Lakštingala Vingio parke būtų tiesiog išskirtinis monopolinės įmonės pavyzdys, jei ne tai, kad jų savininkai ar vadovai – matomai būrys puspročių, sugebančių viską pabloginti dar labiau, nei galėtų visiškai supuvęs monopolininkas. Aplink, kokio kilometro spinduliu – nei vieno konkurento. O paklausa – kaip reikiant. Jei nuvažiuoji į Vingio parką – tiesiog negali aplenkti Lakštingalos. Ir jei lankaisi Vingio parke bent kartą-du per metus, greitai įgauni patirtį, sakančią, jog esant tinkamoms sąlygoms, kabokai gali tapti neįtikėtinai šlykščiais. Ir negana to, į tuos šlykščiausius kabokus gali pakliūti net prieš savo valią. Aš jau porą metų nebuvau tame kaboke, bet netikiu, kad kažkas pasikeitė. Manau, kad viskas kaip ir anksčiau. O gal pagerėjo?
Maistas ir valgiai Lakštingaloje
Pradėsiu šį sykį nuo maisto – tai bene trumpiausia pasakojimo dalis. Šūdinos sovietinės sasyskos, vegetos ir kiti surogatai – tai geriausia, ką šiame kaboke man pavyko gauti. Pica, kuri buvo tokia kieta, kad iki kraujo prakirto man dantenas ir liežuvį – tai kažkas žymiai blogesnio. Nežinau, ką dar blogesnio ten gauti įmanoma. Bet įtariu, kad toji pica buvo ne pati blogiausia iš įmanomų patirčių – tiesiog man dažniausiai sekasi, o pačius blogiausius variantus greičiausiai gauna kiti. Už maistą su nesaikingai gausiai naudojamais gliutamatiniais prieskoniais kabokui galiu duoti šimtą balų minuso nesicackindamas, o dar ir pavadindamas tokį vimdykla. Nes maisto chemija – tai šlykštynė. Bet kiek duoti už dantenas ir liežuvį suraižančią picą – nežinau. Nežinau, nes tai yra užribis. Jei labai norite valgyti – geriau pasikapstykite kokioje nors šiukšlių dėžėje – tikiu, kad rasite kažko geresnio.
Aptarnavimas ir padavėjų darbas
Nežinau, ir kiek balų duoti už aptarnavimą. Aptarnavimą vykdo pora padavėjų – joms tenka belekoks didžiulis kiekis staliukų, kokius 10 kartų didesnis, nei įmanoma normaliai aptarnauti. Atėjus, pralaukti ten pusę valandos ar netgi valandą, kol ateis padavėja – normalu. Būtent tai mane porą kartų išgelbėjo – tapo pretekstu pabėgti. Visgi, kai kada nepasiseka ir padavėja prieina (tarp kitko, jei lankotės ten ne dažniau, kaip kartą į mėnesį, garantuoju, kad nepamatysite tų pačių padavėjų, antrą syk atėję – visos išsilaksto). Vieną kartą, kai padavėja priėjo ir paklausė, ko norėtume, aš jai tariau:
– O žinote, jūsų savininkai yra sušikti pyderai.
Padavėja išvertė akis, ją akivaizdžiai ištiko stuporas. Ji net sužiopčiojo. O aš pratęsiau:
– Jie nesupranta, kad šitiek staliukų aptarnauti pora padavėjų tiesiog iš principo negali. Tai ne darbas, o pasityčiojimas iš jūsų. Kodėl jūs čia dirbate, kodėl nemetat šio darbo?
Aš pasigailėjau, kad tai pasakiau. Merginos akyse pasirodė ašaros, ji tiesiog sudrebėjo ir ištarė, kad dirba čia tiktai savaitę, bet ilgiau neiškęs, nes išties, savininkai tokie ir yra. Mane paskui graužė sąžinė dėl to, kad užvedžiau apie tai kalbą. Kita vertus, tai buvo vienintelis kartas, kai aptarnavimas buvo geras. Geras man – padavėja tiesiog nusispjovė į kitus klientus ir aptarnavo pirmiausiai mūsų staliuką. Nors užsėstų stalų tebuvo kokia pusė, klientų skaičius visvien buvo keleriopai didesnis, nei padavėja gali susitvarkyti, netgi dirbdama optimaliom trajektorijom (kas tai yra, nesigilinkim, tiesiog padavėjų mokyklose to moko).
Tokiame kaboke negali būti normalaus aptarnavimo. Negali būti iš principo. Jei savininkas ar vadovas sugeba darbo apkrovų vertinime padaryti net kelių kartų paklaidas – niekada jis ir nesusitvarkys savo reikalų. Nes yra pernelyg bukas. Vargu, ar įmanoma rasti Vilniuje kaboką su prastesniu aptarnavimu. Ir visa tai – tik dėl vienos priežasties: neįtikėtinai prastos vadybos. Iš to kyla ir visi kiti trūkumai, kokius tik įmanoma sugalvoti – nepaprastai ilgas laukimas, supainiojami ir pamirštami užsakymai, etc., etc., etc..
Kabokas man įstrigo ir nefiskaliniais, ranka rašytais čekiais. Turiu puikų džiaugsmą – berods minėjau, kad jau bene du metus ten nebuvau. Gal per tą laiką atsirado ir normalūs čekiai. Nežinau. Mieli kaboko savininkai, linkiu, kad jus patikrintų kokia nors inspekcija, gal ir jai duosit kokių nefiskalinių čekiukų.
Kita vertus kabokas visgi turi vieną puikų pliusą – ne kartą esu matęs, kaip buduliai ar netgi nelyg bomžai kokie ateina su savo bambaliais ir geria. Nes aišku, kad personalui – nusispjaut. Tad jei esate budulis – rekomenduoju.
Sumuojant viską – duodu plius vieną balą kabokui už budulius, galinčius gerti savo bambalinį brudą. Tai vienintelis pliusinis balas, kurį šis kabokas iš manęs gauna. Kitas koks nors negautų, tačiau sprendžiant iš to, ką mačiau, Lakštingala yra akivaizdžiai orientuota būtent į tokio tipo publiką, tad negaliu neįvertinti.
Už patyčias iš personalo, lankytojų ir sveiko proto – minus belenkiek ir neribotai.
Aplinka, išvaizda ir bendras įspūdis
Galų gale, aplinka. Aplinka čia varijuoja. Vėliau vakare – bus visai normalu, jei pamatysite kur nors šalia kažkurio stalo krūvą vėmalų. Personalui giliai poxui. Kodėl – aiškinau jau aukščiau. Kad valytų vėmalus nuo grindų – nepastebėjau. Nuo stalų – irgi. Bet tur būt, kad valo, nežinau, juk negali nevalyt. Kartą prieš kelis metus pora kvankštelėjusių pažįstamų sugalvojo ten šventę švęst, o nors ir pasakiau, kad jie durni, kaip čemodanai ir kad apsigalvotų, jie užsispyrė – staliukas mat rezervuotas, ar kas ten… Tąsyk mačiau, kas Lakštingaloje vyksta vakarais.
Kiek suprantu, užsikemšantys klozetai Lakštingalai nėra kažkas nenormalaus. Kai aš susigalvojau nueiti, atleiskit, nusimyžt ir užėjęs į pastato vidų, pamačiau dvokiančius upelius ir jais greitai tekšnojančias padavalkas, nešinas krūvomis alaus bokalų, mane supurtė. Atleiskit, aš daug ko esu matęs, labai daug ko. Bet tas siurrealus vaizdas, kai per grindimis tekantį neaiškios spalvos upelį žvaliu greitu žingsniu tekšt tekšt tekšt tekšt… Nešina visai panašios spalvos alumi… Tai kažkaip sujaudrino mano vaizduotę ir aš, apsisukęs, išėjau ieštkoti kokių nors krūmų. Braidžioti po svetimas balas visai nebuvo noro.
Už aplinką – minus belenkiek, kiek tik sugalvosit.
Reziumuojant apie Lakštingalą Vingio parke
Vilniuje aš nežinau kito tokio kaboko, kuriame būčiau patyręs tiek pačių šūdiniausių potyrių. Gerai paieškoję, galite surasti vieną kitą iš sovietmečio išlikusį obščepito reliktą, kur nevėkšliškos sovietozaurės verda šlykščias atliekines paplavas, kurių neįmanoma valgyti – visai, kaip prieš 30 metų. Savo maisto kokybe Lakštingala, sakyčiau kažkuo panaši. Tačiau net šlykščiausios sovietmečio šėryklos persiorganizavo ir susiprato, kad klientu reikia rūpintis, o grindis reikia plauti. Lakštingala – ne. Tai absoliutus fenomenas. Jei aš šiam kabokui duočiau minus šimtą balų, bet kuriai eilinei šėryklai turėčiau duoti plius melejoną. Tad kitaip, kaip minus melejonu Lakštingalos įvertint negaliu.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
gh 🙂 O aš dar Užkalniui pasiskundžiau, kad yra toks labai blogas kabokas ir jis sakėsi, jog progai pasitaikius užsuks patikryt. Man regis jau nebeužsuks…
Męs su žmona esame buvę ten keletą kartų ir visus kartus pasisekė -- neturėjo jie to patiekalo, kurio prašydavome. Tiksliau tariant prašydavome keleto patiekalų ir nei vieno neturėdavo 🙂 Ale pasisekė gi mums…
Užkalniui būtinai, būtinai reikia ten apsilankyti 🙂
Tai pala, rašai senus įspūdžius? Duokš šviežių! Va, nueikit su Skirtumu ir ištirkit, kaip toj Lakštingaloj dabar 🙂 laukiu 🙂
Ne. Pati nueik, o mes paskaitysim.
Mano įspūdžiai pakankamai švieži -- šios vasaros.
Pasiskundžiau tąsyk Užkalniui per FB apie tatai, nes jis kokį tai K. Nerijos kaboką dėjo į šuns dienas…
ten berods jie panaudoja kavos tirščius antrą kartą. Bent jau man buvo toks įspūdis. Neskaitant to, kad tualetas plaukia ir smarvė didelė.
Totali skylė.
Kavos tirščių naudojimas po kelis kartus -- retas ir godotinas sovietmečio palikimas -- mažai, kur beišlikęs.
Dar senais laikais buvo tokia praktika sovietiniuose kabokuose, kad įbert į tuos panaudotus tirščius ir kelias kruopeles margancofkės, kad spalva rudesnė būtų, bet jau šito bajerio tai ko gero jau niekur niekas nedaro. Pamiršta senolių išmintis…
Į salotas pjausto supuvusius kotgalius, absoliuti nehigiena visur, o o kai koks jaunas padavėjas tai pamatęs pakraupsta, seniau pabuvę tik balsu juokiasi.
Man kažkodėl tada susidarė labai konkretus įspūdis, kad padavėjai/padavėjos dažnai neišbūna ten netgi pirmo mėnesio. Nors bendrai tai krizė, gal dabar jau ir pastoviau dirbančių atsirado. Tai gal ir gaunasi, kad yra tokių senesnių, kurie juokiasi.
iš komentarų ryškėja, jog tai yra legennnndinis kabakas…
Tai ta brangi smurglinė tebegyva?
Gyva. Užėjau į jų puslapį, pasirodo pradėjo ir masažo paslaugas teikt 🙂
Nesuprantu, kaip dar nieks ant jų higienistų neužsiundė 🙂
Kadais girdėtas gandas sakė, kad tenai dar kooperatiniais laikais buvo įsikūręs kažkoks pogrindinis viešnamiukas, tad masažo paslaugos visai nestebintų.
Visiškai pritariu, Lakštingala Vingio parko ne pagerina, o tik pablogina. Tokia vieta, toks neišnaudotas pinigų kasimo potencialas. Aš lankiausi darbo dienos vidury, kai lankytojų buvo kokie 6 staliukai, juos aptarnavo 2 padavėjos, bet meniu teko tą patį pusvalandį laukt.
Laimei, už 200 m. yra kioskas kur galima nusipirkti dešranį ir Spraito per 2 minutes, už sąžiningą kainą ir su maloniu apratnavimu. Padarykit sau paslaugą, neikit į Lakštingalą.
O tai rimtai variantas -- apsipirkt kioskelyje ir valgyt Lakštingaloj už stalo -- visvien padavėjoms nusispjaut. Gal taip ir turi būti?
Daug komentarų internete apie Lakštingalą. Patiko apie sulaužytą dantį 🙂
Tikrai, vieta labai gera, bet ta pseudo kavinė jos neišnaudoja maksimaliai.
Kokį dar dantį?
Šita „kavinė“ vietą išnaudoja maksimaliai -- maksimaliai sugadindama, kiek tik galėtų sugadinti išvis.
http://www.skundai.lt/?id=2702
Nu jo, žiaurokai… Vadinasi teisingai spėjau, kad mano į picą įsipjautos dantenos -- ne pats blogiausias variantas, koks galėjo įvykti.
Gal norėtumėte DABAR, praėjus 2 metams, dar kartą įvertinti tą vietą? 😀
Turiu ką papasakoti, oj turiu, kadangi DABAR ten KAIP IR „dirbu“.
Oficialiai -- padavėja, neoficialiai -- multitasking’as. Bijau, kad įklimpau giliai čia. Visų pirma pats įdarbinimo procesas labai miglotas ir neaiškus -- darbo sutartį pasirašiau pradirbusi ten savaitę -- ir tą teko zysti. Sutarties perskaityti nenorėjo duoti -- išsireikalavau, o ir tai tespėjau pusė jos suskaityti, kopijos dar nė akyse neregėjau. Jau baisu. Kitas dalykas yra pats darbas -- moki nemoki eini ir dirbi -- niekas tau neaiškins kaip ir ką nors esi naujas. Smagioji dalis -- delninukas -- įteikė ir tik: „Eik priiminėk užsakymus, tavo pusė -- kairė“ O joje… joje 25 staliukai. Negana to, dar turi ir maistą išnešioti, bei nurinkti indus.
Čia tik dalelė visko. nekalbu apie darbą ne dokumentų -- žalia korta, ar Sodros pažymėjimas, kurių net nereikalauja -- turi neturi -- kam rūpi.
Jau kelintus metus sugebu išvengti apsilankymo tenai. Ir vengsiu ateityje. Tikrai nenoriu tos vietos dar kartą vertinti -- ji ne iš tų, kurioms duočiau antrą šansą. Ir jums patariu ieškotis darbo bet kur kitur.
Į bet kokį darbuotojų ieškantį kaboką nueikite ir sakykite labai paprastai: „dirbau ten ir ten, mačiau viską, dirbti sugebėjau, tačiau noriu dirbti padorioje įmonėje, tai mano didžiausias tikslas“. Tokį požiūrį tikrai įvertins.
Šiandien būtent taip ir įvyko, gavau nustebusį ir susirūpinasį vienu metu žvilgsnį su prisegta fraze: „Vaike, kur tu čia įsivėlei???“. Gailiuosi, kad prieš tai nepaskaitinėjau jokių atsiliepimų apie šią vietą.
Žinokit, nepasikeitė ten niekas -- staliukus tokžliau sėkminga aptarnauja 2 merginos, padavėjos dirba VISKĄ, tūlikai upeliais srūvena kartais, o kartais po 11 valandų išstovėti neprisėdus ar neprisirėmus niekur įpranti. Negana to,darbuotojai per pirmas man 2 darbo savaites pasikeitė vos ne kardinaliai, o ir tie kas buvo sakė bėgt iš čia. Gaila, netikėjau, maniau dėl konkurencijos.
Taigi, jei jau ieškotės kito darbo, tai pažiūrėkim dabar iš kitos pusės į viską: yra vienas dalykas, kurį kiekvienas, pakliuvęs į panašią situaciją, gali išmokti -- dirbti įmanoma netgi neįmanomą darbą ir neįmanomomis sąlygomis.
Ir tamsta dabar tą tikrą, pergyventą suvokimą turite: jūs žinote, kas yra klaikus darbas, ir jūs mokėsite džiaugtis darbu, kuriuo nemoka džiaugtis daugelis kitų. Nes jūs tiesiog dabar turėsite su kuo realiai palyginti. Daugelis negauna tokios galimybės.
Taip atsiradęs gebėjimas vertinti gerą darbą ir žavėtis geromis įmonėmis neįtikėtinai padeda daryti karjerą vėliau. Ir jūsų būsimi darbdaviai tai įvertins.
žinok tau pritariu visiškai dėl Lakštingalos, as galėčiau papasakoti dar daugiau apie šitą urodų irštvą. Įsivaizduokit padavėją, kuri gražaus oro metu, kai parke daug žmonių, prie 50 staliukų dirba viena? kur matytas toks pravalas? o tas delninukas tai jau toks apgailetinas, kad verkt norisi, padaveja kokius 5 kartus prie musu staliuko ji perkrove, o jis vistiek neveike…ir čekiai rasomi ranka, kaip supratau gali nemusti i kasa ir prirasyti gerima ar patiekala ir susitarus su baru ar virtuve. daug kartų teko girdeti direktoriaus suksnius ant „isskridusiu“ administratoriu, kurios isvis nezinia ka veikia toj kavinej. buvo kelios padavejos kurios tikrai gerai aptarnavo, viskas buvo laiku ir netgi maistas, kai kuriom dienom buvo labai padorus…
Oo, taip. Šiandien padariau klaidą, patekau į Lakštingalą. God damn fuck shit. Tikrai nemaniau, kad šiandieniniame Vilniuje įmanoma taip užsirauti. Galiu pasakyti, kad pasikeitė tik tiek, kad tarp staliukų mačiau zujant tris merginas, o ne dvi, ir meniu ilgai laukti neteko. Visa kita — lygiai tas pats. Tik į tūliką užeiti bukvaliai pabijojau po atravnos sriubos beigi pelėsį pasigavusio pyrago.
Čia belieka palinkčiot galvą į taktą tiems, kas jau palinkčiojo apie neišnaudojamą pinigų kasyklą…
Buvau ten prieš šimtą metų,bet įsiminė begalinis aptarnavimo laikas ir „Lakštingalos“ kokteilis, sudarytas iš bent 5 skirtingų beviltiškai nederančių alkoholinių komponentų, iš kurių vienas- šampanas. Vien paskaitę sudėtį pradėjom suokti, gerai kad nesulaukėm, kol atneš.
vaje vaje, niekada neikite ten, ten tikras urodynas, dirbau ten, nes neturejau ka valgyt realiai(taip jau kartais buna, jei negimsti turtingesnej seimoj, bet db gyvenu labai gerai, aciu,kas susijaudinot). Tai va, savininka pazinojau asmeniskai, jis toks urodas, kad daugiau tokiu nera, jis musa virejus, pries visus klientus ne karta trenke padavejoms, uz tus suknistus delninukus karta gavau ale bauda, nes aceit as ji suslapinau, ir jis neveike, taciau to tikrai nepadariau, tai nueme nuo algos 600 litu, be jokiu oficialiu dokumentu, be irodymu be nieko, tiesiog nedadave algos, deja, vargsai kiti darbuotojai buvo mielasirdingi ir visi susimetem ale uz mano bauda del delninuko. Taip -- myzalai taskydavosi, patvindavo kanalizacija, ne tik tulike, bet ir virtuvej, ir netikiu,kad po sia diena susitvarke. taip- maistas slykstus, taip -- maistas pasenes, ponas direktorius vaziuoja i lenkija perka visa suda, kad kuo daugiau uzdirbt. Mums nebuvo nusispjaut i klientus(BENT JAU MAN), taciau as nieko negalejau pakeisti, nuolat ant manes rekavo ne tik issigimelis savininkas, bet ir idiotai marozai, kurie laukdavo savo maisto, iseidama is darbo parasiau per du lapus kodel iseinu is darbo, prasymo neprieme, sake neatitinka standarto. dar toks vienas juokingai debiliskas dalykas, priestaraujantis morales ir darbo kodekso normoms-savininkas turedavo sasiuvini, kuriame rasydavosi baudas skirtas padavejams-uz laiku nenunestus indus, uz nusiskundimus, uz bet ka, ant algos lapo liepdavo pasirasyti kaip pilna alga, o nedaduodavo kokio simto litu. Dar vienas geras ir paskutinis -- jis rasydavo is savo el.pasto sau i el. pasta (ir ne debilams patydavosi, kad siusta is sau sau) parasydavo laiska, kad lakstingaloj dirba vistos ir durnos padavejos -atsispausdindavo,pakabindavo darbe ir liepdavos kaityti, ir tada vel bauda israsydavo, nes va kokios jus blogos -- klientai net tokius laiskus raso, o kad kats pasirase ir atsiunte, ir tai aiskiai matoma -- tai net nebejuokinga darosi, o slykstu iki apsivemimo…
Nesuprantu zmoniu,-ko ten vaikstot jei taip blogai?Atsineskit su savim sumustiniu,sedeket ant suoliuko parke ir kirskit;)Akivaizdziai kazkokia persona uzsisedo ant seimininku ir nori juos apdergt,o kas liecia darbo liaudi,jai visuomet bus blogai-tokia lietuvio prigimtis,tai jau turim genuose….labai gaila;(
O, pagaliau atsirado pirmasis Lakštingalos gynėjas 🙂 Ar tamsta ten lankėtės? 🙂
As pati dirbu maitinimo sistemoj,ir suprantu situacija,ir jus turit suprasti,kad-KAI DAUG ZMONIU SUNKU SUSPETI IR PASTATYTI PRIE KIEKVIENO STALIUKO PADAVEJA!VIREJU TAIP PAT NEGALI IDARBINTI BANDOS-NES NEKIEKVIENA DIENA MASES ZMONIU!ISIRENGIT SAVO KAVINE,IDARBINKIT ZMONES,MOKEKIT MOKESCIUS,VAT TUOMET IR PADISKUTUOSIM BRANGIEJI,O ZIRZLIU IR NEPATENKINTU ZMONIU SUTINKU KASDIEN,YRA KATEGORIJA KURI ATEINA I RESTORANA,KAD TIK PASIKABINETI,MATOMAI TAIP ISSIKRAUNA.LAKSTINGALOJ SVENCIAU GIMTADIENI DRAUGU,MAN VISKAS BUVO GERAI,MAISTAS SVIEZIAS,SKANUS.REIKIA SUPRASTI,KAD TAI NE STIKLIAI,O TIESIOG SEZONINIS RESTORANAS!MASTYKIT TAUTIECIAI!
Tai sakote, kad pasitaisė ir dabar jau nebėra tenai taip blogai, kaip buvo kadaise, prieš penketą metų?
BTW, šiaip pastebėjimų: dėl tamstos pasažų apie kaip kas turi ką suprasti ir taip toliau -- tai LoL. O dėl kapslokų -- vien už tai dėsiu baną be įspėjimo, jei dar kartą pamatysiu.
http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/skonis/ziaurus-andriaus-uzkalnio-nuosprendis-viena-zasis-is-penkiu.htm