Žalčialunkis

Kaime, kur vaikystėje leisdavau vasaras, netoliese gyvenusių žmonių mergaitė mirė, apsinuodijusi žalčialunkiu. Jai tebuvo kokie 5 ar 6 metai. Su savo vyresne, gal 12 metų sese nuėjo į mišką mėlyniaut, o šioji neapsižiūrėjo, kaip jaunesnioji ėmė ir nusiraškė uogų. Kai pamatė, buvo jau per vėlu. Vyresnė mergaitė su sesute nuskubėjo į namus, o jau čia mažoji ėmė vemti ir raitytis iš skausmo. Mirė po poros dienų, didesnę dalį laiko rėkė – tol kol nusilpo tiek, kad vos įstengė kvėpuot. Skausmai buvo tokie, kad ir nuskausminantys mažai tepadėjo.

Taip, tais senais laikais medicina buvo žymiai silpnesnė, tačiau ir dabar apsinuodijimas žalčialunkiu sunkiai pagydomas. Šis augalas – bene nuodingiausias iš visų, augančių Lietuvoje, jo žievėje, sultyse, uogose yra citotoksinų – medžiagų, tiesiogiai žudančių ląsteles. Pavalgius jo uogų, skrandis, burna ir visas žarnynas pavirsta į ištisines žaizdas, pažeidžiamos kepenys, inkstai – viskas. Vienintelis gydymas – palaikomasis ir antibiotikais, kad neįsimestų infekcija.

Šiandien komentaruose Jonas Kubilius nusistebėjo, kodėl aš esu prieš GMO, tačiau nematau problemų su visokiais elektromagnetiniais laukais ar radijo bangomis. O viskas juk elementaru, tereikia pagalvoti, bent truputį: radijo bangos dar nieko nėra nužudžiusios. Norint padaryti poveikį žmogui, reikia tokios galios spinduliavimo, kokį atsitiktinai sukurti – praktiškai neįmanoma, nes sąveika – minimali. Tuo tarpu augalai – sunkiai suvaldomi, o skirtingų rūšių tarpusavio sąveikos gamtoje – neabejotinos. Žalčialunkis, kaip ir nemažai kitų nuodingų augalų – auga savaime. Kai   kartą komentaruose man pareiškė, kad ir savaime gali atsirasti pavojingų rūšių, tada aš ir prisiminiau tą patį žalčialunkį. Ar tai, kad egzistuoja natūralios pavojingos rūšys, galėtų pateisinti dirbtinių pavojingų rūšių atsiradimą? Manau, kad ne.

Daugelis žino, kaip kelios svetimos, lyg ir nepavojingos gyvūnijos rūšys, užvežtos į Australiją, pakeitė tenykštes ekosistemas. Sąveikos dažnai neprognozuojamos – neturintys gamtinių priešų triušiai suėda retus augalus, lapės – išnaikina įvairius paukščius ir žvėrelius. Dažnas Lietuvos žvejas galėtų papasakoti apie tai, kas dedasi ten, kur užsiveisė grundulas (dar vadinamas rupūže arba rotanu) – ši svetima žuvis, apsigyvenusi kokiame ežere ar kūdroje, išnaikina viską, kas tik yra vandens telkinyje. Ekosistema žūsta ir nelieka nieko, išskyrus daugybe smulkių šlykščių grunduliukų.

Rapsai, atsparūs kenkėjams – irgi puikus pavyzdys: jų žiedadulkės nuodingos, nuo jų miršta bitės, o ką tai reiškia? Miršta bitės – vadinasi ir kiti augalus apdulkinantys vabzdžiai. Jei žūsta augalus apdulkinantys vabzdžiai, žūsta daugybė augalų rūšių. Žuvus šioms, žūsta dar kažkas, ir t.t.. Lyg ir nekaltas, žmogui nepavojingas augalėlis gali sukelti didelės ekosistemos pokytį. Dar įdomesnių pasekmių būtų, jei kažkuris iš genetiškai modifikuotų augalų imtų ir susikryžmintų su kažkuriuo gamtoje esančiu. Arba jei išvis imtų gyventi savaime, kaip laukinis. "Trifidų dienos" – išgalvotas, tačiau puikiausias košmariško scenarijaus pavyzdys.

Būtent dėl to aš ir žiūriu atsargiai į genetiškai modifikuotus organizmus. Tai visiškai kito lygio pavojai, tai būtent ta pilkoji zona, kurios pilnai prognozuoti negalime, tačiau realistinių scenarijų galim atrasti pakankamai baisių. Čia nėra žinoma sritis – tai yra kaip tik ta sritis, kur sąveikos yra neabejotinos, tačiau apie tų sąveikų pasekmes dažniausiai galime tiktai labai miglotai spėlioti.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

14 thoughts on “Žalčialunkis

  1. Anonymous

    Marius
    Niekuo nepagrįstos baimės ir hipotezės turiu pastebėt. Pasidomėkite, kaip išvedamos naujos augalų rūšys „tradiciniais“ būdais (veikimas radiacija, įvairiomis cheminėmis medžiagomis). Sugalvojo mokslininkai naujų būdų, labiau kontroliuojamų ir daug efektyvesnių ir visi staiga išsigando, tarsi vaikystėj baubo. Labiau reikėtų rūpintis del etinės pusės. Kaip pvz. žėmės riešuto genomo įterpimas į soją. Kadangi žemės riešutams daug alergiškų žmonių, kyla pavojus, kad žmogus nežinodamas ir valgydamas sojas gaus jam mirtinų žemės riešutų baltymų. Mokslininkams kartais sunku visuomenei išaiškinti kas ir kaip yra daroma ir kodėl.

    Reply
      1. gerasirdis

        Aha, bitės mirė, o mano kaimynas viduriavo
        „Bitės mirė“ yra lygiai toks pat argumentas, kaip „prieš 20 metų visi jauni buvom, o dabar pastatė tą anteną, visi pasenom, pasipylė visam kaime ligos- kam vėžys, kam cirozė“.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Aha, bitės mirė, o mano kaimynas viduriavo
          Ne, Geraširdi, „blablabla“, kaip paneigiantis argumentas, čia netinka -- Biržų rajone berods 2007 šitas džiaugsmas buvo. Tad turim tai, ką turim.

          Reply
  2. maumaz

    Vakar, beje, kažkur skaičiau, kad PSO baigė tyrimą dėl mobiliųjų telefonų ir vėžio santykio. Kalbėjimas telefonu ilgiau kaip pusvalandį per dieną didina smegenų auglio riziką trečdaliu. Tiesa, čia perpasakota žiniasklaidos.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Dar vienas. Jei lietuviškoje spaudoje skaitei -- čia tas patss Ekoinstitutas pasistengė. Išplatino, tipo pasiremdamas IACR ataskaita, nors ataskaitoje parašyta aiškiai -- jokių požymių, kad mobiliakai gali būti susiję su kokia nors smegenų vėžio forma, tiriant 10 metų naudojančius žmones, neatrasta, o visos galimos sąsajos paremtos tik išankstiniu tyrėjų nusistatymu ir dėl to daromomis klaidomis. Žodžiu, ta pati antimobiliakinė chebra meluoja atviriausiu būdu.

      Reply
        1. Anonymous

          http://ije.oxfordjournals.org/cgi/content/abstract/dyq079
          Kas ką nori, tas tą perskaito. Rokiškis perskaitė „Overall, no increase in risk of glioma or meningioma was observed with use of mobile phones. There were suggestions of an increased risk of glioma at the highest exposure levels, but biases and error prevent a causal interpretation.“ Spauda perskaitė „There were suggestions of an increased risk of glioma at the highest exposure levels, but biases and error prevent a causal interpretation. The possible effects of long-term heavy use of mobile phones require further investigation.“
          😀

          Reply
          1. rokiskis Post author

            Ne kas ką nori, o vieni prisifantazuoja belenką, o kiti skaito, kas parašyta. Suggestions of an increased risk -- tai ir reiškia suggestions, o ne increase.

            Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *