Kokio stiprumo būna alus

Nešnekėsiu apie stipriausias alaus rūšis. Tiesiog štai jums ištrauka iš gan seno leidinio – 1976 išleisto pirmojo "Lietuviškosios Tarybinės Enciklopedijos" tomo:

Alus, gėrimas, prisotintas anglies dioksido ir turintis 1,5-7,5 etilo alkoholio. <…> Pagal alkoholio kiekį alus būna silpnas – 1,5-3% alkoholio (žigulinis), vidutinio stiprumo – 3-4% (Rygos, Maskvos, Kauno) ir stiprus – > 4% alkoholio (lietuviškasis, Leningrado).

Aišku, laikai kiti, pavadinimai – jau pasikeitę, nemažai naujų rūšių. Štai pvz., Švyturys (pats rimčiausias lietuviško alaus gamintojas) gamina tokias alaus rūšis:

  • Ekstra – 5,2%
  • Ekstra draught – 5,2%
  • Švyturio – 5,0%
  • Gintarinis – 4,7%
  • Originalusis – 5,0%
  • Stipriausias – 8,0%
  • Baltijos – 5,8%
  • Baltas – 5,0%
  • Nealkoholinis – iki 0,5%
  • Nefiltruotas – 5,2%

Kaip matome, pagal seną, tradiciniu laikytiną apibrėžimą iš LTE, ir "Nealkoholinis", ir "Stipriausias" – tai išvis ne alus. Visos kitos rūšys, netgi pats silpniausias "Gintarinis" – tai stiprus alus.

Ar matėt kur nors parduotuvėse kokio nors bent jau vidutinio stiprumo alaus? Apie silpną, pvz., 2 laipsnių – net neklausiu, jo, matomai išvis nėra? Ar tik nėra taip, kad Lietuvoje dabar yra parduodamos išimtinai tiktai stiprios alaus rūšys?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

46 thoughts on “Kokio stiprumo būna alus

    1. rokiskis Post author

      Taip ir yra -- irresponsible. Dar galim prisiminti kai kurias alaus daryklas iš JAV, kur daro vadinamąjį šaltą distiliavimą, kur alų dalinai užšaldo, atskiria ledukus, o pasilikęs skystis gaunasi dar stipresnis. Tai berods apie 30 laipsnių pasiekia per kelis užšaldymus-atšildymus.

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Nu jo, čia jau net pralenkė įprastą degtinę. O jei tas daiktas dar ir su geru kiekiu burbuliukų, tai bijau, kad vieno to 0,33l buteliuko turėtų pakakt visai kompanijai nusitašyt. Kažkada berods rašiau apie gazuotą degtinę…

        Reply
    1. rokiskis Post author

      Žinai, gal ir taip būtų galima, bet kita vertus, yra juk mėgėjų. Aš tai sakyčiau, tiesiog turėtų būti apmokestinimas skirtingas pagal alaus stiprumą. Ir toje enciklopedijoje -- labai gera skalė. Pvz., mokestis puslitriui alaus galėtų būti pusė lito už silpną, pusantro lito už vidutinį ir 5 litai už stiprų. Aišku, degtinei reiktų uždėti pvz., 50 litų mokestį už puslitrį. Ir būtų visai normaliai. Pasidarytų alkoholis vartojamas pagal paskirtį, kai išties jau labai prireikia, o ne kada papuola ir be progos.
      O tai dabar blyn, cigarečių pakelis apmokestinamas daugiau, nei butelis degtinės.

      Reply
      1. Anonymous

        vartojamas pagal paskirtį? T.y. tik gydymui? :))) Progų visada susigalvoja žmonės…
        atsisakyk abiejų ir nesuk sau galvos 😀

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Pagal paskirtį -- tai pilnai proginiam nusigėrimui. O ne šiaip kasdien ir be priežasties 🙂 Nemanau, kad jei butelis degtinės kainuotų 50-100 litų, progų susigalvojimas labai padėtų 🙂

          Reply
  1. Anonymous

    tomonzo
    Vien tik pagal LTE nustatyti alus stiprumą gal nėra tikslu. O per karščius aš irgi pasigendu lengvesnio alaus, kaip Švedijoj.

    Reply
    1. Anonymous

      SkirTum
      Alkoholiniai gėrimai dehidratuoja. Per karščius apskritai geriau tokių negerti. Siūlau silpnos šaltos arbatos: jami juodos arbatos, dedi laimą, medaus arba cukraus pagal skonį, ledukų ir šiek tiek vandens -- atvėsina geriausiai.

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Re: SkirTum
        Tarp kitko taip, bet tai labiau reiškiasi kitą dieną, kai acidozė prasideda 🙂 O šiaip tai geriausias dalykas sveikatos požiūriu -- tai mineraliniai tirpalai (nes nuo karščio ne tik dehidratacija, bet ir elektrolitinio balanso sutrikimai vyksta). Koks nors „Birutė“ ar „Boržomi“ -- puikiausias dalykas.

        Reply
        1. Anonymous

          Re: SkirTum
          O bet tačiau angliarūgštė keičia PH’ą ir vėl ne į pačią geriausią pusę… Bet be angliarūgštės tuos gėrimus būtų paprasčiausiai šlykštu vartoti (teko Druskininkuose „Sveikata 1, 2, 3“ ragauti -- niekaip stiklinės per kartą neišgerdavau) 😉

          Reply
          1. rokiskis Post author

            Re: SkirTum
            Nu, parduotuvinis mineralinis man rodos dar ir atskiestas neblogai, dėl to skonis ne toks bjaurus. O angliarūgštė tą pH keičia labai nežymiai, ištirpusios druskos keičia gerokai smarkiau.

            Reply
    2. rokiskis Post author

      Re: tomonzo
      LTE yra labai rimtas šaltinis tol, kol info nėra susijusi su politikos ir ekonomikos dalykais: visa info parengta atitinkamų sričių akademinių specialistų, labai rimta literatūra ir kompiliavimu, o ne atstovavimu, t.y., mokslinis duomenų patikimumo užtikrinimo procesas. Šiuo atveju -- duomenys nesusiję su politika ar kitais sovietiniais iškreiptumais, tad reiktų labai rimtos argumentacijos, paremtos bent keliais tarpusavy nesusijusiais šaltiniais, bandant jos duomenis kvescionuoti.
      Bet jei padės, štai ką rašo Encyklopedia Popularna PWN, 1982: „PIWO, napoj niskoalkoholowy (1,8%-5,5% alkoholu)“. Kitaip tariant, dar griežtesnės laipsnių ribos.

      Reply
  2. Anonymous

    Marius
    Už tai ir negeriu „Lietuviško“ „alaus“, nes tai jau nebe alus, o chemijos pramonės produktas. Labai skanus Čekiškas. Giliausias tradicijas turintis. Krušovice, Chobovar. Ir Nr.1 Guinness. Visi tamsūs, nes toks skonio reikalas 🙂

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Marius
      Tiesą sakant, nepastebiu jokio ryškesnio skirtumo tarp lietuviško ir čekiško alaus, kurio galima nusipirkti mūsų parduotuvėse. Ar tik tamsta nebandote savęs apgaudinėti? 🙂

      Reply
  3. Anonymous

    Karvė
    Mano nuomone 5% ir silpnesnis alus yra silpnas, 5%-7% normalus, >7% stiprus. Tuomet viskas puikiai išsidėsto -- paklausinėkit žmonių Pakruojo, Pasvalio ir Biržų rajonuose…
    Visokie pilsneriai yra tam, kad gamtoje visą dieną išlaikytum blaivią galvą, o tokia egzotika kaip ice/corona yra desertiniai gėrimukai. Vakare norisi kažko tamsesnio ir „macnesnio“ -- Baltijos, Chimay, Leffe, Paulaners ar dar geriau, kažko gyvo -- Varniukų ar Vilkmergės tamsaus.
    Chodovar gaminamas Lietuvoje, o Krušovica jei tą pačią dėžę norėtum parduoti Čekijoje, kažin ar nebūtum priverstas užvadinti alaus gėrimu…
    Bet tai tik asmeninė nuomonė, kaip ir LTE straipsnio autoriaus, o tokios bendru atveju yra nieko nevertos.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Karvė
      O, miela Karve, jei tamsta save lyginat su LTE, tai ar netyčia nepliš tamstos šikna nuo pasikėlimo? 😀

      Reply
      1. Anonymous

        Re: Karvė
        Lyginu su konkrečiai to straipsnio autoriumi. Manau kiekvienam bent kelis kartus gyvenime ragavusiam alaus akivaizdu, kad nusišnekėjo žmogus rimtai, nes iš savo subjektyvios nuomonės padarė faktą. Įdomu, ar po to jam šikna neplyšo?

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Karvė
          Man, kaip alų pradėjusiam gerti dar esant Brežnevui gyvam, puikiai žinomas faktas yra tas, kad iki kokių 1995 lietuviškas alus didesne dalimi būdavo maždaug 3-4 laipsnių, tuo tarpu įvežtinės, dabar visai lengvomis laikomos rūšys, kaip kad Faxe, Holsten ar Pripps dešimto dešimtmečio pradžioje elementariai stebindavo savo stiprumu, o 7 laipsnių stiprumo „Balta meška“ buvo reklamuojama išvis, kaip nesveikai stiprus alus.
          Taigi, galiu pasakyti tik tiek, kad tamsta, atstovaudama/atstovaudamas marginalinę nuomonę ir įsitikinimą, esą mėgėjiškos patirtys („kiekvienam bent kelis kartus gyvenime ragavusiam“) yra reikšmingesnės už specialistų žinias ir realius faktus, tiesiog demonstruojate savo nesugebėjimą atstovauti savo įsitikinimus argumentais. Kadangi, jūsų nusivylimui, argumentus vertinu, o tuščių blevyzgų -- ne, tai maloniai siūlau jums pyzdinti naxui. Sėkmės.

          Reply
          1. Anonymous

            Re: Karvė
            O aš vertinu argumentus. Gal pasakysi, kokios specialybės eksperto nuomonė čia galėtų būti pateikiama? Eksperto tos pačios tarybų sąjungos, kurioje, kaip pats pasakoji normalaus alaus nebuvo? Gal kokio mokslinio komunizmo ar mokslinio ateizmo mokslų daktaro?
            Šiaurinės Lietuvos srityje (Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Panevėžio, Kupiškio rajonuose) alaus tradicijos yra gilios ir gerokai senesnės nei Tarybų sąjunga (ar netgi alaus klestėjimo -- Brežnevo -- 1995 periodas :)), ir tai nesunku pagrįsti pavarčius Lietuvių literatūrą (kad ir mokyklos programoj esančią). Todėl te neplyšta tamstos bebriška šikna, bet mano nuomone alų vertinti gali tie, kas turi jo gaminimo ir vartojimo patirties. Būtent tokie žmonės ir galėtų vadintis ekspertais.
            Jei vietinė patirtis tau nieko nereiškia, tai galima pasidairyti ir po Europą ir jos šalių alaus tradiciją.
            Tu be abejo turi argumentų apgindi LTE nuomonę, tai norėtųsi juos išgirsti, nes be to, kad „vaikystėj tokio negėriau, nes nebuvo“ daugiau nieko neišgirdau. Tarybiniais metais ir dešros beveik nebuvo, tai gal LTE reikėtų parašyti, kad „dešra yra rožinė virta masę su mėsos prieskoniais, dar vadinama šlapianka“, nes gi daugimai kitokios nebuvo?

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Re: Karvė
              Miela Karve, LTE nuomonės ginti nereikia -- ji savaime apginta, taikant elementarų mokslinį patikimumo užtikrinimo procesą. Tai, kad tamsta nežinote, kaip šitas procesas veikia -- tai ne LTE, o tiktai tamstos nemokšiškumo bėda. Argumentai iš nemokšiškumo yra invalidūs pagal apibrėžimą, todėl nenagrinėtini. Kitaip tariant, šaltinio patikimumo kvescionavimas, remiantis savo nemokšiškumu -- neadekvatus. Atitinkamai -- atsakymo į jūsų pezalus nebus.
              Maloniai primenu tamstai, kad siunčiau jus naxui. Kadangi, kiek matau, sugrįžote, tai siunčiu jus dar kartą, tikiuosi, kad negrįšit.

              Reply
            2. rokiskis Post author

              Re: Karvė
              Beje, pastebėkim, kad likusi, su LTE nesusijusi jūsų pasisakymo dalis yra paremta jūsų pačio/pačios sukurtais išsigalvojimais ir kliedesiais, kuriuos tamsta turite įžūlumo man priskirti, todėl ta proga nesusilaikau ir dar kartą maloniai siunčiu jus naxui.

              Reply
  4. Anonymous

    Skirtum
    Kažkaip skaitau skaitau ir nesuprantu vis dėlto apie ką šis straipsnis? Gal Rokiškiui galvą nuo stipresnio iš vakaro skaudėjo ir iš to pykčio surietė šį straipsniucką? 🙂
    Man regis čia yra labai viskas paprasta: kokia paklausa tokia ir pasiūla. Žinoma, jeigu stipresnio alaus kaina būtų didesnė o silpnesnio mažesnė, tai silpnesnio alaus vartojimas padidėtų. Man asmeniškai alus tada skanus, kai ir alkoholio ir kitų ingredientų yra tiek kiek man patinka. O alaus aš geriu tiek, kad galėčiau nusipirkti ir pačio stipriausio, jeigu jo kaina įstatymiškai ir būtų padidinta… Kad ir drastiškai…

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Skirtum
      Manyti, kad paklausa nustato pasiūlą -- klaidinga. Tai ganėtinai lankstus procesas su stipriais grįžtamaisiais ryšiais. Tuo tarpu asmeninės insinuacijos čia neadekvačios ir neturi nieko bendra su argumentais.

      Reply
      1. Anonymous

        SkirTum
        Asmeninės insinuacijos buvo užuomina į straipsnį iškrentantį iš tavo (bent jau mano skaitytų) straipsnių konteksto.
        Straipsnyje nagrinėjama problematika man neaiški. Ar autorius nori sužinoti ar jis vienas tik nemato silpnesnių alaus rūšių parduotuvėse ar jis kelia klausimą kodėl nėra silpnesnių rūšių parduotuvėse????
        Mano nuomone šis straipsniukas, ar jo tokia versija turėjo pasibaigti suglamžytu gniužulu šiukšliadėžėje (žr. paveiksliuką savo blog’o home).
        Jeigu šiuo straipsniu buvo norima nagrinėti alkoholinių produktų įstatymą ir/arba jo privalumus/trūkumus, tai problematika visiškai neatskleista.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: SkirTum
          Mielas SkirTum, kadangi paprastai nesicackinu su tais, kas aiškina, apie ką man rašyti, o apie ką nerašyti ir kokios mano straipsnių temos ar išvis kontekstai, tai gal ir su tamsta nevertėtų čia aiškintis -- visgi šio blogo žanras reikalauja, kad tamsta būtumėt pasiųstas natūraliausiu būdu, kaip ėmęs kleidėti belenką. Visgi padarysiu išimtį.
          Pastebėkim, kad jūs darote labai paprastą klaidą: vietoj to, kad analizuoti tai, kas parašyta, jūs analizuojate kažkokias asmenines priežastis, dėl kurių kažkas parašyta, nors neturite apie tai jokios informacijos, išskyrus savo fantazijas, kuriomis pasiremiate, aiškindamas kažkokius briedus (apie kuriuos net spėjate pamiršti, kad tai briedai, paremti tamstos fantazijomis), bet užmiršdamas paprasčiausią dalyką: parašyta yra tai, kas parašyta, o kokios mintys šia tema kyla, apie ką verta diskutuoti, turint tokius duomenis?
          Visgi, kadangi patsai jūs bent keletą temų diskusijai (įstatymai, silpnų rūšių trūkumas, etc.) įvardinote pats, tai manau, kad kol kas pasiuntimas dar kiek per ankstyvas, tad siūlau būtent apie tai, kokios mintys ar klausimai kyla ir pakalbėt, vietoj to, kad ieškot sliekų svetimoj subinėj 🙂

          Reply
          1. Anonymous

            skirtum again
            „asmeninės priežastys“ buvo toks mano, jau matau, nevykęs jumoras. Nenorėjau itin stipriai kritikuoti bet susikritikavo kažkaip. Geriau panagrinėkime alkoholinius įstatymus bus kur kas įdomiau. Viski turi puikų talentą pataikyti į ta vietą, kuri kažkam būtinai užkliūna ;P

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Re: skirtum again
              Čia ne kritika, kritika būtų tuo atveju, jei pagal temą. O mane tiesiog biesina, kai prasideda ne į temą ir dar neįdomiai 😀
              O dėl alkoholinių įstatymų -- ar tamstai neužkliūna, kad akcizas degtinei berods yra mažesnis, nei cigaretėms? 🙂

              Reply
              1. Anonymous

                skirtum
                Matau kad biesina. Ne visada pataikau su savo jumoru, nors tamsta kiek gygtelėjęs. Čia turbūt labiau paveikę yra tie kiti (ne aš), katrie labai tamstą nervavo praeityje:) Man buvo smagu įsivaizduoti Rokikšį be sveikatos pykstantį ant stipraus alaus. Šis paradoksas mano vaizduotėje man sukėlė malonų juoko jausmą. Nors aš čia vėl ne į temą…
                Mane degtinė apskritai nervuoja kai taip papigiai. Kažkas sako, kad degtinė jiems skanu. P. protą. Kas ten gali būti skanaus??? Tai tiesiog būdas greitai apsisvaiginti. Čia vėl kraštutinė nuomonė ir turbūt vėl ne į temą.
                Į temą gal būt būtų pasvaičiojimas, jog toks mažas akcizas tai būdas suvaldyti „liaudį“. Degradavusią masę kur kas lengviau valdyti, t.y. pisti jiems protą, kuris ir taip jau supistas. Amerikos užkariautojų ir SSSR taktika.
                Grįžtant prie alaus: ar silpnesnis alus kaži būtų toks pats skanus? 😉

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Re: skirtum
                  Degtinė išties yra tiktai prisigėrimui, tad greičiausiai bet ką teigiantį priešingai, būtų galima iškart siųst. O dėl mažo akcizo -- pats manyčiau, kad tai vietinių degtindarių lobizmas. Beje, į tą pačią pusę buvo ir bandymai padidinti mokesčius alui -- tokiu atveju degtinės paklausa dar labiau išaugtų. Abejoju, ar tai tikslingas girdymas, nors, kita vertus, pažiūrėjus, kiek pasikeitė degtinės kainos santykis su atlyginimu nuo sovietinių laikų, matome, kad girdymas vyksta pilnais tempais -- degtinė dabar bene 10 kartų prieinamesnė.
                  O dėl alaus -- kiek atsimenu, tasai senų laikų silpnesnis ir būdavo skanesnis, bet gal tai ir dėl kitų priežasčių -- nuo to laiko technologija irgi nemažai pasikeitė. Bet kai šviesiame aluje 5 laipsniai, sakyčiau, kad alkoholis visgi jau pradeda jaustis savaime, kas skonio nelabai pagerina.

                  Reply
                  1. Anonymous

                    Re: skirtum
                    Teminio myto tema. Reikia iššniukštinėti visas prieinamas alaus platinimo įstaigas ir pripirkti visokiausio alaus pagal stiprumą. Imtyje turėtų būti silpniausi lietuviški + keletas užsienietiškų, tada stipresni (siūlyčiau +0,5 laipsnio). Ir daryti degustacijas. Tiesa galima tai daryti ir be myto tiesiog reiktų apsibrėžti tikslias taisykles -- koks alus kam ir tada supildyti „survėjų“ ir gal būt pasidaryti kažkokių išvadų.
                    Reiktų tik išdiskutuoti taisykles, kad rezultatai būtų „meaningful“.

                    Reply
  5. ekzon

    2 laipsniai -- tokie gėrimai Lietuvoje jau gira vadinami :).
    Švedijoje teko gerti, bet šiaip neskanus alus buvo, nesužavėjo…

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Taip, 2 laipsniai -- labai silpna, naminė gira kartais maždaug tiek siekia. Kita vertus, labai karštą dieną, jei plempi bokalą po bokalo, 5 laipsniai darosi smarkiai per daug, nes vietoj to, kad atsivėsintum, per kelias valandas išlakęs 10 bokalų, gali elementariai nusitašyti. Net ir 5 bokalai tokio stiprumo alaus per neilgą laiką -- tai jau šis tas.

      Reply
  6. popas

    „Šiuo atveju -- duomenys nesusiję su politika ar kitais sovietiniais iškreiptumais, tad reiktų labai rimtos argumentacijos, paremtos bent keliais tarpusavy nesusijusiais šaltiniais, bandant jos duomenis kvescionuoti.“ -- na kaip nesusiję 🙂 Kas galėtų paneigti, kad tarybiniais laikais, kovojant su girtavimu CK neišleido naujas normas? 😉
    Šiaip manau čia mados reikalas. Dabar madingi nefiltruoti/nepastarizuoti, o jie dažniausiai iš šiaurės LT, kur neva visada darydavo stipresnį alų, nors pvz Čižas daro 4,5.
    http://tikrasalus.lt/2010/07/24/stipriausias-alus-pasaulyje-voveres-viduje/

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Sovietmečiu alkoholio gamyba buvo didinama, ypač -- alaus. O dėl mados -- turiu įtarimą, kad tai gali būti susiję su tuo, kad stiprus alus turi paklausą specifiniuose sluoksniuose, todėl ilgainiui visa pasiūla po truputį persibalansuoja. Čia prieš kokius 15 metų prasidėjo.

      Reply
  7. grybukaras

    Stipru, odnako. Tam, kad sužinotum, kas yra alus, pasiskaitei enciklopediją ir padarei netikėtą sencacingą atradimą, kad alaus kaip ir nėra. Bent ant Lietuvos. O mes, durneliai, galvojom, kad ir be enciklopedijos alų pažįstam… Kur tau. Siūlyčiau pasiskaityt ten pat, kas yra vanduo, o paskui išsitirt krano vandenį ar kokią mineralkę laboratorijoj. Paaiškės, kad ir enciklopedinio vandens ant Lietuvo beveik nėra, vien kažkokių metalų mineralų tirpalai.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Aiškinimas nepagrįstas. Paskutiniu metu pastebiu prastą tendenciją, kad tu imi vietoje argumentų apsiriboti pigiomis blevyzgomis. Kitą kartą sugalvok kažką protingesnio, nei dabartinis trystelėjimas. Sėkmės valinant naxui.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *