Nežinau. Šiaip, jei apie antikubiloidus -- tai ten dar kitas atvejis. Šiaip, buvau atitrūkęs kokiai savaitei nuo internetų, tai truputį dar nesigaudau, kas čia vyksta 😀
Aga. Atitrūkęs. Pasiilgom. 😉
Bet vistiek, aš manau, kad nebloga idėja pakolekcionuoti kogitofobų… Vien dėl edukacinių paskatų.
Na, gal ir galima. Nežinau. Man jie įdomūs tik tiek, kiek jie mane nervina savo tai šen, tai ten keliamais kogitofobiniais diskursais.
Testuoju. Lyg ir automatiškai įsijungia komentarų subscribe’as.
Nu vėl nieko nesupratau. Tai beje, niekas man taip ir nepasakė, ar tie komentarų subskraibai veikia, ar neveikia, nes kažką įjungiau berods kažkur, o ar veikia, taip ir nežinau, nes nenoriu pats savęs subskraibintis.
Šiaip tai veikė, tik dabar kažkoks gliukas buvo. Bet dabar veikia. Trink viską, atsiprašau ir ačiū.
Jau apie tamstą tai tikrai čia įrodymus pasiliksiu sau 😀 Kad visi žinotų, jog bandymus ant žmonių darot 😀
[trynimui]
Ponuli, tamsta visai jau ant manęs eksperimentus darot. Aš jums čia ne kokia bandomoji žiurkė! 😀
No Rokishkises were harmed while creating this comment. This supersedes all previous comments.
+1 😀
Super str.,net geresnis uz ta kur lenku unifomas buvai aprases!O tas terminas realiai egzistuoja ar pats sukurei?
Kaip gali terminas neegzistuoti, jei jis egzistuoja? Čia lyg klaustumėt, ar šis blogas realiai egzistuoja, ar aš jį pats sukūriau 😀
ar čia man vienam kvepia sofistika?
Ar tamsta bandysite neargumentuotai neigti argumentuotus apibrėžimus, kabindamas sofistikos etiketę?
o žiūrėk, tikrai veikia pranešimai apie komentarus ar atsakymus į juos.
bet kvapas nesisklaido…
tačiau ne, nieko aš neneigsiu. tik paklausiau. ir gavau žydišką atsakymą — klausimą.
man užteks.
Matot, gerbiamasai, problema visai ne ten, kur ją matot, todėl ir atitinkamas klausimas į atitinkamą klausimą 😀
Ne, čia ne sofizmas. O inversija.
„ir gavau žydišką atsakymą — klausimą“
:))
kodėl nesukūrus termino -- atsakantis klausimu? Kokią kalbą rinksimės lotynų, graikų, hebrajų o gal kiniečių ar japonų taip dar įtikinamiau atrodys.
p.s. Rokiški, nieko asmeniško. Tiesiog baigiantis sausiui, įpusėjus žiemai patraukė prie patologijų nagrinėjimo. O tas žongliravimas senųjų kalbų žodeliais ir jų įdomių tarpusavio kombinacijų ieškojimas visai įdomus užsiėmimas. Pavyzdžiui ieškantis patalogijų -- kvairopatas iš lotyn. quaerō ir gr. πάθος.
Ir ką tuo norėtumėt pasakyti?
nuostabus tekstas!!!
Kažkur tam sąraše reiktų vietos ir ateistams, nes apie savo įsitikinimus prabilęs ateistas (tiesiog atviras ateistas) sutinkamas vos ne su šakėmis, kaip ir jo argumentai, kokie geri jie bebūtų 🙂
Su ateistais ir ateizmu yra daugiau visokių problemų. Bet taip, senesniais laikais kogitofobai neretai švaistydavosi visokiais „bedieviais“, „eretikais“ ir pan..
Taip, “bedievis”, “eretikas” yra senos ir jau nebeveiksmingos ateistų etiketės. Šių dienų Lietuvos ateistams paprastai siuvama sovietinio buldozerinio ateizmo adepto etiketė ir, kaip taisyklė, „pamirštama“ ikikarinės Lietuvos laisvamanybės tradicijos bei visa puokštė Lietuvos laisvamanių su Basanavičiumi priešakyje (http://lt.wikipedia.org/wiki/Laisvamaniai ).
Jo, čia tikslus pastebėjimas. Beje, ir pats žodis „sovietiškumas“ labai dažnai vartojamas visiškai neadekvačiai. Kaip, beje, ir žodis „fašistas“. Juk daug paprasčiau prikabint etiketę, nei diskutuoti 🙂
Ateistas, net ir karingas, nesugeba tiek prišikti į smegenis, kaip vienas taikus, bet iškalbingas kogitofobas. Nes religija/ateizmas jau lyg ir turi nusistovėjusią pusiausvyrą, religija daug kam patraukli vien dėl turimo etinio užtaiso, o tuo tarpu visos parapinių mąstytojų keliamos „tolerancijos“ir „genderizmai“ dar tik bando prasimušti. Irgi su etikos vualiu, bet su etika jos sueina tik siauručiu ruoželiu.
Neatrodo, kad religija/ateizmas su kogitofobija turėtų daug ką bendro. Tuo tarpu tolerastija- taip; tikrai turi. Faktiškai, ji ir pastatyta ant kogitofobijos pamatų.
Mhm, būtent moralės normos (kurios nėra nei religijos išradimas nei nuosavybė) dažniausiai naudojamos kaip Trojos arklys patekant į tikinčiųjų sąmonę. Kartu praktiškai kontrabandos būdu įgabenamas visas paketas labai labai abejotinų/ginčytinų idėjų, kurių vidutinis statistinis tikintysis neanalizuoja protu, tačiau emocionaliai gina. Gina nes TIKI, o ne žino ar supranta.
Pvz, jei kas nors priverstų giliai tikintį žmogų skaityti Ričardo Dawkinso „Dievo iliuziją“, šis patirtų tikrą kogitofobijos priepuolį. Visgi dalis -- greičiausiai -- liktų ištikimi tikėjimui, kaip kad Tertulianas, kuris sušuko „Credo quia absurdum“ ( Tikiu, nes tai nesąmonė).
Manau, kad būtent baimė, jog tikėjimu/emocijomis pagrįsta pasaulėžiūra dėl karingų ateistų argumentų gali imti ir sugriūti, daro dalį tikinčiųjų karingais kogitofobais 🙁 Ir tada „pusiausvyra“ tarp teizmo ir ateizmo pasireiškia religijos propogavimu (šimtai knygų, radijo laidos, dosnus religijų finansavimas, svarbiausi valstybės asmenys bažnyčiose pirmose eilėse, etc), o vos prabilę tie keli ateistai 🙂 nervingai tildomi bei apkabinėjami etiketėmis.
Labai teisingai pastebit. Kartą teko netgi girdėti, kaip kažkokia veikėja per Lietuvos Radiją reikalavo, kad už ateizmo propagandą būtų keliamos bylos.
„Nekenciu… dibilu.. blabla“
Tarsi nuo sito taskymosi pasikeis „dibilu“ skaicius ir panasiai.
Dibilų skaičius nepasikeis, tačiau bent dalis jų sužinos savo vietą. Išties problema -- ne pačių dibilų egzistavimas -- su tuo viskas tvarkoj. Problema yra, kai dibilai ima dominuoti ir savo dibilišką mąstymą ima versti norma.
Vienas žodis -- super!
Esu ateistas, bet iš visų tikėjimų man kliūva tik vienas: astrologija 😉 . O visi kiti, žiūrint iš dzinbudizmo pozicijų, lai sau egzistuoja- nėra jie joks ten gigablogis, jei nepaleisti jųjų nuo grandinės.
Tuo tarpu tolerastija verčiau neegzistuotų… Nes jos šaknys, kaip ir astrologijos, šviežiai atrastoje kogitofobijoje. O tiejie durniai dar ir masiškai lipa į valdžią; stengiasi viskam vadovauti ir iškišti savo „teisybę“. Išvadoje, nereikia duoti durniams kelio; nu, tiesiog nevalia. Tuo būdu bus apmažintas ir tųjų dibilų skaičius: kas ką besakytų, bet proto visgi įmanoma įkrėsti. O kai durnių pripažįsti sau lygiu, ir leidiesi į tuščius debatus, kuriuose žodžiai praranda prasmę- skaityk, kad durnius jau laimėjo. Pavyzdys čia pat; visa suskydusi Vakarų Europa. Kažkaip nesinori, kad pvz. mokykloje mano vaikai per Lietuvos istorijos pamokas sužinotų tik holokausto istoriją, o per biologiją sužinotų esą belyčiai. O tam ir reikia stoti prieš dibilus, ar ne? 😉
Viskas yra ideologijos, kurias įdiegė/diegia: tiek religijos, tiek „tolerastijos“ bei panašios.
Pvz, ta (cituoju proffana) „suskydusi Vakarų Europa“ anskčiau už Lietuvą įsisavino krikščionybės idėją. Pabaltijo čiabuviai iš pradžių tvirtino „nenoriu, kad mano vaikai tikėtų į svetimus dievus“, o paskui… paskui viskas ėjo kaip per sviestą :)Nors nauja religija atėjo „su kardu“, bet liko meiliai priglausta prie tautos širdies. Istorija kartojas, tik dabar čiabuviai pareiškia „Nenoriu, kad mano vaikai būtų mokomi pagal gender loops programą.“
Teoriškai po kažkiek tai metų turėtų pareikšti, kad tai nėra toks jau didelis blogis (pvz, žvelgiant iš dzinbudizmo pozicijų 🙂
P.S. O astrologija tai išvis pramoginė fignia -- ji net iš biudžeto nė lito neima, skirtingai nuo kai kurių kitų institucijų.
Na taip; imant plačiai, bet kuri religija irgi yra kogitofobijos apraiška. Kita vertus, nereikia norėti, kad visi mąstytų vienodai: taip vėl nusirisim link tolerastijos 😉 . Kam patinka tikėti dievuliais ar ufonautais- lai tiki. Kam patinka toleruotis į kairę į dešinę- lai toleruojasi. Bet tegu neperša to visiems!
Manau, kad „kogitofobija“- puikus atsakas tolerastijos šaukliams. Tiems, kurie visus, nepriklausančius Žiedinio Raumens Brolijai, mielai apšaukia homofobais 😉 .
Šiaip jeigu gerai įsigilinus tai „Kogitofobija, kaip tolerastija“ ne kas kitas kaip ta pati eilinė etiketė. O tokių terminų (pa)naudojimas gali būti charakterizuojama kaip tas pats iškeiktas etikečių klijavimas arba spjaudimas etiketėmis, arba kogitofobija. Maža to akivaizdus prieštaravimas, kad žmogus klijuojantis etiketes arba „neurotiškai“ reaguojantis į kitas etiketes, kovojantis, ginantis, neigiantis etc. kaltinamas turintis baimę, susijusią su nesugebėjimu turėti nuomonę, analizuoti padėtį, mąstyti. Kažkodėl bent jau man atrodo, kad kogitofobiškas žmogus tiesiog tylintis žmogus. Ir atvirkščiai netylintis, prieštaraujantis, neigiantis ar teigiantis ir t.t. tikrai neturi baimės turėti savo nuomonę, baimės analizuoti padėtį, baimės mąstyti.
Šiaip išdėstyti požymiai bent jau man artimesni kitam reiškiniui -- baimė, neapykanta, nepakantumas ir t.t. ir pan. kitokiam žmogui, kitokiai nuomonei, kitokiai pozicijai. Tai pati tikriausia KITOKIO fobija arba neišsidirbinėjant kitų kalbų terminais baimė prieš kitokį. Ir jau ši baimė neabejotinai pasireiškia neadekvačiomis, nelogiškomis, iracionaliomis reakcijomis -- etikečių klijavimais, neurotiška kova, bandymais su(si)doroti įv. lygiais ir t.t. ir pan. Atskira tokių reakcijų rūšis tai ieškojimas pas KITOKĮ patologijų arba bandymas jo kitoniškumą paaiškint patologijomis.
Beje, visada aišku verta atskiro susidomėjimo savižava sugebėjimais žongliruoti lotyniškos, graikiškos kilmės terminais. Be abejonės aukštesnis tokios savižavos lygis kai sukuriami netgi nauji terminai tipo situacijai pareikalavus.
p.s. turiu liguistą poreikį plėsti diskusijos ribas grynai prieštaraujant, tačiau visiškai nenoriu užsiimti įžeidinėjimais ir dar asmeniniais. Suprantu, kad kartais tai vienas kitam prieštarauja. Bet gi kai sakoma viskas vardan tos diskusijos 🙂
p.p.s. viešos erdvės ginimas visuotinai priimtinoms ir sutartoms taisyklėms tai ne tapatu baimei kitokiai nuomonei. Pvz. jeigu koks aktorastas namie ar draugų kompanijoje šiks ant kilimo tai yra viena visai kas kita jeigu jis užsinorės pašikti kur nors parke. Taigi kova prieš viešą šikimą gali būti tik kova už švarią viešą erdvę. Nors neabejotinai dalis kovojančių gali turėti baimę prieš šikančius kitaip negu jie. T.y. kitokius.
Yr grėsmingų tiesos grynuolių 🙂 nes visgi nuomones turi beveik visi, ale tik nedaugelis žino, iš kur pas juos tos nuomonės ir kodėl jos būtent tokios 🙂
Taigi, galima į situaciją pažvelgti ir iš kito kampo: jeigu etiketes “fašistas”, “homofobas”, “antisemitas”, “islamofobas”, “rasistas”, “seksistas” (…)priskirsim memams, kurie neša savy po nedidelį specifiškai organizuotos informacijos dozę (masiškai/serijiniu būdu instaliuojamą in smegenines) , tai terminas (arba specifinis memas) „kogitofobija“ provokuoja ardyti tuos memus, gilintis į juos, o ne tik aklai perimti iš kitų ir replikuot į panašius į save (jį galima prilyginti mini antivirusinei). Toks visai smagus provokacinis memas aka „nebūk papūga kartojanti kažkieno pametėtą idėją, imk ir patikrink ją.“ Ir tai galioja abiems oponentų pusėms.
Vienžo/IMHO, geras memas -- gali gyvent 🙂
Jo, tai irgi teisinga. Dar galiu pridėti tiek, kad mūsų analitiniai gebėjimai yra tiesiogiai susieti su mūsų turimu sąvokų rinkiniu. Kalbos (ir mąstymo) pozityvizmas.
Formuluojant kalbiškai -- kalba yra komunikacinis daiktas. Diskusija -- tai komunikacijos forma.
Etikečių klijavimai, naudojami, atmetant argumentus -- tai pačios komunikacijos atmetimas, eminės kalbos funkcijos blokavimas. Atitinkamai -- ir mąstymo blokavimas.
Žinoma, kad taip. Tai eilinė etiketė. Ji skirta kaip tik tiems, kas nesuvokia diskusijų ir nežino jokio kito būdo informacinėms transakcijoms, kaip tik etikečių klijavimas.
Kitaip tariant, šis apibrėžimas tiesiog leidžia rasti bendrą kalbą su pačiais apibrėžiamaisiais. Inversija, tsakant, ar jei giliau kalbiniu požiūriu žvelgsim -- tai transliacija į pačių kogitofobų kalbą.
O dėl to reiškinio -- baimės, neapykantos, nepakantumo kitokiems žmonėms ar kitokioms nuomonėms -- juk tai ir yra kogitofobija. Baimė mąstyti, baimė analizuoti, baimė diskutuoti. Argumentų baimė.
Dėl diskusijos ribų -- aš toleruoju labai daug (manau, kad jei aš galiu kai kuriuos pasiųst nx, tai ir pats galiu būti pasiųstas). Taigi, toleruoju netgi apsižodžiavimus (su sąlyga, kad jie turi pagrindą).
Vienintelis dalykas, kurio netoleruoju kategoriškai -- tai nediskusiniai bajeriai: projekcijos, rėmimasis etiketėmis, nesugebėjimas net perskaityti argumentų, elementarus bukumas, argumentacija iš nemokšiškumo ir pan..
Na nežinau. Aš visgi linkęs bučiau skirti baimes turėti nuomonę, analizuoti ir baimes prieš kitokius. Taip, bendrumai yra tačiau ne daugiau.
Matai, nuomonė yra verta tik tada, kai ji gali būti argumentuota. Jei ji yra tik šiaip nuomonė -- tai ne nuomonė, o tuščia vieta.
Būtent tas nesugebėjimas priimti kitokius ir su jais ginčytis argumentais -- kyla dėl nesugebėjimo turėti savo pagrindžiamą nuomonę.
Skirtumas nuo įprasto nuomonės neturėjimo ar šiaip paprastos baimės turėti nuomonę yra neurotiškume, hiperkompensascijoje.
Galima nedrįsti turėti aiškios nuomonės -- tai yra normalu, jei neturi apie kalbamą dalyką pakankamai informacijos ar pan..
Bet kai pats negali suformuluoti ir argumentuoti, tačiau isteriškai gini savo tuščią vietą, vadindamas bet kokius argumentus fašizmu, komunizmu, diskriminacija ir pan. -- tai yra neurotiška, nenormali mąstysena.
Būtent tokį atvejį, kai baimė turėti nuomonę ir analizuoti išauga į nenormaliai hiperkompensuotas reakcijas -- tai apibrėžia žodis „kogitofobija“.
Bet kokia nuomonė tai nėra tuščia vieta. Tuščia vieta tai nesantys čia komentarai. Kurių nėra. Vietoje jų yra tikrai, kad tuščia vieta. Taip sutinku, kad nuomonė gali būti vertinga tiek kiek ji pagrįstai, aiškiai, suprantami argumentuota. Tačiau, kai kada dėl įvairiausių priežasčių -- laiko, noro ir t.t. neturėjimo, nesugebėjimo, neužtikrintumo, žinių trukumo oponentas ar pašnekovas tiesiog neargumentuoja arba silpnai argumentuoja. Tačiau nuo žmogaus X dalyvaujančio diskusijoje Y skirtingų sugebėjimų ar motyvacijos keičiasi tik jo kaip asmens sugebėjimų ar motyvacijos vertinimas bet tik ne tie dalykai apie ką jis diskutuoja. T.y. jeigu žmogus nenorės ar nesugebės įrodyti, kad homoseksualumas pavyzdžiui ne liga tai nereiškia, kad taip ir yra, kad tai liga. Todėl bet koks stipriau ir sudėtingiau mąstantis žmogus, neapsiribos pateikiamais argumentais, o pabandys susivokti vertinimuose ir patikrinti ar jo ginčijama pozicija neturi abejotinų, silpnų, ginčijamų vietų ir tai padarys vėlgi nepriklausomai nuo oponentų sugebėjimų ar norų. Čia šiaip, bendrai, apie tuščias vietas.
Reiškinių apibendrinimas etiketėmis, stipriai sustereotipintas mąstymas yra kaip tik deja tradicinė, įprasta mąstysenos forma. Tarkim vyraujanti ar populiariausia. Taip tiesiog greičiau priimami sprendimai ir šiuolaikinėje visuotinėje tvarkoje tu privalai turėti greitus atsakymus kaip elgsies, čia, kad tetulė sėkmė tavęs nepamirštų. Ir turėti atsakymus ant smūgio. Todėl mes turim, prilaikom terminų, apibrėžimų rinkinuką kuris mums padeda susigaudyti kas yra kas, staigiai. Ir labai tingiai ir nenoriai žiūrim į to rinkinėlio papildymus ir peržiūras. Nors dažnai intuityviai jaučiam, kad ten visiškas bardakas ir daug kas nėra taip kaip yra iš tikrųjų. Tačiau tiesiog tingim ką nors ten keisti. Iš čia toks persiėdusio, perlinksminto, išentertaimentinto eilinio žmogelio nepakantumas kitokiems. Nes jie, sutinku, verčia mąstyti, verčia kraują tekėti kitur, toliau iš skrandžio.
Tikrai suprantu ką nori pasakyti, tačiau bandau oponuoti (tiek (ar taip) kiek sugebu), kad gal tai nėra visai tikslu. Ir jau tikrai bandant prisibelst į tokių tinginčių mąstyti žmonių sąmonę to neužteks. Taip manau.
O ar išties verta belstis į tą tinginčių mąstyti žmonių sąmonę? Gal geriau tiesiog tokius įvardinti? 🙂
Memas p..rastas yra geras (smagus) memas nes provokuoja dažniau plauti galvą ir keisti megztinius.
Nuostabybė.
Tai gelytė o ne memas palyginus su transseksualumo memu: megztuką pasikeist, tai ne vienus labai intymius organus kitokiais ne mažiau intymiais organais… 😛
Spėju, kad buvau nesuprastas. Pasitaiko. Ir labai dažnai. Vienam tariamam teiginyje suabejojau memo supratimu, vertinimu ir jo pritaikymu arba taikymu.
Transseksualumo memas man irgi juokingas, nes mano virškinimo (smegenų) sistema jį puikiausiai suvirškina. Va ko tikrai bijau, kad man miegant kažkas tinkina arba modifikuoja mano operacinę sistemą. Ir kaip to įrodymas neaiškus burnos kvapas ryte, toks jausmas, kad per burną vyksta prisijungimas.
O man dabartinis transseksualumo memas nejuokingas visai -- chirurgija aplamai nejuokinga yra -- peiliai visokie ten 🙂 Spėju, kad lytinės tapatybės disfunkciją lydintis memas galėjo būti juokingas (iš mūsų laikų varpinės žiūrint) prieš kokius 300-400 šimtus metų -- galbūt kažkas su apsėdimais ar panašiai. Šaltinių netikrinau, šiaip spėlioju.
O dėl minėto negero rytinio burnos kvapo, tai gali būti, jog Dantukų Fėja dėl ko nors įsižeidė ir kerštauja tamstelei kokiu nors ypač negražiu būdu 🙂 Tikėkimės, kad ne pačiu negražiausiu.
Kogitofobija- nuostabus atsakas filosofuojantiems liberaliems avigalviams (save kažkodėl laikantiems gudresniais už kitus), bandantiems visiems kitiems užkišti gerkles, apšaukiant juos kokiais nors -fobais ir pateikiant tai kaip absoliutų blogį, ir prastumti savąsias niveliacines idėjas. Fobija- blogai? Na, tai šekite, virškinkite kogitofobiją. Gali pasirodyti ne pagal dantis.
Manau, kad naujadaras, kaip ir jo išaiškinimas, yra puikus. Tereikia užsiimti išplatinimu 😉 .
Nei atsakas, nei nuostabus. Gal skydas gynybai ir tai apysilpnis. O reikia trojano, taip užmeti ar per akis, ar per ausis į filosofuojančių liberalių avigalvių galveles ir jie vietoj to, kad urgztų kaip vilkai suinkščia kaip bejėgiškos avelės. O tada ant jų šauki, šauki ir šeri, kad šeri -- šekit, virškinkit dabar viską kuo mus maitinot.
Kas tas trojanas galėtų būti? Reikia pagalvoti ar toks universalus visiems gali apskritai egzistuoti.
Universalus visiems? Tai turėtų būti kažkas globalaus.
Islamas?
Nea; naujadaras „kogitofobija“ čia labai vietoje. Būtent kogitofobai ir vertybiniai agnostikai dabar tapę kovos su tradicine tvarka entuziastais, todėl, anot Rokiškio, ir privalu „dekonstruot visą silpnapročių kogitofobų esmę.“ Pakol tolerastinė/kogitofobinė destrukcija neįsivažiavo ligi taško, iš kurio nebegrįžtama. Jei reiks, tai ir bet kokiomis priemonėmis.
proffanai, čia reikalas slidus: jei „kovos su tradicine tvarka entuziastas“ pateiks svarius argumentus/savo teisumo įrodymus, tai nesutinkantis su jais/liekantis prie savo menkiau pagrįstų įsitikinimų pats taps kogitofobu.
Reikia didelės stiprybės, kad peržengtum pats save.
Tai man dave ideja, pamenu , pries pora metu esu skaites knyga nebloga apie programavima, pazengus knygoje yra susumavimas visu ismoktu dalyku ir praktine uzduotis kaip sukurti bot’a, ale „Eliza chat bot“, tai reikes padarasyti online kogitafobo bota 😀 Liuks !
„paradoksalių atvejų, kai du kogitofobai ima persekioti vienas kitą, neigdami vienas kito neigimus ir sutartinai vienas kitą kaltindami tarpusavio diskriminacija, persekiojimu ir t.t..“
Beje tas pats gautusi, jei padarytumem „interbot chat’a“. Cia tai davei peno kurybai, Rokiski, aciu! 🙂
Pingback: Negaliu nepasidalinti: Kogitofobija.
Pingback: „Žodžio laisvė! Žodžio laisvė!“. Pirma išmokit ja naudotis, o paskui kudakuokit!
Pingback: Arabiški režimai, kaip nacizmo ir komunizmo tąsa « Rokiškis
Pingback: Kaip nekalti ideologiniai svaigimai tampa smurtu « Rokiškis
Pingback: Aiškinu ypatingai kvailiems arba pasaka, kaip tekste rasti viską, kas jame neparašyta | Baltumos blogas
Aš dar tą sąrašą iš pirmos sąlygos: “fašistas”, “homofobas”, “antisemitas”, “islamofobas”, “rasistas”, “seksistas” pratęsčiau kaip minimum pridėdamas „tolerastas“.
Jo, tas irgi kartais pasitaiko. O šiaip, tą sąrašą galima plėsti labai smarkiai.
Pingback: Dėl kalbainių nekompetencijos « Rokiškis