Apklausos apie emigraciją rezultatai

Apklausa tikrai ne mokslinė – netgi ne dėl to, kad klausimai sugalvoti per 15 minučių, nesigilinant į subtilybes, o dar ir dėl to, kad tirtas segmentas gan specifinis ir tikrai tik dalinai reprezentuojantis Lietuvos gyventojus – esančius Lietuvoje ar emigravusius užsienin. Kadangi apklausą dariau gan „našaram“, tai nebuvo priverstinio apklausiamųjų skaidymo į emigrantus ir ne emigrantus (liko galimybė pabūti ir emigrantu, ir ne), tai kai kurie skaičiai gaunasi pakankamai apytiksliai. Visgi bendrą vaizdą, manau, galima susidaryti. BTW, visur vienas (o ne daugybinis) pasirinkimas buvo paliktas tikslingai, kad padėtų rinktis svarbiausią.

Kokie dalykai krinta į akis? Man labiausiai, tiesiog žiauriai krito vienas, netgi kiek šokiruojantis – tai projekcijos. Absoliuti dauguma atsakiusiųjų turi ryškią projekciją – „tie emigrantai išvažiuoja vien dėl pinigų arba daugiausiai dėl pinigų“, sumoje tokį vertinimą pateikia maždaug 77% visų apklausos dalyvių. Kodėl tai projekcija? Ogi todėl, kad kai pažiūrim atsakymus ir paskaičiuojam dalis, pamatom, kad iš neemigravusiųjų tik 36% nurodo pinigus, kaip galimą esminę arba svarbiausią priežastį savo emigracijai. Iš pačių emigrantų pinigus, kaip lemiančią priežastį nurodo išvis vos apie 24% apklaustųjų. Skirtumas žiaurus.

Ką tai reiškia? Tai reiškia pirmiausiai tai, kad mes ne tik neįsivaizduojame emigracijos realybės, bet ir sprendžiam, remdamiesi kažkokiais šablonais, niekuo nesusijusiais su realybe. Ir kas svarbiausia, toks neįsivaizdavimas būdingas ne tik gyvenantiems Lietuvoje, bet ir patiems emigrantams.

Dar ryškiau tai pasimato klausimuose, kurie netiesioginiai – „kokie būdai sugražinti emigrantus“ – tik 10% emigrantų nurodo pinigus, o dar 10 procentų išvis negalvoja apie grįžimą. Tik 9 procentai neemigravusiųjų teigia, kad pagrindinis stabdis jų išvykimui yra didesni Lietuvoje uždirbami pinigai. Projekcija pasimato ir kitoje klausimų grupėje – apie tai, kas labiausiai galėtų susilpninti emigraciją arba paskatinti emigrantų grįžimą – čia jau vietoj 77, vos 39 procentai (du kartus mažiau) kalba apie pinigus.

Tokios ryškios projekcijos, tiesą sakant, nesitikėjau, nors ir numaniau, kad daugelio įsivaizdavimas gali būti kreivokas. Susimastykim, tai rimta.

Dabar pačios lentelės:

Field summary for Vienas
Ar esate emigrantas, arba galite juo tapti, ar norėtumėte grįžti?
Answer Count Percentage
Esu išvažiavęs, grįžti nesiruošiu (1) 11 10.09%
Esu išvažiavęs, planuoju grįžti (2) 11 10.09%
Esu išvažiavęs, bet manau, kad kažkada gal grįšiu (3) 12 11.01%
Rimtai planuoju emigruoti (4) 9 8.26%
Norėčiau emigruoti, bet yra priežasčių, kurios neleidžia (5) 15 13.76%
Kartais susimastau apie emigravimą, tačiau kol kas rimtai neplanuoju (6) 24 22.02%
Nesiruošiu išvažiuoti (7) 20 18.35%
Kita 7 6.42%
Nėra atsakymo 0 0.00%

 

Field summary for Du
Jei išvažiavote, kokia pagrindinė priežastis?
Answer Count Percentage
Išimtinai pinigai – ten didesni atlyginimai (1) 2 1.83%
Įvairios priežastys, bet viską lemianti – pinigai (2) 10 9.17%
Politinės priežastys, nesutariu su esama valdžia (3) 1 0.92%
Sisteminė korupcija, biurokratija visur, net pas darbdavius (4) 6 5.50%
Negalėjau rasti darbo, kokio norėjau, net už minimalų atlyginimą (5) 4 3.67%
Šeima ir draugai išvažiavo, tai kokia prasmė čia likti? (6) 0 0.00%
Išvažiavau mokytis (7) 13 11.93%
Įvairios priežastys, nesusijusios su pinigais (8) 6 5.50%
Nesu emigrantas, neišvažiavau (9) 59 54.13%
Kita 6 5.50%
Nėra atsakymo 0 0.00%

 

Field summary for Trys
Jei nesate emigrantas, kodėl išvažiuotumėte?
Answer Count Percentage
Išimtinai pinigai – ten didesni atlyginimai (1) 5 4.59%
Įvairios priežastys, bet viską lemianti – pinigai (2) 23 21.10%
Politinės priežastys, nesutariu su esama valdžia (3) 0 0.00%
Sisteminė korupcija, biurokratija visur, net pas darbdavius (4) 10 9.17%
Negaliu rasti darbo, kokio noriu, net už minimalų atlyginimą (5) 5 4.59%
Šeima ir draugai išvažiavo, tai kokia prasmė čia likti? (6) 2 1.83%
Išvažiuosiu mokytis (7) 11 10.09%
Įvairios priežastys, nesusijusios su pinigais (8) 11 10.09%
Aš jau esu emigrantas (9) 31 28.44%
Kita 9 8.26%
Nėra atsakymo 0 0.00%

 

Field summary for Keturi
Jei esate emigrantas, kas jus galėtų sugrąžinti?
Answer Count Percentage
Niekas nesugrąžins, net negalvoju grįžti (1) 5 4.59%
Išimtinai pinigai, jei atlyginimai padidėtų bent iki lygio, kur sutaupyčiau daugiau (2) 5 4.59%
Kardinalūs politiniai pasikeitimai Lietuvoje (3) 6 5.50%
Jei kardinaliai sumažėtų korupcija ir biurokratija, mokesčiai (4) 11 10.09%
Jei atsirastų man tinkamų darbo vietų (5) 5 4.59%
Norėčiau sugrįžti dėl artimųjų arba draugų (6) 8 7.34%
Sugrįžčiau dėl mokslų (7) 0 0.00%
Sugrįžčiau dėl įvairių nepiniginių priežasčių (8) 8 7.34%
Aš nesu emigrantas, tad neatsakinėsiu (9) 57 52.29%
Kita 2 1.83%
Nėra atsakymo 0 0.00%

 

Field summary for Penki
Jei nesate emigrantas, kokios esminės priežastys trukdo išvažiuoti?
Answer Count Percentage
Išvis negalvoju apie išvykimą (1) 7 6.42%
Aš uždirbu čia daugiau, nei gaučiau ten, dirbdamas juodadarbiu (2) 3 2.75%
Turiu politinius įsitikinimus, dėl kurių nenoriu emigruoti (3) 1 0.92%
Turiu verslą ar dirbu, esu tiesiog įaugęs, dėl to neemigruočiau (4) 6 5.50%
Mano darbas leidžia man pilnai pasireikšti, emigracijoje prarasčiau kvalifikaciją (5) 8 7.34%
Aš mokausi Lietuvoje, o užsienyje negalėčiau gauti išsilavinimo (6) 2 1.83%
Lietuvoje yra mano draugai ir šeima (7) 15 13.76%
Yra daug nepiniginių priežasčių, dėl kurių neemigruoju (8) 24 22.02%
Aš jau emigrantas, todėl čia neatsakinėsiu (9) 34 31.19%
Kita 6 5.50%
Nėra atsakymo 0 0.00%

 

Field summary for Šeši
Dėl kokių priežasčių išvažiuoja didžioji dalis emigrantų?
Answer Count Percentage
Išimtinai dėl piniginių – didesnio uždarbio (1) 22 20.18%
Dėl įvairių priežasčių, tačiau viską lemia būtent pinigai (2) 62 56.88%
Daugiausiai dėl politinių priežasčių (3) 0 0.00%
Dėl sisteminės korupcijos, biurokratijos ir mokesčių (4) 8 7.34%
Išvažiuojančiųjų nesugebėjimas prisitaikyti, susirasti darbo (5) 8 7.34%
Dėl mokslų (6) 1 0.92%
Dėl šeimyninių priežasčių, įkalbėti draugų ar pan. (7) 1 0.92%
Dėl įvairiausių nepiniginių priežasčių (8) 2 1.83%
Emigracija yra visiškai atsitiktinis procesas, kurio priežastys neaiškios (9) 1 0.92%
Kita 3 2.75%
Nėra atsakymo 0 0.00%

 

Field summary for Septyni
Kas labiausiai galėtų paskatinti emigrantų grįžimą ir susilpninti emigraciją?
Answer Count Percentage
Išimtinai pinigai – jei po būtinųjų išlaidų liekanti uždarbio dalis Lietuvoje pasidarytų didesnė, nei užsienyje (1) 15 13.76%
Įvairūs dalykai, bet visų pirma finansiniai (2) 28 25.69%
Stiprūs politiniai pokyčiai Lietuvoje (3) 9 8.26%
Kardinaliai sumažinta korupcija, biurokratija, mokesčiai (4) 26 23.85%
Efektyvi įdarbinimo ir socialinė sistema (5) 14 12.84%
Smarkiai pagerinta švietimo sistema (6) 3 2.75%
Šeimos, draugų kvietimas atvykti atgal (7) 1 0.92%
Įvairios kompleksinės nepiniginės priemonės (8) 7 6.42%
Nėra jokių priemonių bent kiek susilpninti emigraciją ar grąžinti emigrantus atgal (9) 3 2.75%
Kita 3 2.75%
Nėra atsakymo 0 0.00%

 

Field summary for Apklausa
Ką manote apie šią apklausą?
Answer Count Percentage
Apklausa prasta, daug kur teko rinktis atsakymus, kaip papuola (1) 5 4.59%
Apklausa pakenčiama, tačiau buvo vietų, kur abejojau, kokį atsakymą pasirinkti (2) 34 31.19%
Apklausa, kaip apklausa, užpildžiau ir viskas (3) 31 28.44%
Apklausa gera, tačiau formuluotės galėtų būti tikslesnės (4) 10 9.17%
Neturiu jokių priekaištų (5) 14 12.84%
Kita 15 13.76%
Nėra atsakymo 0 0.00%



Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

37 thoughts on “Apklausos apie emigraciją rezultatai

  1. megejas

    Iš visų išvažiavusių apie 40 proc. nurodo svarbiausią priežastį pinigus, apie 30 proc. išvažiavo mokytis, o likę 30 proc. dėl visų kitų mistinių priežasčių.

    Reply
    1. Anonymous

      Lortas
      Iš visų išvažiavusių 42 proc. nurodo svarbiausią priežastį korupciją, biurokratiją, 27 proc. išvažiavo mokytis, 15 proc. dėl uždarbio, likę -- dėl kitų priežasčių.

      Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Lortas
          Nežinau iš kur jūs abu skaičiuojate. Kadangi klausimynai nesegmentuoti, tai pagal kiekvieną klausimą reikia skaičiuoti dalį atskirai (dalis nurodoma), o ne bendrai visam klausimynui (iš esmės, gaunasi kaip ir sugrįžusių emigrantų palaikymas). Pagal išvykimo priežastis -- 24% pinigai, 22% visokios socialinės-politinės, 26% mokslai, 24% įvairios kitos priežastys.

