Kalbainiai…

Nuostabiai, neįtikėtinai taikliai ir raiškiai juos apibūdino Andrius Užkalnis savo straipsnyje – http://uzkalnis.blogspot.com/2010/06/isdziuvusios-smegenys-barsto-nuodais.html

Tie išgamos užkniso mane, bet Užkalnį, atrodo, užveikė dar baisiau. Ir problema ta, kad daugelio tų kalbainių arba kalbajobų intelektas yra žemesnis, nei kokio nors jobnuto sektanto, bet savo rankose jie turi valdžią, gali bausti, gali nurodyti, gali reguliuoti.

Aš iki šiol atsimenu, kaip viena tokia tūpa pyzda iš VLKK, bevadinanti save „kalbininke“, atėjusi apsilankyt vienoje redakcijoje, su kuria bendradarbiavau, man aiškino, kad kompiuterijos terminas „skriptas“ keistinas į „rašysena“ ar tai kažkokį panašų žodį, dar ir besiremdama, atsiprašant, kažkokiu žodynu. Ir labai įsižeidė, kai paklausiau, ar ji durna. Po to susilaukiau grasinimų iš redaktorės, nes, pasirodo, tokios tūpos pyzdos už žodžius, kurių nesupranta, dar ir baudas dėlioja.

Tie patys silpnapročiai kalbainiai, bandę išversti žodį „Internetas“ į, atsiprašant, „tarptinklį“, o vėliau – „saityną“, iki šiol nesuprato netgi to, kad jų veiksmai prieštarauja jų pačių skelbiamoms taisyklėms – „Internetas“ yra tikrinis žodis, rašomas iš didžiosios. Pagal VLKK, esą, reikia rašyti tik iš mažosios raidės. Tuo tarpu natūraliai atsiradusį žodį „tinklapis“ tie dibilai uždraudė – nes, pagal juos, reikia rašyti „tinklalapis“ arba „interneto svetainė“.

Kalbainių vykdomas teroras nieko bendra neturi su kalbos saugojimu ar vystymu. Tie žmonės nei saugo, nei vysto, jiems intelekto nepakanka tokiems dalykams. Jie tiktai bando pasisavinti ir savo pelėsiniu tvaiku užkrėsti tai, kas priklauso mums – mūsų pačių kalbą.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

50 thoughts on “Kalbainiai…

  1. kreivarankis

    Prisimenu, lokyz čia neseniai irgi dejavo, kad jį jau visos kalbainės dakalė. O man asmeniškai ginaitė yra mėgstamiausias LJ personažas, bent jau kol kas ir jos nuomonę palaikau. Argumentų neskaldysiu, tiesiog pareiškiu savo nuomonę, kuri nebūtinai visiems turi būti įdomi.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Ginaitė yra visai kitas atvejis -- jinai galvą turi. Taigi, nepainiokim kalbininkų su kalbainiais. O Lokyz, reik manyti, nuo kalbainių kenčia kiekvieną dieną.

      Reply
      1. kreivarankis

        Na tuomet nežinau kas ten tau atsitiko. Pyzda tai pyzda. Negaliu ginčytis, nes nepažįstu. O kalbainius kol kas palaikau dėl to, kad kartais man atrodo ant jų tiesiog nepelnytai pilami kibirai šūdo. To,kiek tave asmeniškai tas konkretus atvejis palietė komentuoti negaliu. O kalbainius kol kas ginu dėl to, kad kitos pyzdos (ir žertvos) … ir dar bybiai, daro sau mokslinę karjerą naudodami tarptautinius žodžius, kadangi pakeitus juos lietuviškais atitikmenimis, gautusi Žemaitės apsakymai.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Tai tu apsispręsk, ar kalbainius gini, ar kalbininkus. Ar vienų neskiri nuo kitų. Tada ir galėsim diskutuot.

          Reply
          1. kreivarankis

            Aš pažįstu tik ginaitę, o pas jos tinklaraštyje parašyta „kalbainė“. Tavo potas vadinasi „kalbainiai“ ir toliau seka formuluotė „kalbainiai arba kalbajobai“. Tai lyg ir gaunasi, kad pyzdos yra kalbainiai, o aš palaikau kalbainius. Atitinkamai turiu palaikyti ir kalbajobus. Su kalbininkais reikalų neturėjau, tai jų nepalaikau, nors visus kuriuos studijuodamas pažinojau -- labai mieli žmonės. Galbūt man pasisekė. O žurnalistų tai nemėgstu.

            Reply
              1. kreivarankis

                na, kaip pasakysi, bet lyg ir aiškiai pasakiau remdamasis nuorodomis iš tavo teksto. esi panašus į tokį daugailą, kur parašo vieną, o po to komentaruose sako visai ką kitą.

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Man giliai poxui, į ką aš kam panašus. O jei entelekto nepakanka analizei, tai net neabejoju, kad jo nepakanka visur, tad ir panašumai matomai atsiranda kur papuola. Pilnai patikėsiu, kad tamistai ir bybys į pyzdą panašus.

                  Reply
                  1. kreivarankis

                    Šiuo atveju man irgi visiškai nesvarbu katras iš judviejų yra viena, o katras tas kitas panašus. Be manęs išsiaiškinsit. Nu gerai, sorry, nebetrolinsiu daugiau. 😀

                    Reply
        2. grybukaras

          Kibirai šūdo ant jų pilami pelnytai. Nes jie, bent dabartinėje situacijoje, yra elementarūs valdininkai. Ne tarnautojai, o būtent valdininkai. Kurių, iš esmės, niekam nereikia, kurie tą kažkuria savo šiknos dalimi netgi jaučia, todėl viskas ką jie daro -- stengiasi pateisinti savo egzistavimą. Klasikinis atvejis. Visokių sauskelnių ir panašių prigijusių terminų kaišiojimas, kurį jie labai mėgsta, čia visai ne prie ko, nes problema yra kitur -- jie turi kvailiausius įgaliojimus ir valdžią, kuri visiškai nėra susijusi su kokiais nors jų sėkmingai sukurtais žodžiais ar dar kokiom profesinėm sėkmėm. Būtų panašu, jei koks biologijos mėgėjų ratelis, atradęs porą naujų tiesų, pvz., kad rankas geriausia plauti iš dilgėlių pagamintu muilu, staiga gautų teisę nurodinėti absoliučiai visiems, kaip tas rankas reikia plauti. O už nepaklusimą turėtų teisę skirti baudas.
          Ir kadangi VLKK ir aplink besitrinantiems herojams tokia situacija visai prie širdies, jie pakankamai smarkiai stengiasi ją išlaikyt. O tokiu atveju -- kibirai šūdo yra mažiausia, ko jie gali pelnytai tikėtis.

          Reply
        3. grybukaras

          Ir čia dar tik iš šalies pažiūrėjus. Kai turėjau su jais ir su jų sprendimais reikalų darbe -- norėjau nusišaut kas savaitę. Už mano pinigus išlaikomi herojai, kurie nuolat ir be jokios realios naudos kam nors stengiasi man apsunkint darbą, nusipelno daugiau, nei kibiro šūdų. Net jei sukūrė sauskelnes.

          Reply
              1. rokiskis Post author

                Manau, kad tai laikina. O dėl tų įtarimų -- tai jei jų klausytum, tai sunku būtų rast tokį LJ veikėją, katras mano antru acc nebuvo įtartas 😀

                Reply
                1. grybukaras

                  O beje, internetą dabar tikrai įsakmiai liepia iš mažosios? Aš jį ir taip visada iš mažosios rašydavau, nes man atrodė teisingiau, dėl (o dieve, apsaugok) angliškos žodžio darybos logikos. Tinklapį tai jie patys buvo kažkaip sufantazavę, bet gal be aukščiausiojo inkvizicijos pasitarimo sprendimo; paskui persimetė prie tinklalapio, o svetainę paliko website/site vertimui. Bet mano žinios metų senumo, Tildėj jau pusantrų metų kaip nesilankiau, turbūt atsilieku nuo aktualijų.

                  Reply
                  1. rokiskis Post author

                    Internet, Milnet, Arpanet, Decnet, etc. -- įvairūs tinklai, gavę savo pavadinimus, kaip tikrinius. Tikrinio pavadinimo sukūrimo būdas nesuponuoja jo nebuvimo tikriniu (pvz., Vytautas -- tikrinis LDK valdovo vardas, o ne pareigybė, nors jį iššifravęs, irgi galėtum įsivaizduoti, kad reikia rašyti iš mažosios). O VLKK nusprendė, kad Internetas esąs ne tikrinis daiktas dar prieš kokius 8-9 metus, nuo tada ir liepia.

                    Reply
  2. laiqua_lasse

    Kažkada vienas fizikas profesorius pasakojo istoriją, kad kalbainiai norėjo „kvantinę mechaniką“ perkrikštyti į „kvantų mechaniką“. Nutilo, kai jiems buvo pasiūlyta analogiškai „organinę chemiją“ pervadinti į „organų chemiją“.
    Bendrai paėmus kalbainių aš nemėgstu ir visokie jų „pasiūlymai“ dažnai būna nesąmoningi. Bet iš kitos pusės kai kurie pasiūlymai prigyja natūraliai -- pvz. „displėjus“ beveik nebesakome, jį visai pakeitė „ekranas“ arba „monitorius“. Ir panašiai.

    Reply
    1. grybukaras

      Tai tokie natūraliai prigyjantys pasiūlymai visiškai gali būti pasiūlomi mokslininkų iš universitetų ar Lietuvių kalbos instituto. Sudarant žodynus, teikiant patariamąsias rekomendacijas žiniasklaidai, dar ką nors panašaus darant. Dabar gi, keliolikos žmonių grupelė susirenka kas savaitę ir nusprendžia kaip bus. O jei kas darys kitaip -- jie nubaus. Kartais tas ‘kaip bus’ pavyksta, kartais ne, bet su jokiu mokslu ar kalbos gryninimu tai neturi jokio sąryšio. Displėjus, beje, ir yra tas plačiai pagarsėjęs vaizduoklis. Jiems patiems prireikė kelerių metų ir kelių pakeistų sprendimų, kol buvo įteisintas ekranas ar monitorius. O dabar įsivaizduok vertėjų grupę, kuri skubiai atlikinėja darbą, o vos ne to projekto metu VLKK keičia terminus. Nekalbant apie tai, kad ankstesnėje, pvz., verčiamos kompiuterinės sistemos versijoje failas buvo ‘rinkmena’, ‘display’ -- ‘vaizduoklis’, ‘folder’ -- ‘aplankas’, o praėjus vos metams ir verčiant naują versiją -- failas tapo byla, display -- ekranu, o folder -- katalogu. Klientas nebesutinka keisti terminologijos, nes jam svarbus tęstinumas, o VLKK grūmoja kalbos grynumo ir baudų vėzdu. Ir tokių pavyzdžių -- kiek nori.

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Rinkmena -- puikus žodis, buvo vartojamas ir vietoje katalogo, ir vietoje draiverio, ir vietoje failo, ir vietoje dokumento. Vienas iš geriausių debilumo pavyzdžių.

        Reply
        1. grybukaras

          Nea, rinkmena buvo puikus žodis pusmetį, paskui jis patapo byla, kol, nuėjęs skausmingą kančios kelią, vėl kažkokiu būdu virto failu. Ir tik failu, niekaip kitaip, Bet anksčiau buvo tik rinkmena ir niekaip kitaip.
          Šiaip jau, net ir su tuo būtų įmanoma dirbt, jei jie bent išlaikytų kažkokį nuoseklumą. Bet kai sugeba imperatyviai pakeist vieną ir tą patį terminą 4 kartus, galų gale grįždami prie pirminio -- tai žlugdo morališkai.

          Reply
          1. rokiskis Post author

            Rinkmena buvo vartojama visomis mano pavardintomis prasmėmis. Nepritapo, kaip failas, pabandė kitur, nepritapo kitur -- pabandė dar kitur ir t.t.. Kol, galų gale, išvis niekas jau neįstengė suprasti, kas gi ta rinkmena. Taip ir baigės, kad to žodžio neliko. Dar labai panaši istorija buvo su žodžiais tvarkmena ir tvarkyklė. Taip pat ir su žodžiu skaitlius/skaitlys -- šį buvo bandoma pritaikyti ir skaneriui, ir procesoriui, ir netgi visam kompiuteriui žymėti.
            Tarp kitų šedevrų dar prisimenu, kaip išlindo iš kažkur kelvedė, kišlys ir skėslys. Ir kaip atmintis buvo uždrausta ir staiga virto į atmintinę, o tada atsilaisvinusį žodį atmintis ėmė kišt vietoj disko ir pan.. O diską kažkokie debilopederastogandonai buvo netgi siūlę vadinti vidine plokštele, kietąja magnetine plokštele ir netgi skridiniu. Nx.

            Reply
            1. grybukaras

              Skaitlys buvo guuut, joa. Ypač jo dariniai -- kažkodėl ‘skaitlinti’ nesiryžo niekaip patvirtint, aš dar pešiaus su viena atkaklia heroje, nes nu logiška būtų.
              O tvarkyklė ir dabar kažkaip išplaukia pakankamai dažnai. Na odnom riadu su naršykle, kuri jau pateikiama kaip tobulai sėkmingas kalbajobų kūrinys.

              Reply
              1. rokiskis Post author

                Naršyklė gan paradoksaliai prigijo, bet matomai tik todėl, kad grynas jūzerlandas, tad IT specialistams ant jos buvo nusišikt. BTW, tvarkyklė irgi geras, buvo, kai aną ėmė kišt vietoj pvz., redaktoriaus. Teksto tvarkyklė „Microsoft Word“, nx.

                Reply
    2. rokiskis Post author

      Medikams buvo panašiai, tik žiauriau. Maždaug apie kokius 1989-1991 buvo vajus labai sukilęs ir bandė pramušt kalbainiai, kad medicinos terminiją reik lietuvint. Ir kad visos diagnozės būtų tiktai lietuviškai rašomos. Tai medikai jiems ir pasiūlė maždaug -- „specialiai jums galim užrašinėti jūsų diagnozes lietuviškai, tiktai kai iš vieno jūsų kliedesių nesuprantančio gydytojo ta diagnozė papuls kitam jūsų kliedesių nesuprantančiam, tai nesiskųskit, kai numirsit“.
      O šiaip, baisiausiai nuo kalbainių kentėti teko visgi IT, tiksliau -- programavimas. Ten kalba yra įrankis, tad kai tą įrankį ima nemokšos reguliuoti, tai kyla labai rimtos problemos. Ypač turint omeny, kad kai kurie programuotojai apie struktūrinius kalbos analizės metodus išmano tiek, kad įprasti kalbainiai (beje, nuo kalbos mokslo atsilikę pusantro-dviem šimtmečiais ir tebegyvenantys XIXa.), palyginus su jais, atrodo, lyg darželinukai. Ten tai jau išties peilis gaunasi.

      Reply
          1. maumaz

            Šiaip tai niekas nekenčia, išskyrus amžinus paauglius, kuriems į smegenis nežinia, kas duoda ir jie eina plūstis į internetą.
            Man jau nusibodo kelintą kartą kartoti, bet pakartosiu: kalbininkai (šiaip neskiriu jų į kategorijas kaip rokiškis, kadangi, kaip visur, visokių yra) specializuotų terminų NEKURIA. Visus vaizduoklius ir panašius dalykus paprastai siūlo dalyko specialistai, dažnai tie specialistai yra aršesni už kalbininkus, kalbininkai gi tikrina tokius terminus darybiškai, žiūri, kaip jie įsikomponuoja į kalbos sistemą.
            Na, o čia, kiek suprantu, gerb. rokiškis, Užkalnis ir kiti ugningi oratoriai pirmiausia kovoja su redaktoriais, drįstančiais pasikėsinti į jų, mega-autorių raštus. Taip, redaktoriai dažnai nesupranta, ką nori pasakyti autorius, taip, jie turi ribotą žinojimą, kaip ir visi iš mūsų. Būtų keista, jeigu būti kitaip.
            Tik ne apie didvyrius daina. Mat jeigu nebūtų redaktorių, šita kompanija neabejotinai rastų kitą kovos objektą. :}
            Tad ne apie didvyrius daina :}

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Maumai, kalbininkai, priimdami teikiamą terminą, turi jį patikrinti ir užtikrinti, kad nepaėmė kokio nors briedo. Priėmimas, nedarant situacijos analizės, prieštaravimų tyrimo, patikrinimo ir t.t. -- tai ne priėmimas, o absoliuti nekompetencija. VLKK, priimdama nesvarbu kieno kurtą terminą, kaip teiktiną ar rekomenduotiną, prisiima visą atsakomybę už tą terminą, todėl pezalai, panašūs į taviškius, esą jie nekuo dėti -- tai marginalinio lygio bandymas pateisinti nusikalstamai prastą VLKK veiklą ir atsakomybę palikti asmenims, kurie išvis su VLKK nesusiję ir neturintys jokios realios įtakos.

              Reply
            2. Anonymous

              Ponas Maumai, rašote, žinodamas kad netiesą rašote, ale vistiek rašote.
              Juk žinote, kad ne savo rašinių keitimas Užkalniui rūpi, kai jis plūstasi. Visiems, kas redagavo mano rašymus ir šen, ir ten, yra gerai žinoma, kad esu itin nejautrus keitimams mano tekstuose, dėl žodžių ar sintaksės retai kovoju ar ginčijuos, ir manęs niekas ypatingai nuskriaudęs nėra bei konfliktų su redaktoriais turėjęs nesu. Taip, kai kada buvo labai gaila dėl sumokyklinimo, buvo skaudu, kai kažkas, rašant žurnalė „Istorijos“ apie Kaliforniją, padarė vietoje žemaūgis miestukas -- „žemaūgis“ miestukas, bet tiek čia to ir liūdesio. Big deal: išleidau knygoje tą tekstą, kur jis jau ir be kabučių. Rankraščiai, kai saka, nedega.
              O kalbant apie VLKK ir kitą kalbainių isteblišmentą: ne, brangieji, nepavyks nuopelnų laikyti atskirai nuo atsakomybės. Jei jau duota teisė drausti ir leisti, tai atsakyt už visą bazarą reikia pa liubomu. Ir už durnus sprendimus, ir už durnius savo gretose.
              Nes kitaip atrodo kaip komunizmo apologetai: „teorija labai gera, bet įgyvendinimas šlubuoja“.
              Idiotiški neprigiję siūlalai ir kalbiniai brukalai yra ne mažos išimtys, o taisyklė; prigiję naujadarai sėkmingai atsiranda iš kalbos naudotojų. O čia mat džiaugiamasi: „nusipirkome barometrą, tai dabar jo dėka kartais saulėtas oras, tiesa, kartais nesuveikia ir būna lietus“.

              Reply
              1. maumaz

                Labai džiaugiuosi sužinojęs, kad rašau ne tiesą 🙂 Tiesiog esu ne kartą matęs, kaip žmonės pyksta ant redaktorių lygioje vietoje, beje, dažnai ir kultūringi žmonės.
                Aš tik dar kartą atsargiai pasikartosiu: terminų kūrėjų „durnyno“ pagrindinė varomoji jėga yra ne VLKK.

                Reply
        1. rokiskis Post author

          Žinok, jų marginalines žinias apie kalbą galėčiau pademonstruoti ir įrodyti faktais, dargi tokiais elementariais, kad struktūralizmo atstovai pasišlykštėtų. Bet argi tau rūpi faktai? 🙂 Taigi, atsipalaiduok, „skriaudžiamųjų“ gynėjau 🙂

          Reply
          1. maumaz

            Rūpi. Nes pavyzdys su „scriptu“ tai yra grynai „redaktoriškos“ praktikos pavyzdys. Taip, moteriškė nežinojo, kad kompiuteriuose script yra kažkas kito. Bet tokie dalykai yra neišvengiami. Bet aš štai norėčiau tokių, na, tikrai nusikalstamos, kenkėjiškos veiklos pavyzdžių.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Ok, jei tau tai ką nors sakys, kalbainiai, kalbėdami per LR, neskiria prasmės ir reikšmės sąvokų. Jei nesakys -- tai maždaug toks pats lygis, lyg teisininkas neskirtų įstatymo nuo liudininko parodymų. Kitaip tariant, neįmanomai neįtikėtinas.
              O dėl nusikalstamos ir kenkėjiškos veiklos -- visiškas nemokšiškumas, reguliuojant tam tikrą sritį -- taip, gal formaliai jo ir nepavadintume „tikrai nusikalstama ir kenkėjiška“ veikla, nes tai mat, veikla tiktai iš silpnaprotystės ir nemokšiškumo. Taip? Bet ar silpnaprotystė ir nemokšiškumas pateisina?
              Galų gale su skriptu -- ta moteriškė iš VLKK žinojo, kad kompiuteriuose skriptas reiškia programą. Bet ji buvo pernelyg tūpa, kad suprastų, jog jos iš kažkokio žodyno iškastas žodis „rašysena“ yra iš visiškai kitos operos.

              Reply
              1. Anonymous

                IMO „skriptas“ yra žargonizmas, tad tave dulkino iš esmės teisingai, tik tiek, kad ne tuo daiktu…

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Nepainiok terminų su žargonizmais. Ir ne mane dulkino, o atsinešė sąrašą savo sudarytą visokių kompiuterinių terminų su žodžiais, kuriuos vietoj jų reikia vartoti.

                  Reply
                  1. Anonymous

                    Skriptas yra žargonizmas. Terminas būtų pagalbinė programa ar kažkas panašaus.

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Jūs kleidite apie tai, apie ką neturit nei žalio supratimo, tad malonėkite eiti naxui. Dėkoju.

                    2. Anonymous

                      jūsų (kontra)argumentai -- stulbinantys. Nachui buvau, siūlyčiau, vardan akiračio plėtimo, ir jums ten pat.

                    3. rokiskis Post author

                      Mielasis ar mieloji, tai nebuvo kontrargumentai. Tai buvo tiesiog pasiuntimas naxui. Ir labai malonu, kad ten buvote, bet kadangi jums tai nepadėjo, tai siunčiu jus naxui dar kartą.

                    4. Anonymous

                      Rokiški, o gal patys nors kartelį nueitumėt, nesiuntinėję kitų tikrinti, kas gi ten tokio. Tamstą ten labai jau traukia…

                    5. rokiskis Post author

                      Mielas Anonime. Kai pas jus atsiras supratimas, kodėl tamsta buvote pasiųstas naxui, tada galėsime diskutuoti apie tai, ar verta tenai vaikščioti ir kam ten reikėtų eiti. Tuo tarpu, kol to supratimo jūs neturite, jūsų kalbos lieka beprasmiškomis, nes jūs pezate pats nesuprantate apie ką. Sugebėkite įvardinti man, kodėl aš jus pasiunčiau, ir aš mielai parašysiu, kad einu naxui pats, gerai? 🙂

              2. ginaite

                Rokiški, jei tu pasigilintum į VLKK struktūrą, tai suprastum kad ta „tūpa“ moteršikė, su kuria susidūrei, nėra VLKK narė, o tik VLKK biurokratinio aparato darbuotoja. VLKK nariai yra žymūs ir tikrai ne silpnapročiai mokslininkai ir į redakcijas jie, manau, nevaikšto.
                IT ir kitų sričių terminija, apskritai visa leksika yra lietuvinama labai kilniu tikslu – kad savų žodžių ir skolinių santykis nepakryptų pavojingon pusėn t.y. kad lietuvių kalboje svetimų žodžių nepasidarytų daugiau nei lietuviškų. Bet toje norminimo kasdienybėje pasitaiko nesėkmių, nevykusių siūlymų, tuomet ir pasipila „kalbajobai, silpnapročiai“, etc. Iš tikrųjų nauji terminai (kaip teisingai sakė Maumaz, sukurti ne kalbininkų, o tik jų įvertinti darybiškai ir semantiškai) yra tik SIŪLOMI vartosenai, jie neįgyja privalomos galios kaip VLKK nutarimais priimti dalykai (valstybių, sostinių pavadinimai ir kt.), yra laukiama ir stebima, prigis jie ar ne. Bet kadangi jie normintojų yra siūlomi, o ypač jei įtraukiami į žodynus, tai antrasis po normintojų ešelonas – redaktoriai, kalbos tvarkytojai – ima juos diegti, tekstuose keisti jais svetimžodžius, čia ir kyla didžiausi konfliktai.
                Deja, matyt, tai neišvengiama, taip buvo ir prieškariu, kai bendrinė kalba išvis buvo kuriama ir patyčių tada taip pats susilaukė naujadarai, kuriuos dabar vartojam ir nemirksim, pvz., „laikrodis“, „degtukai“. Tau dabar labai kvaili atrodo šitie žodžiai? Aišku, daugybė naujadarų tada neprigijo, kaip natūraliai neprigyja ir dalis dabar siūlomų (vaizduoklis, rinkmena), kuriuos paskui labai paranku tąsyti kaip kalbainių durnumo įrodymą.
                Tereikia mažiau mažiau nertėti, o pabandyti suprasti žmonių pastangas, kurių tolimas tikslas yra tas, kad lietuvių kalba neišnyktų nuo žemės paviršiaus.

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Visų pirma, dar kartą noriu pakartoti -- aš skiriu kalbainių ir kalbininkų sąvokas. Tad nenusileiskime iki marginalinio lygio, kur būtų remiamasi tų sąvokų suplakimu, o ne objektyvia argumentacija.
                  Dabar apie konkretesnius dalykus:
                  Pavaldinys nekaltas, nes jis bukas, o vadovai nekalti, nes jie nebuki? Todėl, kai pavaldinys daro kliedesius, tai šitaip ir turi būti, todėl negalim VLKK kritikuoti? 🙂 Matai, struktūra, kokia ji bebūtų, negali pateisinti nykaus rezultato ir likti nekritikuotina dėl savo vykdomos/kontroliuojamos veiklos. Todėl nepriklausomai nuo to, kokia struktūra, mes galime spręsti apie jos veiksnumą pagal jos rezultatyvumą. Ir tai yra objektyvu, pateisinama, adekvatu, nepriklausomai nuo to, kokia duotosios organizacijos struktūra yra.
                  Dėl tikslo -- puikiai suprantu. Tik ar tikslas visada pateisina priemones? Taip, žinau, kad didžiule dalimi dabartinė lietuvių kalba yra dirbtinai suformuota, o mes net susikalbėt negalėtume gyvenime, jei nebūtų daugybės įvairių naujadarų. Bet tai kasdienės kalbos naujadarai. Ar tik nėra taip, kad tiesiog nelabai liko, ką kurti, tad vietoj kūrybos prasidėjo draudimų etapas, kai stengiamasi išnaikinti viską, kas neįtinka?
                  Nauji terminai, nesvarbu, kieno siūlomi (o neretai siūlomi būtent atvirų kalbajobų), turi būti vertinami ne tik darybiškai ir semantiškai. Beje, dėl semantinio vertinimo -- jis neretai yra neatliekamas, ką puikiai demonstruoja ta pati kompiuterinė „rinkmena“ su savo visomis besikaitaliojusiomis prasmėmis. Nepamirškime ir trečiojo dalyko -- pragmatikos, kuri, atrodytų, išvis lieka nežinoma, nors gramatika ir semantika be pragmatikos neturi prasmės. Vertinimas bet kuriuo atveju turi būti pakankamas, sisteminis ir atsižvelgiantis į galimas neigiamas pasekmes. To nėra. Tai, kad toks vertinimas nevykdomas, negali būti pateisinimu VLKK, o priešingai -- tai yra VLKK neatsakingo, nekompetetingo, nepakankamo ir klaidingo elgesio demonstracija. Todėl ir argumentas „VLKK tikrina tik semantiką ir darybą“ yra ne pateisinimas, o priešingai -- nekokybiško, blogo darbo įrodymas.
                  Tačiau taip, sutinku, kad dažnas redaktorius ir kalbos „tvarkytojas“ tampa būtent tuo kalbajobų būrio nariu, puolančiu dėlioti kabutes kur papuola, keisti vienus žodžius kitais, ir darančiu iš gyvos kalbos kažkokią sausą biurokratinę parodiją. Ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad būtent galutinės diegėjų grandys pasižymi tuo išskirtiniu bukumu.
                  Taip, aš suprantu žmonių pastangas, aš suprantu jų tikslą ir aš pats stengiuosi išlaikyti gyvą ir natūralią kalbą. Tačiau aš manau, kad kalba gali išlikti tiktai jei jinai gali augti, vystytis, tobulėti. Kalbainiai ir kalbajobai, dėl kurių aš putojuosi, remiasi priešinga prielaida -- kad kalba liks kalba tik tada, kai jie ją laikys savo gniaužtuose, dusindami ir marindami. Ar tai būdinga ir VLKK? Manau, kad taip: mes nuolat matome, kad priimant naujus žodžius, terminus, pakeitimus, remiamasi tik argumentais pro, paliekant nuošalyje contra. Ar tai yra tendencinga? Taip. Ar tendencingumas rodo nekompetenciją? Manau, kad irgi taip.
                  Atskirai apie IT terminiją -- esu kažkada minėjęs, kokia ten bėda. Tai didele dalimi yra metaterminija, metakalba, skirta kitų (beje, nebūtinai kompiuterinių) kalbų ir terminijų aprašymui (įskaitant ir naujų semantikų, gramatikų ir pragmatikų generavimą). Todėl būtent bandymai „tobulinti“ IT terminus susilaukia ypatingai griežto ir šiurkštaus atsako. Nedidelis semantinis nuokrypis, atsiradęs iš kalbainizmų, čia gali sukelti labai kardinalias struktūrines problemas. Deja, man tik porą kartų yra tekę susidurti su kalbininkais, kurie suprato, ką tai reiškia.

                  Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *