Buhalterijos pagrindai: Aušros Maldeikienės uždavinys apie vaikų darželį

Ponia Aušra Maldeikienė ėmėsi darbo – šluoja Vilniaus savivaldybės didelius ir mažus fokusus, kurių prisikaupė per krūvą ankstesnių metų. Kol kas viskas atrodo kaip neišgrėbiamos Augėjo arklidės, o pati ponia Maldeikienė – pasiryžusi tapti Herakliu, kuris viską ištaškys. Tikiuosi, kad jai pasiseks, nes ji kieta.

Kai Kartais per TV kokia nors blondin4 ima pasakoti, kaip pingvinai vagia pinigus iš vaikų darželių, nes Landsbergis sugriovė kolūkį "Auksinė varpa", todėl badauja Pasvalio vaikai, vadinasi kad pavogė 2100*6*390*12*5*3,4=1000000000!!! Milijardą litų!!! Much logic, very serious, so hard.

Kai Kartais per TV kokia nors blondinė ima pasakoti, kaip pingvinai vagia pinigus iš vaikų darželių, nes Landsbergis sugriovė kolūkį „Auksinė varpa“, todėl badauja Pasvalio vaikai, vadinasi kad pavogė 2100*6*390*12*5*3,4=1000000000!!! Milijardą litų!!! Much logic, very serious, so hard. Sveiki atvykę į balansų apskaitos pragarą.

Na, bet aš ne apie tai. Aš tiesiog paskaitau Maldeikienės blogą, tai vat viename straipsnyje, kur apie vaikų darželius ir patalpų pernuomavimą radau skaičių ir prisiminiau vieną seną paprastą uždavinį, kurį aš kažkada skelbiau savo bloge ir kurio beveik niekas nesugebėjo išspręsti, kad ir koks jis buvo elementarus. Netgi kai kurie profesionalūs buhalteriai tada kibo ir darė fantastinius skaičiavimus, gaudami ne tai kad kosmosus, bet išvis skraidančias lėkštes. Žodžiu, tąsyk prireikė atskiro straipsnio balansų apskaitos pagrindų išaiškinimams.

Žodžiu, aš supratau, dėl ko visas bardakas dėl visų tų darželių ir pernuomavimų. Čia gaunasi tiesiog uždavinys apie vaikų darželį, labai paprastas. Ir matyt panašiai daugeliui nesuprantamas. O kadangi man ponia Aušra Maldeikienė patinka, ir jau esu rašęs ir apie Maldeikienės problemą, ir uždavinys kilo, beskaitant, jos skaičius, tai vat ir šitą uždavinį pavadinsiu jos vardu. Tiesiog kad taip būtų gražiau, nes taip nusprendžiau ir galiu sau tai leisti. Nes kokios nors blondinės vardu tai nevadinsiu šito dalyko, nes nenusipelnė.

BTW, aš čia nesigilinu į faktinę situaciją, o tik skaičiuoju, tad skaičiai paimti iš to pat Aušros Maldeikienės blogo plius iš kažkur girdėtas skaičius apie 6 vaikus, plius iš vieno puslapio, kur kainos yra.

Taigi, uždavinys: yra patalpos, kurias neįgaliųjų asociacija gauna faktiškai už dyką (sakykim, už nulį), kad į įprastą aplinką galėtų integruoti Dauno sindromu sergančius vaikus. Tas už dyką gautas patalpas asociacija išnuomoja vaikų darželiui už 2100 eur/mėn., šitaip sau gaudama ir aplinką integracijai. Rezultate gaunasi, kad vaikų darželyje yra ugdomi 6 neįgalūs vaikai, kurių ugdymą apmoka asociacija, po 350 eur/mėn.. Taip pat vaikų darželyje ugdoma dar 60 vaikų, kuriems vienos vietos kaina yra 390 eur/mėn.. Klausimas: kiek pinigų iš valstybės pagrobė vaikų darželis?

Paskaičiuokim, o tada pažiūrėkim atsakymą, kam jis nėra akivaizdus. Prašom man į blogo komentarus rašyti, kas jums gavosi, kokie likučiai pas valstybę, pas asociaciją ir pas darželį. Pasižiūrėsim.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook199Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

82 thoughts on “Buhalterijos pagrindai: Aušros Maldeikienės uždavinys apie vaikų darželį

  1. Ignitron

    6 x 350=2100 eurų. Kitaip sakant, asociacijos ir Landsbergienės darželio pinigų mainai susiprastina į tai, kad Landsbergienės darželis gauna patalpas už dyką su sąlyga, kad priims pas save 6 invalidus.

    O Landsbergienė iš sveikų vaikų uždirba 60x390 = 23400 eurų. Tai nėra vagystė iš valstybės, ar ne?

    Reply
    1. Ignitron

      Tai išvada mano yra tokia, kad iš valstybės nieko nepavogė: valstybė sumokėjo už 6 vaikų su Dauno liga integraciją, neimdama nuomos už patalapas.

      Reply
      1. As

        Tik yra žmonių, kuriems kažkieno uždirbti (ir jų neatimti) pinigai yra nuostolis jiems. 🙂 Baisu, baisu, kažkas „pasipelnė“.

        Reply
  2. Kristina

    280800 gauna už tuos 60 vaikų, o nuoma dengia neįgaliųjų vaikų integraciją (2100*12=25200)-(6*12*350=25200)

    Reply
  3. Piktuolis

    Pagal duotas sąlygas -- nieko, balansas ant nuliaus. Kitaip sakant darželis gauna patalpas mainais į integravimo paslaugą.

    Betgi skandalo esmė ne tame -- tie iš L raidės kolūkius griauna!

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Uhhh, čia net ne iš karto supratau. Bet jo, jei darome prielaidą, kad neįgaliems vaikams padaryta nuolaida, kurios lygis atitinka nulinį pelningumą, o patalpos yra finansuojamos pagal normalų lygį, tai išties čia gana adekvačiai ekstrapoliuojasi pagal tokius skaičius -- galutinis darželio likutis gaunasi apie 300 pliuso. Kas šiaip jau gana panašu į realybę panašaus masto įstaigoms. Ir jei tą pliusą pavadinsim kokiomis nors menamai valstybės negautomis pajamomis, kurios menamai turėjo nueiti į valstybės kišenę, tai taip ir gausis. Nors šiaip tai labai jau čia fantasmagoriškai viskas, visiškai užribinė biurokratinė logika kažkokia.

      Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Čia darželio suteiktų nulaidų kaina. Valstybė už ją kaip ir nieko neįsipareigoja, taigi, teisinio pagrindo ją priskirti kaip ir nėra. Čia tiesiog darželio likutis, lyginant su veikla prie tiek pat vaikų, bet be integracijos.

      Reply
  4. kęstutis Masiulis

    svarbu ne kiek pinigų pavogė, bet kad tas darželis turi netinkamą vadovę.

    Reply
  5. entdx

    Čia kad nelabai suskaičiuosi nepriėmęs papildomų prielaidų.

    Taigi valstybė duoda patalpas už 2100€ nemokamai.
    Asocijacija konvertuoja patalpas į 2100€ pernuomuodamos.
    Asocijacija konvertuoja patalpas 2100€ į vaikų mokymą.

    Rezultate: savivaldybė sumokėjo 2100€ už Dauno sindroma turinčių 6 vaikų mokymą privačiam darželiui.
    Jei priimsime, kad už vaiko mokymą tiesiogiai imtų nuomojamose darželio patalpuose, gautųsi tam pačiam tikslui sutaupyta 240€ (6*(390-350)).
    T.y. Rezultate 6 vaikai gauna 2100€ kainuojančią integraciją, užuot turėję integraciją už 2340€

    Reply
    1. Paulius Žuvyčius

      O jeigu skaičiuoti darbingus tėvus vaiko ir naujas darbo vietas ir įgaunamą patirtį pedagogų realybėje ir dar daug kitų dalykų?

      Reply
      1. entdx

        -240€ turėjau galvoje.
        Čia buhalterinis uždavinys, kaip suprantu ir papildomų faktorių neskaičiuojam.

        Tokių faktorių galima prigalvoti į abi puses, priėmus visokių neaiškių prielaidų pvz. kad savivaldybė galėtų teikti tokias pačias paslaugas tuose patalpose ir užsidirbti visą sumą(už 60), priglausti už savikainą tuos 6, tada sakytume, kad savivaldybė neteko pelno kurį gautų už 60 vaikų (atsirastų papildomų išlaidų). Tokiam scenarijuje apsimeskime kad 350 savikaina o 40 yra pelnas. Tada privatus darželis „pavogė“ (60*40) €-2100€=300€. Bet reikia rimtų prielaidų.

        Reply
  6. Pelėda kamine

    Aš dar norėčiau paildyti uždavinį keliais variantais. Kiek pinigų valstybė prarastų jei a) būtų priimti 9 neįgalūs vaikai, b) 1 neįgalus vaikas c) nulis neįgalių vaikų.

    Reply
  7. giedrius

    Šiaip čia lokalaus min max ieškojimas vietoje globalaus. Bet žinoma, dar galima kabinėtis ir klausti ar nuo tų 2100 sumokamas PėVėeM ir tai įskaičiuoti į žalą.

    Reply
  8. Do

    o kaip su savivaldybes 100 euru kompensavimu vaikui lankanciam privatu darzeli, ar ivertinote?

    Reply
  9. Vytax

    Man tai keista, kad Dauno sidromu sergančio vaiko išlaikymas darželyje kainuoja pigiau nei sveiko vaiko.

    Reply
  10. Darius

    Čia tiesiog negautos pajamos. Jūsų savivaldybei reiktų keisti nuomos sutartis, kuriose būtų įtraukta, kad negalima pernomuot tretiesiems asmenims be Tarybos pritarimo. Laisvai tas patalpas galejo nuomot Vilniaus savivaldybė kiekvienam norinčiam, pasiūliusiam didžiausią kainą.

    Reply
  11. bg

    Man problematiškai atrodo tokių „mazgų rišimas“. Logiškiausia, mano nuomone, būtų, jei savivaldybė nuomotų patalpas tiesiogiai, ir gautų už tai pajamas. Iš padidėjusių pajamų finansuotų neįgaliųjų asociaciją.

    Reply
    1. gvidas

      Pilnai pritariu „bg“.
      Austėjai patalpas realiai kainuoja 0 EUR/mėn. Ji moka nuoma, bet už tai ji paima 6 vaikus = mainai. Bei gali paimti daugiau vaikų, jei tik nori daugiau uždirbti.
      O valstybė nuomoja turtą, kuris generuoja 23400 EUR pajamų. Jei valstybė nori gauti daugiau už nuomą, turi „išskaidrinti“ turto valdymo procesą -- turtas turi būti nuomuojamas visiems, įskaitant ir neįgaliųjų asociaciją. Iš nuomos pajamų tada remiama ta pati asociacija. O nuomos kaina nustatoma kad ir pagal norimą ROI.

      O balansų skaičiavime trūksta nuomuojamo turto vartės -- t.y. kokį ROI sugeneruoja valstybė už darželį, jei gauna 2100 EUR nuomą? ROI jau galima lyginti su rinkos duomenimis. O Austėjai gręsia Rubikono reputacija, nes šitas sandoris yra makliavonė, nors ir vaikams naudinga makliavonė.

      Reply
      1. Rokiškis Rabinovičius Post author

        Valstybė suteikia subsidijas neįgaliems vaikams. Vat ir visa makliavonė. Turto grąža -- 2100 eur/mėn., nuo vertės tai nepriklauso (RoI čia visiškai ne prie ko), o dėl daugiau pajamų -- aš abejoju, ar atsiradus tarpininkui (valstybei) tarp užsakovo (asociacijos) ir nuomotojo, skaidrumas ar pelningumas galėtų padidėti.

        Čia tiesiog įsivaizduokite, kad jūs turite vištą, kurią norite parduoti. O pas jus ateina tarpininkas, ir dar tokio, atsiprašant, lygio, kaip valstybė. Ir tada tas tarpininkas parduoda vištą, ir uždirbtus pinigus jums esą atiduoda. Tikrai norėtumėte?

        Aš jums galiu pasakyti, kas gautųsi su tokiu „finansavimu“: ir asociacija pinigų negautų, ir to turto išnuomoti nesugebėtų. Vingio parko estrada, kaip sako vienas gandas, krūvą metų yra nuomojama už kelis šimtus eurų per mėnesį. Žodžiu, get real.

        Reply
        1. gvidas

          http://toc.brigin.lt/dilemma-solver-lt.php?kr=ee480d949e0279c05dc4a7e34add5cc6
          Konfliktas išlieka, kol valstybės turtas nėra efektyviai valdomas.
          Austėjos pasiūlymas nėra WIN-WIN -- tik dalis DS vaikų gauna paslaugą. O turto valdymas išlieka neefektyvus, nes nėra parametrų kaip tą įvertinti. ROI tai tik standartinis to matas.
          Ir kadangi čia nėra win-win, tai iš karto kyla įtarimas, kad užsukta maklė turtui nusavinti. Valstybė yra blogas šeimininkas, bet ir kiti šeimininkai ne ką geresni, jei negali to pamatuoti.

          Reply
          1. Rokiškis Rabinovičius Post author

            Liuks, kad analizuojate. Pastebėjimai:
            1. Dilemos šakys/sprendimas negali sutapti su vienos iš šakų elementais, nes tai reiškia ne dilemos sprendimą, o vienos šakos pasirinkimą, atmetant kitą šaką. Šiuo atveju tai reikštų, kad atmetama šaka, kur DS vaikams suteikiama pagalba, o tai vargu ar prasmingas variantas.
            2. Visi elementai turi būti atomariniai, t.y., sudėtiniai sakiniai jau turi būti skaidomi per skirtingus elementus. Pvz., „turime daryti X, kad būtų Y“ ar „yra X, nes yra Y“ sakiniai turi būti pildomi per du langelius, nes abiem atvejais esantis skirtukas („kad“, „nes“ ir pan.) reiškia rodykles tarp langelių.
            3. Prielaida, kad patalpų nenuomojimas yra reikalingas efektyviam turto valdymui -- labai keista, nematau, kaip tai siejasi. Sakyčiau, tai šiek tiek prieštarauja sveikam protui.

            Per kur tas atvejis nėra win-win -- irgi nematau. Win-win banaliai reiškia, kad laimi abidvi pusės. Čia paprastai žiūrėkit, kiekybiškai: yra tarkim N vaikų, yra n/N vaikų, kurie gauna paslaugą. Jei nėra paslaugos, 0 vaikų gauna paslaugą. T.y., n/N yra > 0. Kitaip tariant, win-win matosi elementariai: vaikai gauna paslaugą, o darželis -- galimybę dirbti. T.y., kad win-win yra (abi pusės kažką laimi) -- tai jau toks akivaizdus dalykas, kad akivaizdžiau negali nei būti. Win-win nebūtų tuo atveju, jei viena pusė atsiduria minuse, t.y., kažką praranda, lyginant su situacija, kuri buvo iki tol, kol buvo susitarimas. Kaip pvz., darželiui persikėlus į kitas patalpas, asociacija prarastų pajamas ir atitinkamai, jai būtų minusas -- vat čia jau nebūtų to win-win.

            Dėl RoI -- pati turto vertė nenustato jo nuomos kainų. Kaip pvz., galite turėti kioską, kuris kainuoja 10k ir analogišką kioską, kuris kainuoja 15k. Nepaisant to, kioskas už 10k gali duoti 2k/mėn pajamų, o kioskas už 15k -- 1k/mėn pajamų. Ir tai objektyviai gali būti. Kartu tai nereiškia, kad vienas ar kitas kioskas pastatyti blogai ar su jais primakliavota -- atsiperka abudu, bet brangesnis kioskas gal buvo įrengiamas sudėtingesnėmis sąlygomis, etc., bet RoI lygis apie teisingumą ar reikalingumą čia tiesiog visiškai nieko nesako. Kaip pvz., vienas kioskas stovi prie didelio pirkėjų srauto, kitas prie mažo, bet jei bus tik vienas kioskas, tai ir pajamos bus tik iš vieno kiosko. Atitinkamai, su abiem viskas ok, nors RoI skirtumas -- ištisi trys kartai.

            Imant patalpas senuose pastatuose, RoI išvis tampa gan beprasmiu skaičiumi, nes ne tik turime investicijos nepalyginamumą, bet ir išvis to investicinio komponento objektyviai nėra -- pastatas tiesiog yra balanse, 100 metų stovi, o jo objektyvi vertė tenusakoma tuo, kiek iš jo pajamų-išlaidų galima gauti. Visi kiti skaičiai skaičiavimui tiesiog nereikalingi.

            Reply
            1. gvidas

              Patobulinau konfliktą http://toc.brigin.lt/dilemma-solver-lt.php?kr=050cc168059ee0929c670a20f286b84c. Rokiški jūs teisus, Austėja čia pasiūlė win-win. Ir ROI irgi yra per daug fiktyvus -- my bad. O žodį „atomarinis“ teko išsiversti.
              Skaitytojų reakcija yra gan stipriai vieninga -- vis tiek kažkas negerai su šituo win-win. Mano nuojauta nuojauta sako, kad sprendime yra paslėptų galų: O jei Austėja išmes DS vaikus ir „nuprichvatizuos“ patalpas? Arba padidins integracijos kainą 6x? O jei vyriausybė nubrauks lėšas integracijai? Pagal Goldratt išmintį, panašu, kad neatsakyta į neigiamą šaką. Iš balanso lygties sunku matyti, kad čia yra ilgalaikiai geras sprendimas. Matyt, dar reikia turto ir įsipareigojimų -- kiek metų integruos, ir kiek metų asociacija bus finansuojama, kad pamatyti win-win esmę.

              Offtopic -- win-win -- tai standartinė korupcijoj naudojama frazė. Tad terminą reikia tobulinti.

              Reply
              1. Rokiškis Rabinovičius Post author

                Žiūrėkit, su ta dilema pas jus visvien lieka ta pati problema. Iš to, kad reikia efektyviai valdyti valstybės pinigus, niekaip neseka kad nenuomoti patalpų. Nėra prasminio ryšio tarp to.

                Kitas dalykas, kad tasai efektyviai valdyti valstybės pinigus -- irgi savaime nėra sąlyga tam, kad padėti ugdyti DS vaikus. Efektyvus pinigų valdymas gali visai nereikšti DS vaikų ugdymo, kaip ir DS vaikų ugdymui nereikalingas efektyvus valdymas. T.y., pati ta šaka išties nevalidi.

                Realiai čia nėra dilemos su lėšų efektyvumu. Konfliktas tarp „nuomoti“ ir „nenuomoti“ atsiranda ne dėl lėšų efektyvumo, o dėl kitų priežasčių, kurios išties ir su DS nesusijusios. O lėšų efektyvumas tampa tiesiog pridengiančiu diskursu realioms konflikto priežastims.

                O kas dėl skaitytojų reakcijos -- ji vieninga tik tuo, kad balansas ok.

                Kitos kalbos, apie kokias prichvatizacijas ar dar kažką -- nu atleiskit, tai labai nekas -- nuoma ten, kokios dar prichvatizacijos. Ir kainų padidinimai -- nu irgi, žinot, nu per kur? O jei valstybė nubrauks lėšas integracijai -- nu tai valstybė tai nubrauks.

                Galų gale, dėl „win-win“ -- taip, yra ir tas korupcinis žargonas. Bet šiaip, Goldratt ir ToC atveju, tai tiesiog terminas, kuris reiškia, kad abi pusės turi laimėti, o ne viena kitą padrožti.

                Reply
      2. Tigriukas

        Turtas negeneruoja 23400 EUR pajamų -- pajamas generuoja veikla, kuri su turto verte nėra susijusi. Tame pačiame turte galima generuoti tiek 2340 EUR (jei tai bus kebabinė), tiek ir 2 340 000 EUR, jei tai bus bankas.

        Reply
  12. Stefa

    Wow, koks primityvus skaičiavimas. O jei to vaiko su DS daugiau nepriima NIEKAS??? Tai kokia būtų faktiška integravimo kaina? Ogi artėjanti į begalybę. Taip kad atsiperka su kaupu.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Taip, kaina realiai neįperkama. Kiek tenka girdėti, tai į įprastas grupes kituose darželiuose išvis nepriima tokių vaikų, o jei į specialias grupes -- tai vietoje integracijos gaunasi priešingybė, kur ne integracija, o kaip tik atskyrimas nuo visuomenės. Matyt vienintelis Vaikystės sodas laikosi nuostatos, kad ir tokius vaikus priimti, ir kad kitiems vaikams kaip tik gaunasi gera patirtis ir mokymasis bendrauti su kitokiais žmonėmis, jiems padėti ir juos priimti.

      Reply
  13. Baby face

    O kokia darzelio nuomos rinkos kaina ? Jei tai tikrai 2100 eur tai nieko nepavoge. Jei sandoris ne rinkos kainomis, tai skirtuma tarp rinkos ir faktines kainos

    Reply
  14. El. Voverė

    Viešoji nuomonė nėra susijusi su logika, teisybe ir faktais. Tai daugiau emocinis fonas.
    Tikrai nepavogė, bet iššono daugeliui atrodo atvirkščiai ir logiška čia tėra savęs raminimas.
    Situacija buvo blogai valdoma ir tai vėl kiš koją, kol galiausiai visa tai sužlugdys perspektyvaus dešiniojo politiko karjerą. Taip tikrai bus, jei nebus padarytos išvados.
    Man tai verkti norisi, nes raminant save problema tik gilės ir visada bus „achilo kulnas“ kurį puls kas nori. Čia juk tęsinys „landzbergis sugriovė kolūkius“ po 25 metų….

    Reply
  15. Adomas

    Jeigu imam bukai buhalteriškai tik duotas sąlygas, tai 0, t.y. barteris tarp darželio ir savivaldybės per asociaciją. Jei jau imam plačiau ir realiomis sąlygomis, tai daugumoj atvejų savivaldybės turimos belenkokios patalpos būna tiiesiog netinkamos iš karto nuomoti už rinkos kainą. T.y. apleistos, netinkamos daugeliui specializuotų veiklų (pvz. darželiui) ir pan. ir dar plius savyvaldybė patiria fiksuotus kaštus (šildymas/apsauga) plius neturi pinigų toms patalpoms paversti tinkamomis. Kad būtų galima nuomoti už normalią kainą. NT rinkoje taip ir būna arba savininkas įrengia savo lėšomis, bet ima aukštesnę nuomos kainą, arba įrengia nuomininkas, bet moka mažesnę kainą ir svarstyklės labai priklauso nuo pirminės patalpų būklės. Ką p. Austėja ir rašo, kad OK gauni patalpas atseit labai maža kaina, bet sukiši į jų remontą ir pritaikymą tiek, kad mažai nepasirodo. O pagerinimai, nutrūkus nuomos sutarčiai liks savininkui, t.y. savivaldybei. Tik kad daugeliui dolbajobų pelninga veikla ar jos siekis yra blogis iš viso, nes blogis, nes pelninga. O dabar gauname kad 6 neįgalūs vaikai gavo aukštos kokybės paslaugas, atsirado pelningas verslas, įdarbinti auklėtojai, atsilaisvino daug vietų valstybiniuose darželiuose, galų gale neliko šūdinos būklės pastato mieste ir savivaldybei nereikia mokėti už nenaudojamo pastato išlaikymą. Tai nebent darželis galėtų daugiau neįgalių vaikų priimt, jeigu skaičiai ir pajėgumai dar leidžia.

    Reply
  16. Vaidas

    Kelios pastabos is sono:

    1. Nuo ligos pasveikstama arba mirstama, o Dauno sindromas yra genetines mutacijos sukelta permanentine busena, todel sakyti, „serga DS“ nera tikslu.

    2. Buhalteriniuose skaiciavimuose, zinoma, nera iskaiciuota tas teigiamas emocinis kruvis, kuomet vaikai su DS auga ir tobuleja vienoje aplinkoje su sveikais vaikais. Nuo to benefitina absoliuciai visi: vaikas su DS, nes mato kaip elgiasi sveiki vaikai, taigi keiciasi ir jo vystymosi tempas; aukletojai, nes tiesiog padideja ju pedagogine patirtis dirbti ivairiose situacijoje, kitaip tariant „praplatina savo horizonta“ ir, kaip gal jums, keistai beskambetu, bet tai labai i nauda sveikiems vaikams, kadangi nuo pat mazumes, jie pamato, kad yra ir kiti vaikai, kurie kitaip kalba, kitaip masto ir ismoksta labai lengvai tai priimt. Todel uzauge, kitaip atrodancio (neigalaus, kitos spalvos, kitos pakraipos), nebijos, nebulins, priims toki, koks yra.

    Mano neigalus vaikas ejo i pagrindini darzeli ir dabar eina i pagrindine pradine mokykla su visais vaikais. Nuosidziai tikiuosi, kad tai kazkada ateis ir i Lietuva.

    Didziule pagarba p. Landsbergienei

    Reply
  17. Rasa Žemaitė

    nebuhalterinis klausimas -- po visų skaičiavimų ir įrodymų, kad pastatų nuoma dengia ugdymo kaštus ir verslas nesipelno beigi žinant koks apgailėtinas negalios vaikų integracijos į ugdymo įstaigas lygis, kyla tik vienas klausimas -- o koks konkursas buvo patekti į TOKĮ darželį su nemokamomis vietomis negalios vaikams? -- t.y. kieno vaikai yra tie laimingieji, kurie gavo tas 6 vietas?

    Jei viskas vyktų be visokių burtų, tai akivaizdu -- būtų imami vaikai iš centralizuotos eilės savivaldybėje (ne visiškai skaidru, bet bent jau šiokia tokia tikimybė ir galimybė kiekvienam šį sindromą turinčiam vaikui). Deja, bet po pernuomavimo kliurkų, greičiausia, protegavimas akivaizdus. Tai kuo gi patekę į šitą darželį ir iš valstybės lėšų (t.y. negautų pajamų) finansuojami vaikai yra geresni už kitus?

    P.S.: kaip jau minėjau kažkada, manau, kad savivaldybė turi teisę ir pareigą įpareigoti verslą, pretenduojantį į bet kokį valstybinį finansavimą, ne tik garantuoti paslaugos kokybę, pagrįstą (gal net reguliuojamą) kainą, bet ir papildomas paslaugas -- kad ir vienas vaikas su negalia grupėje verslo sąskaita 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Visų pirma, jei eilė iš savivaldybės su konkursais -- tai apie tai, kur eis vaikas, sprendžia ne vaiko tėvai, o savivaldybė su savo konkursais. Norėtumėte, kad savivaldybė už jus nustatinėtų sąlygas ir konkursus, kur ir kaip jūsų vaikas į kokį darželį eis? O gal pripažinkim, kad tiesiog situacija su valstybiniais darželiais yra tokia bloga ir nenormali, kad valstybė atima iš tėvų ne tik galimybes leisti vaikus į darželius, bet ir išvis galimybes ką nors pasirinkti. Aš jau nekalbu apie kokius nors konkursus, kurie visi pagal mažiausią kainą. Jūs žinote, ką reiškia, kai esminė sąlyga vaiko ugdymui -- tai mažiausia kaina?

      O antra, ar jei jūs čia kur nors matote valstybinį finansavimą verslui, tai duokite man skaičių kažkokį ir skaičiavimą, kaip tas skaičius atsiranda, kad suprasčiau, kas ir kaip. Nes kol kas maksimumas, ką kam nors pavyko išspausti -- tai kažkokiu būdu atsirandantys 300 eurų pelno, kurį darželis gauna iš kitų 60 vaikų (iš visų bendroje sumoje), už kurių vietas sumoka tėvai, o ne valstybė. T.y., net ir tie 300 yra tai, ką valstybė esą gautų, jei darželis valstybei priklausytų ir kartu veiktų taip, kaip dabar.

      Reply
    2. Rokiškis Rabinovičius Post author

      O šiaip, aš manau, kad valstybė turėtų neužsiimdinėti reguliavimais kažkokiais, o tiesiog kiekvienam sutrikimą turinčiam vaikui tiesiog duoti stipendiją, kuri būtų pakankama darželiui, o paskui ir mokyklai. Vat ir išsispręstų viskas. Verslas tuo tarpu sumoka mokesčius, o iš jų ir gaunasi tas finansavimas, ir nieko ten papildomai reguliuoti nereikia. Kaip ir nereikia finansuoti jokio verslo.

      BTW, esamas modelis kažkuo ir gaunasi artimas: valstybė, kad ir patalpų pavidalu, davė kažkokiam kiekiui vaikų finansavimą. Tas finansavimas ir buvo panaudotas vaikams. Klausimas, kuris čia kyla, turėtų būti ne apie tai, kodėl kažkurie gavo, nes tokiu atveju padaroma prielaida, kad taip ir turi būti, kad kažkurie finansavimo negavo. Manau, kad išties finansavimą turėtų gauti visi.

      Klausimas turi būti apie tai, kodėl valstybė nedavė finansavimo visiems vaikams, o sugebėjo duoti finansavimą tiktai daliai iš tų, kam finansavimo kritiškai reikia.

      Reply
  18. Saulėje džiovintas muchamoras

    O jei keltume klausimą, kam tai naudinga?

    1. Vaikams su papildomomis chromosomomis, vaikams stokojantiems papild. chromosomų -- vadinasi yra rinka ir yra paklausa.
    2. Landsbergienei? Akivaizdu, kitaip veiktų kažką kitą.
    3. Savivaldybei ir viešajam interesui? Ne taip akivaizdu. Gal pigiau būtų už tuos vaikus skirti kompensaciją privačiame darželyje, kuris teikia specializuotas paslaugas iš pelno gaunamo patalpų nuomą? Dabar, panašu, kad mokesčių mokėtojai moka ir už vaikus, ir subsidijuoja patalpas. Ne balanse esmė, o etikoje bei tame, kieno interesams tenkinti naudojamos viešosios gėrybės/ viešasis turtas? Viešajam interesui ar vieno privataus asmens interesui? Nulinis balansas nėra siekiamybė. Nepanašu, kad Landsberginis balansas yra 0.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Sakykite, ar galite paskaičiuoti, kokiu būdu ten balansas nepanašus į nulį? Ir kokiu būdu ne balanse esmė, jei kaip tik būtent balansas ir rodo, kas už ką moka ir kiek ką kas subsidijuoja ir kur kieno interesai ką gauna?

      O gal jūs galvojate, kad čia pas mane praeis pasakojimai iš serijos „nesvarbu, kad 2+2=4, esmė ta kad skaičiai yra magija, satanizmas, tai žmonių naikinimas ir prakeikta valdžia, kuri purškia chemtreilus„?

      Reply
  19. audrius

    nepasakokite pasakų, kad tie vaikučiai, kurie serga Dauno sindromu nemoka. Kiek žinau, jie taip pat moka (ne visi, bet tie kurie ne „blatiniai“, tie moka). Yra žinoma, kad dabar visa tai gesinama atbuline data, bet pasikapsčius, manau, tai išaiškės.

    Reply
  20. p. Zuikis

    Pripažįstu, kad p. Austėja daro labai daug gerų darbų, gal net ir stebuklų. Taip pat ir su šiuo darželiu. Bet. Man regis, šiuo atveju kertasi verslo ir visuomenės interesai. Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija gauna lengvatinėmis sąlygomis vilniečiams (mums) priklausančias patalpas. Patalpų (arba už jų nuomą gaunamų pajamų, jei tai neprieštarauja įstatymams) paskirtis – žmonių su DS sindromu integracija. Dabar gi pasinaudojus tuo turtu 6 (šešiems) vaikams su DS pasiseka patekti į prestižinę, neabejoju, tikrai gerą, ugdymo įstaigą, į kurią retas vilnietis gali leisti savo vaikus. Kaip p. Austėja savo straipsnelyje 15 min.lt rašė, ji kilniai leido pačiai Asosciacijai atrinkti tuos vaikus. O kitų neatrinkti. Aišku, čia jau įdomūs darosi ir atrankos kriterijai, bet tai kita tema. Tuo pačiu geroji ugdymo įstaiga šalia moko dar 60 vaikų, uždirba pinigus savininkams ir gal net yra pelninga. Klausimas, ar tų pačių patalpų ar, tarkim, tų 2100 € Asociacija negalėtų panaudoti efektyviau? Kodėl tik 6 vaikai „pakišti“ po nuomos mokesčiu, gal kita ugdymo įstaiga už tokius pinigus apsiimtų dirbti su 30? Ar tikrai tikslinga pasirinkti vieną brangiausių privačių ugdymo įstaigų partneriu? Kokie kriterijai tokio pasirinkimo (primenu, asociacija tam naudojasi jūsų turtu)?

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Tai sakykit, o tai kaip jūs įsivaizduojate vaikų su DS integraciją? Gal būt juos integruojant darželyje, kur būtų vien vaikai su DS ir jokių vaikų be DS? Arba pusė vaikų tokie, pusė kitokie? Pats kainos lygis, kurį įvardinate kaip pavyzdį (30 vietoje 6, t.y., 50 eur) -- nelabai įtikėtinas net ir šiaip vaikams, aš jau nekalbu apie tai, kad vaikus su DS kiti darželiai išvis atsisako priimti.

      O dėl to, kaip jūs sakote, kad (cituoju) „geroji ugdymo įstaiga šalia moko dar 60 vaikų, uždirba pinigus savininkams ir gal net yra pelninga“ -- čia, žinote, yra visiškas WTF. Gal jūs parduotuvėje piktinatės, kad ten prekės už pinigus ir parduotuvė gal netgi pelninga? Ir gal jūsų kaimynas, kuris iš valstybės gauna pensiją, negalėtų efektyviau panaudoti savo pinigų, pirkdamas prekes parduotuvėje? Primenu, kaimynas naudojasi pensija, gaunama iš jūsų sumokėtų mokesčių.

      Pzpzpz.

      Reply
      1. p. Zuikis

        Atsiprašau, kad netyčia patrolinau, po „…gal net yra pelninga“ norėjau užkabint ironišką smailą, bet pamaniau, kad sarkazmas ir taip akivaizdus. Visgi, lieka klausimas, ar tų patalpų / pinigų negalima panaudoti efektyviau? Nes dabar atrodo, kad p. Austėja susimažina darželio pastoviuosius kaštus, už tai priimdama kelis vaikus, už kažkokią tai kainą. Panašią į rinkos. Na, o jei būtų galima paskaičiuoti tokių vaikų ugdymo kaštus (kad ir tame pačiame Sodelyje), gal jų galėtų būti keliais daugiau? Sutinku, ne 30, čia šiaip pavyzdinis skaičius.
        Apie mūsų kaimyną pensininką – pamąsčiau, tikrai geras pavyzdys. Išties, koks kieno reikalas, kaip jis leis savo pensiją. Bet jei jis kiekvieną savaitgalį skraidys prekintis, tarkime, į Harrods (ko iš tiesų jam linkėčiau), minčių gali kiti įvairių.
        Bile kokiu atveju, manau, kad, jei esi viešas asmuo, turėti verslo reikalų su valstybinėmis įstaigomis/valstybiniu turtu, jei ir apsimoka yra labai slidu, nes norinčių pasikapstyti daugėja geometriškai.

        Reply
  21. D

    Ok. Visi kalba apie pinigus ir nei vienas apie integracija. Kiek nespecializuotu valstybiniu darzeliu turi 10 proc vaiku su negalia? Nebesvarbu jau, uz pinigus ar ne. Ds tevai MOKA privaciam darzeliui nes valstybiniai… na patys zinote. Kaip paprastas mokyklinis vaikas vystosi labiau -- su pazangiais ar atsilikusiais? Cia irgi tas. Tikriausiai valstybe dar ir gauna is Es pinigu „integracijai“..

    Gaunasi, kad privatus atlieka valstybes funkcija kasdien. Ivesdamas Ds i normaliu vaiku gyvenima. Ir nekuria orkestreliu is Ds vaiku, o tiesiog pratina augti su normalias, elgtis kaip normalus, kopijuoti normalius. Kurie tevai noretu, kas ju vaikas augtu specializuotame valstybiniame? Todel ir moka. Ir dziaugiasi, kad nors privatus yra.

    Isties keista matyti, kad per tiek sios istorijos laiko niekas ir neprakalbo apie Ds ir kitu neigaliuju reikalus.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Taip, čia pati esmė išties. Valstybiniai darželiai arba atsisako priimti negalią turinčius vaikus, arba daro kažkokias segreguotas grupes, kurios duoda priešingą efektą -- t.y., vietoje integracijos, tie vaikai yra atskiriami. Valdiška situacija yra katastrofiškai bloga. Tiksliau, netgi blogesnė, negu katastrofiškai bloga.

      Reply
  22. jautis

    Man čia trūksta vienos sąlygos -- ar asociaciją Valdo tie patys asmenys, kaip ir darželį. Jei skirting -- tai darželis nieko nepavogė. Jei tie patys, tai valstybė (tiksliau savivaldybė) galėjo gauti į biudžetą tuos nuompinigius + galbūt kažkokį susigrąžintą PVM’ą iš to fiktyvaus nuomos sandorio. Tokiu atveju išvada -- jei kažkas kažką ir pavogė tai ne (ar ne tik) darželis, bet ir tas oluchas (arba korupcinis žulikas) ir kuris dykai valdiškas patalpas dalina piktnaudžiautojams ir paskui nekontroliuoja.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Nematau, kur nuomos sandorio fiktyvumas ar piktnaudžiavimas. O valdo skirtingi asmenys. Ir PVM, kaip ir kiti mokesčiai, kaip tik dėl to, kad yra realus sandoris, o ne maskuotas barteris, t.y., vieni moka nuomą, o kiti moka už vaikus, yra mokamas įprasta tvarka. Jei valdytų tie patys juridiniai asmenys, pačios sutarties išvis nei nebūtų, t.y., nebūtų apie ką išvis kalbėti.

      Reply
      1. jautis

        Na, jei subjektai priklauso skirtingiems asmenims, reiškia nuomos sandoris nefiktyvus -- tai aš nematau, kad čia kažkas kažką pavogė.

        Reply
  23. Petras

    Suintrigavo:)
    Pirma mintis -- ar patalpų nuomos kaina (2.100 eur) atitinka rinkos kainą. Jei neatitiktų, tuomet atsakymas į klausimą „kiek pinigų iš valstybės pagrobė vaikų darželis?“ būtų skirtumas tarp rinkos / realios nuomos kainos, atėmus nuolaidą, kurią padarė nemokamai (?) priimtiems vaikučiams.
    Pagal komentarus įskaičiau, kad nuomos kaina atitinka rinkos kainą. Tuomet atsakymas į klausimą „kiek pinigų iš valstybės pagrobė vaikų darželis?“ -- nulį.
    Tačiau, mano manymu, savivaldybė vis tiek buvo nustekenta. Ir tai padarė asociacija, t.y., tarpininkas:
    -- Savivaldybė: negautos pajamos už nuomą 2.100 EUR
    -- Asociacija: gautos pajamos už gražias akis 2.100 EUR
    -- Darželis: sąnaudos 2.100 EUR ir geras darbas
    Jei nebūtų tarpininko: (a) savivaldybė gautų 2.100 EUR, o darželio sąnaudos vis tiek liktų tos pačios; (a) savivaldybė negautų nuomos, bet darželis neturėtų tokių sąnaudų.
    Mano subjektyvi išvada -- savivaldybė de facto subsidijuoja asociaciją. O darželis yra ne prie ko.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Na, kad savivaldybė subsidijuoja asociaciją -- tai viskas ok, tam jie ir skyrė tas patalpas, kad paremtų negalią turinčius. Visai kitas klausimas, kad kitos šalies gautos pajamos apskaitoje negali būti perkeliamos į prarastas pajamas tiesiogiai.

      Čia plg., jei jūs turite krūvą metalo laužo, kurią atiduodate kaimynui už 100 eurų, o kaimynas susiremontuoja ir iš to gaunasi važiuojantis pasatas, kuriuo jis ima teikti taksi paslaugas, taip uždirbdamas 2100 eurų, tai nereiškia, kad jūs tuos 2100 praradote. Tai tik reiškia, kad tas kaimynas tiek uždirbo. Pas jus tuo tarpu ir pasiliktų metalo laužo krūva, t.y., 0 pajamų.

      Su patalpomis -- analogiška situacija: jas ta asociacija gavo grubiai už kokį 100eur/mėn (jei tiksliai -- tai 1lt/kv.m) iš savivaldybės, susiremontavo, o tada ėmė teikti atitinkamas paslaugas.

      Reply
  24. prabegom

    Buhalteriškai balansas gražus, kaip ir niekas nieko nenušvilpė.
    Kaip ir buhalteriškai nėra problemos, jeigu įmonės vadovas įmonės vardu perka visureigį važinėjimui į savo sodybą. Arba ta pati Spindulio istorija -- juk niekas nepažeista, kodėl tuomet toks kartokas skonis burnoj?
    Vilniuje privačios ugdymo įstaigos -- darželiai ir mokyklos mina vargo kelius, kol randa tinkamas ir įperkamas patalpas. Viskas tvarkoj, jeigu brangesnis darželis nušvilpia iš panosės ekonomiškai silpnesniam privatininko patalpas, pasiūlęs ar susitaręs kitas sąlygas.
    Tam, kad tinkamai apskaičiuotute šitos istorijos balansą, reikėtų įvertinti, kad kitų privačių darželių kaina yra ne 390 Eur/mėn, o 200 Eur/mėn jau su visu maitinimu, kai tuo tarpu minėtoje įstaigoje tai tik ugdymo mokestis. Ar Valdorfo darželis ar koks kitas (kaip ir mokykla) už 200 Eur yra mažiau kokybiškas? Ar tikrai jie nepriima vaikų su negalia ir jų neintegruoja, jeigu tėvai išsigali susimokėti?
    Vertinant situaciją (ir atmetant garsias pavardes), tai labai panašu į schemą. Skaidriau būtų buvęs viešasis paslaugų pirkimas -- patalpas vertingoje vietoje turėtų gauti ta įstaiga, kuri pasiūlytų integruoti daugiau vaikų su negalia be atlygio.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Apie patalpų nušvilpimą iš panosės vertėtų kalbėti tuo atveju, jei kaina skirtųsi nuo rinkos kainos, ir tas skirtumas būtų ryškiai į apačią. Kalbant apie tokius dalykus, kaip įmonės turto naudojimas savo reikmėm -- nematau analogijos. Kalbant apie mokesčių pasitvarkymą, kaip Spindulio istorijoje -- čia irgi nematau analogijos.

      Dėl Valdorfo darželio -- nežinau, ar neintegruoja jie tų vaikų. Aišku yra tiek, kad Valdorfo darželis tų patalpų nuomos nepirko. Kaip ir koks nors kitas darželis. Pats klausimas čia gana hipotetinis -- vaikus į darželius leidžia asociacija, t.y., patys tėvai, dalyvaujantys toje asociacijoje. Kodėl jie rinkosi darželius savo vaikams ir pasirinko savo vaikams vieną darželį, o ne kitą? Nežinau. Spėju, kad jie nusprendė, kad taip gauna savo vaikams didesnę naudą.

      O pasakymas apie vertingą vietą (Antakalnis vertinga vieta??? Verslui???), kaip ir kriterijus apie kažkokį patalpų gavimą (lyg jos būtų už dyką) ir pan. -- tai kiek nesąmonė, atleiskit. Aš jau nekalbu kad pats kalbėjimas, kad kažkas kažką turi integruoti be atlygio -- tai irgi wtf, lyg kažkas turėtų prievolę daryti tai be atlygio.

      Galų gale, pats kriterijus -- kuo daugiau integruoti vaikų, t.y., kiekybinis kriterijus -- tai žinote ką reiškia? Ogi idealiu atveju 100% DS darželį. Kur jie vieni su kitais „integruosis“, o tiksliau -- desocializuosis. Jūs rimtai apie tai kalbate? Apie tai, kad reikia kurti DS internatus? Aš spėju, kad jūs nerimtai, nes tiesiog neįsivertinote, ką išties toksai kriterijus reikštų.

      Reply
      1. prabegom

        Iš atsakymo sprendžiu, kad turite daugiau informacijos apie tai, kokiu santykiu sėkmingiausiai integruojami vaikai privačiose įstaigose, ir kokia tokios integracijos priimtina kaina, kada viešoji paslauga perduodama vykdyti verslui.
        Iš patirties -- darželio patalpų nuoma Centre arba Antakalnyje už 60kv.m buvo 600 Eur/men., neremontuotos. Vėliau jas perėmė labiau pasiturintis darželis. Privačios patalpos, tad viskas pagal rinkos dėsnius.
        Whatever, kaip Vilniaus miesto gyventojui, mokančiam už vaikų mokslą darželiuose ir mokyklose, norėtųsi, kad visi privatūs ugdytojai turėtų bent panašias galimybes naudotis miesto turtu, kaip valstybinės įstaigos ir tos, kurios susikooperuoja su specialiomis asociacijomis, draugijomis, etc.

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Kažkokių mokslinių skaičių apie optimalius santykius aš jums nepateikčiau. Šiaip, spėju, kad čia ribas turėtų nustatinėti taip vadinamas maginis 7 (susijęs su žmonių gebėjimais valdyti daugelį dalykų vienu metu) -- kad vyktų integracija, grupėje esančių vaikų be sutrikimo dalis turi būti pakankamai didelė, kad dėl sutrikimą turinčių vaikų grupės elgesys nesikeistų. Šiuo atveju tai reiškia, kad santykis turėtų būti minimum 1:7, ir tai būtų visiška riba. Kiek yra tekę girdėti, pasaulyje įprastas santykis būna apie 1:20. T.y., jei situacija tokia, tai esamas santykis, kur 1:10, atitinka praktinį maksimalų efektyvumą.

          Dėl patalpų kainos -- jūsų minimas skaičius ganėtinai aukštas, bet šiaip tai panašus į Maldeikienės minimą.

          Dėl to, kad privatūs ugdytojai turėtų turėti geras sąlygas -- aš sutinku. Aš netgi taip sakyčiau, kad daugiametė praktika yra tokia, kad ne tiek sąlygos kuriamos vaikų darželiams, kiek pagaliai į ratus kaišomi. T.y., realiai visi privatūs darželiai turėtų būti subsidijuojami valstybės vien dėl to, kad duoda visuomenei labai didelę naudą.

          Reply
          1. prabegom

            Ne tik darželius, svarbiausia -- subsidijuoti mokyklas, kad pagaliau kas nors imtų keistis kokybiškai.
            Nors man vis tiek neįmanama mįslė yra mažų miestelių mokyklos -- biudžetai mizeris, vaikų kontingentas -- margumynas, nuo vaikų, nemačiusių knygos ir pieštuko, iki inteligentų, o vis tiek sugeba išugdyti tokius talentus. Sostinėje aš pasigendu tos meilės ir darbo iš dūšios.

            Reply
            1. Rokiškis Rabinovičius Post author

              Labai daug kas siejasi su bendruomenėmis, o ir su tuo, kad vaikai norom nenorom imami mokyti mišraus amžiaus grupėse, kuriose, viena vertus, jaunesni mokosi greičiau, o antra vertus, vyresni išmoksta jaunesniais rūpintis ir mokyti juos. Spėju, tai gali būti labai esminis faktorius su tais mažų miestelių talentais.

              Reply
  25. varnas

    Valstybė ir asociacija likutyje turi 0. Čia viskas ok. Klausimas tik kaip tvarkosi asociacija su valstybės dotacija ~2100 Eur/mėn. Šiai dienai skaičius 6 atrodo gal ir normaliai, bet aš neturiu duomenų apie vidutines kainas šioje srityje. Galbūt galima buvo ir 10 vaikų po 210 Eur (ar 310, jei įskaičiuot savivaldybės + 100 Eur) į skirtingus darželius priimti. Jeigu kitais metais skaičius 6 nepavirs į skaičių 2 arba į 0 … o jei nebus visuomenės dėmesio tai labai gali pavirsti.

    Reply
  26. Eva

    Labiausiai užkliuvo šita vieta: “ yra patalpos, kurias neįgaliųjų asociacija gauna faktiškai už dyką „. Ir aš noriu patalpu už dyka. Kur tokias rast?

    Reply
  27. Trampampam

    “ yra patalpos, kurias neįgaliųjų asociacija gauna faktiškai už dyką“ -- tai kad ne už dyką, nes mainais prisiima įsipareigojimą nemokamai ugdyti kažkiek vaikų.

    Dėl patalpų nuomos kainos: „rinkos kainos“ kriterijus čia net nelabai galėtų būti taikomas, nes nuomos sutartyje yra apribota patalpų panaudojimo paskirtis. Bet kaip suprantu, 25 Lt/m2 kaina yra plius minus rinkos ribose.

    Dėl ugdymo kainos: jei paprastų vaikų ugdymas kainuoja 390 EUR, o vaikų su spec poreikiais -- 350 EUR, darau išvadą, kad Vaikystės sodas jiems dar ir nuolaidą taikė, nes taip tiesiog nebūna -- vaikų su spec poreikiais ugdymas visada yra brangesnis jau vien dėl didesnio personalo ir jo kvalifikacijos poreikio. Nenustebintų, jei ir vaikų be DS tėvams galėjo būti taikomos nuolaidos -- kad tik būtų į ką DS vaikus integruoti.

    Apibendrinant: kad ir kaip buhalteriją bevartyčiau, na, niekaip nematau, kurioje vietoje ir kokiu būdu galėjo Landsbergienė „pagrobti pinigus iš valstybės“. Atvirkščiai, čia panašiau, kad Lansbergienė sponsoriavo valstybę ir atliko tą viešą funkciją, kurios valstybinės įstaigos neatlieka arba atlieka atbulom rankom ir tik tada, kai „gauna ES lėšų įsisavinimui“.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Jūs čia išsamiausiai ir nuosekliausiai išdėliojote viską. Bet jei pastebėjote, kai kuriems komentaruose ta buhalterija nieko nereiškia. Kažkodėl taip gaunasi žmonėms. Kartais man tiesiog sunku suprasti, kaip.

      Reply
      1. Trampampam

        Na, man irgi keista, kad ne tik kad buhalterijos nemato, bet ir konteksto apskritai (kuris, mano požiūriu, yra labai svarbus). Maldeikienei pvz. baisiai kliūna ir tai, kad tas pastatas -- „medicininės paskirties“, suprask, jį pagal įstatymo raidę buvo galima nuomoti papų didinimo kontorai, bet tokiam darželiui -- jau nusikaltimas.

        Objektyviai žiūrint taip, greičiausiai jei ne Šalūga/ Šalūgienė gal tas namukas ir būtų nuomojamas „pagal paskirtį“, ir uždirbtų savivaldybei tuos 2000 EUR. O gal net tris. Kuriuos savivaldybė panaudotų nebūtinai pagal paskirtį, kuri patiktų tai pačiai Maldeikienei (tarkime, džipuko nuomai). Jei panaudotų pagal paskirtį, išeitų kokių dešimties „paprastų“ vaikų išlaikymas valstybiniame darželyje. Tad šiame atvejyje korupcijos niekaip neįžvelgčiau -- tik lobizmą vaikų su DS integracijai.

        Žodžiu tikrai, nematau absoliučiai jokios -- nei buhalterinės, nei ne buhalterinės -- logikos šitame šaršale. Nes alternatyvių kaštų prasme tiek valstybė, tiek visuomenė lieka pliuse (ledų pramušimas neįgaliųjų integracijoje ir dar PRIVAČIAME darželyje mano požiūriu yra apskritai neįkainojamas).

        Jei jau kalba apie klausimų iš šitos istorijos kėlimo, man kyla tik vienas: KODĖL INTEGRACIJA NEVYKDOMA VALSTYBINIUOSE DARŽELIUOSE? (neįgalumas turėtų būti vienas prioritetinių kriterijų).

        Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *