Kažkada aš rašiau, kodėl nenoriu kalbėti apie Sausio 13. Trumpai tariant, todėl, kad tai tiesiog ne ta tema, kur labai norėčiau dalintis savo jausmais ar prisiminimais. Kita vertus, visgi aš noriu parašyt, ką galvoju. Gal tiesiog tam, kad lengviau būtų suprasti tiems, kas yra jaunesni.
Sausio 13 – tai tikrosios pergalės diena. Tikros, o ne vien deklaruotos nepriklausomybės diena. Tada dar tai neatrodė taip tikra, bet mes tuo tikėjome taip labai, kad buvome pasiryžę viskam. Praėjo pora dešimtmečių – ir mes jau ne tikime, o žinome. Tai atrodė labai naivu, bet labai tikra – stovėti kažkur gatvėje tam, kad tave galėtų nužudyti. Būtent tam, kad tave galėtų nužudyti. Kad nužudę, jie pralaimėtų. Ir jie pralaimėjo. O mes laimėjome.
Rytas Staselis siūlė pažiūrėti į Sausio 13-osios sąrašą, kuris Vikipedijoje kažkodėl pavadintas aukų sąrašu. Visi šie žmonės sąmoningai ėjo į kovą. Tai didvyriai ir didvyrės, sąmoningai pasirinkę mirtį vardan laisvės. Būtent tai reikia išvysti jų akyse – jose nėra aukos bejėgiškumo, jose yra valia atiduoti save vardan laisvės.
O dabar – viskas kitaip. Galim kalbėti apie įvairiausius to „kitaip“ aspektus – ir politinius, ir ekonominius, ir socialinius. Kas nors gali sakyti, kad „ne dėl tokios, blablabla“, o aš atsimenu vieną: mus buvo taip užveikę, kad buvo geriau mirti, nei gyventi okupacijoje. Tai buvo tiesiog pasirinkimas.
Būtent tai po Sausio 13 suprato Michailas Gorbačiovas – kad jam tiesiog teks žudyti tūkstančius, dešimtis tūkstančių, šimtus tūkstančių nesipriešinančių žmonių, pasirinkusių geriau žūti, nei likti vergovėje. Dėl savo pasirinkimo mes laimėjome.
Gal mes kartais paprasčiausiai nesugebam įvertinti to, ką turime.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Labai pritariu tam sakiniui „Gal mes kartais paprasčiausiai nesugebam įvertinti to, ką turime“.
Rokiškis teisus. Ir dabartiniai svarstymai, ar čia tokios ar ne tokios reikėjo, jie irgi nebūtų galimi, jei nebūtų padaryta kažkada pasirinkimo, o pasirinkimas buvo, ir dabar pasirinkusieji nejaučia sau patiems dėkingumo, nes toks nedėkingumas ir nevertinimas irgi yra viena iš laisvės kainų.
toks klausimas pasistojo: o kodėl turi turimas galvoj žudynes įvertint rokiškis r.?; o —vg— ar landsbergis vidurinysis? visi mes turim teisę, bet ne visi turim balsą, ir gerai; geriau nepasakytumėm to, ko, be to, turim.
Atleiskit, bet nesupratau tamstos klausimo, parseris užlūžo.
aha… čia kaip sudoku kažkoks… Bet vienoks ar kitoks rebuso sprendimas duoda tuos pačius rezultatus: arba p. vg rašė tai visiškai girtas arba jis yra Karpienio nesantuokinis vaikas.
Pirmiau buvo sausio 13, paskuj kūrėme partijas, tai ko vis dar verkiame, kad dvidešimt metų nieko neišėjo, kad tebetrypčiojame vietoje ir nieko nedarome? Tai tada prisiminkime, kad gali ateiti kiti, kurie nuspręs ir padarys už mus.
Vis gal tam, kad ir po dvidešimties metų manytume, kad mūsų nėra ir nebuvo…
Nieko protu suvokiamo iš mano ankstesnio komentaro greičiausiai neliko. —vg— ne tik durnas, bet ir alkohohol+;
Kodėl šitas alkoholikas puolė prieš Rokiškį? todėl, kad pajuto: jis tiki, o ne žino. (Ramiai žvelgiant, nei puolė, nei ką.)
Subtilumai Jums rūpi, Mrs. R.?
Atleisk girtam, ir Tau bus atleista. (tikiuos)
Ne, bent man, Tavo reikalas — tavo reikalas, gal Tu nori pūt — Tavo reikalas.
dievazi drasus teiginys „Visi šie žmonės sąmoningai ėjo į kovą“. samonigai? i kova? tie kas finansavo visa tai, turejo pakankamai smegenu manipuliuoti iaudrinta visuomene. stai vieno is vykdytoju teiginiai:
Strategijoje buvo numatyti objektai, kuriuos turėjo ginti visuomenė, savo darbą turėjo atlikti ir profesionalai. Vienas iš svarbiausių objektų – televizijos bokštas. Į jį buvo pasiųsti neginkluoti Rokiškio užkardos pasieniečiai. „Pats tikrinau kišenes prieš siunčiant į TV bokštą, nes bijojau, kad kas nors iš nerimo ir įtampos pasiims ką nors šaunančio ar duriančio. Mes buvome numatę, kad galime būti apkaltinti provokaciniais veiksmais, todėl siekėme išvengti net ir pačios menkiausios galimybės“, – pasakojo A.Butkevičius.
Pasieniečiams buvo suformuoti uždaviniai, kuriuos jie įvykdė, – priversti sovietų kariškius jėga veržtis į bokštą, kad televizijos kameromis būtų užfiksuota, jog sovietai naudoja jėgą. Antras uždavinys – po įsiveržimo turėjo būti išblokuota priešgaisrinė įrangą – inertinės dujos, nusileisdamos iš bokšto viršaus į apačią turėjo sutrikdyti TV bokšto veiklą.
Kitas dalykas – parlamento gynyba. Parlamento rūmus ketinta ginti ir ginklu, jei to būtų prireikę. Buvo priimtas Valstybės gynimo tarybos sprendimas, kad jei SSRS kariškiai bandys užimti parlamentą, bus pasipriešinta ginklu bent simboliškai. „1940 m. Lietuvos kariuomenei nesiginant, buvo sudarytos prielaidos teigti, kad įvyko ramus inkorporavimas į SSRS sudėtį. Manėme, kad privalome pademonstruoti, kad valstybė ginasi, turi savo pajėgas. Toje vietoje mes būtume simbolinius šūvius iššovę ir taip, kad jie būtų maksimaliai matomi. Iš esmės tai buvo mūšis TV kadre, laimėtas televizijos kameromis“, – pasakojo A. Butkevičius.
Mielas/miela Sim. Tas, tamstos manymu, drąsus teiginys yra iš dalyvio, praleidusio prie Parlamento daugybę naktų.
Jei tamsta buvot tuo metu tokiame amžiuje, kurio sąmoningai nesugebat atsiminti, o tamstos tėveliai pikti ant Landsbergio -- tai nereiškia, kad tamstos kliedesiai apie finansavimus ir manipuliavimus bent kam nors įdomūs.
Tuose įvykiuose iš Lietuvos pusės nėra jokių paslapčių, tad peistinimai tamstai nepadės. Ir negalvokit, kad kas nors čia ruošiasi diskutuot su paleckiniu/nevzoroviniu briedu.
Po tokiu nusisneketoju pareiskimu aisku, kodel nesinori apie Sausio 13 kalbet.
na jei jau jum taip patinka romantiskas nacionalistinis patosas… tebunie! tik priminkit su kuo ten jus naktimis kovojote prie parlamento? daugelis jaunimelio tiesiog ejo „pasitusinti“, maza ka ten suvoke apie prasme. jums vaidenasi, kad suvoke visi, tebunie!
p.s. kokios toli siekiancios isvados. deja, nei as, nei mano teveliai nepikti ant landsbergio. ramiau?
Galiu tamstai priminti, jei taip norite. Kovojome su mankurtais, panašiais į tokius, kaip tamsta.
Kovojom su silpnapročiais, savanaudžiais išgamomis, nesibodinčiais beginklių žmonių kraujo. Ir nesibodinčiais paskui skleisti kliedesių, žeminančių jų pačių žudytus žmones.
Nesuvokiančių tenai nebuvo. Jie, kaip ir kiti panašūs į jus, buvo kitur. Vieni -- tankuose, kiti -- Maskvoje, treti -- šiaip kuo toliau.
Todėl jums dabar ir lieka tiktai kiauksėjimas. Mes laimėjome, o panašūs į tamstą -- taip ir likot mankurtais, atmatomis, šiukšlėmis.
Tokie, kaip tamsta -- nežinot gyvybės ir mirties kainos. Tokie, kurie kovojo -- žino. Žino ir savo gyvybės, ir panašių į tamstą gyvybės kainą.
Tas supratimas -- tai labai nedidelis skirtumas. Bet dėl jo tarp tokių, kaip jūs ir tokių, kaip mes -- praraja. Pakankama praraja, kad mes niekada nesusišnekėtume. Nes mes žinom jūsų kainą, o jūs niekada nesuvoksite, kiek kainuojam mes.
Gal jūs norite, kad jūsų kainą įvardinčiau? Ji lygiai tokia pat, kaip enkavedisto iššautos kulkos kaina. Kulkos, iššautos į pakaušį. Nesidomiu ginklais, bet manau, kokie pora litų.
Pagalvokite apie tai, kodėl tamstos kaina tokia maža ir ką padarėte, kad ji pasikeistų. Nors bendrai, galit ir negalvoti. Niekas nuo to nepasikeis.
Sim, eik su Paleckiu ir aptarinėk, kaip jūs gerai pasitūsinot tą dieną. Gal jūs tokie du ir buvote 🙂
manipuliuoti lengviausia tokiais žmonėmis kaip tu. Todėl netepk visų aplinkui tuo pačiu šūdu, kuriame pats voliojiesi.
sim, durnensnės frazės kaip Lietuvos pasieniečiai turėjo „priversti sovietų kariškius jėga veržtis į bokštą“. Totalus briedas. Jei Lietuvos pasieniečių įsakymus būtų vykde sovietų kariškiai, tai jie tikrai jau seniai būtų tupėję kitoje Liet/Rus sienos pusėje.
Yra žmonių, kurie nesugeba laiku patylėti
Jei galima, ištrink tuos mano komentarus, ir šį. Ačiū.
Ponuli, čia kaip gal pasakytų kažkas iš prokurorų, jūs pažeidžiate savo nekaltumo prezumpciją ir kovojate už demokratiją, prašydamas savo įkalčius ištrint, ypač dar kai diskusija iš jų užsimezgė.
O jei rimčiau -- o kam? Juk tai visai normaliai. Sąmonės blyksnis. Bent jau pirmą aš beveik net išparsinau jau, tik paskutinis sakinys dar nerado akcento.
„Sąmonės blyksnis“ – jei nebūtų pagirios, tikrai nusijuokčiau.
Aš tai tik atsimenu išsigandusias motinos akis. O paskui ekskursiją prie TV bokšto ir Seimo kai jau viskas buvo pasibaigę.
o aš pamenu kad su kaimynais panašaus i mano amžiaus buvom gryžę nuo bokšto namo sušilt ir ketinom toliau eit .. bet motina liepe pavalgyt pirmai… tai va bevalgydami ir pamatėm kas ten ivyko… nieko čia didvyriško, bet užstrigo tai kad tuo metu daugelis motinų nebijojo leisti savo vaikų blūdyti naktimis kažinkur… nors paprastoj situacijoj tokių dalykų niekas būtų neleidęs… buvo labai netgi romantiška vaikštinėt naktimis susišaudyt cigarečių sumuštiniu pavalgyt su arbata kurių prinešdavo moterys … manau daugelis paauglių ir nelabai suvokė to kas gali atsitikti… gaila žuvusiųjų artimųjų… ir viso to šviesoje tokį paleckį reikia teisti… ir jei teismas nenuteis tai tiesiog aukščiausiam lygmeny patvirtins kad paleckis teisus…
Tos pačios motinos daug geriau už savo vaikus žinojo, kas yra komunizmas. Jos žinojo, kad tai pragaras ir kad vardan laisvės verta kovoti jų vaikams.
Jau ir po Sausio 13 neretas ateidavo budėti net ir su vaikais, tegul ir vyresniais. Nors visi puikiai suprasdavo, kas gręsia. Laisvė reiškė viską.
O dėl padleciukio -- žinai, jei rimtai taip pagalvojus. Taip, jis išgama, kliedėsis, propagandistas ir t.t., bet aš matau vieną bet. Mes galim turėti savo nuomonę. Ir galim pasisakyti.
Nes mes laimėjome, skirtingai nuo to režimo, už kurį kovoja jis. Dėl to išties nežinau, ar jį verta teisti ir bausti. Manau, kad pakanka tiesiog įvertinti.
Manyčiau, kad Chomsky nuomonė čia pritaikytina rimtai vertinant: nenormalūs, asocialūs politiniai judėjimai, kaip kad Frontas, nagrinėtini kaip neartikuliuota dalies visuomenės reakcija į jai nepriimtiną situaciją, nebūtinai net ekonominę, o greičiau tiesiog kultūrinę, kardinaliai susikertančią su tos visuomenės dalies pasaulėžiūra.
Nors taip, suprantu, visokie padleckiai užknisa -- čia kaip koks šūdas eketėj, kuris nei nuskęsta, nei nuplaukia kur nors, o nervus gadina, nes nei žvejot gali, nei teptis, tą šūdą traukdamas nori.
Neadekvatumas turi bazę http://velniairauna.livejournal.com/2692.html
Neadekvatumas visada pasistato sau bazę pats.
Išsigandęs ir pabėgęs policininkas ieško sau pasiteisinimo -- „ten visi pabėgo, aš ne išskirtinis bailys“. Gėdos apimtas paauglys, kurio bendraamžiai ten stovėjo, ieško sau pasiteisinimo -- „niekas ten negynė, viskas surežisuota“.
Ne taip seniai tu rašei apie kitą panašų atvejį. Tikėjimui nieko nereiškia faktai. Tai tiesiog taip vadinamas pozityvus mastymas -- tam tikrai bazei, teorijai, tiesiog renkami belenkokie, tikri ar išsigalvoti patvirtinimai, kitus atmetant. Plg. su kreacionizmu, ten lygiai tas pats realybės neigimo modelis, tik stambesniais mastais.
Bet aš visvien manau, kad tai išraiška, kurią galima suprasti. Prie bet kokio kardinalesnio sistemos pokyčio labai daug kas pasikeičia ir žmonėms, kurie buvo surišti su sistema. Vieni nukenčia, kiti iškyla. Kažkam pokytis gaunasi per stiprus, kad galėtų susiderinti su pasaulėžiūra. Taip ir atsiranda įvairūs marginaliniai atvejai.
BTW, jei konkrečiai apie policiją -- jiems kaip tik tada buvo sudėtingiausia situacija. Pagal SSRS įstatymus jie buvo vieninteliai, galintys turėti ginklus ir kartu dėl to jie buvo pirmi taikiniai šturmo daliniams. Man tais lakiais pasakojo, kaip iš LRT pastato kelis policininkus darbuotojai gelbėjo, jiems duodami civilius drabužius persirengt -- nes visi suvokė jų situaciją -- uniformuotas, vadinas ginkluotas, vadinas nušaus be įspėjimo.
„likot mankurtais, atmatomis, šiukšlėmis“ -- puikus poziuris i visuomene ir kitaip mastancius! jei nepritari neofasistiniems rokiskio paistalams -- esi nenormalus, nesveikas, atmata, siuksle, vertas kulkos i pakausi uz du litu…
komunizma mes tik statem, taip kad motinos negalejo zinoti ar komunizmas pragaras, ar rojus, sovietu sajungoj to komunizmo nebuvo…
o vat nacizmas buvo tikras pragaras ir jei butu uzsilikes kiek ilgeliau, seniai kvapa ausvico aspirino tableciu gamyklos koncentracijos stovykloj butum isleides uz bet koki nepaklusnumo zenkla fasistinei ideologijai
mes laimejom ir del savo busimos sloves/turto verta buvo po kulkom kisti civilioku pacanu galvas. OK priimu kaip hedonistini tavo pasauleziuros argumenta, bet nepriimu tavo pretenzijos i vieninteles tiesos monopoli.
ir papasakok apie savo laisves, kokiu laisviu atnese 20 metu pravaldes oligarchinis rezimas? ir kas buvo mus okupaves? gal 1940m. fasistinis Smetonos rezimas buvo liaudies valios israiska? gal oligarchinis zecpospolitos rezimas reiske laisve lietuviui valstieciui? ir ivertink prasau kiek Lietuvos Respublika turi suvereniteto siai dienai?
Brangusis, būtent tų laisvių apie kurias prašai papasakoti, dėka, tu ir gali čia šnekėti, reikšti savo nuomoniūkštę ir t.t..
Nes sovietmečiu tu sėdėtum kalėjime arba psichiatrinėj. Nes tavo laisvės ir gyvybės kaina toje sistemoje -- tie patys pora litų.
O dabar linkiu sėkmės.
supratau, infantilus nulis ir tiek kai reikia uz savo zodzius atsakyti argumentais, o ne davatkiskais paraudojimais apie savo tiesa…
Kiek matau, perėjote į visiškai neartikuliuotą stadiją, o dar ir neadekvačiai vartojant žodelyčius bei akivaizdžiai kalbant realybės neatitinkančius dalykus.
Argumentus, kaip matėm, aš išsakiau -- tai tamstos laisvė kalbėti, bet tamsta šiuos akivaizdžius argumentus neigiate, lyg būtumėt koks durnelis. Nors kodėl lyg būtumėte? 🙂
Hmmm… Priminė man tamstos šitas suveblenimas vieną tokį veikėją -- Kasparą Pocių. Tai ta proga imperatyviai siunčiu tamstą naxui 🙂
Ir nepatariu tamstai parašyti šioje temoje daugiau nei vienos žinutės 🙂
diskusija su infantyliu neonaciu rokiskiu niekada ir nebuvo artikuliuotoj stadijoj, nes fasistuojantys pacukai nesugeba suregsti artikuliuotu argumentu, ka matome is tavo infantylaus atsakymo i mano pateiktus argumentus bei abejones.
„Argumentus, kaip matėm, aš išsakiau – tai tamstos laisvė kalbėti, bet tamsta šiuos akivaizdžius argumentus neigiate, lyg būtumėt koks durnelis. Nors kodėl lyg būtumėte?“
-- pacukas savo vieninteliam argumentui naudoja daugiskaita, demonstruodamas, kad net tokiam ikimokyklinuko uzdavinelyje infantiliai klysta skaiciuodamas iki vieno…
laisve kalbeti yra grieztai ribojama istatymo, ka rodo ir padleckiuko pavyzdys ir raudnosios armijos kareiveliu pardavimo draudimas…
taip, yra siek tiek laisves keikti valdzia, bet tai tik parodo kad sovietai kreipe demesi ka kalba zmones, ir jei kalba pries valdzia -- tai reikia sodint i kaliuze ar kaleima, kad kartais sovietines valdzios nesugriautu.
gi dabar, gali kalbet, o tave sius naxui infantilios mordos, nes isivaizduoja nebaudziamos ir nepasiekiamos po ju esantiems varguoliams.
o nupezes rokiskis davatkiskai atrajos savo ponu primesta isminti ir jausis padeties seimininku.
gero vakaro, atmarozkams
Nu va. Aš gi perspėjau tamstą nerašyt, o eiti, kur nurodžiau. Reikėjo manęs paklausyti. O dabar -- užjaučiu.
Dar vienas Rusijoj lietuvių kalbą išmokusio veikėjo pavyzdys. Sakinių struktūra slaviška, o tarimo subtilybės vis išlenda per slavišką tartį.( nes rašoma taip kaip tariame, o tariame -- „infantylus“, ar ne ?)
Įterpta keletas tarptautinių žodžių siekiant parodyti neabejotiną komentatoriaus inteligenciją, bet „burliokiškas“ charakteris vis išlenda per atitinkamas morfologines struktūras, kaip kad „morda“, „atmarozkas“ ar perdėtą deminutyvų vartojimą. Ir beabejo slavišką natūra neapsieina be visuose ginčuose esančio kaltinimo „fašistavimu“, nes tik viena tauta pasaulyje niekaip nesugeba atskirti, kad kariavo prieš nacizmą, o ne fašizmą.
O tai įrodo, kad tamsta (šitoj vietoj, šį žodį reikėtų suprasti, ne kaip mandagų kreipinį, o kaip ironišką įžeidimą, nes joks Jūs ne tamsta) tėra KACAPAS. Ir jei jau visiškai atvirai, tai aš būdamas tokios kilmės irgi būčiau viskuo nepatenkintas.
todėl pasisuk kryptimi naxui, ir eik neatsigręždamas. o jei pamirši kur eini, tai prisimink savo mamą ir sek jos pėdom.
Viso gero tautos šiukšle.
