Kova su rūkymu pagal biurokratus

Jei jau praeitame straipsnyje panagrinėjome bendrus ES biurokratijos santykius su lokaliais reguliavimais, tai dabar pažiūrėkim į konkretų pavyzdį, t.y., padarykim kad ir negilią atvejo analizę, kaip tie jų geri eurobiurokratiniai norai virsta eilinėmis eurobiurokratinėmis pasekmėmis, kurios visai kitokios, nei galima tikėtis.

Atvejis paprastas: vedini visokių kovų su rūkymais, ES valdininkai sugalvojo uždrausti mėtines ir plonas cigaretes, nes kažkaip išmąstė, kad kažkokiems moksleiviams jos labai patinka ir jie nuo šitokių cigarečių pradeda rūkyti. Nežinau netgi, ar išties taip yra, bet mintis aiški: jeigu uždrausi – tai jie nerūkys viskas pasidarys gražu. Žodžiu, tipinis biurokratinis sprendimas.

Aišku, kad visas rūkymas - baisus kaip pinigų deginimas kamine. Tik deja, kai kova prieš rūkymą užsiima biurokratai, pinigų sudeginama dar daugiau, o naudos iš to - jokios.

Aišku, kad visas rūkymas – baisus kaip pinigų deginimas kamine. Tik deja, kai kova prieš rūkymą užsiima biurokratai, pinigų sudeginama dar daugiau, o naudos iš to – jokios.

Aišku, aš nežinau, kaip čia pasidarys viskas gražu, nes aš nei mėtinių, nei plonų cigarečių nerūkau ir man jos visiškai nerūpi, nes mėtinės yra šiaip gan klaikios, o tos plonos – tai išvis absurdiškos. Ir jei galėčiau, tai išvis nerūkyčiau, nes rūkymas yra kenksmingas reikalas. Tik vat nesigauna taip.

Tačiau žinau aš vieną dalyką: jau ankstesni antitabakiniai reguliavimai davė nenumatytus efektus: dar 2009, staigiai pakilus akcizams (jei atmintis nemeluoja, tie dar 2008 pradėti smarkiai kelti), visokios kontrabandos dalis Lietuvoje pasiekė apie 21%, o 2010 pakilo iki 43%. Ir tos dalies nepavyko smarkiai nuleisti, nepaisant kraštutinai aktyvių kovų su kontrabandininkais: visos priemonės tepadėjo numušti kontrabandą iki 31% 2011 metais ir 36% 2012 metais. Šitie Nielsen pagal išmetamų pakelių tyrimus surinkti duomenys yra veidrodiškai simetriški VMI duomenims apie akcizų surinkimą, tad gali būti laikomi patvirtintais: kritę legalūs cigarečių pardavimai kompensuojami nelegaliais būdais.

Šnekant žmogiškai ir paprastai, gerų norų prisigalvoję ES biurokratai sukūrė mums kontrabandinę ir neapmokestinamą cigarečių rinką, kuriai atidavė trečdalį visų cigarečių pardavimų. Taigi, čia ir panagrinėkim, kaip tokie pat geri ES biurokratų norai pataisys mums reikalus su tomis plonomis bei mėtinėmis cigaretėmis.

Prielaidos nagrinėjimui čia yra kelios: turim du dideles tiekėjų grupes – viena yra legali, o kita – kontrabandinė. Ir abi grupės turi tam tikrą orientaciją į nišas, kur jos yra efektyvesnės, t.y., gali lengviau konkuruoti ir daugiau uždirbti. Klausimas, kaip persiskristys tų grupių valdomos rinkos dalys ir bendrai rinka, jei įvesim vienus ar kitus ribojimus, o taip pat – kokie galimi galutiniai rezultatai?

Pirmiausiai banaliai ir primityviai pažvelgkim į bendrą rūkančiųjų pasiskristymą pagal sąlyginius kainos segmentus:

  • Viršutinė grupė (plonos, iš dalies aromatizuotos cigaretės, cigarilės, etc.) – pardavimai pagrindinai legalūs
  • Vidutinė grupė (tiesiog įprastos – pradedant „Red & White“, „LD“, „Wall Street“ ir baigiant „Winston“, „Marlboro“, „Pall Mall“, „Camel“, „Kent“ ir pan., plius dalis mėtinių, kaip kad „Salem“) – didesne dalimi pardavimai legalūs, nors yra ir nelegali skverbtis
  • Apatinė grupė (visokios ten pigiausios rūšys, kaip kad „Astra“, „Kastytis“ ir panašiai) – didelė dalis pardavimų nelegalūs, geresnės nelegalios cigaretės išstumia įvairias pigias legalias rūšis

Jums dar nekilo mintis, kas čia vyksta? Ogi pasiskirstymas tarp legalių ir nelegalių platintojų pagal pirkėjų segmentus yra šiuo metu labai aiškus: žemesnė kaina ir prasta kokybė – kontrabanda, o aukštesnė kaina ir geresnė kokybė – legalios cigaretės. Aš suprantu, kad jūs pasakysit, jog šitas pasiskirstymas – tai Captain Obvious. Klausimas kitas: ar tikrai šitą akivaizdų dalyką pilnai (su visom pasekmėm) supranta tie, kas kuria reguliavimus?

Tokios kontrabandinės cigarėtės, kaip „Premjer“, „Minsk“, „Saint George“ ir pan. – tai iš esmės orientacija į apatinę rinkos dalį. Netgi plonos „Minsk Slim“ cigaretės – visvien tėra pigus geresnių cigarečių išvaizdos pamėgdžiojimas, bet ne orientacija į brangų segmentą.

Galima suprasti, kad uždraudus viršutinę grupę, jos buvę vartotojai į apatinę grupę tiesiogiai nepersimes, tačiau įvyks kitas dalykas: tiesiog iš legalių tiekėjų bus atimtas gabalas rinkos ir maloniai pasiūlytas dabar apatiniame segmente esantiems nelegaliems prekeiviams, kurie jau ims plėstis premium rinkos dalyje. Kaip tik toje, kuri pelningiausia.

Kad plėtimasis bus aktyvus – abejoti vargu ar verta: jau dabar esanti pasiūlos situacija viršutiniame segmente yra prasta: dėl pasyvaus vietinių tabako tiekėjų elgesio cigarečių pasirinkimas dabar toks mažas, kad parduotuvių tabako skyriai keleriopai atsilieka nuo kokio nors eilinio kioskelio, kokių pilna būdavo prieš porą dešimtmečių. Juk ne veltui kyla istorijos, kaip kokios turtingos ponios bando nelabai legaliai įsivežt geresnės kokybės cigaretes iš Šveicarijos, kurias ten pirko brangiau, nei panašias nusipirktų Lietuvoje.

Atitinkamai, ta viršutinė rinkos dalis jau dabar iš dalies yra dengiama nekontroliuojamais kanalais, įskaitant turistinį cigarečių įvežimą iš Vakarų šalių, įsivežimą per internetinę prekybą, etc.. Klausimas tiesiog toks, kad dabartiniai kanalai yra smulkūs ir neorganizuoti, t.y., kontrabandininkams pakankamai neįdomūs. Bet dar kažkiek padidėjus poreikiui, kontrabandininkams jie pasidarys žymiai įdomesni, o atitinkamai – stambūs ir organizuoti.

Įsivaizduokit kokį nors kontrabandinių cigarečių prekeivį, kuris dirba dabar: visos tos cigaretės, kurias jis įveža – tai visiškas nelygis, tinkamas visokiems treninginiams buduliams. O štai įves ES reikalavimus ir staiga kontrabandą rūkyti pasidarys ne šiaip pigiau, o elementariai prestižiška, nes tai, kas geriau – eis tik per kontrabandinius kanalus. Tiesą sakant, jau ir dabar tie prestižiniai segmentai eina per kontrabandą ir nekontroliuojamą įvežimą iš Vakarų, kas lieka daugeliui nepastebėta.

Galim numanyti, kad įvedus draudimus, pareis į Lietuvą tokios primirštos ar išvis netgi pas mus nebuvusios rūšys, kaip „Richmond“, „Cartier“, „Dunhill“, „Yves Saint Laurent“, „Gold Street“, „Benson & Hedges“, „Sobranie“, „American Spirit“, „Cigaronne“ ar panašios, kur už kontrabandinį pakelį žmonės mokės ne kokius nors kontrabandai įprastus 4-5 litus, o žymiai žymiai daugiau. Kartais gal netgi daugiau, nei dabar parduotuvėje moka už kokias nors „Parliament“ – ir ne todėl, kad jiems pinigų gaila, o todėl, kad jiems reikia pagerintų rūkalų.

Toksai rinkų persiskirstymas reikš, kad pas kontrabandininkus atsiranda naujas, keleriopai pelningesnis rinkos segmentas, pati valdoma rinkos dalis išsiplečia, kartu kardinaliai padidėjant tiekimo ir platinimo kanalų skaičiui, tad kontrabandos situacija, kuri jau dabar yra nekokia, pablogėja išvis kardinaliai ir tampa iš principo nevaldoma.

Dar blogiau, kad ta situacija pablogėja ne tik kiekybiškai (pagal tabako gamintojų vertinimus, dabartinė kontrabandos dalis turėtų išaugti maždaug nuo 36 iki 50 procentų), bet ir kokybiškai, t.y., sistemiškai.

Tiems, kas sau gali leisti žymiai daugiau, bus pasakyta: „mes jums uždraudžiam rūkyti tai, ko jūs norit“. Manau, kad daug aiškinti, koks bus rezultatas, neverta: poniutės, kurios jau dabar rūko kontrabandinį „Sobranie“, pardavinėjamą po kokius 10 ar kiek ten litų, rūkys jį kaip rūkiusios, o vat tos poniutės, kurios rūko kitas pagerintas rūšis, persimes ant kontrabandos.

Įsivaizduokim paprastą variantą: koks nors Baltarusijos pasienio gyventojas pereina kartą per dieną sieną ir atneša pėsčiomis du pakelius cigarečių, nuo kiekvieno pakelio gaudamas, tarkim, kokius 3 litus pelno. 6 litai per dieną – 180 litų per mėnesį į rankas, t.y., daugiau, nei toks vidutiniškas Baltarusijos kaimietis šiaip uždirba. Žinot, kiek ten tokių kaimiečių gyvena? Ogi koks milijonas.

Dabar pernešimas po pakelį-du suveikia tik vienu atveju – jei pats tas Baltarusijos pilietis pardavinės cigaretes galutiniam pirkėjui. Tačiau jei parduodamų cigarečių kaina smarkiai šokteli – atsiranda galimybė įsiterpti ir tarpininkui, kuris jau gautų pakankamą pelną. Ir vat tokiu atveju nelegalaus gabenimo sustabdyti bus neįmanoma iš principo. Aš jau nekalbu apie tai, kad jei cigaretės brangios, atitinkamai ir pelningos – kyšiams skiriamos sumos galės padidėti keleriopai, o tai reiškia, kad kovos su kontrabanda priemonės irgi ims prarasti efektyvumą.

Kalbant visiškai paprastai, į kontrabandininkų rankas tais sprendimais dėl aromatinių ir plonų cigarečių yra permetamas kad ir saikingo didumo, tačiau pats brangiausias, pelningiausias ir kartu dėl mažų kiekių lengviausiai įvežamas rūkalų segmentas. Aš manau, kad jie jau dabar trina rankas, svaigdami apie būsimus pelnus. Ir netgi manau, kad anie dar ir sumokėtų kokiems nors valdžiažmogiams, kad tik būtų greičiau ir plačiau tie draudimai pritaikyti.

Natūralu, kad tabako pramonė čia pyksta: vietiniai legalūs platintojai praranda pinigus iš legalių pardavimų. Tačiau biurokratai, nemąstydami apie procesą, galvoja paprastai: jei tabakininkai čia pyksta, tai reiškia, kad jiems bus blogai, o kitiems bus gerai, todėl reikia taip ir daryti. Ir vat čia biurokratai pasimauna.

Žinot, kur yra patsai gilusis įdomumas, kurio europiniai biurokratai nesuvokia? Ogi tame, kad galutinis tabako korporacijų pelnas iš esmės nepasikeis: kontrabandininkai veš tų pačių korporacijų cigaretes iš užsienio, tad vienintelis rimtesnis pokytis, kurį biurokratai pamatys – tai kritęs mokesčių surinkimas.

Analizuojant situaciją, svarbu suvokti realius interesus, kurie visai neakivaizdūs tiems, kas nedirba su verslu. Bet išties tai viskas paprasta: tabakininkai nenori tų draudimų daugiausiai dėl savo valdymo struktūros – per tokius draudimus lokalių įmonių (ir atitinkamai jų vadovų) rezultatai krenta, o kitų, užsieny esančių – auga. T.y., lokalūs optimumai, žinote. Tačiau galutiniam tokių įmonių savininkui – iš esmės jokio skirtumo, ar tą patį pelną atneš padalinys Lietuvoje, ar Rusijoje, ar Baltarusijoje. Kitaip tariant, pralošimo jiems nėra.

Visgi žinot, kas mane visuose šiuose ES inicijuojamuose pokyčiuose neramina labiausiai? Tiesiog aš jau esu matęs kadaise, labai senais sovietiniais laikais, kaip moksleiviai prekiaudavo cigaretėmis. „Marlboro“ cigaretė mokyklose kainuodavo keliasdešimt kapeikų. Tai būdavo prestižinės ir nelegalios (parduotuvėse negaunamos) cigaretės.

Čia irgi bus tas pats: prestižinei rinkos daliai pereinant į nelegalų segmentą, prasidedės prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis tarp moksleivių. Būtent tarp tų, kuriems tos aromatinės, plonos ir kitokios išsidirbinėtojiškos cigaretės itin patinka. Taigi, įdomūs dalykai gaunasi, kai panagrinėji kovą su rūkymu, tiesa?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook73Share on Google+11Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

53 thoughts on “Kova su rūkymu pagal biurokratus

  1. Rasa

    Sobranie tikrai mačiau maximoj. O kontrabandinio Winstono-pilnas Vilnius, kainos skirtumas virš 3 lt

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kaip man kartą vienas taksistas pasakė, išsikalbėjęs: „visur ta kontrabanda, ten ir ten prekiauja -- tereikia paklausti, bet jums neparduos, nes pernelyg kultūringas“ 😀

      Dėl Sobranie -- čia tomis spalvotomis Lietuvoje prekiauja? Kažkodėl galvojau, kad jų pas mus nebūna.

      Reply
      1. ror2

        Jums reikėjo taksistą apkaltinti projekciniais kliedesiais ir siųsti jį čia į blogą, kad skaitydamas tatai permanytų.

        O ar negali būt taip, kad kiek padidės orientacija į viršutinį segmentą, tiek sumažės į apatinį, kad reali situacija gali nepasikeist nei į blogą, nei į gerą? Paklausa didėja viršutiniame, bet ar apatinio užpildyta?

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Prielaida, kad didėjant viršutiniam segmentui, mažės apatinis, gali veikti tik tuo atveju, jei tarsim, kad kontrabandininkystė yra apribota iš vidaus. Tačiau tokia prielaida atrodo baisiai abejotinai.

          Reply
  2. Op

    Dėl pačių cigarečių -- čia yra rimtesnis dalykas, nei moksleivių ar panelių pomėgiai. Mėtinės cigaretės labiau pažeidžia kvėpavimo takus, tiesiogiai dirgindamos, ten tas mėtų ekstraktas ar whatever, kuris sudaro palankesnes sąlygas vystytis vėžiui. Dabar plonos cigaretės yra dar kitoks blogis, nes jas rūkoma įtraukiama giliau ir jose esančios nuodingos ir kancerogeninės medžiagos patenka į gilesnes plaučių struktūras, į dar smulkesnes šakas ir kai čia formuojasi vėžys, jis ilgai lieka nepastebimas tiek kliniškai (t.y. nesukelia jokių simptomų), nei darant specialius tyrimus, pavyzdžiui krūtinės ląstos rentego nuotrauką. Dažnai būna, kad žmonėms vėžį diagnozuoja atsitiktinai, dėl kitų priežasčių peršviečiant plaučius, tuo tarpu jei slim’ų rūkytojui peršviestum plaučius, vėžį pamatytum dar vėliau. O kaip žinia, kuo vėliau randi vėžį, tuo sunkiau jį gydtyt. o plaučių vėžys yra apskritai mirtiniausias iš vėžių. Be to, plonų cigarečių atėjimas į rinką labai padidino moterų sergamumą plaučių vėžiu.

    Panašiai yra su silpnomis cigaretėmis, tam kad gautų įprastą nikotino dozę, individas turi dažniau rūkyti, giliau įtraukti. Bet čia atskira kalba, ir jos nėra toks blogis kaip plonos mėtinės.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kažkaip niekur nemačiau statistikos dėl vėžio formos ir eigos priklausomai nuo cigarečių tipo. Ir kažkodėl man taip rodos, kad jei ta variacija būtų didesnė, nei foninė, tai kažkur tie duomenys turėtų būti.

      Reply
    2. Siaubas

      Ai, tai tipo reikia rūkyti sveikas cigaretes?
      Net ir jeigu mėtinės, arba plonos būtų nuodingesnės (kam nėra patvirtinimo, išskyrus keletą smulkių studijelių su imti mažesne nei 20 asmenų, kas praktiškai yra nieko), tai būtų marginaliai didesnis toksiškumas. Nuogąstauti, kad neva mėtinės ar kokios ten kitos cigaretės yra nuodingesnės, tas pats, kas nervintis, kad kulka, kuri peršovė smegenis yra švininė ir gali apnuodyti organizmą.
      Beje pats dažniausias vežys yra odos vėžys, nuo kurio mirštama keletą kartų daugiau nei nuo palučių vėžio. Jei jau kovojam už sveikatingumą, tai uždrauskim saulę.

      Reply
    3. K.

      Hm, sakyčiau rūkančiojo greitesnė mirtis nuo vėžio visiem kitiems gaunasi kaip ir privalumas -- gi kuo daugiau nusėsta plaučiuose, tuo mažiau šlamšto tenka kitiems…

      Reply
  3. Povilas

    Viskas čia teisingai, bet ten yra dar dalis tokių vėliavnešių visų šitų draudimų, kurie, jeigu jiems leistų, išvis įvestų sausąjį ir bedūmį įstatymą. Na, jie dažniausiai patys nei rūko, nei geria, visaip kaip išmano sveikatinasi ir t.t. Tas nėra blogai, blogai tai pasidaro kai jie nori, kad visi gyventų tai kaip jie. O ekonominėj realybėj tai nesigaudo ir net nenori gaudytis.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Vat vat, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas. Kova su priklausomybių plitimu -- labai keblus dalykas ir trivialūs sprendimai ten kartais duoda visiškai priešingus efektus, negu norėta.

      Reply
      1. Siaubas

        Čia labiau problema ta, kad su tuo kovoja tie, kurie gyvena savo paralelinėse visatose ir šventai tiki, kad visi nori gyventi taip, kaip jie.
        O šiaip būdų su priklausomybėm tvarkytis yra. Mano giminaitis gyvena JAV. Rūkė it kaminas arti 30 metų ir viską išbandė, kad mestų ir nieko gero nepavyko. Kartą užėjo pas savo gydytoją metiniam patikrinimui ir išgirdo ultimatumą: arba per 6 mėnesius meta rūkyt, arba jo privataus sveikatos draudimo įmokos kasmet kyla 20%. Metė per 2 savaites, net neprisireikė psichologo, kurį nemokamai suteikė draudėjas.
        Apeiti tos sistemos neįmanoma, nes kasmet privaloma eiti į patikrinimą, kurio metu imami kraujo ir plaukų mėginiai, per kuriuos puikiai pasimato, ar žmogus per metus rūkė.
        Ir tas duoda rezultatų daug daugiau, nei kažkokie akcizai ir supuvusių dantų nuotraukos ant pakuočių, o tuo pačiu – visuomenei nieko nekainuoja.

        Reply
  4. Paulius Žuvyčius

    vat įdomu kaip yra Latvijoje ir Estijoje su kontrabanda. Aišku kalbėti reikia apie didžiuosius miestus, nes jie daugmaž panašūs. Kažkaip įsivaizduoju, kad Estijoje turėtų būti mažai kontrabandos gerbėjų, bet jei imsi ne Taliną, o kokią Narvą tai net neabejoju kad kontrabanda pirmaus. O vat Ryga turėtų būti panašiame lygyje su Vilniumi. Čia iš dalies yra ir mentaliteto reikalas ar supranti kam mokami mokesčiai ar ne. Man pavyzdžiui yra gėda nemokėti mokesčių, bet vat turiu draugų kurie vykdami į užsienį prisiperka visokių produktų, gėrimų už kelis tūkstančius ir per 4 mėnesius sutaupo 2000litų. Formaliai jis teisus, bet šalis kur jie gyvena netenka mokesčių. Dar vienas aspektas tai cigarečių gamyba. Kažkur esu skaitęs, kad mūsuose populiarios cigaretės kurios beveik nerūkomos gamybos šalyje. Įdomu kaip ten tos gamyklos apiformina tuos pardavimus.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kiek atsimenu, Latvijoje su kontrabanda išties vos vos prasčiau, nei Lietuvoje (Latvija turėjo 34%, kai Lietuvoje buvo 33%), o Estijoje -- kiek mažiau (18%), panašiau kaip Suomijoje (15%).

      Kita vertus, tie skaičiai nėra kokie nors labai šokiruojantys, nes nesveikai dideli kontrabandos kiekiai yra ir šalyse, kurios išvis normalių sąlygų kontrabandai neturi -- kaip pvz., Prancūzijoje, Vokietijoje ir Austrijoje -- maždaug po 22%.

      Tik vat mentalitetais panašiais atvejais aš netikiu, nes visi mentalitetai tėra gero valdymo ir žmonių išmokimo organizuotis pasekmė.

      Reply
      1. Paulius Žuvyčius

        Vat čia man Austrija atrodo šiek tiek fenomenas, nes nei pas juos kažkokios didelės imigrantų visuomenės nei ką. Gal tai tik stereotipas, kad vokiška tvarka yra vokiška. Vat Vokietija ir Prancūzija manęs nestebina. Vokietijoje nemažai gyventojų buvo persismelkę komunizmu kai šalis buvo padalinta ir dar turkų prisileido. Prancūzija vėlgi imigrantai iš Šiaurės Afrikos savo daro. Apie pastaruosius aš esu labai labai ir dar kartą labai blogos nuomonės dėl savo asmeninės patirties gyvenant ten.

        Dėl alkoholio ir cigarečių kainų santykio čia geras pastebėjimas. Tarkim Dominykos Respublikoje 0,7L labai gero romo kainuoja 15 dolerių. Cigaretės kainuoja apie 3,5 už Marlboro. Jei pirkti prastesnį roma (kuris vis tiek neblogas) tai už 15USD gali gauti ir 1,5 butelį. Jei perki prasčiausią bus kainų skirtumas tik 1,5 karto už 0,7l. Kažkaip keista, nes jei jau rūko žmogus tai dažniausiai kasdien. Ir tai tampa tavo pirkinių krepšelio dalimi. Alkoholis daugiau proginis (nekalbam apie sergančius) tai pagal logiką turėtų būti prabangos mokestis, bet visgi jis mūsuose yra pakankamai pigus. Kaip rašė vienas klasikas ir paskui jį citavo labai daug kas: Kas galėtų paneigti, kad… Iš kitos pusės reikia pripažinti, kad gėrimai buvo vartojami tūkstantmečiais, o rūkalai kelis šimtus metų, gal todėl jie neužima tokių stiprių pozicijų galvose ir negauna tokių nuolaidų kaip alkoholis.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Austrija, Vokietija, Prancūzija -- atrodo turi kanalus iš Šveicarijos, plius dar matyt veikia ir toks reikalas, kurio pas mus nėra: galima kartą per mėnesį siųstis paštu iš užsieninių šopų Duty Free cigaretes po bloką žmogui. Tokia legalizuota smulkios kontrabandos forma gaunasi.

          Plius dar reikia neužmiršti imigrantų rinkos Vokietijoje ir Prancūzijoje bei kanalų į Balkanus Austrijoje.

          Reply
        2. Mangirdas

          Esu ne iš vieno girdėjęs, kad anglų buduliai net išsijuosę palina visokius jing ling ir saint george.

          Reply
          1. Rokiškis Post author

            Čia reikia neužmiršti, kad ten cigaretės yra klaikiai brangios, tad yra didelis skirtumas, ar čia Lietuvoje parduoti pakelį kokių nors po 5 litus, ar tenai tą patį pakelį -- už kokius 15.

            Reply
  5. Saulius

    Alkoholis turėtų būti įdomesnis -- jį pasigaminti galima (ne samanę). Iš kažkokių ploviklių distiliuoja (jei ne propaganda, anksčiau Kaune surasdavo tokius fabrikėlius TV žiniomis) ar spiritą skiesdavo. Ir įdomu tai, kad fufliakai eina pro prekybcentrių kasas kaip niekur nieko.
    Tai ir gamyba, ir „oficialus“ pardavinėjimas. Gal ir cigaretės pro kasas eina.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Man tai yra visiškai nesuvokiamas vienas paprastesnis dalykas: kaip gali būti įmanoma, kad degtinės butelis vos porą kartų brangesnis, nei pakelis cigarečių.

      Jei yra tokia kainų neatitiktis, tai reiškia, kad arba cigarečių kaina neadekvačiai užkelta, arba alkoholio kaina neadekvačiai žema. Arba ir tas, ir anas.

      Reply
      1. Kraugis

        Paprasta. Alkoholio gamyba užima didelę kai kurių ES valstybių ekonomikos dalį. O tabokos auginimas iš esmės jokio vaidmens ES valstybių žemės ūkiuose nevaidina. Tik dvi valstybės -- Italija ir Bulgarija užsėja daugiau nei po 20 tūkst. hektarų, kai tuo tarpu kaimynystėje esanti Turkija -- beveik 140 tūkst., o nedidelė Malavio valstybė -- daugiau kaip 180 tūkst.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Vat vat, panašu į tai, kad tiesiog kažkokie importo-eksporto reikalai čia gali žaist. Savo ruožtu tai leidžia įtarti, kad ir valdžios institucijų priimami sprendimai tabako ribojimui dažnai turi visai ne sveikatosauginį, o kažkokį piniginį pagrindą. O jau tada kyla kiti klausimai.

          Reply
  6. Arminas

    Keista, kai neįsigilinęs komentuoja tokius dalykus, jeigu visų pirma sveikatos klausimus, visų antra kažkokį abejotinos metodikos tyrimą ima kaip už tiesą, iš šiukšlių sprendžia apie kontrabandą, aš padaryčiau kitokią išvadą, kad tie kurie rūko kontrabandines cigaretes yra dažniau šiukšlinantys ir būčiau lygiai taip pat teisus. O dėl VMI tai pažiūrėkime kai buvo 2008 metais pakelti akcizai jų surinkimas iš kart pakilo nuo 2007 m. 397.766 tūkst. Lt iki 681.754 tūkst. Lt, 2012 m. buvo surinkta 682.764 tūkst. Lt, tai kaip matome iš skaičių, o ne iš PM, demagogijos apie nelegalią prekybą, mokesčius visada apsimoka didinti ypač tokios prekės, kuri sukelia visiems gyventojams neigiamų padarinių. O gerb. Rabinovičius kalba gamintojų pasakėlėmis.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponuli, tamsta čia atėjot galvodamas, kad parašysit fufelių apie neįsigilinimą, „abejotinos metodikos tyrimą“, pasipiktinsit šiukšlėmis ir galvojat, kad sueis.

      O dėl 2007-2008 akcizo surinkimo pakilimo -- žinoma, kad jis turėjo pakilt, nes kontrabanda tuo metu dar nebuvo spėjusi įsivažiuot. O paskui parėjo kontrabanda ir gavosi kritimas. 2009-2010 apskaitomas cigarečių pardavimas sumažėjo kone dvigubai.

      Ar norėtumėt dėl to pasiginčyti su VMI ir šiuos apkaltinti sąmokslu su tabako gamintojais? O gal su muitine pasiginčyt norėtumėt apie kylančius kontrabandos mastus?

      Žodžiu, parašykit dar kažką, kad žinočiau, jog perskaitėt ir žinot už ką banas bus. Nes čionai man visokie tokie tipažai nereikalingi.

      Reply
  7. Arminas

    O ir cenzūra prasideda. Dėl Nielsen tyrimo neobjektyvumo pripažįsta ir pati pramonė, nes neįmanoma įvertinti nelegalios prekybos mąsto.
    Skaičiai kalba už save, jei ką gerbiamasis, buvo ekonominis nuosmukis ir didelė dalis rinkos krito, kadangi tai prabangos prekė, o ne būtinybės, tai 20 procentų nuosmukis (2009-2010 m.) nėra toks didžiulis, o po to vėl pradėjo kilti, taigi čia natūralus procesas. O žiūrint iš sveikatos politikos pusės, tai tabako akcizo paskirtis mažinti vartojimą ir kompensuoti gydymo nuo rūkymo sukeliamų ligų išlaidas. Beje pasiskaitykite objektyvios informacijos apie direktyvą:
    http://koalicija.org/serveris/TabakoGaminiuDirektyva/Tobacco%20products%20directive%20SFP%20briefing.pdf

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ne cenzūra, o baninimas. Aišku, suprantu, kad šito komentaro jau nepaskaitysit ir skirtumo tarp bano ir cenzūros nesuprasit.

      Taip kaip ir nesuprasit, kuo skiriasi narkotikų vartojimo lankstumas nuo ne pirmos būtinybės prekių.

      Apie kitus tamstos bajerius, kur beveik dvigubas nuosmūkis pardavimų apskaitoj pavirsta į 20 procentų -- aš jau net ir nekalbu.

      Trumpai tariant, dabar tamsta esate ten, kur jums pridera, nes pas mane čia visokių fufelių nebus.

      Reply
  8. Dominykas

    Konspiracinė versija: čia veikia tų „bevielių“ ar kaip jos vadinasi cigarečių lobistai (tie patys tabako gamintojai?) t.y. stumiam vartotojus link naujo (brangesnio?) produkto. Tarp jaunimo jau matosi burbuliukų ir ritualo pirkimas -- iliuzija sukurta. Net Delfis rašė kaip ten italai savo vaikams vos ne 18 gimtadienio proga perka rūkyklę elektr[on]inę.

    Ekonominė versija: mano aplinkoje prieš ~10 metų buvo 60-80% rūkančių. Dabar yra 2-3 žmonės. Reiškias kažkas kažkaip veikia -- ar tai būtų draudimai (šiaip sukelti nepatogumai, kad reik žiemą laukan eit), ar tai būtų akcizai, ar gal tiesiog senstam (pradedam jausti). Bet faktas, kad sumažinom potencialias sveikatos apsaugos (vėžio gydymo) išlaidas. Tai va, jeigu tas sumažinimas yra didesnis, negu netekti mokesčiai dėl kontrabandos -- reiškias apsimoka.

    Asmeninė nuomonė: debilai. Kas yra „slim“ anyways? Milimetrais nustatinės cigaretės storį?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Dėl elektroninių cigarečių -- jos šiaip jau smarkiai pigesnės, o jų gamintojai -- alternatyvūs. Tabako pramonei per mažas pelningumas jos yra (pelnas rišasi prie kintamų kaštų, kurie čia labai menki), o dėl to paties mažo pelningumo ta visa elektronika neturi šansų daryt bent kiek juntamos lobistinės įtakos.

      Dėl metimo rūkyt -- neužmirškit, kad tamsta visgi senstate ir iš vienos vartotojų grupės nejučia pereinate į kitą. O kita vertus, geresnės gyvenimo sąlygos (rūkyti skatinančio perteklinio streso dingimas) ir sisteminis rūkymo žalos suvokimo augimas irgi duoda savo. Kadais buvau matęs tyrimus dėl rūkymo paplitimo -- anas kristi ėmė gerokai anksčiau, nei prasidėjo tas staigus akcizų didinimas.

      Dėl mokesčių ir išlaidų gydymui -- kada tai esu matęs tyrimą, kur gaunasi, kad rūkaliai valstybei yra labai smarkiai pigesni. Ir netgi buvo gan pagrįstų konspiracijų, kad ankstesniais laikais pigiai paskaičiavę, tokios šalys kaip SSRS skaitė, kad ekonomiškai naudinga, kai jaunesni miršta, nes bendrai imant, tiesioginių išlaidų sumažėja.

      Aišku, prarastų tiesioginių ir netiesioginių pajamų panašūs režimai neskaičiuoja, nes jiems pernelyg sudėtinga.

      O dėl cigarečių storio nustatinėjimo milimetrais -- taip ir bus.

      Reply
  9. Nos

    Hehe prisiminiau kaip subyrejus tarybu sajungai mokyklose platindavau visokias prezident,salem ir t.t. Su ta kontrobanda bus tik blogiau,nes prie parduotuviu tau ikyriai nieks nesiulys rukyt.Bet jei tau siulys kokie mokyklos verhai kurie platins kontrobanda,tai cia tau bus kaip prestizas pirkti is ju,buti ju nuolatiniu klientu,kaip sakant prisiplakti prie hebros.Taip,kad kontrobanda padidins rukaliu skaiciu tarp lochu.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Vat vat -- tamsta matėt tą ne šiaip, o praktiškai. Apie ką ir kalba: atsiradus finansiniam interesui moksleivių tarpe, sukovot su tuo pasidaro praktiškai neįmanoma.

      Reply
  10. Ruta

    Truputi ne i tema, bet pastebejau, kad Prancuzijoje mano aplinkoje rukantys ne taip smirda, kaip rukantys Lietuvoje. O tie, kurie ruko sukama tabaka tai is viso ruko namie prie zidinio ir kiti esantys patalpoje nejaucia beveik visai jokio bjauraus kvapo. Lietuvoje, kiek prisimenu, cigareciu skonis budavo labai ryskus ir paskui parukius ir pati sau ir kiti smirdedavo. Kodel taip yra?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Cigarečių kokybė skiriasi, nes skirtingos rinkos tiesiog. Kur nors Rusijoje ar Baltarusijoje pagrindinių segmentų cigaretės yra išvis klaikios.

      Būtent todėl ir vyksta tokie fokkusai, kai nekurie užsisakinėja ir vežasi cigaretes iš Vakarų Europos, nors ten jos kelis kartus brangesnės.

      Reply
  11. paulius.rymeikis

    Rūkymas yra socialinio spaudimo, stiliaus, mados, o galiausiai jau ir priklausomybės dalykas. Net tie, kurie sako, jog nenurodinėkit rūkyt mums ar ne, savo vaikams cigarečių į burną nekiša. Bet rūkantys žmonės jau yra vaikštantys lavonai ir juos reikia palikti ramybėje, kas tokiais sprendimais ir daroma. Išpuvę dantys ant pakelių a net kaip Australijos eksperimentas, kuri visi pakeliai vienodo dizaino -- tai nėra sprendimai rūkančiam žmogui. Tiesiog nuo cigarečių bandomas nuimti mados ir stiliaus elementas.

    Jūs čia gražiai papilstėte, pasamprotavote, o biurokratai žmonės paprasti -- pasidomėjo, kaip žmonės ateina į rūkymo sistemą, kaip į ją įklimpsta ir daro atitinkamus sprendimus. Ką jūs galvojate, kad be įrodymų galima lengvai prastumti tokius įstatymus, kai kitoje barikadų pusėje yra lobistai numeris vienas pasaulyje? 😀

    Beje, Lietuvai šis sprendimas yra ypač naudingas, nes po TSRS žlugimo atėjęs privatus verslas atrado, kad vyrų tabako rinka yra jau pakankamai prisotinta, tuo tarpu moterų -- su dideliu potencialu. Tai vat rūkančių moterų Lietuvoje nuo tada katastrofiškai didėja. O juk slims, mėtinės, etc. -- būtent moterų geriausios draugės. Jos ir rankinėse užima mažiau vietos, ir pakeliai atrodo stilingiau ir tarp laibų pirštelių neatrodo tokios balvoniškai didelės, kaip tos įprastinės, kurias vyrai traukia. Tabakistai yra profai ir jie tikrai žino, ką daro. Smagu ir, kad kita pusė nesnaudžia, sugeba tam atsikirsti. Kad atsikirtimas yra pagrįstas ir paskaičiuotas -- galiu duot pimpalą nukirsti.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Matau, kad perskaityt apie tai, kokios yra problemos -- nesugebėjote, bet vat pakomentuoti ir nuomonę išsakyti norite.

      Paprastai tokie „neskaičiau, bet pakomentuosiu“ atvejai baigiasi paprastuoju išbaninimu, nes čia ne portalas jums koks nors, kur belenką visi gali rašinėt. Ir tie, kas išbaninti -- ne tik komentarų rašyt, bet ir nieko skaityt negali.

      Reply
  12. skirmantas tumelis

    Išbanintasis antai kalbėjo apie stilių ir jo panaikinimą.

    Gali netgi taip būti, kad tas išbanintasis tai ne iš piršto laužė.

    Tiesiog padariau sau tokią prielaidą. Gali būti, kad eurobiurokratai užsakinėjo kokius nors tyrimus ir gal net rėmėsi jais.

    Galbūt didžiausia problema, pridarius tiek prielaidų, yra ta, jog jie (eurobiurokratai) susikaupė į tą vieną problemą ir jos sprendimo būdą, bet visai negalvojo apie šalutinius efektus.

    Na, bet apie tai aname straipsnyje -- atrodo jog tie sprendimų priėmėjai gyvena kitoje realybėje.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kad apie panaikinimą ir stilių -- tai suprantama. Problema ta, kad stiliaus panaikinimas -- ne biurokratų nosiai.

      Bet tasai išbanintasis vietoje to, kad perskaitytų apie problemas ir konsekvencijas, galvoja, kad tūpai pakalbės, jog problema yra ir todėl reikia daryt belenkokį briedą.

      Čia logika panašiai kaip su dizenterija būtų -- kadangi per fekalijas plinta, tai uždrauskim žmonėms šikti ir dizenterija baigsis. Berods XIXa su dizenterija kai kurios šalys bandė panašiai kovot, naikindamos viešuosius tualetus, tai koks rezultatas būdavo -- tur būt aiškint nereikia.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia labai įdomus variantas. Tiesa, kaip suprantu, pas mus anas matyt nepraeitų, nes inspekcijos užpjautų, jei prasidėtų kilnojimas mokesčių.

      Nors bendrai tai ką aš žinau -- ne taip seniai gi pasikeitė ant banderolių užrašai -- vietoje fiksuotos kainos nuliukai atsirado…

      Reply
        1. Rokiškis Post author

          Formaliu požiūriu tai reiškia vieną dalyką: kintamoji apskaitos dalis yra perkeliama nuo VMI (banderolės) ant trečiųjų šalių (nesvarbu, ar kaina ant pakelio, ar dar kur nors kitur). Tai yra įdomus klausimas.

          Reply
  13. entdx

    Pala nesuprantu: čia sakote apie tai, kad kontrabanda neapsimoka tabako pramonei lokaliu mąsteliu, tuo tarpu biurokratai ir antitabako aktivistai pasakoja, kad pačios kompanijos skatina ir remia kontrabandą, tam kad gautų geresnias sąlygas savo legalizuotam verslui (aplinkui kontrabanda duokit lengvesnias sąlygas: kontrabandos neliks). Čia iš esmės tas pats procesas, tik iš kitos pusės?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Pagrindas yra tas senas procesas, kuris vadinasi lokaliais optimumais. Panašiai būna, kai du tos pačios įmonės padaliniai ima tarpusavy konkuruot ir pjautis, nes pas kiekvieną iš jų rezultatai paskirai vertinami, o tie įmonės padaliniai turi galimybę peštis dėl tų pačių pirkėjų.

      Reply
    2. Rokiškis Post author

      BTW, jei dėl akcizo didinimo didėja ir pelno lygis, tai reiškia, kad pas tabako kompanijas iki tam tikro lygio gali netgi atsirasti ir stiprus interesas didinti akcizus, nes taip didėja pelningumas -- gaunasi toksai lyg ir valstybės valdomas kainų kartelio ekvivalentas. Aišku, su sąlyga, kad pardavimų nesuės kontrabanda.

      Reply
  14. Satanus Vulgaris

    O ką tamsta manote apie ES biurokratų užmojį pažaboti elekronines cigaretes, kurios daug mažiau kenksmingos ir visiškai nedvokia?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jūsų klausimas yra neteisingai suformuluotas. Nėra jokių tyrimų, kurie parodytų, kad elektroninės cigaretės yra daug mažiau kenksmingos, o ir dėl to, esą visiškai nedvokia -- irgi melas.

      Su elektroninėmis cigaretėmis yra viena problema -- jas rūkant, galima lengvai perdozuoti, kas neįmanoma, rūkant paprastas. Taip kad vaikai, kurie nuo vieno užtraukto dūmo numiršta -- grynai prastų kinietiškų elektroninių cigarečių fenomenas.

      Reply
  15. Vytautas Silinskas

    Rokiškis,
    Tikrai susirūpinot akcizų surenkamumu? Labai abejoju.

    Nes:
    1) tabako gamintojams tai nėra blogai, nes vis tiek bus parduodamos kitur pagamintos jų cigaretės;
    2) kontrabandininkams išvis gerai, kaip tą paaiškinot;
    3) vartotojais pirks toliau cigaretes tik iš kito tiekėjo (vartojimas nemažės, tai jiems irgi nelabai blogai).

    Tai blogai „tik“ valstybei. Bet čia tada reikėtų įtraukti pajamas surenkamas per baudas ir kontrabandininkų konfiskuoto turto, kurio turėtų daugėti.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponas Silinskai, dėl tamstos pasažo apie kažokias bybienes -- nesupratau, ką tamsta norit pasakyt. Kaip ir kažkokių argumentų apie nesupratau ką. Nusišnekėjimų čia prašau man nerašinėt.

      O dėl valstybės pajamų per baudas ir konfiskavimus -- tai tik maža dalimi gali kompensuoti akcizo ir PVM nesurinkimą, kas yra savaime aišku iš fakto, kad kontrabanda yra pelninga prie mažesnės pardavimo kainos.

      Reply
  16. friendzis

    Truputį pakliedėsiu apie tamstos prielaidas.
    Brangiojo segmento pagrinde legalumą (apskritai kontrabandos dalies netolygumą) visai sėkmingai gali lemti skonis ir pats apsipirkimo procesas. Darant prielaidą, jog brangiau mokantieji brangiau moka, bo pigiakinės ir kontrabandinės cigaretės smirda šūdais ir be to jų reikia ieškoti, kai legalias nusiperka pirkdami sūrelį vaikui, visai tikėtina, kad antroji dalis nepersimetinės ant kontrabandos vien dėl pirkimo proceso.
    Pats minėjote straipsnyje, kad liaudis siunčiasi cigaretes iš vakarų, tad cigarečių kokybės skirtumą tarp valstybių priimkime kaip faktą. Sakykime, kad cigaretės yra sudarytos iš tabako ir šūdo, o tabako ir šūdo santykis yra segmentuojamas. Gana akivaizdu, kad tokia rinkos segmentacija daroma dėl galutinės produkto kainos (baltarusiškos yra pigios, bet smirda šūdu, vakarietiškos yra brangios, bet turi tabako skonio). Kadangi šūdas dedamas kainai mažinti realiai galimi du variantai:
    * Šūdas kainuoja pigiau nei tabakas, bet yra trečių šalių produktas, todėl ant jo uždirba mažai. Tokiu atveju kontrabandos plėtimasis reikštų bendrus nuostolius ir tą rinkos segmentą jie bandys kuo nors užpildyti.
    * Šūdas nekainuoja nieko, todėl didesnis jo kiekis kelia uždarbį. Tokiu atveju jiems kontrabanda kaip tik apsimoka.

    Tokie mano pastebėjimai, ko pasigedau pačiame straipsnyje 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Iš principo tamsta nekliedite, o teisingai analizuojate.

      Čia verta tik pastebėti, kad pvz., Rusijoje cigarečių rinka yra žiauriai žiauriai segmentuota: cigaretės iki vidutinės klasės yra išties labai prastos, tačiau su realia premium klase situacija priešinga. Matyt todėl, kad tie premium rūkaliai turi su kuo palyginti. Taigi, čia ir yra esmė: segmentai yra skirtingi ir kontrabanda irgi skritinga.

      O vat dėl apsipirkimo proceso -- pirkimas kartu su kitomis prekėmis yra kompensuojamas kontrabandos atgabenimu tiesiai į namus.

      BTW, jau gerokai po straipsnio parašymo mačiau info -- gabena ant savo kūno jau ir dabar kai kurie kontrabandą iš premium segmento. Neretai vos po 10-20 pakelių. Matyt kad atsiperka su visomis rizikomis.

      Reply
  17. Pingback: Apie biurokratijos ir biurslo saviaugą « Rokiškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *