Mokesčių viršenybė prieš įstatymą

Yra toksai siauruose sluoksniuose plačiai žinomas pasakymas, kad mokesčiai yra aukščiau įstatymų ir jei įstatymuose parašyta vienaip, o inspektoriai nuspręs kitaip, tai teisūs inspektoriai, o ne įstatymai. Ir išties, tam tikra prasme viskas yra taip, kadangi turinio viršenybė prieš formą ir viskas. Ir nieko čia jūs niekam nepaaiškinsite ir nepapasakosite teismuose. Ir viskas. Ir taškas.

Mokesčiai - tai jums ne kokia nors meilė, kad paverktumėte ir kažką ten sugraudintumėte. Čia, žinokite, rimtas dalykas ir ašaros jums nepadės.

Mokesčiai – tai jums ne kokia nors meilė, kad paverktumėte ir kažką ten sugraudintumėte. Čia, žinokite, rimtas dalykas ir ašaros jums nepadės.

Aišku, galime žiūrėti ir kitaip – kad tai daugiau humoras, bet visvien yra tame realybės: formalioji įstatymų taikymo pusė čia nėra savaime pakankama, nes kiekvienam finansuose bent kažkiek besigaudančiam yra visiškai aišku, kad truputį pažaidęs su eilutėmis ir stulpeliais, gali gauti ką tik nori. O jei gerai pasistengsi – tai gali netgi įrodyti, kad nieko išvis neveikei, tačiau valstybė tau PVM skolinga. Taigi, reikia žiūrėti, kaip ten su realybe, o ne tik kaip su formalumais.

Ir tikrai, formalių kriterijų nepakanka, bet kai kurie žmonės versle skundžiasi, kad formaliai kažką darė gerai, o kažkodėl visvien kalti liko, nes kažkokios schemos nesuveikė ar dar blogiau – tiesiog šiaip VMI nusprendė ir nubaudė už kažką, ko net įstatymuose esą nebuvo. Dažnas dar prideda, kad čia tik Lietuvoje tokios baisios sąlygos ir panašiai, ir skundžiasi taip skaudžiai, lyg būtų baudžiami už kokį nors neteisėtą praturtėjimą.

Štai todėl aš ir nutariau jums apie tai parašyti. Ir apie mokesčius tą aiškinausi, ir išsiaiškinau, kaip čia yra. Ir kadangi, kaip paaiškėjo, visi tie dalykai ne tokie paprasti, tai man teko prašyti pagalbos iš geriausių ekspertų, kokie tik yra Lietuvoje, nes geresnių už tuos, kurie padeda man, jūs nerasit. Nes tik aš galiu sau tai leisti.

Žodžiu, aš jums iškart pristatau – ponia Rūta Bilkštytė ir FIDE Experta kartu su savo būriu geriausių ever specialistų čia man viską galvoje dėliojo, ruošė medžiagą, padėjo ir kalė į smegenis tai, ko aš nesuprantu visiškai, nes visų tų mokestinių baisumų aš nesuprantu ir viskas. Viskas yra taip keblu, kad netgi man į galvą netelpa, nors be to ir neįmanoma gyvent.

Tiesiog mokesčiai – tai toksai užribis, kurio negali suprasti normalus žmogus, neturintis galvoje kokių nors unikalių implantų, sujungtų su mokesčių sistemos ekspertiniais tinklais ar kuo tai dar, nežinau net kuo. Man šitų technologijų nepasakojo, tai čia tik spėlionės dabar gaunasi, kokiu būdu jie visą tą žino.

Taigi, gavosi taip, kad straipsnį rašiau su visa FIDE mokesčių ekspertų komanda, nes aš be jų nieko nei iš tolo prilygstančio apie mokesčius neparašyčiau, o ir šiaip čia per pusę jų viskas parašyta (ta dalis, kuri prasminga ir gera), o jei įžangą atmesim, tai ir išvis didžiąja dalimi čia šita puiki įmonė jus konsultuoja, nes jūs to nusipelnėte.

Trumpai tariant, skaitykite dabar su mokestine kaltumo prezumpcija galvoje ir įsiminkite viską. Ir beje, jei kur atrasit kokių neteisingumų – tai jau mano primakaluota bus, nes čia aš negailestingai viską supaprastintai supratau, nes suprantu viską paprastai.

Kodėl ta mokesčių viršenybė?

Pradėkim nuo paprasto pavyzdžio, kodėl ta turinio viršenybė vienu ar kitu pavidalu yra visur ir niekaip jos neišvengsit, nes tai tiesiog mokestinės teisės norma. Na, gerai, Graikijoje jos kaip ir nėra, bet netgi ten jos neišvengsit (nes ir ten suras prie ko prisiknisti), o ir šiaip, į Graikiją pasižiūrėkit ir suprasit, kad jau geriau mokesčių viršenybė, nei tokios sąlygos, kokios verslui yra toje šalyje.

Negalvokit, kad tik malonumas bus iš sutaupytų mokesčių, nes jei nežinote, kaip ką daryti, tai ir blogiau bus kai kas. Visi čia tokie gudrūs būna pradžioje.

Negalvokit, kad tik malonumas bus iš sutaupytų mokesčių, nes jei nežinote, kaip ką daryti, tai ir blogiau bus kai kas. Visi čia tokie gudrūs būna pradžioje.

Gerai. Tarkim, jūs turite įmonę ir pelną. Ir esat labai gudrus runkelis, prekiaujantis kokiais nors kinietiškais apatiniais. Ir susigalvojate, kad nu kam gi čia tą pelno mokestį mokėti, nes perkate po eurą, parduodate po 10, tai taip iš tų 9% ir gyvenate, o pelno mokestis taigi didesnis – gaila, ar ne?

Taigi, kaip runkelis, sugalvojate tokią schemą: jūsų nuosava firma už tuos prekyboje sukauptus pelno procentus (o tie 9% – taigi tokie nemaži, ar ne?) stato jums nuosavą namą irba* perka jums mašiną, o tada jums tą namą irba mašiną parduoda už 1 litą ir viską nurašo į kokias nors išlaidas bei nuostolius. Ir tada gaunasi, kad įmonė vis nuostolyje, jokio pelno nėra, o jūs už tuos pinigus pasistatėte namą ir viskas jums gerai, o VMI nieko iš jūsų negaus, nes jūs čia toks labai gudrus ir visus apmulkinot.

Tai vat čia ir atsiranda tasai klausimas, kad jei viską apibrėšime tik formaliai, tai visvien atsiras kažkas, kas susigalvos kokią nors schemą. O vat jei schemas gaudysim, tai ir atsiras klausimas apie tai, kad turinys (t.y., mokestinė ir šiaip tikroji buhalterinė-finansinė reikalo esmė) yra aukščiau, nei grynai formali įstatymų pusė.

Taip vat paprastai ir gaunasi, kad norom nenorom tenka palikti inspektoriams sprendimų diskreciją, kad visokie runkeliai negalvotų, kad jie labai jau gudrūs ir visus apmulkins.

Ir todėl geriau jau nebandykite mulkinti VMI, nes jie visokius tuos būdus žino geriau. Ir jei kada nors sugalvosite daryti kokią nors mokesčių optimizaciją, tai žiūrėkit kad būtų taip, kad VMI šitai leistų.

Turinio viršenybė prieš formą įvairiose Europos Sąjungos valstybėse

Taigi, kaip jau supratote, ta turinio viršenybė prieš formą tam tikru pavidalu yra jei ir ne visose šalyse, tai tikrai labai daugelyje, nes ne šiaip sau ji reikalinga. Tiesiog vienur vienaip, o kitur kitaip tai padaroma. Kartais netgi visai kitaip vadinama ir per visai kitą galą realizuojama, bet taip ar anaip, kiek bepažvelgsit, visur kažką panašaus surasit.

Netgi kur nors Afrikoje mokesčiai visada turi viršenybę prieš visus. Ir geriau džiaukitės, kad pas mus mokesčiai turi viršenybę kultūringai ir civilizuotai, nes jei neturėtų, tai gyventumėm kaip Rusijoje, kur vaizduoja kad taisykles, o realiai - gali uždusint už bet ką, o mafijai mokėsit keturgubai daugiau, nei valstybei. Jūsų teisė rinktis.

Netgi kur nors Afrikoje mokesčiai visada turi viršenybę prieš visus. Ir geriau džiaukitės, kad pas mus mokesčiai turi viršenybę kultūringai ir civilizuotai, nes jei neturėtų, tai gyventumėm kaip Rusijoje, kur vaizduoja kad taisykles, o realiai – gali uždusint už bet ką, o mafijai mokėsit keturgubai daugiau, nei valstybei. Jūsų teisė rinktis.

Taigi, aš čia jums pateiksiu beveik neredaguotus duomenis, kuriuos man davė FIDE mokesčių ekspertai, nes beveik neturiu nei ką pridėti, nei ką atimti. Tai čia ir supraskite taip, kad jums aiškina žmonės, kurie tai išmano.

Kai palyginsite skirtingas šalis, atrasite, kad beveik visur remiamasi bendru principu: negalima mokesčių slėpti, prisidengiant visokiomis formalybėmis. Skiriasi tik tokios nuostatos griežtumas ir organizacinė pusė – vienu atveju remiamasi gan bendru principu, kad mokesčiai sumokami maksimaliai, o kitu atveju jau labiau aiškinamasi, kas gi ten per veiksmai – ar tikri verslo reikalai, ar kažkokios schemelės.

Beje, kai kuriose šalyse ta nuostata kad reikia gaudyti schemeles, atsiranda ne tik dėl to, kad mokesčių daugiau surenkama būtų, bet ir dėl to, kad skirtingos verslo sąlygos gaunasi dėl to vengimo. O konkurencija galima tik kai visoms įmonėms sąlygos yra vienodos. Šnekant paprastai, mokesčių administratoriai verslui sako aiškiai: konkuruoti reikia teisingai, kaip ir visi, o ne ieškoti kažkokių gudrių schemų.

Airija

Airijos mokesčių kodeksas nurodo, kad mokesčių administratorius gali neleisti mokesčių mokėtojui, kurio sandoriu irba ūkine operacija vengiama mokėti mokesčius, pasinaudoti mokestine nauda gauta iš tokio sandorio irba ūkinės operacijos.

Tačiau jei pagrindinis sandorio irba ūkinės operacijos tikslas buvo ne mokestinė nauda, o kita nauda, tai nelaikoma mokesčių vengimu ir bendroji antivengiminė taisyklė negali būti taikoma.

Trumpai tariant, jei tik kas tenykščiams inspektoriams pasirodys įtartina, tai turėsit įrodinėti, kad tai tikrai verslas, o ne mokesčių vengimas. O jei neįrodysit – tai ims ir nubaus.

Austrija

Austrijoje galioja bendroji antivengiminė taisyklė, kuri remiasi turinio viršenybės prieš formą principu. Remiantis šia taisykle Austrijos mokesčių administratorius atsižvelgia į sandorio irba ūkinės operacijos ekonominį turinį, o ne į formalią jos išraišką. Be to, siekiant mokestinės naudos, negalima pažeisti civilinės teisės normų (tai kaip ir natūralu).

Austrijos mokesčių administratoriui leidžiama iš naujo apskaičiuoti mokesčius, kurie atitiktų sandorio irba ūkinės operacijos turiniui taikomas mokesčių teisės nuostatas.

Žodžiu, panašiai kaip ir Lietuvoje.

Belgija

Principas vadinamas bendrąja antivengimine taisykle. Ši taisyklė pradėjo galioti nuo 2013 mokestinių metų, bet taikoma ir sandoriams, kurie buvo sudaryti 2012 metais. Norėdamas taikyti šią taisyklę, mokesčių administratorius turi, remdamasis objektyviais įrodymais, įrodyti, kad buvo padarytas mokesčių pažeidimas.

Mokestiniu pažeidimu laikoma, kai mokesčių mokėtojas sudaro tokį sandorį(-ius) ar atlieka ūkinę operaciją(-as), kurios leidžia išvengti mokesčių arba pasinaudojama mokesčių lengvata ir tie veiksmai yra priešingi įstatymų leidėjų nustatytiems lengvatos tikslams.

Mokesčių mokėtojas turi įrodyti, kad jis siekė ne vien tik mokestinės naudos. Jei tokie įrodymai nepateikiami, mokesčių administratorius gali pakeisti mokestinę bazę ir apskaičiuoti mokesčius iš naujo.

Trumpai tariant, panašiai kaip ir Airijoje.

Bulgarija

Taikoma bendroji antivengiminė taisyklė.

Kitaip tariant – nebandykit nesumokėti mokesčių ar kažko prigudrauti, nes suskaičiuos maksimaliai, nubaus ir viskas.

Čekija

Čekijos mokesčių procedūrų kodekse įteisinta turinio viršenybės prieš formą taisyklė. Be to, Čekijos aukščiausiasis administracinis teismas mokestinėse bylose taip pat naudojasi bendrąja nepiktnaudžiavimo teise doktrina, suformuota Europos Sąjungos teisingumo teismo.

Trumpai tariant, ir čia nepabėgsit nuo inspektorių.

Danija

Danijoje nėra bendrosios antivengiminės priemonės, tačiau yra specifinės taisyklės, taikomos įvairiose situacijose.

Kitaip tariant, irgi suras straipsnį, jei bandysite gudrauti.

Estija

Taikoma bendroji antivengiminė taisyklė, kuri leidžia Estijos mokesčių administratoriui, atsižvelgti tik į ekonominį sandorių irba operacijų turinį.

Žodžiu, ne taip jau kardinaliai ir skiriasi nuo to, kas Lietuvoje.

Graikija

Netaikoma bendroji antivengiminė taisyklė.

Surprise surprise – valstybė, kurioje visiškas balaganas ir kuri, visai ES kylant, pati sėkmingai juda į dugną link kažkokios Bulgarijos, remiasi ne sveiku protu, o tik formaliomis nuostatomis. Atitinkamai, mokestiniai bei kiti reguliavimai – tokie baisūs, kad nesusigaudysi, o kartu visi tuos mokesčius slepia visokiomis schemomis. Ir paskui susiduria su tuo, kad juos baudžia už ką papuola, nes visų dalykų visvien nesužiūrėsi.

Ispanija

Galioja bendroji antivengiminė taisyklė.

Trumpai tariant, tiesiog turinio viršenybė prieš formą ir viskas. Panašiai, kaip ir Lietuvoje.

Italija

Pagal Italijos teisę mokesčių administratorius gali neatsižvelgti į sandorį ar jų grupę jei nustato, kad jiems trūksta ekonominio pagrįstumo ir tokie sandoriai yra sudaryti siekiant išvengti teisės aktų nuostatų ir/ar susimažinti mokesčius ar juos susigrąžinti.

Dažniausiai ši taisyklė naudojama vertinant vienetų susijungimus, vienetų kapitalo pokyčius, sandorius dėl akcijų ir kitų finansinių priemonių, verslo pardavimo ir taip toliau.

Italijos aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad ši taisyklė taikoma, kai sandoriai nors ir atitinka formalius reikalavimus, bet jų pagrindinis tikslas yra mokestinė nauda. Šią taisyklę galima taikyti apskaičiuojant visus Italijoje galiojančius mokesčius.

Jungtinė Karalystė (Didžioji Britanija)

Bendroji antivengiminė taisyklė galioja sandoriams sudarytiems nuo 2013 m. liepos 17 d. Ši taisyklė galioja apskaičiuojant visus Jungtinėje Karalystėje mokamus mokesčius.

Šią taisyklę naudoja mokesčių administratorius, kovodamas su mokesčių teisės aktuose nustatytomis nuostatomis piktnaudžiaujančiais sandoriais irba ūkinėmis operacijomis.

Taip pat Jungtinės Karalystės teismuose naudojamas Ramsay principas (Ramsay Principle), teigiantis, kad turi būti įvertinta kaip sandoris irba ūkinė operacija atitinka formalius reikalavimus ir įvertinti, kaip sandoris irba ūkinė operacija vyko realiai.

Trumpai tariant, britai žiūri į viską britiškai, remdamiesi sveiko proto principais.

Kipras

Naudojama bendroji antivengiminė taisyklė, leidžianti Kipro mokesčių administratoriui neatsižvelgti į dirbtinius sandorius irba operacijas ir apmokestinti tikrąjį naudos gavėją.

Žodžiu, netgi tokioje šalyje, kur pinigus plauna visokie Rusijos oligarchai, visvien yra turinio viršenybė prieš formą.

Kroatija

Taikoma bendroji antivengiminė taisyklė.

Latvija

Latvijoje nėra bendrosios antivengiminės taisyklės. Didesnis dėmesys skiriamas tik sandoriams irba operacijoms su lengvatinio apmokestinimo valstybėmis.

Cha, negalvokite, kad jūsų ten neprispaus, jei būsit labai jau gudrūs. Esminiai kraneliai visvien užsukti.

Lenkija

Mokesčių administratorius taiko turinio viršenybės prieš formą principą nustatydamas ar sandoris irba operacija buvo atlikta, taip, kaip nurodoma dokumentuose, t. y. atsižvelgia į veiksmų turinį, o ne formą.

Žodžiu, niekur nepabėgsit.

Liuksemburgas

Netaikoma bendroji antivengiminė taisyklė.

Aš pats spėju, kad tenai tiesiog pagrindinės pajamos į biudžetą surenkamos visai kitais būdais (taigi ne šiaip sau ta valstybė tokia įdomi su tiek visokių užsienio įmonių atstovybių), atitinkamai – nėra prasmės gilintis į visokius smulkius versliukus.

Malta

Taikoma bendroji antivengiminė taisyklė, kuria vadovaudamasis mokesčių administratorius gali mokestinių santykių atveju neatsižvelgti į dirbtines schemas, kurios leidžia mokesčių mokėtojui sumažinti mokamus mokesčius.

Mokestinė nauda, pasinaudojant schemomis, apima mokesčių nemokėjimą irba jų mokėjimo atidėjimą. Mokestinės naudos siekimas tokiu atveju yra pagrindinis tokios schemos taikymo tikslas.

Mokesčių administratorius iš naujo apskaičiuoja mokesčius, kurie panaikintų bet kokį mokesčio mokėtojo pranašumą prieš kitus mokesčių mokėtojus.

Nyderlandai

Nors bendroji antivengiminė taisyklė nėra taikoma, tačiau mokesčių administratorius gali pasinaudoti keliomis galimybėmis, norėdamas neleisti nusižengti teisės aktų nuostatoms.

Kai kuriais atvejais mokesčių administratoriui leidžiama plečiamai arba siaurai aiškinti teisės aktų nuostatas siekiant nustatyti ar sandoriais irba operacijomis nebuvo pažeista teisės aktų nuostatų esmė ar nustatyti faktus, kurie paneigtų tokių sandorių irba operacijų formą.

Remiantis Nyderlandų aukščiausiojo teismo praktika svarbiausia yra atsižvelgti į tikruosius sandorių irba operacijų šalių tikslus, o ne formalią jų išraišką.

Mokesčių administratorius taip pat gali pasinaudoti tuo, kad laikomasi nuostatos jog sandorių irba ūkinių operacijų atitikimas civilinės teisės normoms yra nesvarbus sprendžiant klausimus, kuriuos reguliuoja mokesčių teisė.

Taip pat mokesčių administratorius gali pritaikyti fraus legis principą, kuris reiškia, kad negalima leisti piktnaudžiauti teise. Tokiu atveju sandoris ar ūkinė operacija gali būti laikomi nesudarytais, ignoruojami ar pakeičiami. Norint pritaikyti šį principą reikia:

  1. Sandoris irba ūkinė operacija buvo sudaryta siekiant mokestinės naudos
  2. Pasirinktas mokestinės naudos siekimo būdas yra priešingas įstatymuose numatytiems tikslams.

Iš esmės toks reglamentavimas reiškia, kad bendroji antivengiminė taisyklė egzistuoja, tiesiog ji nėra suformuota, kaip viena nuostata, o susideda iš kelių atskirų nuostatų.

Portugalija

Naudojama bendroji antivengiminė taisyklė, kuri teigia, kad mokesčių administratorius gali neatsižvelgti į sandorius irba ūkines operacijas, kurių sudarymo vienas iš pagrindinių tikslų yra mokestinė nauda.

Žodžiu, žiūri jie į tai, kaip viskas yra realiai, o ne į tai, kaip jūs jiems bandot priburti.

Prancūzija

Prancūzijos mokesčių administratorius turi teisę nekreipti dėmesio į sandorius irba ūkines operacijas ar juos apibūdinti iš naujo, jei kvalifikuoja juos, kaip pažeidžiančius įstatymus.

Taikant tokią bendrąją antivengiminę taisyklę galima koreguoti kiekvieną sandorį irba ūkinę operaciją, jei nustatoma, kad jais buvo siekiama tik formaliai atitikti teisės aktų nuostatus ar jais buvo siekiama kitų, nei teisės aktų leidėjo tikslų ir tokiais veiksmais buvo siekiama tik vienintelio tikslo – išvengti mokesčių mokėjimo Prancūzijoje.

Trumpai tariant, čia mokesčių turinio viršenybė prieš formą yra visiška ir be jokių išlygų: arba įrodot, kad verslu užsiėmėt, arba kentėsit, nes vengimas nepraeis.

Rumunija

Teisės aktuose nustatytas turinio viršenybės prieš formą principo laikymasis.

Taip, netgi Rumunijoje taip.

Slovakija

Taikomas turinio viršenybės prieš formą principas.

Irgi tiesiog kaip Lietuvoje.

Slovėnija

Teisės aktuose įtvirtinti turinio viršenybės prieš formą ir ekonominio turinio principai.

Iš esmės, primena Lietuvą, ar ne?

Suomija

Labai plačiai taikomi turinio viršenybės prieš formą principai mokesčių teisėje ir praktikoje. Tiek, kad tai virtę bendra mokesčių doktrina.

Trumpai tariant, inspektoriai nuspręs, kiek jūs turite sumokėti ir viskas.

Švedija

Švedijoje galioja atskiras kovos su mokesčių vengimu įstatymas, kuriame nurodoma, kad galima neatsižvelgti į sandorį irba operaciją, jei jais gaunama mokestinė nauda, o mokestinės naudos siekimas buvo vyraujantis tikslas, o sandorio irba operacijos turinys iš esmės prieštarauja teisės aktų nuostatų tikslams.

Kitaip tariant, vėl tas pats turinys yra aukščiau formos.

Vengrija

Teisės aktuose įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas. Atsižvelgiama į sandorių irba ūkinių operacijų turinį, o ne formalią jų išraišką.

Žodžiu, neprimakliavosit.

Vokietija

Vokietijos mokesčių teisės aktuose yra įtvirtinta bendroji antivengiminė taisyklė. Remiantis šia taisykle, neleidžiamas mokesčių planavimo schemų pažeidimas.

Tokiu pažeidimu laikomas netinkamos galimybės, kuri skirtingai nuo kitų galimybių, mokesčių mokėtojui suteikia mokestinį pranašumą, neatitinkantį teisės aktų tikslų, pačiam mokesčių mokėtojui ar trečiąjai šaliai, pasirinkimas.

Reikia pažymėti, kad mokesčių administratorius gali atsižvelgti ne tik į mokesčių mokėtojo pateiktus įrodymus, kad buvo gautas ne tik mokestinis pranašumas, bet turi atsižvelgti ir į visas kitas reikšmingas aplinkybes bei faktus.

Dažniausiai mokesčių administratorius siekia išsiaiškinti ar sandoriu irba ūkine operacija buvo siekiama tik mokestinės naudos bei ar galima tokius sandorius irba ūkines operacijas pagrįsti ekonomine logika.

Trumpai tariant, atras gudraujant ir nubaus. Nejuokaukit.

Reziumuojant apie turinio viršenybę prieš formą

Kaip jau čia aš spėjau paminėti, vienas dalykas krenta į akis – iš esmės visur remiamasi tuo, kad visokios gudrios schemelės, skirtos mokesčių slėpimui, neturi veikti. Leidžiama tai, kas leidžiama pagal verslo logiką. Ir dar daugiau – nemažai šalių galvoja apie tai, kad netgi ne tiek baisu yra tai, kad kažkas mokesčių išvengia, kiek tai, kad per mokesčių vengimą pažeidžiama laisva rinka. O taip, Austrų ekonominės mokyklos darbai visgi randa atgarsį mokestiniuose reguliavimuose. Kaip bebūtų keista.

Tai vat pabaigai aš jums pasakysiu paprastai: mylėkite mokesčius ir VMI taip, kaip jie jums nustato, pagal kokias tai jų taisykles, nes jei kitaip elgsitės, tai nubaus jus skaudžiai ir maža nepasirodys. Turėkite tai omey ir žinokite, kad čia ne kokie nors jums paprasti amūriniai reikaliukai, o visi įstatyminiai reikalai ir taip toliau.

Tai vat pabaigai aš jums pasakysiu paprastai: mylėkite mokesčius ir VMI taip, kaip jie jums nustato, pagal kokias tai jų taisykles, nes jei kitaip elgsitės, tai nubaus jus skaudžiai ir maža nepasirodys. Turėkite tai omey ir žinokite, kad čia ne kokie nors jums paprasti amūriniai reikaliukai, o visi įstatyminiai reikalai ir taip toliau.

Čia, beje, verta prisiminti tą staigiai legendiniu betampantį LR Baudžiamojo Kodekso 189-1 straipsnį apie neteisėtą praturtėjimą – dabar pagal jį gali būti baudžiamas bet kas, bet jei jau ieškotume ekonominės logikos – rinkos iškreipimai gal būt galėtų tapti bent kažkokiu paaiškinimu tokio straipsnio buvimo logiką.

Visgi esminis dalykas, kuris krenta į akis, kai nagrinėjame tuos neformalius kriterijus (aš joksai ne teisininkas, tai ponai teisininkai, prašom mane pakritikuoti) – mokestinėje teisėje formalūs kriterijai nėra pakankami, atitinkamai, skirtingai nei kur nors civilinėje teisėje, jais nesigauna apsiriboti ir remtis kaip pakankamais. Ir todėl, jei jau turite sumokėti mokesčius, tai ir sumokėsit. Ir nepaaiškinsit niekam, kad įstatyme parašyta kažkaip formaliai vienaip, o mokesčių administratorius nusprendė kitaip, ir kad įstatymuose nustatyti formalumai esą kažkaip aukščiau turinio.

Ne, brangieji, jei jums kokie nors teisininkai pasakos, kad įstatyme parašyta taip ir anaip ir dėl to VMI nieko nepadarys – tai žinokit, kad jus mulkina ir turėsit ne tik mokestėlius sumokėti, bet ir baudeles, delspinigėlius bei kitas išlaidėles, nes VMI nuspręs ir viskas. Tai geriau čia iškart patariu tartis su tais, kas išmano būtent mokesčius ir darbą su VMI, o ne šiaip su kuo nors.

Kita vertus, aš jus bent truputį pradžiuginsiu ir nuraminsiu esminiais dalykais iš bendros mokestinės praktikos:

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (LVAT) yra įvardinęs, kad siekiant konkrečiai situacijai taikyti LR Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas, sudarydamas atitinkamus sandorius ar vykdydamas tam tikras ūkines operacijas, siekė vienintelio tikslo – gauti mokestinę naudą (2008 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. A-556-250/2008, 2007 m. liepos 17 d. nutartis byloje Nr. A-11–719/2007).

Byloje A-575-371/2011, LVAT kolegija pažymėjo, kad joks teisės aktas neįpareigoja mokesčių mokėtojo, esant galimybei pasirinkti vieną iš kelių teisėto elgesio modelio variantų, rinktis tokį, pagal kurį jam atsirastų didžiausia mokestinė prievolė. Įstatymai taip pat neįpareigoja rinktis tokį turto perleidimo (sandorių sudarymo) būdą, kuris būtų naudingiausias valstybės biudžetui. Sąžiningai veikiantis asmuo turi teisę bei galimybę numatyti savo veiksmų mokestines pasekmes ir pasirinkti tokį teisėtą veiklos modelį, kuris leistų vykdyti savo veiklą mažiausiomis išlaidomis, jei tik nėra pažeidžiamas draudimo pktnaudžiauti teise principas.

Kitaip tariant, ir Lietuvoje yra remiamasi esminiu kriterijumi: turinio viršenybė prieš formą turi būti pagrindžiama ir negana to, mokesčių administratorius (t.y., VMI ar Muitinė) turi įrodyti, kad įmonė su savo apskaita teturėjo vienintelį tikslą – apgauti mokesčius, o visa kita nieko bendro su realiais verslo poreikiais neturėjo.

Žodžiu, kaip bebūtų keista, Lietuvoje su mokesčių viršenybe nėra jokių ypatingai keistų dalykų. Tiesiog šiaip niekas tų mokesčių gerai nesupranta, išskyrus ekspertus.

 

———

* Visokie kalbainiai nesupranta, kuo skiriasi ekskliuzyvinė disjunkcija nuo inkliuzyvinės disjunkcijos, t.y., vaizdžiai tariant, neskiria netgi sudėties nuo atimties, tai todėl jie ir nesupranta, kodėl reikia tokio žodžio kaip „irba“, tai jei jūs nesuprasit, tai jūs irgi tokie patys kalbainiai. O tie, kas turi smegenų, tie supras ir jiems jau klausimų nekils, kad vietoje „ir/arba“ reikia rašyti „irba“.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn11Tweet about this on Twitter

13 thoughts on “Mokesčių viršenybė prieš įstatymą

  1. Petras N.

    „nes perkate po eurą, parduodate po 10, tai taip iš tų 9% ir gyvenate“ -- manau, kad turėta omenyje „parduodate po 1,10€“

    Reply
    1. Pelėda Kamine

      Manau, turėta omenyje ironiška aliuzija į kai kurių piliečių mąstymo būdą.

      Reply
    2. Smile

      ech, p. Petrai, o tai iš kokių gi procentų p.Rokiškis ekspertus samdytų, jei Jūsų logika vadovautųsi

      Reply
  2. Sandman^KFMF

    O tai kaip tada su visokiais facebook, google ir panašiais? Kur ES niekaip negali susitvarkyti su šių įmonių mokesčių vengimu?
    Kaip suprantu problema ta, kad tai įmonės, kurios neturi šalies kurioje tie mokesčiai turi nusėsti?

    Reply
  3. ZigZag

    Dar apie mokesčius:
    Legaliai nuomojant butą, pinigai, kuriuos nuomininkas sumoka už šildymą šilumos tiekėjui… laikoma nuomotojo pajamomis.

    Logikos 0, akivaizdus šešelio skatinimas, bet taip jau veikia ne metai ir ne 5

    Reply
    1. Simas

      pajamos yra tavo gaunama nauda. Taip kad siuo atveju savinikas atlieka tarpininko vaidmeni ir naudos negauna. Paprastai snekant -- nunesa tavo pinigus.

      Reply
  4. Margos paraštės

    Turinio viršenybės prieš formą principas taikomas ir civilinėje teisėje, kurioje formalūs kriterijai (kad ir kas tai konkrečiai bebūtų) yra taip pat nepakankami.
    Pagrindinė viso šito paprasto reikalo nepaprasta problema -- vertinamojo kriterijaus, žmogiškojo faktoriaus ir subjektyvaus vertinimo kritika, kuri neretai gali būti pagrįsta.

    PS. Scrollinti per visą tekstą žemyn, kad įsitikinti, jog nesu kalbainė ir skiriu atmintį nuo sudėties, yra nelabai patogu.

    Reply
  5. varsketiz

    Rokiški,

    Dėl irba tu man paaiškink. Šitos iniciatyvos su irba aš nesuprantu. Ar kalbos komisija apibrėžia, kad „arba“ reiškia exclusive or? Ar iš kur šitas apibrėžimas?

    Aš visad supratau šituos jungtukus kaip logikos operatorius:
    1. ir -> and -> konjunkcija
    2. arba -> or -> disjunkcija (inkliuzyvinė)
    3. arba / arba -> either / or -> disjunkcija (ekskliuzyvinė)

    Pagal šitą, irba reiškia tą patį ką arba.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jei naudojat arba/arba, tai gaunasi notacija ne per kintamųjų skyrimą, o per papildomą prefiksą, t.y., vietoje „stalas arba kėdė“ gaunasi „arba stalas, arba kėdė“, vietoje loginės funkcijos įvendant gramatinę -- kablelį. T.y., galimybės užrašyti aiškias logines konstrukcijas tiesiog dingsta ir gaunasi bardakas.

      Todėl praktikoje, siekiant išvengti gramatinio bardako, „arba“ naudojamas išimtinai tik ekskliuzyvinei disjunkcijai, o inkliuzyvinei disjunkcijai naudojama „ir/arba“. Bet tai yra nors ir geresnis, bet visvien tik dalinis sprendimas, nes nors faktiškai ir įvedama atskira (o ne kombinuota) loginė funkcija „ir/arba“, atsisakoma pripažinti žodį, kuris tą funkciją reikštų.

      Reply
  6. Pingback: Du plius vienas

  7. Pingback: Apie Maximas, VP Grupę, mokesčius ir TB metodologiją | Rokiškis Rabinovičius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *