Prieš kelias dienas nusipirkom kepsnių Akropolio Maximoje. Kad mažiau galvot reiktų ir išsikept išsyk būtų galima. Esu pirkęs paruoštų kepsnių Norfoje, esu pirkęs Iki, esu pirkęs Rimi – visur būdavo tvarkoj. Aišku, gal ir ne taip skanu, kaip paties pasidarytas, bet kas ten žiūri, kai tingesys kamuoja…
Maxima čia buvo unikali: mano antra pusė, paragavusi iškeptos mėsos, pareiškė, kad matomai ši jau bus pagedusi. Aš su ja nesutikau – druskos kiekis buvo toks, kad mėsą, jau iškeptą, reikėjo vandenyje praplaut, kad bent įmanoma būtų suvalgyti. Tiek persūdyta mėsa negali sugesti. Sprendžiant iš skonio, kilogramui mėsos pridėta buvo bent pusė kilogramo druskos. O gal ir daugiau.
Taip, žinau, kad pats pirkau, pats ir durnas. Bet tiesiog noriu pasakyti, kad užveikia tokie bajeriai. Ir gal būt, mano brangioji išties ir buvo teisi – kad druskos pridėta tiek dėl to, kad mėsa jau bepradedanti gesti. Nežinau, ką galvot.
Lyg ir nebuvo sugedusi. Tiktai neįsivaizduojamai, nesuvokiamai persūdyta. Žinoma, kad nebuvo nieko tokio baisaus, kaip fotkėje. Aš čia ją tiesiog pasipiktinimui išreikšt įdėjau. Savo emociniam įspūdžiui, staigiai surišusiam Maximos prekės ženklą su nuostabiai sparčiai populiarėjančiu panašių dalykų kultu. Viskas atrodė normaliai, nesmirdėjo. Tik tas pojūtis, kad vietoj mėsos valgai druską…
Norit įsivaizduoti? Paimkit šaukštą druskos ir suvalgykit – tai bus maždaug toks pat skonis, kaip Maximos kepsnio kąsnis. Taigi, mieli brangūs Maximos veikėjai, siunčiu jums diarėjos spindulį. O pirmadienį gal dar ir inspekcijai atitinkamai paskambinsiu, kad gautų džiaugsmo iš patikrinimų. Aišku, kas nors tuo tarpu gali ir pasidžiaugt, kad tas suknistas Rokiškis gavo malonumo…