Vel veikejas daugiskaitos nuo vienaskaitos neskiria, mat rado viena „y“ vietoj „i“ pavartota ir jau kalba apie klaidas daugiskaitoj. Nors ir paciam matosi, kad sunkiai be klaidu iseina rasyti, linksniai nesiderina su a nosine, o jau bando kita mokyti. grisk i trecia klase kurso kartot, po to reisk cia isminti savo, literatas mat atsirado.
dar ir istorijos kursa reiktu kartot, nes nazicmas yra ivardijamas kaip fasizmo atmaina, ir kovota buvo butent pries fasizma, tame tarpe kad ir tikru italisku fasistu pilna buvo rytu fronte atsiustu 🙂
o tavo demonstruojama rasine neapykanta rusijos tautai, puikiai isreiskia tavo fasistuojancia prigimti, kuria bandai cia maskuoti
Aš taip supratau, kad tamstai visvien nedingo noras rašinėti kliedesius mano bloge? Jei tamstos kliedesiai tęsis, pasiųsiu jus į dar blogesnes vietas, nei ta, į kur buvot pakliuvęs.
Galėsit paskui visiems girtis, kaip su jumis reguliariai susidoroja fašistai ir kaip jūs vėl einate rašinėt, kad su jumis dar kartą susidorotų.
Perskaičiau. Tegaliu pridėti, kad visiškai tam pritariu. O kad kiti kažką vapa apie režisavimus, finansavimus -- tebūnie. Aš žinau viena, kad tomis dienomis mes tikrai laimėjome, kad ten būdamas ar tai matydamas kiekvienas turėjo proga galutinai nuspręsti su kuo jis ir kur jis eina.
panašiai kaip vilius, grįžes nuo parlamento laužų aš nutariau kiek apšilti ir įlindau su tuometine boba į lova… šiandien svarbiau išanalizuoti sausio 16 -os implikacijas, — nebanalizuokim NOSTALGIJOS RADIJO 😀
http://www.youtube.com/watch?v=pGQgd2PT4mw
O ką ten analizuoti tą Sausio 16. Ganėtinai aiškus ji atvejis, kai jau praėję kažkiek laiko.
Iš vienos pusės nemenka dalim marginalinė minia, iš kitos pusės -- visiškas Kubiliaus (ir Valinsko -- nepamirškim) nesugebėjimas bendraut su visuomene ar bent jau adekvačiai vertint situaciją, o iš trečios -- ne tai provokacija, ne tai policijos nesugebėjimas į ją adekvačiai (ne hiperagresyviai) reaguoti. O gal, greičiau, ir tas ir anas kartu. Ir rezultatas -- visiška maišalynė.
Liūdna diena. Beje, dar liūdnesnė dėl vėlesnių nerangių Kubiliaus vyriausybės bandymų išsišluostyti, manipuliuojant dalyvių skaičiais ir vertinimais.
Teko bendrauti su policininkais iš Pirmo pulko, kurie ten buvo. Jų nuomone -- juos politikai pakišo miniai
Iki manęs irgi buvo atėjusios tokios nuomonės apie pakišimą, tiesa, netiesiogiai.
O ir pati įvykių eiga pradinėje stadijoje buvo labai įdomi, bent jau mano neišmanėliškai akiai, kiek žiūrėjau kadrus, nebuvo požymių, kad turi peraugti į susidūrimus, minia buvo pakankamai pasyvi.
Staigus eigos pokytis būdingas provokacijoms, tuo tarpu šiaip organizuotų susidūrimų atveju būdingas ganėtinai nuoseklus įtampos auginimas iki kritinio lygio.
Aišku, klausimas, kas tą provokaciją padarė (jei tokia visgi buvo) -- lieka atviru, vargu ar greitu laiku sužinosim.
Bent iš mūsų valdžios bandymų rengti masinius pacaniukų teismus, nepanašu, kad būtų ieškomi įdomūs asmenys, greičiau -- priešingai.
kažką keisti apie suvokimą tos tryliktos dienos ir kitų aplink yra gan rizikinga po 20 metų. Tie dalykai ir jų suvokimas giliai susiformavo kiekvieno atmintyje ir Petras mielai perkąstų Jonui gerklę jeigu jis pasikėsintų į jo turimą šitų jautrių įvykių kilmės versiją.
Vienok Sim variantas konkretesnis ypač pamenant, kad prie TV bokšto pupsojo afigieno dydžio satelitas (baltas toks, tais laikais tikrai buvo kiek didokas pagal LT mastus), koridoriuose buvo išstatytos kameros ir visa medžiaga akimirksniu ištransliuota Baltojo pagalba pasauliui. A. Butekvičiaus žodžiai tam neprieštarauja. Nieko mes neiškovojom -- iškovojo kameros, viešumas ir kelių žmonių skaudžios aukos (nenorėčiau, kad ant manęs tankas užvažiuotų tikrai).
Gruzijos pavyzdys byloja, kad užtenka provokaciniais tikslais užlenkti keletą rusų tautybės piliečių ir jų tėvynainiai apžergę Kaliningrado tankus per keletą valandų jau bus čia. Ir tai nėra tik Gruzijos pavyzdys. „I will provide a cause of the war whether true or not is irrelevant for propoganda purposes“ Adolf Hitler (jei kas buvot Aušvice, turėjot pastebėt vienam iš memorialinių muziejų šitą citatą, kuri byloja apie antrojo WW pradžios mechanizmą). http://img266.imageshack.us/img266/7676/aushwitz2008.jpg
Jeigu kasant dar giliau, tai naujai susiformavusiai Lietuvos valdžiai reikėjo kažkokio atraminio taško nuo kurio pradėt. Atvėrus sienas ir paskelbus nepriklausomybę vargu ar spėtum sugaudyt 50 metų už geležinės sienos dusintus tautiečius. Reikėjo instaliuot mintį, kad dabar jau kursime savo valstybę, jai mokėsim mokesčius, jai dirbsim 8 val per dieną ir jokiu būdu nepamiršim po kuria vėliava stovim ir kas mūsų priešai. Arba draugai. Sukurti imprintingą tik ką išsiritusiems naujalietuviams, kol nieks kitas nesukūrė. Ir žinoma nuolat pompuot vaizdus iš vyriausybės rūmų kur nauja valdžia tikrai žino kaip tvarkytis ir mum belieka laukti jų nurodymų kaip reik gyvent laisvoj Lietuvoj. Nes patys tai juk niekaip.
Gal čia mano tokia įsisenėjus alergija proto knisimui (ypač masinės hipnozės metodais tiek religijoje tiek politikoje) trukdo pamatyt tikrąją tiesą, bet viena ką matau, tai FAKE. Saujelė gudrių žmonių panaudojo turimas žinias, kad išnaudot masę naivuolių savo turtam susikraut ir įtakos sferas pasidalint.
tiesiog dar vienas to pačio dramblio matymo kampas.
Kiek teko girdėti, tie „cituoti“ Butkevičiaus žodžiai -- falsifikatas.
Bet šiaip -- viskas elementaru: pirma -- žmonės. Kameros ir transliacija -- tam, kad pasaulis sužinotų apie sovietų aukas, jei šie puls. Tai kiekvienas dalyvis žinojo, nesuprantu, kame jūs čia matot sąmokslą?
O kai jūs kalbat apie „alergiją proto knisimui“, tai tai man labai įdomu, kaip jūs pavadintumėt sovietinio periodo proto knisimą. Tokį, kai viskas gyvenama pagal partijos nurodymus.
Žodžiu, neieškokit sąmokslų ten, kur jų nėra. Arba kur yra elementarūs politiniai godumu ir korupcija paremti vėlesni procesai. Tai, kad kokie nors brazauskai ir panašūs sugebėjo panaudoti politinių pokyčių pasekmes sau -- tai reiškia tiktai tai, kad jie sugebėjo panaudoti, o ne kad jie organizavo.
Turiu pakankamai patikimą šaltinį, kad sausio 16 riaušėms, tam tikrą kiekį žmonių atvežė, ir organizavo asmenys stovintys už Gariūnų turgaus vairo. Na gal ne jie patys, bet su jų palaiminimu ir finansais.
O tai labai įdomu. Visokias prielaidas ir išvadas galima daryti apie sąsajas.
Amžiną atilsį Brazauskas skelbė Gariūnus nacionaliniu turtu kažkokiu. Tame, aišku, giliau panagrinėjus, irgi yra tiesos, bet kita vertus, yra ir kitų minčių.
Pingback: Frontas, SLF ir kiti Algirdo Paleckio kliedesiai