          Reply
          1. megejas

            Re: Lortas
            Ar esate emigrantas, arba galite juo tapti, ar norėtumėte grįžti?
            Answer Count Percentage
            Esu išvažiavęs, grįžti nesiruošiu (1) 11 10.09%
            Esu išvažiavęs, planuoju grįžti (2) 11 10.09%
            Esu išvažiavęs, bet manau, kad kažkada gal grįšiu (3) 12 11.01%
            Viso 34 realiai emigravę.
            Jei išvažiavote, kokia pagrindinė priežastis?
            Answer Count Percentage
            Išimtinai pinigai -- ten didesni atlyginimai (1) 2 1.83%
            Įvairios priežastys, bet viską lemianti -- pinigai (2) 10 9.17%
            Viso 12 kuriems pinigai svarbiausias prioritetas.
            Skaičiuokit.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Re: Lortas
              Tūpai kartoju: žiūrėk į procentinę dalį pačiame klausime, kuris analizuojamas, o ne kitur. Nes skirtuminė dalis reiškia reemigrantus bei atsitiktinius pasiskirstymus. Ar reikia dar kartą pakartoti?

              Reply
              1. megejas

                Re: Lortas
                O kaip žiūrėt į „procentinę dalį pačiame klausime“, jei klausimas „Jei išvažiavote, kokia pagrindinė priežastis?“ ir daugiau nei pusė atsako „Nesu emigrantas, neišvažiavau“, tai ta didesnė pusė ir negali atsakyti į klausimą apie išvažiavimo priežastį. Todėl imu absoliutų skaičių atsakiusių kad yra išvažiavę (na taip, nepaimu domėn buvusių emigrantų ir grįžusių, bet tokio punkto klausime irgi nėra), ir priežastis, dėl kurių jie išvažiavo.

                Reply
                1. Anonymous

                  Re: Lortas
                  Jei imsit emigrantų procentus iš vienur, o atsakymų procentus iš kitur, gausit kilometrus, padaugintus iš drėgnumo. Nes tada jūsų procentai nesusieina. Suma turi būti 100, o ne kažkokie vėjai, kaip gautųsi pagal jus. Prisiminkit bent jau kokios 4 klasės matematikos žinias.

                  Reply
  2. gerasirdis

    Ir aš nusidėjau projekcijomis, esu kaltas…
    Vat man irgi atrodo, kad aš išvažavau ne dėl pinigų (išties būtų buvę taupiau gyventi pas mamą ir valgyti iš tėvų šaldytuvo, nei gaunant kur kas didesnę algą gyvenimą sau organozuoti pačiam). Bet man taip pat atrodo, kad kiti išvažiuoja, turbūt, dėl pinigų.
    Projekcijos, matyt.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Ir aš nusidėjau projekcijomis, esu kaltas…
      Na, aš tavo suvestų duomenų nežinau, tad tik tu gali nustatyti, ar projekcija buvo, ar ne.

      Reply
  3. xerksas

    Trumpai, nes naktis
    -- Emigracija buvo neišvengiama bet kuriuo atveju;
    -- Emigracija yra tradicija: 1867-1914 m emigravo į JAV 508.423 žm., grįžo -- 19,171 žm. Kartu su natūraliu prieaugiu XX a antrame dešimtmetyje JAV skaičiuota apie 700.000 lietuvių. Pažymėtina, kad emigravusiųjų nuo 1899 m., kuomet JAV administracija įvedė „lietuvio“ kategoriją ir 1914 m. tarpe net 46 proc. sudarė beraščiai. Duomenys iš K.F.Kemėšis, „Amerikos lietuvių kova už Lietuvos laisvę“.
    -- Emigracijos pamatinės priežąstys visados vienos ir tos pačios: staigus socialinis ir ekonominis lūžis, jo pasekoje daug išsilaisvinusių darbo rankų, kurių menka kvalifikacija yra perteklinė atsilikusioje ir menkai išvystytoje darbo rinkoje.
    XIX a pabaigoje tai buvo baudžiavos panaikinimas, XX a trečiame -- ketvirtame dešimtmetyje (antroji emigracijos banga) žemės reforma ir akivaizdžiai baigtinio kiekio nausėdijų kūrimasis, XX a pabaiga -- XXI a pradžia (trečioji emigracijos banga) -- kolchozinės sistemos žlugimas ir grįžimas prie centralizuoto, stambaus prekinio žemės ūkio.
    Karo sukeltos masinės šviesuomenės emigracijos neskaičiuoju -- ji nebuvo natūrali ir tai vienintelė emigracijos banga, kurios išvykimas iš tiesų padarė neatstatomą nuostolį Lietuvai. Jos analogija gali tapti šiuo metu pamažėl prasidedanti studentų, iš karto stojančių į užsienio aukštąsias mokyklas (dažnai gana žemo lygio), emigracija.
    Tuo tarpu kolchozinė/miestelinė (iš esmės vien kolchozinė, nes miesteliai aprūpindavo kolchozus ir buvo jų sistemos sudėtine dalimi) davė Lietuvai žymiai daugiau naudos, nei garsiai išrėkiamos žalos.

    Reply
    1. xerksas

      P.S. Esu absoliučiai įsitikinęs, kad svarbiausiu veiksniu stabdant žalingąją emigraciją yra skubus, esminis dabartinės aukštojo mokslo sitemos, užsiimančios beverčių diplomų prekyba, naikinimas, kartu kuriant šiuolaikišką aukštojo mokslo sistemą. Pradedant nuo „Pidegoginio“ kurvynėlio, nes būtent jo produkcija jaunosios kartos žalojimą pradeda dar mokykloje.

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Mokslo reforma -- ilgalaikė priemonė, kur galim kalbėti apie kokių 15-20 metų trukmės programą, kurios pirmi rezultatai emigracijos kontekste imtų aiškiau matytis tik po kokių 10 metų.
        Greitas kranelis -- mokesčiai/biurokratija/politika/socialinė sistema.

        Reply
    2. rokiskis Post author

      Xerksai, manau, kad tai yra jautri vieta tamstos įsivaizdavimui, nes darai kelias kardinalias klaidas. Pirma, giluminė -- kad priešpastatai „kaimiečius-kalchoznikus“ miestiečiams. Visa lietuviška visuomenė yra kiaurai sujungta su tais pačiais „kaimiečiais-kalchoznikais“, inteligentija -- viena-dvi kartos nuo žagrės, o aukštųjų mokyklų dėstytojai turi pusbrolių ar sūnėnų basagalvių, kurie apsirengę treningais, valkiojasi su bambaliais rankose mažų miestelių gatvėmis. Tad apie bet kokį visuomenės skaldymą ir priešpastatymą vargu ar galime kalbėti, kaip ir apie tai, kad „kalchozinė“ emigracija davė kokios nors menamos naudos.
      Antras dalykas -- emigracijos atsikartojimai ar pan. nepadaro jos natūralia. Masinė emigracija, kai išvažiuoja ne vienas kitas, o didžiulė tautos dalis -- tai yra nenatūralus procesas savaime, pirmiausiai rodantis krizę šalyje. Ir visos minėtos bangos yra krizės požymiai. Emigracija dėl karo ir okupacijos -- lygiai tokia pati krizinė, tik užkabinus gal truputį kitą segmentą, todėl ir atrodanti keisčiau. Dabar jau prasidėjusi masinė studentijos ir jaunų išsilavinusių žmonių emigracija -- irgi krizinė.
      Trečia, nereikia ieškoti kokių nors istorinių-filosofinių pagrindimų emigracijai tam, kad galima būtų atžagaria ranka atsimazinti nuo problemos. Problema yra. Ir ji yra žostka. Skirtingai nuo kitų emigracijos periodų, dabartinė situacija su emigracija Lietuvoje jau turi aiškių ekonominės mirties spiralės požymių.

      Reply
      1. xerksas

        Oppsss. Matau, teks gromuliuoti 🙁
        Pirminė, nekintanti visų emigracijos iš Lietuvos bangų priežastis (išskyrus 1944 m.) -- agrarinė ekonomika ir agrarinė visuomenė. Kaip žinoma, šiais laikais žodis „agrarinis“, kalbant apie ekonomiką ar visuomenę tėra, politkorektiškas „atsilikusios“ sinonimas.
        Vystantis ekonomikai, augant ŽŪ našumui, vykstant pramoninei revoliucijai, visos agrarinės šalys (ar didelių šalių agrariniai regionai) yra pasmerktos emigracijai, nebent perteklinį darbo jėgos kiekį sugertų miestai ir juose besivystanti pramonė. Vidurio ir Vakarų Europoje (kalbu apibendrintai, tad nėra ko atskirų šalių pavyzdžių kaišioti) miestų augimas ir pramonės revoliucija įvyko seniai, XVII-XIX amžiuose, tad vyko palaipsniui ir, palyginti, neskausmingai. Iš kaimo išstumtas mažaraštis ar beraštis bernas nesunkiai rasdavo savo žemą kvalifikaciją atitinkantį darbą mieste ar sparčiai įsisavinamose kolonijose.
        Gi buvusioje Abiejų tautų respublikoje tuo metu vyko vidinė kolonizacija ir „antroji baudžiavos laida“. Ekonomikoje ir politikoje dominavo ne miestai, bet dvarai ir privatūs miesteliai, pigi darbo jėga ir gausūs laisvos žemės plotai neskatino intensyvaus ūkininkavimo, o didžiulės iš grūdų ir kitų ŽŪ produktų gaunamos pajamos kūrė magnatų galvose įsivaizduotiną amžiną gerovę, kurią garantavo baudžiaunykėliai, Liberum veto ir to sąlygota silpna karaliaus valdžia. Kol neatėjo XVIII amžius, o kartu su juo stiprios, centralizuotos, miestais ir jų sukurta pramone bei prekyba paremtos Prūsija, Rusija ir Austro-Vengrija.
        ATR atėjo ppc. Bet ne agrarinei santvarkai „Kongresuvkoje“ ir mus konkrečiai dominančioje Lietuvoje, kuri, mūsų nelaimei, atiteko ne liberaliai Imperatoriškajai ir Karališkajai monarchijai, ne pažangiai ir veržlumu trykštančiai Prūsijai, o stipriai, nors ekonomiškai ir visuomeniškai nusususiai, Rusijai. Tai mums garantavo dar 70 metų agratinės dvarų ekonomikos ir baudžiavos, kurių pasekoje 1865-siais, po antrojo sukilimo ir dekreto apie baudžiavos panaikinimą iš dvarų priklausomybės išėję valstiečiai neturėjo, kur dėtis.
        Tuomečiame didžiausiame mieste -- Vilniuje -- gyveno apie 75 tūkst. gyventojų (kaip šiandien kokiame Alytuje), Kaune -- apie 30 tūkst. (kaip šiandien Tauragėje). Pramonės lygis buvo artimas nuliui, laisvų darbo rankų reikėjo labai nedaug, be to, neraštingi kaimiečiai menkai tiko miesto darbams. Na, statybose, na, pagalbiniais darbininkais. Daugiau kuo?
        Tad ir suko kaimiečiai ienas į „Amerikę“, kurioje, kalbėta, niekas Rymo katalikų tikėjimo nepersekioja, be to, galima gražaus pinigo užsidirbti ir, grįžus, žemės nusipirkti. Taip ir mano prosenelis iš mamos pusės, padirbėjęs Pensilvanijos šachtose, grįžo (vienas iš tų 19 tūkstančių) su maišeliu sidabrinių dolerių, už kuriuos nusipirko žemės, miško ir užvedė ūkį. Tegu ne kažin kokį (15+10 ha) bet savą, be to, Suvalkijoje. Trioba, nors ir suzmekus, bet iki šiol išlikus. Kaip ir žemė, miškas, bei pats vienkiemis tarp tyrų laukuose.
        Štai taip per pusę milijono ir emigravo dar iki Didžiojo karo.
        karo pabaigje sujudo sukruto inteligetija, paskelbė nepriklausomą valstybę, tik kad norinčiųjų ją kurti ir ginti nelabai atsirado. Tuomet vienas protingas vyras ir pasiūlė savanoriams pažadėti po 10 ha žemės ir miško medžiagos. Atsiliepė per 10 tūkst vyrų (palyginimui, urbanizuotoje ir tautiškai seniai susipratusioje Estijoje savanorių ir be pažadų duoti žemės atėjo bene 25 tūkst. vyrų). 1922-siais prasidėjo žemės reforma -- parceliavmui paleista 2,352 tūkst. ha žemės. Bet visa tai negalėjo patenkinti didžiulio jaunų sveikų vyrų pertekliaus kaime, kuriame tuomet gyveno kokie 80 proc. Lietuvos gyventojų. Žinoma, nemažai išsikėlė į Kauną, kuris tarp 1923 ir 1939 m išaugo pusantro karto -- nuo 93 iki 155 tūkst. gyventojų. Bet, vėlgi -- pamonės buvo mažai, statybos, į kurias pirmiausiai eina vakrykščiai kaimiečiai, plačiau pajudėjo tik ketvirtajame dešimtmetyje.
        Tad vyrai ir moterys vėl traukė į Užatlantę -- JAV, Braziliją, kur reikėjo daug netgi mažai kvalifikuotų darbo rankų. dabar statistikos neturiu, bet, jei atmintis neapgauna, tarpukaryje iš Lietuvos išvyko apie 150 tūkst. žmonių.
        I dalies pabaiga. Eisiu turgelį medaus ieškoti, jei būsiu geroja nuotaikoje, pratęsiu.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Xerksai, ant pirštų aiškinu:
          1. Krizė, sukėlusi emigraciją, nesvarbu, ar tai būtų agrarinė krizė, ar dar kokia nors, nepadaro emigracijos ordinariniu reiškiniu ar reiškiniu, kurį galima ignoruoti. Ne istorinis priežastingumas ar kažkokių priežasčių rimtumas nusako reakcijos į krizę reikalingumą, o pačios krizės sukelti tiesioginiai efektai: tokiu būdu emigracija, kaip kardinalus veiksnys visos valstybės ar tautos gyvibingumui tampa spręstinu nepriklausomai nuo priežasčių.
          2. Skirtingai, nei ankstesnių krizių atveju, paskutinius porą dešimtmečių stiprėjanti emigracinė krizė rodo potencialius save įsukančio proceso ženklus, t.y., dabartinė emigracija jau ima lemti neigiamą gyventojų prieaugį, gyventojų vidutinio amžiaus augimą ir bendrą ekonomikos kritimą, artindama šiuos rodiklius prie kritinių ribų. Jei išsukimo tempai toliau taip didės, tai reiškia potencialų valstybės kolapsą per artimiausius porą-trejetą dešimtmečių.
          3. Požiūris į krizę ir jos efektus, kaip į kažkokią gilias priežastis turinčią neišvengiamybę neneša nieko, nes neduoda jokių rezultatų, tai yra tik primityvus fatalizmas, bet ne sprendimas. Todėl giluminės priežastys čia tampa įdomiomis tiktai tiek, kiek jos padeda rasti sprendimą. Vienintelis naudingas požiūris -- tai pozityvistinis, toksai, kuris padėtų minimizuoti nuostolius ir, esant galimybei, gauti maksimalią naudą iš esamos padėties.
          Pabandykim žiūrėti iš pragmatinių pozicijų, kaip sakoma, tūpai. Įsivaizduok, kad kalbiesi su kokios nors įprastos įmonės savininku:
          Darbuotojai blet bėga iš įmonės kaip eina naxui, dirbti nėra kam, pyzda artėja. Įvežtiniai darbuotojai dirbt nemoka, nes nesupranta, ką jiems sakai. Ką blet daryti? Įmonė mažina išlaidas, nes pyzda pareina, o iš to mažinimo dar labiau mažėja gamyba, todėl šviečiasi žopa su bankrotais. Ką daryti? Tūpai paaiškink man, kokios dar agrarinės blet revoliucijos, tu man pasakyk, ką daryt?

          Reply
          1. megejas

            1. Nereikalingo balasto nusimetimas ir yra Tautos gyvybingumą gelbstintis dalykas.
            2. Naujos problemos -- naujos galimybės.
            3. Nu va, pritaikyk ta pozityvistinį mastymą savo išsakytiems 1 ir 2 punktams ir matysi, kad viskas tik į gerą.
            Samdyk vertėją, jei problema tik tokia, kad darbuotojai nesupranta ką jiems sakai.

            Reply
              1. megejas

                ačiū už frazių įvertinimą, tai beje buvo atsakymai į jūsų punktus, irgi papunkčiui. Jei fantazija neveža -- siųskite, mes irgi, galbūt, prisijungsime prie siuntinėjimo.

                Reply
          2. xerksas

            Na, aš bandžiau protingai, bet jei tūpai, tai tūpai.
            Kartoju dar kartą -- emigracija iš Lietuvos vyksta dėl asoliučęiai tų pačių objektyvių ekonominių priežasčių, kaip XIX ir XX amžiuose. Absoliučiai tų pačių: Miestų nėra, ekonomika atsilikusi, trečdalio gyventojų mąstysena kamietiškai sukta ir protiškai tingi, trečdalio -- sovietinė (šie sektoriai nemaža dalimi persidengia). T.t., geras trečdalis įmonės darbuotojų yra ne darbuotojai, o balastas, tempiantis įmonę į bankrotą.
            >Įsivaizduok, kad kalbiesi su kokios nors įprastos įmonės savininku:
            Užduotis -- atleisti tuos, kurie nedirba ar dirba blogai, palikti tik tuos, kurie dirba gerai ar dėl savo protinų bei moralinių savybių pajėgūs išmokti dirbti gerai. Tikslas -- turėti suliesėjusią, sutelktą ir agresyvią įmonę, sugebančią pakovoti dėl vietos rinkoje.
            >Darbuotojai blet bėga iš įmonės kaip eina naxui, dirbti nėra kam, pyzda artėja.
            Išsiaiškinti kokie darbuotojai bėga -- geri ar blogi? Gerus -- sulaikyti, blogus -- paskatinti išeiti.
            Nereikia čia sekti isteriškų pasakėlių apie išvažiuojančius geriausiu, gabiausius, protingiausius etc.“ Aš ne Japonijoje, o Lietuvoje gyvenu ir matau, kas išvažiuoja: Bedarbiai, juodadarbiai, skambiai „vadybininkais“ vadinami pardavėjai, pedagoginių „universitetų“ ir kitokių beverčių diplomų savininkai. Jų darbas turi prasmę ir vertę tik labai aukštai išvystytos ekonomikos šalyse, kuriose jie atlieka ekonomikos variklių aptarnavimo funkciją.
            Todėl mažiausiai 80 proc. jų išvažiavimas jokios žalos nedaro -- tik naudą duodą, nes dalį užsienyje uždirbtų pinigų jie įvairiais būdais parveža į Lietuvą. Darbo jėgos eksportas -- tai irgi eksportas. Tik reikia priversti juos ne tik save pačius užsienyje išlaikyti, bet ir prie jų Lietuvoje likusių tėvų pensijų bei sveikatos draudimo prisidėti. Kai kurie konkretūs projektai, kaip tą padaryti, jau yra.
            >>Įvežtiniai darbuotojai dirbt nemoka, nes nesupranta, ką jiems sakai.
            Lietuvoje tokiems darbo nėra ir nenusimato. O su aukštos kvalifikacijos vadybininkais ir spedialistais galima susišnekėti angliškai.
            >>> Ką blet daryti?
            jau sakiau -- iš pašaknų reformuoti švietimo sistemą, naikinti kaimų mokyklėles, dalies dalykų aukštos kvalifikacijos mokytojus samdyti užsienyje, valios sprendimu sujungti visas „aukštąsias mokyklas“ į dvi -- vieną, technologinę, Kaune, kitą, universitetinę, Vilniuje (jau daroma, bet per lėtai). Daugumą socialinių ir humanitarinių mokslų dėstyti kviesti specialistus iš užsienio, dalį specialybių naikinti, o reikalingus specialistus ruošti užsienyje.
            Pervesti valstybės tarnybą į kontraktinę-tikslinę, veikiančią vien pagal terminuotas sutartis (jau daroma). „Sodros“ išmokų dydį susieti su BVP dydžiu (jau siūloma). Nustoti švaistyti pinigus „regionų vystymui“, visas lėšas sutelkti Vilniaus-Kauno-Klaipėdos trimiesčio vystymui (buvo planuota, bet sustojo dėl milžiniško pasipriešinimo).
            Least, but not last: Įvesti autoritarinį režimą, nes dabartinė postkolchozinė visuomenė tokiai modernizacijai priešinsis mirtinai.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Gerai, tęsiant ciniškai ir paprasitai, tūpai:
              Būkim atviri: filosofinės, istorinės ir pan. priežastys, dėl kurių vysta emigracija -- žiūrint pragmatiškai, tai tėra filosofinis-istorinis briedas. Kol tų priežasčių įvardinimas neduoda galimybių taisyti padėtį, tol jis neturi jokios prasmės, nesvarbu, ar tai agrarinės, ar astrologinės, ar psichologinės, ar metafizinės priežastys būtų. Taigi, kalbat ne į temą. Jūs atleistas.
              Toliau, apie „agresyvią įmonę“: atleisti 80 procentų netalentingų statybininkų ir palikti tik 20 procentų talentingų brigadininkų, sukuriant puikią agresyvią įmonę, kurios apyvartumas bus 5 kartus mažesnis -- puikus sprendimas. Jūs atleistas.
              Įmonėje, kurios viena didžiausių problemų yra masinis darbuotojų bėgimas, atleisti krūvą darbuotojų -- zašybys sprendimas. BTW, „gerus sulaikyti, blogus atleisti“ -- tai tokia pat abstrakcija, kaip nieko nepasakyti. Aplodismentai. Jūs dar kartą atleistas.
              Apie 80 procentų išvažiavusių, kurių išvažiavimas žalos nedaro ir darbo jėgos eksportą -- 5-10 procentų potencialių pajamų iš tų darbuotojų vietoj 100 procentų -- pzpzpz, axujenna. Jūs dar kartą atleistas.
              Reformuoti švietimo sistemą -- taip, tai labai gražu. Tai panašiai, kaip įmonėje kurti mokymų sistemą. Tai ilgainiui pagerina padėtį. Klausimas, ar įmonė ištemps tiek metų, jei jau dabar yra ant bankroto ribos? Su tokiais pasiūlymais… Jūs vėl atleistas.
              Ir t.t..
              Žodžiu, siūlau visgi atmesti visus istorinius bei psichosocialinius diskursus (filosofijos labai gražu, tiktai tai -- ne pragmatika) ir pažiūrėti paprastai, su gera doze cinizmo. Turi resursą, kuris neša pinigus. Jis bėga. Sprendimai?
              Siūlau atmesti visus susidarytus požiūrius ir paaiškinimus, išskyrus tuos, kurie gali būti išreiškiami konkrečiais skaičiais laikotarpiui: neatsiranda skaičiaus -- argumentą atmetam. Paprastai. Pvz., pinigais 1/2/5 metų periodams.

              Reply
              1. xerksas

                1. Bet kurio sprendimo paieška prasideda nuo detalaus priežasčių išsiaiškinimo ir suvokimo. Lietuvoje kol kas niekas netyrė emigracijos, nežinomas net emigravusiųjų skaičius, jau nekalbant apie socialinę emigruojančiųjų sąstato analizę. T.y., bet kokios kalbos apie emigracijos stabdymo planą kol kas beprasmės, nes kuriamos žvelgiant į lubas ir intensyviai čiulpiant pirštą.
                2. Bėga tie, kurių Lietuvoje arba iš viso nėra kur įdarbinti, arba galima įdarbinti tik neefektyviai. Tad jų bėgimas šiandien neša ne nuostolius, o pajamas. Tam, kad jie ateityje galėtų duoti Lietuvai naudos, reikia iš esmės modernizuoti mūsų ekonomiką -- pradžioje visomis išgalėmis pritraukiant užsienio investicijas, ateityje -- pertvarkytos išsilavinimo sistemos pagrindu.
                3. Ir jokio kito kelio nėra.

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  1. Jei namas dega, nereikia suprasti degimo chemijos, reikia gaisrą gesinti. Degimo chemijos išmanymas gali padidinti gesinimo efektyvumą, tačiau praktikoje pakanka elementarių praktinių pastebėjimų -- benzinas, įpiltas į ugnį, degimą kardinaliai sustiprins, o vanduo -- kardinaliai susilpnins.
                  2. Bėga įvairiausi žmonės, paskutiniu metu vis aktyviau ir aukštos kvalifikacijos specialistai, tad nesiremkim prielaidomis. Dabar plintantis anekdotas -- emigracija baigėsi, prasidėjo evakuacija. O dėl nuostolių ir pajamų, tamstai reiktų įsisavinti sąvokas: pelnas, nuostolis, apyvarta, pajamos, išlaidos. Tai skirtingi dalykai. Apyvartos mažinimas automatiškai mažina pajamas bet kuriuo atveju, net jei nuostolių dalis mažėja. Gamybinis potencialas mažėja, mažėjant apyvartai, o mažėjant gamybiniam potencialui, mažėja ir maksimalaus pelno ribos. Tokiu būdu emigracija negali padidinti pajamų, o tik gali jas sumažinti, tegul ir hipotetiškai padidindama kuriam laikui pelną, jei emigruoja nuostolingieji. Kita vertus, ekonominiai Lietuvos rodikliai nerodo jokio pelningumo didėjimo, tuo tarpu faktas, kad emigrantai pelningai dirba užsienyje, paneigia bet kokias prielaidas apie jų nuostolingumą, automatiškai suponuodamas prielaidą apie kardinalų valdymo neefektyvumą.
                  3. Prielaida atmestina automatiškai, kaip nepozityvi ir nesiūlanti sprendimo.

                  Reply
                  1. xerksas

                    >>>1. Jei namas dega, nereikia suprasti degimo chemijos, reikia gaisrą gesinti.
                    Ooooo…. Neduok, Dieve, tau su tokiu požiūriu susidurti kad ir su termitu. O jau gesinti gaisrą kad ir prekinėje traukinių stotyje per kilometrą taves prileisti nebūtų galima: Ten kartais vandens panaudojimas tokią reakciją sukelti gali :(((

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Pats teigi, kad šis emigracijos protrūkis yra tipinis. Tai reiškia, kad tai tipinis gaisras, o ne termito, priežastys pakankamai standartinės, efektai numatomi.
                      BTW, vanduo lėtą termitą gesina, kaip elementarus šilumą sugeriantis agentas (skirtingai pvz., nuo putų ar miltelių, kurie išties nepadėtų), nors su greitais termitiniais mišiniais, juos gesinant vandeniu, aišku gali kilti įdomių efektų, kita vertus, greitų mišinių net nespėsi pradėt gesint.

                  2. xerksas

                    >>>faktas, kad emigrantai pelningai dirba užsienyje, paneigia bet kokias prielaidas apie jų nuostolingumą,
                    Nė velnio. Paneigtų, jei emigrantai važiuotų į analogiškos Lietuvai ekonomikos šalį (Pvz., Latviją, Estiją, Slovakiją, netgi Lenkiją, nors tai jau kito kalibro šalis) ir taptų pelningais.
                    Bet jie vyksta arba į nepalyginamai didesnę, jau seniai postindustrinę ekonomiką sukūrusią Junginę Karalystę, arba į milžiniškas užsienio investicijas per pastaruosius du dešimtmečius pritraukusią Airiją ir dirba ten darbininkais prie konvejerių, žemesnio lygio ofisų klerkais ar tiesiog prostitutėmis (Londone tai masinė jaunesnių emigrančių profesija). T.y., daro darbą, kurį tų šalių čiabūviai laiko sau nebetinkamu arba pernelyg mažai apmokamu, arba tą, kuriam pakankamos paklausos Lietuvoje nėra.
                    Tačiau tai nepaneiia fakto, kad vadyba, ypač -- aukštoji vadyba -- yra didžiulė Lietuvos problema. Teko apie tai preiš pora savaičių nemažai su Rudzkiu diskutuoti. Jis, remadamasis daugybe seminarų, derybų, mokymų ir t.t. patirtimi sako tiesiai -- didžiausia bėda -- verslo savininkų mastysena, orientuota į greitą pelną, maksimalų asmeninių poreikų tenkinimą ir norą „pasjusti ponu“. T.y., tai ką jau minėjau -- postkolchozinis homo sovieticus mentalitetas.

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Taip, dėl vadybos -- tai yra pyzdec. Bet ne tik verslo vadybos. Su valstybės vadyba irgi.
                      O dėl pelningumo -- resursas yra, panaudoji -- gauni pelną, nepanaudoji -- negauni pelno. Masto ekonomija čia niekuo dėta. UK ar Airijoje imigrantų panaudojimas yra pakankamai efektyvus, nors už tą vieną prie konvejerio stovintį darbuotoją jie moka 5-10 kartų daugiau, nei mokama Lietuvoje.
                      Bet taip, čia jau mes artėjam prie kai kurių įdomesnių momentų. Mokestinę sistemą panagrinėk, nepatingėk grafikėlius papaišyti pagal įvairius mokesčius, atrasi kai ką labai įdomaus. Kažkada man žiauna atvipo, kai pamačiau.

              2. megejas

                „Turi resursą, kuris neša pinigus. Jis bėga. Sprendimai?“
                Pirmiausia reikia išsiaiškinti kodėl resursas bėga. Jei tavo resursas, kuris neša tau pinigus, nuo tavęs bėga -- greičiausiai problema ne resurse, o tavyje, kaip tu jį išlaikei, motyvavai ir t.t. ir pan. Sprendimas -- keisti savo santykį su resursu, tada yra tikimybė, kad ir resurso santykis į tave keisis ir jis nebebėgs.

                Reply
              3. xerksas

                P.S. Ričardai, pabadyk pagalvoti ir susiskaičiuoti:
                1. Kiek tu asmeniškai pažįsti emigrantų? Bet būtent asmeniškai, kad galėtum visavertiškai atsakyti į šiuos klausimus:
                2. Keli jų buvo gerą išsilavinimą arba aukštą kvalifikaciją turintys specialistai, dabar dirbantys arba pagal ankstesnę specialybę, arba jai tolygią?
                3. Keli jų emigravę įkūrė nuosavas įmones?

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  1. Nesusimastęs galiu pasakyti, kad asmeniškai pažįstu bent porą dešimčių emigrantų.
                  2. Kvalifikacija -- didesne dalimi aukšta, pradedant sisteminiais administratoriais, programuotojais, gydytojais ir baigiant psichologais, apžvalgininkais ir pan., kai kurie iš jų dabar yra įvairių didelių įmonių padalinių vadovai. Ir tai nepaisant to, kad karjera emigracijoje -- klaikiai sudėtingesnis dalykas, nei savo šalyje. Bet tai specifika, manau, kad didesne dalimi kvalifikacijos vidurkis emigrantų tarpe gerokai žemesnis, nei tarp mano pažįstamų.
                  3. Iš jų nuosavas įmones emigracijoje turi bent trys, dėl kitų -- kontaktai trūkinėja, negaliu pasakyti.
                  Pabandyk įvertinti faktą: užsienyje emigrantai atneša pelną savo darbdaviams. Kodėl Lietuvoje turėtų būti kitaip? Atmesk tą prielaidą, kad išvažiuoja nevykėliai. Žiūrėk paprasčiau -- tai darbo jėga, nesvarbu, kokia, bet galinti nešti pelną. Taškas.

                  Reply
                  1. xerksas

                    >>užsienyje emigrantai atneša pelną savo darbdaviams. Kodėl Lietuvoje turėtų būti kitaip?
                    Didelės rinkos efektas.
                    >Atmesk tą prielaidą, kad išvažiuoja nevykėliai.
                    Iš mano pažįstamų aštuonių emigrantų šeši yra įvairaus laipsnio nevykėliai, vienas pabėgo nuo bjaurios žmonos ir liguisto potraukio azartiniams žaidimams, viena išvažiavo paskui vyrą, kuris išvažiavo, nes mažame miestelyje aštuoniems automobilių remontinikams darbo nėra.
                    >Žiūrėk paprasčiau -- tai darbo jėga, nesvarbu, kokia, bet galinti nešti pelną.
                    Darbo jėga neša pelną tik tuo atveju, jeigu yra sukurtos darbo vietos, o šios atsiranda, jei yra pakankamai didelė rinka. Vėl atsiremiame į šalies dydį ir didžiulę decenralizaciją, kuri reikalauja didžiulių nenaudingų išlaidų infrastruktūrai.
                    Paprastas pavyzdys -- Los Angele pastatei tris GSM bokštus ir turi potencialius 500 tūkst. klientų. Kiek Lietuvoje reikia pasatatyti GSM bokštų, kad įgyti tokį potencialių klientų skaičių?

                    Reply
                    1. Anonymous

                      Lortas
                      Lygiai taip pat galima pasakyti, kad dauguma pasilikusių yra nevykėliai. Nevykėliai valstybės tarnautojai, bezdariai žurnalistai, melagiai politikai, sukriošę pensininkai ir visokie marozai. O rinkų dydis išvis ne prie ko. Panašus rinkų dydis netrukdo visai neblogai suktis estams ar tiesiog puikiai suktis danams, pas kuriuos dar ir mokesčiai didesni.

                    2. rokiskis Post author

                      Dėl GSM -- Lietuvoje GSM yra sėkmingesnis, nei daugumoje kitų šalių. Nepaisant rinkos dydžio ar pan. -- nuostabu, tiesa, ir kažkaip viską paneigia? 🙂
                      Dėl nevykėlių -- 80 procentų žmonių galima drąsiai pavadinti nevykėliais. 6 iš 8 -- tai mažiau, nei 80 procentų.
                      Dėl darbo vietų -- ne valstybė jas turi kurti. Žmonės puikiai susikuria darbo vietas patys, su sąlyga, kad nėra barjerų, kurie trukdytų. Kaip yra Lietuvoje -- puikiai žinom 🙂

  4. Anonymous

    Lortas
    Rokiški, aš jus pagaliau imu suprasti. Perskaičiau nemažai diskusijų su jumis. Jūs esate tiesiog nesuvokiamas fašistas. Tik nesupraskit blogai, tiesiog jūs matote viską, kaip apie kažkokią sistemą iš priklausomybių ir sąveikų. Žmogus jums tiktai ratukas, o jo laisvė skirta tik mechaninio atsparumo užtikrinimui. Jūsų fašizmas tiesiog neįtikėtinas, su jumis palyginus, visokie Patriotai.lt yra anarchistų ir demokratų sambūris. Jums demokratija -- tik priemonė kažkokioms diversifikacijoms, rizikų paskirstymui ir optimizavimui pagal matematines žaidimų teorijas, tam kad sistema veiktų lūžimo atveju. Atleiskit, bet negaliu jūsų pavadinti niekaip kitaip. Jūs esate fašistas, prieš kurį nacių vadai tėra paprasti idealistai. Man nejauku net skaityt jus.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *