Tag Archives: VLKK

Labą dieną, VLKK kabutės

Aš kažkada jau rašiau apie kabutes, su kuriomis VLKK bei kitiems kalbainiams yra gilios problemos. Tokios gilios, kad jie nei nesupranta, ką jie ten daro. Problema čia labai paprasta – jie tiesiog nesupranta, kas ta gramatika ir kam išvis tos gramatikos reikia. Iš to kyla prisirišimai prie kokių nors visiškai jokio lietuviškumo neturinčių menamai lietuviškų kabučių, kurių skirtumo anie net nesupranta.

Į jus žiūri kalbainystės katė.

Su kabutėmis bendru atveju yra labai paprasta: bazinė kabučių funkcija yra teksto išskyrimui, nurodant, kad jose patalpintas tekstas nėra pagrindinio teksto gramatinė dalis. Kitaip tariant, mes galime turėti tekstą „labas, bezdaliukai“, o tas tekstas bus kabutėmis išskirtas iš einamojo tam, kad būtų parodyta, jog kabutėse esantis tekstas nėra gramatinė einamojo teksto dalis.

Continue reading

Kalbos policija

Neseniai buvo tas pristatymas, kuriame kalbėjome apie knygą, kuri tiesiog pritvoja kalbainystės bandymus vaizduoti kažkokį mokslą. Knygą sudarė Loreta Vaicekauskienė ir Nerijus Šepetys, o efektą ji jau kelia tokį, kokį ir sakiau – dabar eina ignoravimo stadija, o greitai bus ir visiškas pasiutimas.

Ačių, siūlau Audronę į VLKK pirmininkes. Ir jai tai bus gerai, ir VLKK tai bus gerai. Kodėl gi ne? Juk reikia išlaikyti pirmaujančius kalbos reguliavimo tempus.

Kad kalbainystė (kalbos dusinimas) savo esme yra tokia nesąmonė, kad karjerą anose institucijoese galėtų padaryti netgi kokia Audronė Pitrėnienė – tą kaip ir galime suvokti. Priminsiu jums, kaip už kalbinę švarą kovojanti VLKK sugebėjo per kažkokius 2009 metais vykusius ištiktukų rinkimus priimti žodį „jablynkšt“, nei nesuprasdama, ką tas žodis reiškia ir iš kur atėjęs. Toks nesupratimas – tai išties kažkas panašaus į tą garsųjį Pitrėnienės „ačių“.

Bet nors ir taip baisu viskas, aš dar kai ką patikslinti noriu. Kad atsirastų suvokimo, jog pas mus realiai prasta padėtis.

Tiesiog Rimvydas Valatka per aną pristatymą minėjo, kad panašūs į mūsiškius reguliavimai tėra Čekijoje ir Rusijoje. Dėl Čekijos aš nesu tikras (įtariu, kad ten daugiau yra noro reguliuoti, nei reguliavimo), o vat dėl Rusijos… Lietuva čia smarkiai ją lenkia, ir Rusija daug ko galėtų pasimokyti blogąja prasme. Ir, beje, po truputį ir bando mokytis.

Continue reading

Iranas: ekonominė stagnacija

Pasitaikė neseniai pabendrauti su Irano verslo magnatais. Papasakojo truputį smagumų, kuriais norėčiau su jumis irgi pasidalinti. Nes yra į ką pasižiūrėti, kai kalbi ir apie tai, kas Lietuvoje gerai, ir apie tai, kas Lietuvoje blogai. Ir išvis, jei nėra palyginamumo, tai juk sunku ir susiprasti, ar ne? Taigi, prašom jums pabirų apie tai, kaip suveikia valdiškas ekonomikos reguliavimas vienoje iš didžiausias pasaulyje pajamas turinčių valstybių – Irane.

Ne, čia ne senovinė nuotrauka iš Peugeot gamyklos, čia kažkoks Irano fabrikas, kuris šitas mašinas gamina dar ir dabar. Beje, dar ir eksportuoja į visokias trečiojo pasaulio šalis, įskaitant ir Rusiją. Vienos naujos mašinos kaina - vos keli tūkstančiai dolerių. Kokybė - geresnė, negu LADA, t.y., dažniausiai nauja mašina važiuoja be kapitalinio remonto.

Ne, čia ne senovinė nuotrauka iš Peugeot gamyklos, čia kažkoks Irano fabrikas, kuris šitas mašinas gamina dar ir dabar. Beje, dar ir eksportuoja į visokias trečiojo pasaulio šalis, įskaitant ir Rusiją. Vienos naujos mašinos kaina – vos keli tūkstančiai dolerių. Kokybė – geresnė, negu LADA, t.y., dažniausiai nauja mašina važiuoja be kapitalinio remonto.

Pradėkim nuo to, kad alkoholį Irane paties Irano piliečiams vartoti draudžiama. Ir už alkoholio vartojimą baudžiama, netgi kalėjimu (panašiai, kaip nekurios naujai kylančios partijos norėtų ir Lietuvoje padaryti). Nepaisant to, alkoholizmas yra išplitęs totaliai, geria kas netingi, kiekvienuose namuose ir kasdien. Nelegalaus alkoholio rinka yra juodoji ir tikrai milžiniška. Bet kadangi rinka juodoji, tai legaliai iš jos įsigyti alkoholio kokie nors viešbučiai ar užsieniečiams skirti barai negali (legalaus alkoholio tiesiog nėra), todėl turi importuoti alkoholį iš Vakarų šalių.

Continue reading

Dėl kalbainių nekompetencijos

Šito straipsnio nerekomenduoju skaityti kalbainiams ar kitiems iš tipų, kurie aiškina, jog „ta kompiuterinė ir matematinė logika netinka kalbai“ ar „kalbininkų pajautimas yra svarbesnis, nes jie profesionalai“. Tokiems tipams niekas jau nepadės, todėl jiems čia skaityt ir nereikia. Nes kai žmonės pasakoja, kad logika netinka kalbai ir taisyklės netinka logikai, tai čia telieka pasakyt, kad tokie žmonės netinka diskusijoms, kadangi kogitofobija su diskutavimu yra nesuderinama. Ir ypač jiems ne vieta tokiose temose, kur kalba yra apie mokslo santykį su šarlatanizmu.

Baisioji matematika

Kalbainiai kraupsta nuo anglų kalbos ne todėl, kad toji kažkokia jiems baisi, o todėl, kad ji daug matematiškesnė, analitiškesnė. Bet labiausiai kalbainiai kraupsta nuo matematikos. Netgi 2x2=4 jiems yra tokia nesuvokiamybė, kad jie pradeda tampytis konvulsijose, vos tik kažkas ima apie tai kalbėti. Taip yra todėl, kad kalbainiai turi silpną protą. Tuo jie ir skiriasi nuo kalbininkų.

Žodžiu, reikalas yra labai paprastas, netgi nesigilinant į visokias Allan Turing mašinų pakankamumo idėjas ir Kurt Godel nepilnumo teoremas, kurias anksčiau vietomis kabindavau, kalbėdamas apie kalbą. Viskas yra tiesiog vaikiškai primityvu. Ir aš jums tai parodysiu.

Continue reading

Tas siauras semiotinis požiūris į VLKK

Neseniai vienas kalbainis paskaitė mano parašinėjimų ir visai nukvako. Žinote, ką jis man pasakė? Ogi maždaug tokią frazę:

– Jūsų siauras semiotinis požiūris neleidžia jums suprasti, kodėl reikalingos kalbos taisyklės. Jeigu jų nebūtų, žmonės išvis negalėtų susišnekėti.

Štai taip, matote. Siauras semiotinis požiūris. Ir kalbainių taisyklės, be kurių žmonės nesusišnekėtų.

Deja, kalbainiška paradigma, apie kurią jau esu rašęs, yra tokia kalbainiška. Jie nuvokia, kad kalba tėra kažkoks gramatikos, ženklų (žodžių) ir jais adresuojamų reikšmių mechanizmas, gebantis vystytis kažkaip savarankiškai, gaivališkai ir nesuvaldomai (nes realizuoja Tiuringo mašinos kriterijus). Kalbainiai nuvokia tą nelabai rišliai, nes jiems tai sudėtinga, tačiau jie jaučiasi už tai besą atsakingais. Ir tada sako: „jei mes nereguliuosime, tai kas gi atsitiks? Kiekvienas šnekės ką nori ir kaip nori?

Hamburgeriai - mėsainiai

Nors daugelis klausia, už ką aš nemėgstu kalbainių, tie daugelis klysta. Aš visai mėgstu kalbainius, tiktai štai kalbainiai dirba ne savo darbą, todėl kelia visiems bėdas. Kalbainiams labai tiktų dirbti kokiame nors Makdake, kur jie galėtų kepti hamburgerius (aišku, griežtai prižiūrimi patyrusio personalo, nes kitaip jiems bus pernelyg sudėtinga). Tik deja, kalbainiai negali to padaryti, nes jie hamburgerius pervadino į mėsainius, todėl patys buvo pervadinti į kalbainius, o šitaip vadinamiems žmonėms negalima patikėti atsakingo darbo.

Apie II Pasaulinio karo laikus, kai amerikonai prikūrė krūvas karinių bazių Okeanijos salose, tenykščiai čiabuviai pamatė stebuklus: iš dangaus kažkas mėtydavo amerikiečių kariams siuntinius su visokiomis gėrybėmis. Paskui, kai amerikiečiai išsikraustė, čiabuviai patys ėmė įrenginėti lėktuvų nusileidimo-pakilimo takus, būdeles budėtojams, rytines rikiuotes, etc., tikėdamiesi, kad jei jie laikysis tų pačių taisyklių ir bus panašūs į amerikonus, tai ir jiems iš dangaus kris gėrybės.

Tai maginis mąstymas, kur vietoje priežasčių-pasekmių ryšio yra naudojama panašumų magija. Toks maginis mąstymas labai būdingas kalbainiams: šie nujaučia, kad kažkokios taisyklės yra, bando jas atrasti, sukuria aprašymus, tačiau kai kažkas jiems pasako, kad dovanos iš dangaus nekris, nes jų prigalvotos nesąmonės tėra kliedesiai, juos ištinka šokas. Jie kaip tie čiabuviai, kurie tiki, kad anksčiau ar vėliau lėktuvai ims dovanas jiems mėtyti iš dangaus. Kalbainiai irgi tiki, kad imitacinės pseudotaisyklės anksčiau ar vėliau duos kažkokius rezultatus, jei tik tų taisyklių prikursi pakankamai daug, o paskui pakankamai įnirtingai laikysiesi. Bet jiems nepavyksta. Ir tada jie ima kovoti prieš visus, kas tik tų taisyklių nesilaiko. Tai irgi magiškas mąstymas.

Šiais laikais kiekvienas šneka ką nori ir kaip nori, nes dabar jau ne sovietmetis, kai kažkurie kalbainystės ideologai (berods dar prie Chruščiovo) skelbė, jog reguliuodami kalbą, pagerins žmonių mąstymą ir priartins komunizmą, nes niekas negalės kalbėti neteisingai, išreikšdamas kokias nors neteisingas mintis. Naujakalbės laikai praėjo. Ir niekam tai nerūpi, išskyrus pačius kalbainius, kurie staiga suvokia, kad visas jų triūsas buvo beprasmis. Štai dėl to kalbainiai ir siunta. Dėl to kalbainiams tokia šventas tasai sovietmečio periodas. Jie pasakoja apie tai, kad vaikai tada esą buvo raštingesni, o valdžia rūpinosi žmonėmis. Todėl tikrą kalbainį visada galima pažinti pagal atkakliai vartojamą žodį „tarybinis“, nes sakyti „sovietinis“ nevalia. Beje, Glavlitas irgi juk rūpinosi švaria, gražia kalba. Jie aiškino, kad padeda žmonėms geriau rašyti.

Kadaise, kai Lietuva tik siekė nepriklausomybės ir laisvės, Gorbačiovais plūdosi apie siaurą tų nacionalistinių pribaltų požiūrį. Nes čia siauras požiūris – būti laisvam. Nes nesupranta jie, kad negalima imti ir išstoti iš SSRS. Nes laisvės idėjos ir demokratija turi būti pagal kompartijos taisykles. Laisvė gali būti tik pagal tas taisykles ir nurodymus, kurie yra nustatyti Sovietų Sąjungos.

Taip dabar kalbainiai plūstasi apie visus, kas išdrįsta suabejoti kalbainiškais fufeliais. Nes juk negalima duoti žmonėms kalbėti taip, kaip jie nori. Čia juk siauras požiūris. Reikia vadovautis VLKK taisyklėmis.