Tag Archives: maxima

Pabiros apie Lidl procesus. Skiriama Rimi, Iki, Norfa ir Maxima tinklams.

Aš buvau Lidl jau pačią pirmą dieną. Tiesiog išėjau pasivaikščioti vakare, einu netoli Lidl – žiūriu, eilė. Galvoju – neisiu. Staiga žiūriu – jau nėra eilės. Kažkur ji dingo per minutę laiko. Užėjau. Pamačiau. Viskas užėmė kokį pusvalandį. Papasakosiu dabar jums tai, ko daug kas nepastebėjo.

Kažkas gal ir matė Lidl prisigrūdusį žmonių. Aš tai pirmą kartą visą tą salę pamačiau tuščią. Kai kas gal ir norėtų, kad taip ir būtų tuščia. Bet taip nebus. Bus kitaip.

Kažkas gal ir matė Lidl prisigrūdusį žmonių. Aš tai pirmą kartą visą tą salę pamačiau tuščią. Kai kas gal ir norėtų, kad taip ir būtų tuščia. Bet taip nebus. Bus kitaip.

Vis dar yra tokių, kas bando šaipytis iš žmonių, stovėjo eilėse prie Lidl. Bet tokių besišaipančių mažėja. Ir jų veidai niaukiasi, kai jie sužino apie realius kainų skirtumus – kai kurios prekės atrodo besančios du-tris kartus pigesnės. Tačiau tai tėra niekai. Greitai besišaipantys pasidarys visai paniurę, kai suvoks, jog į Lidl eina kaip tik tie, kas taupo savo laiką.  Labiausiai visgi paniurs tie, kas organizuoja esamus prekybos tinklus.

Taip, pirmą dieną prie Lidl buvo eilės. Bet sprendžiant iš to, kaip greitai Lidl dirba kasos ir kaip yra organizuotas salės darbas, visas tas stovėjimas eilėje prie parduotuvės, apsipirkimas, o paskui vėl stovėjimas eilėje prie kasų žmonėms turėjo užimti panašiai, kaip ir šiaip įprastas apsipirkimas įprastame prekybos centre.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kada atsidarys Lidl ir ką tai pakeis?

Ponai ir ponios, geri metai, kaip visus vis labiau nervina ir erzina (gerąja prasme) Lidl parduotuvės, kurios vis statomos, statomos, jų vis daugiau, ir vis atrodo, kad greitai greitai jau atsidarys. Mano šviežiausi nugirsti gandai (šiuo atveju visgi dar nelabai patikimi ir nepriklausomų patvirtinimų neturintys) sako, kad jau šį pirmadienį.

Ne, čia dar ne Lietuvoj, o kažkur nesvarbu kur. Didžiojoje Britanijoje. Kaip Lietuvoje.

Ne, čia dar ne Lietuvoj, o kažkur nesvarbu kur. Didžiojoje Britanijoje. Kaip Lietuvoje.

Taip, jau prieš mėnesį atsidarė Lidl logistikos centras – netoli Kauno, Ramučiuose. O prie daugelio Lidl parduotuvių jau galima pastebėti ir besibūriuojančias žmonių grupeles, ir stovinčias lengvąsias mašinas, ir jau pastatus dengusi plėvelė nuimta, ir iš vidaus šviečia visokios šviesos ir švieslentės, ir netgi iškabos vakare švyti. Gal tai tik pastatų ir įrangos bandymai, gal dar kas nors, bet vaizdas toksai, jog pasiruošimų etapas baigiamas.

Kažkur buvo jau lyg ir patikimesni gandai – kad Lidl skelbė, jog atsidarys dar pirmą šių metų pusmetį. Tas pusmetis jau visiškai eina į pabaigą ir jam teliko pora savaičių pavasario. O paskui – jau prasideda kitas sezonas, į kurio vidurį pataikyti būtų nefektyvu.

Sodros duomenys rodo, kad šiuo metu Lidl turi jau apie 1400 darbuotojų. Prieš mėnesį jų tebuvo apie 400. Negana to, po trijų masinio darbuotojų įdarbinimo etapų (per savaitę maždaug po 300-400) jau pora savaičių, kaip įdarbinimo skaičiai stabtelėjo. Išties maždaug tokio laiko pakanka didesnės dalies žemesnės kvalifikacijos darbuotojų apmokymui, tuo tarpu aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai keliais etapais buvo priimdinėjami anksčiau – prieš metus jų tebuvo vos šimtas. Pagal darbuotojų skaičiaus augimą ir dabar matomą stabtelėjimą galime numanyti, kad Lidl startuos jau tuoj tuoj. Kita vertus, kiek tas tuoj tuoj truks – kol kas neaišku. Aš pats visgi manyčiau, kad mažiau kaip mėnesį. Porą savaičių. Ir tos pora savaičių jau praėjo.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kalafiorai: akcijos rezultatai

Turiu pasakyti, kad stebėjau tą akciją ir jos rezultatus. Tegul ir neplatinau jos, dalyvavau kaip ir gana pasyviai (kai maitiniesi geriausiuose ir prabangiausiuose restoranuose, tai supermarketų banaliai nereikia), bet sutinku su visa akcija dėl to, kad faktas kaip blynas: vidurinio prekių ir paslaugų segmento kainos Lietuvoje yra ženkliai didesnės, nei panašaus ekonominio išsivystymo Lenkijoje. Pakankamai akivaizdu, kad smulkūs prekeiviai per daugelį metų daugmaž išdusinti, tad konkurencija labai šluba. Negana to, Statistikos departamentas netgi nesugeba to įvertinti, nes segmento, kuriame auga kainos, elementariai nestebi.

Kaip benorėtų kalafiorai priešintis, visvien jie eis pas poną Pomidorą, nes taip jau yra, tokia realybė.

Kaip benorėtų kalafiorai priešintis, visvien jie eis pas poną Pomidorą, nes taip jau yra, tokia realybė.

Taigi, kokie gi supermarketų boikoto akcijos rezultatai, jei jau nemažai žmonių tame dalyvavo?

Visų pirma, supermarketai, kas ką bepezėtų, pajuto skausmelį. Gal nelabai didelį, bet pajuto. Visur prasideda masinės akcijos, nuolaidos ir panašiai – kaip atoveiksmis visam tam boikotui: „žiūrėkite, kokie mes geri, mažiname kainas“. Ir tai yra labai gerai – didieji prekybos tinklai pamato, kad poveikis yra, o pirkėjai pamato, jog jie visgi gali daryti poveikį. Žodžiu, atsiranda toksai savotiškas dialogas.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kalafiorų ekonomika

Ponai ir ponios, šito kalafiorų buzo pagrindu aš jums duosiu šiek tiek pastebėjimų. Tiesiog padrikų, bet kad būtų aiškiau ir mažiau kliedesių. O tai jau visai – vieni pusdurniai šūkauja kaip blogai, kiti pusdurniai šūkauja kaip gerai, o treti visai jau įsiautėja ir pereina į visiškai nesąmoningus fufelius.

Gražus ir kažkuo ten maistingas, kalafioras pasižymi tuo, kad tai tiesiog žiedinis kopūstas, kuris nei skanus, nei kažko vertas.

Gražus ir kažkuo ten maistingas, kalafioras pasižymi tuo, kad tai tiesiog žiedinis kopūstas, kuris nei skanus, nei kažko vertas.

Šiaip tai kalafioras aka žiedinis kopūstas yra daržovė. Tai nuo to ir pradėkim: naudinga daržovė, kuri man šiaip jau gana šlykšti (visvien kopūstas, tegul ir žiedinis), o dar ir paruošti jų niekas nemoka. Vieninteliai valgomi kalafiorai yra tokie, kurie staigiai ir kietai apskrudinti, taip kad viduje išlaikytų traškumą, o išorėje būtų gelsvai apkepę (labai nedažna šeimininkė tai moka), bet net ir tokie nėra kažin kas įspūdingo. Į kalafiorus panašūs brokoliai yra dar bjauresni ir jų skaniai paruošti išvis beveik neįmanoma.

Taigi, pirmoji išvada yra labai paprasta: kalafiorų buzas yra apie daržovę, kuri neturi prasmės, nes pagrindinės aplinkui kalafiorus kovojančių žmonių pusės yra kulinariniai nevykėliai, kurie tų pačių kalafiorų neatskirtų nuo pūdytais kopūstais pasmardinto cukinijos gabalo.

Vat čia, įsisąmoninę patį esminį momentą, kad kalafiorų buzas visai jau gryname pavidale yra gana keistas, užsiduokite sau klausimą, kodėl šitas KPŠ dabar taip intensyviai vyksta. Aš jums į tą klausimą neduosiu atsakymo, bet vat kad vyksta labai konkretus KPŠ – tai faktas kaip blynas. Todėl pirmas patarimas, kurį norėčiau duoti kiekvienam – tai stabtelti ir paklausti labai konkretaus klausimo: KPŠ, kad toks buzas lygioje vietoje?

Kai Maxima sugalvoja kreiptis į VSD (o aš šitą straipsnį jau belenkiek laiko bandau užbaigti – per tą laiką jie irgi matyt kai ką tą patį pastebėjo), tai nėra vien kažkokia kova prieš neaišku ką. Kaip tik dabar galime stebėti, kaip visokie koloradai kuo gražiausiai infiltruojasi į visas protesto grupes, bandydami sukelti ir pasipiktinimą ES, ir kišdami vėl eilinius referendumus, ir kalbėdami apie tai, kad reikia versti valdžią. Beje, jei pastebėsite tuos hiperaktyvius kovotojus prieš valdžią, tai paaiškės, kad didelė dalis jų nei Lietuvoje negyvena, o dar kita dalis – išvis neegzistuojantys žmonės, tiesiog fake Facebook akauntai.

Aišku, kitas reikalas, kad buzas tikrai ne tik apie kalafiorus, bet ir apie kitus maisto produktus. Ir išties nėra viskas taip paprasta. Ir pradžia šito buzo matyt ne nuo koloraduojančių durnių (o jei ir susijusi, ir tikslingai organizuota – tai tikrai ne durnių rengta). O dabar pereikime prie kai kurių ekonominių ir semiotinių, t.y., įdomesnių pastabų.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Maxima, franšizės ir polidiskursas

Ponai ir ponios, aš noriu užbaigti šitą reikalą su Maxima Grupe ar tai VP Market, ar kaip ten juos vadina, nes daug kas belenką kabino, visko darėsi vis daugiau, o aiškumo gavosi vis mažiau. O štai jau dabar kai kurie jau ima pilti mėšlą ant galvų netgi tiems, kas kažką pabando analizuoti. Žodžiu, Maximos vidiniai reikalai ima virsti kažkokiu ventiliatoriumi, į kurį patys žinote, kas būna metama, o paskui taškosi į visas puses.

Taigi, aš jums šiandien paanalizuosiu tai, kaip pats čia viską matau apie šituos visus reikalus. Ir kadangi aš visada visur teisus, tai imkit mane ir skaitykit.

Aš pats jau kabinau vieną bendrasisteminę dalį – kad iš esmės nelabai įmanoma pastatyti tokį prekybos tinklą taip, kad liktų geros skylės kokiam nors mokesčių ar turto vogimui (t.y., neteisėtam mokesčių slėpimui), nes kontrolės taškų, kurie tinkami manipuliacijai, lieka labai nedaug ir jie visi gaunasi labai aukšto lygio, t.y., lengvai patikrinami. Bet tai tik pagrindas, kaip sakant, lema esminei minčiai – procesas ne toks, kaip atrodo. Esmė slepiasi aukštesniame sluoksnyje, kur yra franšizės**.

Kai šūdas įmetamas į ventiliatorių, viskas taškosi į visas puses. Ir tiems, kas bando susigaudyti, ir netyčia prie ventiliatoriaus priartėja per daug, gali tėkštelti šūdo tiek, kad bus labai nemalonu. Ir kas žiauriausia, šūdai gali atlėti iš ten, iš kur visai nesitikėjai.

Kai šūdas įmetamas į ventiliatorių, viskas taškosi į visas puses. Ir tiems, kas bando susigaudyti, ir netyčia prie ventiliatoriaus priartėja per daug, gali tėkštelti šūdo tiek, kad bus labai nemalonu. Ir kas žiauriausia, šūdai gali atlėkti iš ten, iš kur visai nesitikėjai.

Šiandien užkabinsiu kitą temą – franšizes. Ir apie tai, ką išties matome ir kas išties vyksta su šitais skandalais. Nes yra aiškūs požymiai, kad veiksmas vyksta kelerius metus ir kad tai, ką dabar matome žiniasklaidoje – tai savo esme visai kas kita, negu tai, kas atrodo. Tai tiesiog konfliktiškas skaidymasis, į kurį įsivelia netgi solidžiais laikyti leidiniai.

Žodžiu, kol kas, jei tingit gilintis ir daug skaityti – tai savo išvadą pateiksiu jums iš anksto ir ji tokia: Maxima, VP Market ar kaip ten ta grupė (su visais belenkiek pavadinimų), sistemingai ir nuosekliai eina į skaidymąsi tarp savininkų jau mažiausiai kelerius metus. Ir tai, ką matome dabar – tai yra tik kažkieno bandymai nusigriebti gerus pinigus galutiniuose skaidymosi etapuose.

O iš to ir kyla visa šita beliberda** su visais ventiliatoriais, į kuriuos jie ir įvelia ką papuola, o visą tą jų vidinį triukšmą dabar mes turim klausyti, kaip esą valstybinės svarbos reikalą, nors viskas tėra jų tarpusavio pinigų dalybos. Ir negana to, paskui mėšlas taškomas į visas puses, o tai daryti ima netgi ir tie, kas turėtų lyg ir susivokti realybėje.

O jei norit susigaudyti detaliau, tai čia dabar ir skaitykite. Bus ten Greimo kvadratas jums ir įvadas į tai, kam skirtos franšizės, ir daug visokių paprastų sudėtingumų iš semiotikos ir didelių tinklinių struktūrų valdymo.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter