Maxima – viskas apgalvota

Nu tokio dalyko tai aišku nebuvo...Prieš kelias dienas nusipirkom kepsnių Akropolio Maximoje. Kad mažiau galvot reiktų ir išsikept išsyk būtų galima. Esu pirkęs paruoštų kepsnių Norfoje, esu pirkęs Iki, esu pirkęs Rimi – visur būdavo tvarkoj. Aišku, gal ir ne taip skanu, kaip paties pasidarytas, bet kas ten žiūri, kai tingesys kamuoja…

Maxima čia buvo unikali: mano antra pusė, paragavusi iškeptos mėsos, pareiškė, kad matomai ši jau bus pagedusi. Aš su ja nesutikau – druskos kiekis buvo toks, kad mėsą, jau iškeptą, reikėjo vandenyje praplaut, kad bent įmanoma būtų suvalgyti. Tiek persūdyta mėsa negali sugesti. Sprendžiant iš skonio, kilogramui mėsos pridėta buvo bent pusė kilogramo druskos. O gal ir daugiau.

Taip, žinau, kad pats pirkau, pats ir durnas. Bet tiesiog noriu pasakyti, kad užveikia tokie bajeriai. Ir gal būt, mano brangioji išties ir buvo teisi – kad druskos pridėta tiek dėl to, kad mėsa jau bepradedanti gesti. Nežinau, ką galvot.

Lyg ir nebuvo sugedusi. Tiktai neįsivaizduojamai, nesuvokiamai persūdyta. Žinoma, kad nebuvo nieko tokio baisaus, kaip fotkėje. Aš čia ją tiesiog pasipiktinimui išreikšt įdėjau. Savo emociniam įspūdžiui, staigiai surišusiam Maximos prekės ženklą su nuostabiai sparčiai populiarėjančiu panašių dalykų kultu. Viskas atrodė normaliai, nesmirdėjo. Tik tas pojūtis, kad vietoj mėsos valgai druską…

Norit įsivaizduoti? Paimkit šaukštą druskos ir suvalgykit – tai bus maždaug toks pat skonis, kaip Maximos kepsnio kąsnis. Taigi, mieli brangūs Maximos veikėjai, siunčiu jums diarėjos spindulį. O pirmadienį gal dar ir inspekcijai atitinkamai paskambinsiu, kad gautų džiaugsmo iš patikrinimų. Aišku, kas nors tuo tarpu gali ir pasidžiaugt, kad tas suknistas Rokiškis gavo malonumo…

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

37 thoughts on “Maxima – viskas apgalvota”

  1. literatka

    Aš vienąkart ragavau IKI pirktos keptos vištienos. Nesugėbėjau suvalgyti kadangi labai jau jodo skonis buvo stiprus. Matyt, padažo vištą kad gražesnė atrodytų, ar gal genda mažiau jodo tirpalą panaudojus. man arčiausiai yra norfa ir nors peikia ją žmonės, nei karto neteko parsinešt namo „lievo“ produkto. Net gi norfos dešrelės -- skanios. o čia tai bardakai kažkokie fui..

    Reply ↓
        1. nito_os

          prie manęs yra maxima vieno x, kažkada buvo taupa, saulutė, tai ten jų irgi mačiau. bet man tarakonai baisesni 🙁

          Reply ↓
    2. rokiskis Post author

      Su jodu tai žostkas būtų, nors kažkaip net sunku patikėt. Gesti tai turi mažiau, nes jodas nepaprastai stiprus antiseptikas. O Norfose tai anksčiau būdavo nuolatinės problemos su pieno produktais, vis pasenusių pasitaikydavo. Gal dabar pasitaisė, nežinau, senokai nebuvau, vis kažkaip Rimi truputį arčiau.

      Reply ↓
  2. nito_os

    skaičiau pas T.Tolstają lj, kad jei mėsa pradeda gesti reikia ant kepsnio uždėti kivio gabalėlių valandai ir viskas, galima vėl valgyti be rizikos. gal reikėtų maximos darbuotojmas pasiūlyti 😉

    Reply ↓
      2. gerasirdis

        Kas baisiausia
        Žinai, kas baisiausia?
        Kaikurie žmonės yr ant tiek tamsūs, kad gali tokiais dalykais patikėti.
        Pagalvok: pradėjusią pūti mėsą bus galima be problemų valgyti, jei… Koks skirtumas, ką „jei…“ ? Gal visgi reiktų valgyti šviežią?

        Reply ↓
        1. rokiskis Post author

          Re: Kas baisiausia
          O žinai, aš taip pagalvojau… Jei tinkama bakterinė kultūra, tai supuvusioje mėsoje nėra toksinų, kita vertus, baltymai smarkiai išskaidyti, tad mėsa tampa lengviau virškinama, dėl atsiradusių laisvųjų amino rūgščių pertekliaus gaunasi geresnis skonis, tuo tarpu kvapą galima panaikinti tiesiog kepant ir prieskoniais. Tai gal ir gerai?

          Reply ↓
          1. gerasirdis

            Tegyvuoja tinkamos bakterinės kultūros, negaminančios toksinų!
            Aha, jo. Va aš irgi galvoju- gal visai be reikalo čia su tuo šviežiu maistu parinuosi. Numetei mėsos gabalą kur saulės atokaitoje, visas rūpestis. Na, tiesa, dar vienas dalykas- reikia pirštus sukryžiavus visa širdimi tikėtis, kad bakterijos bus kultūringos, ir negamins toksinų.

            Reply ↓
            1. rokiskis Post author

              Re: Tegyvuoja tinkamos bakterinės kultūros, negaminančios toksinų!
              Tarp kitko, turint omeny skandinavišką fermentuotą silkę, pūdytą ryklieną, o ir kai kuriuos prancūziškus mėsos pūdymo išradimus, tai netgi visai, visai…

              Reply ↓
              1. gerasirdis

                Kur Giedrius_V?!
                Iš ties, yra ir tokia virtuvė, kur maistas specialiai fermentuojamas/pūdomas/pelydomas, bet čia jau ne iš serijos „uždėjus kivio bus kaip naujas“, čia verčiau jau koks giedrius_v papasakotų…

                Reply ↓
                1. rokiskis Post author

                  Re: Kur Giedrius_V?!
                  Taigi ir pas mus būna pūdomi/rauginami visokie ten maisto produktai, sūriai, duonos tešla, dar ten belenkas… O ir marinavimas ne toks jau tolimas procesas nuo visokių fermentacijų.

                  Reply ↓
                  1. gerasirdis

                    Taip taip taip
                    A jo, tu teisus- visai nebūtina prancūziškų rokforų ieškot, turim ir vietinių pavyzdžių.
                    Bet kažkaip nepamenu receptų, skirtų save gerbiančiai šeimininkei, kurie prasidėtų žodžiais:
                    „Visai puikų patiekalą galima padaryti iš pradėjusių pūti/gesti/…. “
                    Bo yra principinis skirtumas tarp kontroliuojamo proceso, ir spontaniško.

                    Reply ↓
    2. gerasirdis

      Oooooo je!
      Aha, nesvarbu, kad mėsa sugedusi- uždėjus kivio ir jį palaikius jau bus galima valgyt.
      Neturint kivio tam puikiai tinka kivio nuotrauka.

      Reply ↓
      1. rokiskis Post author

        Re: Oooooo je!
        Jo, dėl nuotraukos -- puiki mintis. Tiesą sakant, netgi įtariu, kad pakanka įsivaizduoti, kad yra ant mėsos uždėtas gyvas kivis ir iškart ta mėsa pasitaisys.

        Reply ↓
  3. ashtroka

    Man taip apsipirkti dar neteko.
    Tik kartais užkliūna, kad po darbo perkant ką nors žuvies/mėsos skyriuje, netikėtai gauni išsirinktą produktą maišelyje su etikete „pigiau“, nes jau nebešviežias produktas. Blem nejaugi negalima kažko paruošti dieną, kad vakare dar būtų šviežias? Juk didysis pirkėjų srautas būna vakarop…

    Reply ↓
    1. rokiskis Post author

      O čia jau, bandant į būtent šitą klausimą atsakyti iš analitinės pusės, kyla kai kurios negeros mintys, kurias norėtųsi paneigti, bet man jų nesigauna paneigti.

      Reply ↓
    2. rokiskis Post author

      Sena šita frazė, garsi ir plačiai žinoma, tiesa, nežinau, iš kur kilusi. LJ berods pirmas ją Maliboo ėmė naudot.

      Reply ↓
  5. Anonymous

    Anksčiau pirkdavau Maximoj dešreles . išbandžiau visas …
    Vieną kart atsitiktinai papuoliau mažon mėsininko parduotuvėlėn.
    Dabar perku tik ten- visai kitas skonis ir pigiau (gal)

    Reply ↓
    1. rokiskis Post author

      Jo, aš tą patį pastebėjau kaimo parduotuvėje, kai griliui dešreles pirkau -- visiškai kitas skonis, nors ir kažkokia ten Aibė, bet elementarus natūralumas jaučiasi. Matyt nesusipranta kažkokių pakaitalų dėt. Kita vertus, šiuo atveju tai jau nebūtinai kokios Maximos, o gal daugiau gamintojų dalykas.

      Reply ↓
  6. Anonymous

    Fredis*
    Keli pastebėjimai: pirko Rokiškis mėsą su žmona, pusgaminį, pašvinkusį maximoj.
    Išvados/pamokymai: Rokiškiui, kaip intelektualaus darbo atstovui, mėsa yra nebūtinas produktas, jaunuolis jau ne pirmos jaunystės, pagyvenęs, todėl juo labiau mėsa (ir pienas) yra nevartotini.
    Šalutinė išvada: kepsnį paruošti užima 2 min. laiko, jei pipirai kažkur nusikišo -- visas 4 min.. Kokią žmoną gyvenimui išsirinko Rokiškis? Netikėlę, taipogi intelektualaus darbo atstovę, ne prie ūkio, namų ruošos, atgrubnagę-baltarankę. Kaimietės yra geresnės žmonos.
    Pagrindinė išvada/pamokymas: Maximoj žmonės (protingi) mėsos neperka, nei pusgaminių, nei šviežios. Tik durniai. Maximoj perkamas alkoholis, kruopos, sūrio gabalas, lenkiški obuoliai.

    Reply ↓
  7. Anonymous

    rokiškio pirma impulsyvi reakcija į nemokamą patarimą yra tipiška statistinė Maximos pirkėjo. Veiksmažodis „Valink“ leidia negrįžtamai spėti, jog rašytojo į Pipediją asmenybė susiformavo brandžiais Komjaunimo laikais. Visi tada kažkur valinome ir vieni kitus siuntėme valinti. Kaip viskas miela ir pažįstama. Jokių sėkmės palinkėjimų, tik neapsinuodyti pašvinkusia mėsa. Būk atsargus, rokiški.

    Reply ↓
    1. rokiskis Post author

      Fredi*, jei atėjai čia ieškoti, kas parašė apie tave į Pipediją -- tai pataikei ne ten. Man dundukų tarpusavio intrigėlės neįdomios. Ieškok Račo žiurkės kitur ir neversk su savo pezalais mano blogo į šikinyką, kokį padarėt pas Račą. Kitaip tariant, valink naxui. Ar supratai, ar esi per daug tūpas, kad suprastum?

      Reply ↓
  9. Anonymous

    jei jau apie maximą,
    gal žino kas nors, kodėl dingo sveriami riešutai iš maximos? Dėkui.

    Reply ↓

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *