Kova su internetų puspročiais ir Kanto problema

Dar visai šviežia, bet daugelio jau apkalbėta naujiena – kad suimtas anoksai Kantas, seniai ir plačiai žinomas internetų veikėjas, apie kurį dar tarp nekurių kartais pasklando ir įtarimai, kad galimai jisai ir visiškai legendinis Karpienis – tai vienas ir tas pats žmogus.

Kas toksai yra Karpienis – vargu, ar verta daug pasakoti – jį prisimena visi, kas žino, kas yra nūnai pridusęs, bet kažkada lietuvišką blogosferą auginęs LiveJournal. Kas nežino, tiems pasakysiu paprastai – tai tiesiog atvejis, kai žmogui galvoje persimaišo psichotronai, konservatoriai ir ufonautai, o visa tai dar persikloja su kažkokiais išvis nesuprantamais reflektavimais apie neaišku, ką. Žodžiu, atvejis ir smagus, ir liūdnas. Liūdnas dėl to, kad gaila žmogaus, kadaise lyg ir turėjusio proto, o smagus dėl to, kad tie kliedesiai visvien kartais juokingi.

The Internet is Serious Business

Internetas yra labai rimtas dalykas ir čia jokių nesąmonių neturi būti.

Visgi manau, kad Kantas nėra Karpienis: pastarasis pernelyg atvirai nusišnekantis būdavo, pereinantis į visiškai nerišlius žodžių kratinius. Kantas tuo tarpu, nors ir varydavo savo įvairiuose bloguose įvairius kliedesius apie chemtreilus, ufonautus, žydomasonus bei belenkokias kitas nesąmones, lyg ir rodė kažkokias sistemiškumo apraiškas. Spėju, kad Karpieniui tai būtų kiek per sunku.

Kita vertus, per kažkiek metų ir Kantas tapo tiesiog bendriniu vardu: jei visiškia nukvakusius galėdavai lyginti su Karpieniu, tai su Kantu galėjai lyginti visokius sąmokslų teoretikus. Kaip ir su dar vienu panašiu atveju – Labas, Lietuva, kuris irgi buvo suimtas, bet kuo ten jam baigėsi – taip ir nesupratau iki šiol. Atrodo lyg ir praleistas, rašo toliau savo tinklaraštį?

Tarp kitko, ne visi Kanto blogai uždaryti – kiek suprantu, tik pagrindinis. Tuo tarpu krūva kitų – vis dar sukasi. Kai kurie neatnaujinti jau porą metų, kai kurie – dar neseniai buvo visai aktyvūs. Štai kad ir blogas apie ateivius – vis dar pasiekiamas. Kaip ir krūva kitokių nevisprotiškų nesąmonių apie chemtreilus, valstybės pertvarkymą, kažkokias komunistines sapaliones ir panašiai.

Bet tai tik bendras kontekstas. Visokias mintis man kelia kiti dalykai.

Kanto problema ir teisė nusišnekėti

Žinote, aš čia nenoriu gilintis, ką tasai Kantas rašė savo bloge ir ar jis labai nusikalto, kažkam grasino, ruošėsi sunaikinti valstybę ir kvietė smurtui. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad šitas suėmimo atvejis – tai bandymas kažkokiomis racionaliomis baudžiamosiomis priemonėmis (5 tomų byla apjungta iš 9 kitų bylų ir besitęsianti jau 2 metus?) kovoti su kažkokia šizofrenija ar tai kažkuo panašiu.

Ponai ir ponios, baudžiamosios priemonės nepadeda nuo kliedesių ir haliucinacijų. Kai teisėsauga užsiima kova su kliedesiais, tai gaunasi tiesiog kažkokia beprasmybė, kuri visai nieko gero neatneša, nes visvien gaunasi beprasmiška. Na, kokia prasmė teisiškai kovoti su kažkokiais internetų kliedesiais?

Pažiūrėkim į ryškesnį hipotetinį atvejį: tarkim, matote einantį gatve beprotį, kuris nešasi plakatą, skelbiantį, jog Andrius Kubilius yra driežažmogis ir ufonautų agentas, ant žemės purškiami chemtreilai, visur ropliažmogių valdžia, todėl reikia sunaikinti pasaulinį žydomasonų tinklą. Ką apie tokį pagalvosite?

Aišku, gal kažkam toksai beprotis pasirodytų pavojingu, bet dažniausiai tai būna atvirkščiai. Galų gale, man atrodo, kad net ir beprotis gali reikšti savo nuomonę. Ką mes gero gausime iš to, kad tokį beprotį uždarysim į kalėjimą? Spėju, kad niekam gyvenimas netaps laimingesniu. Tačiau mes galim gauti kažką blogo, jei jį uždarysim.

Jei kažkas gali spręsti, ką kas gali kalbėti, o ko negali – tai reiškia, kad mes gauname cenzūrą. Ir čia jau visai nesvarbu, kad ta cenzūra pirmiausiai nukreipta prieš kažkokius kliedesius, šmeižtus, grąsinimus ar dar kokį nors blogį. Jei jau atsiranda cenzūra, ji pradeda plėstis. Pradžioje tik truputį. Paskui – labiau. Ir kur tos ribos?

Aš galvoju labai paprastai: skirtumas tarp manęs ir kokių nors totalitaristų (komunistų, nacių, etc.) – tame, ką aš galvoju apie žmonių laisvę sakyti, ką jie galvoja. Aš manau, kad žmonės gali galvoti ir šnekėti tai, ką jie mano. Totalitaristai mano priešingai. Būtent čia ir yra skirtumas. Kantas, sprendžiant iš jo blogo turinio, matyt yra totalitaristas.

Totalitaristų Lietuvoje daug – šimtai ir tūkstančiai. Skirtumas tarp manęs ir jų yra paprastas: jeigu valdžia būtų jų rankose, jie mane supūdytų konclageryje, nukankintų, nužudytų. Vien už tai, kad aš leidžiu sau galvoti, spėlioti, atrasti ir kalbėti. Tuo tarpu aš manau, kad jie gali galvoti, spėlioti, kliedėti ir nusišnekėti. Tai jų teisė.

Jei kovojama prieš kažkieno teisę nusišnekėti, atsiranda mechanizmai, kurie leidžia bausti ir tuos, kurie tiesiog pasako tiesą. Ir tada prasideda: Nijolė Sadūnaitė pavadino kažkokį KGB veikėją kagėbistu – ir ją galima tampyti po teismus. Žurnalistas Arūnas Dambrauskas pavadino kolaborantą kolaborantu – irgi galima nubausti.

Problema yra ne tame, kad Kantas nebūtų rašęs kažkokių kliedesių, nes jis juos tikrai rašė. Problema yra tame, kad kova prieš kliedesius labai lengvai gali tapti kova prieš sveiką protą: ir vienu, ir kitu atveju veikia tie patys mechanizmai. Ir vienu, ir kitu atveju visą teisingumą ar neteisingumą pradeda realizuoti ta pati teisinė mašina. Ir kažkuriuo momentu mes galim atrasti, kad šnekėti jau negalime.

Dar blogiau tai, kad kai mes bandome rasti subalansuotą variantą, sistema visvien veikia blogai: kažkas gali būti persekiojamas už tai, kad pajuokavo ar šiaip kažką leptelėjo (kaip kažkokia bobutė, kuri parašė apie kažkokį gydymą dilgėlėmis), o koks nors realiai pinigus iš užsienio gaunantis propagandistas taip ir liks nebaudžiamu. Tokia sistema lieka neveiksminga.

Aišku, aš suprantu žmones, kuriems nemalonu, kai koks nors pusprotis ima juos vadinti kokiais nors žodžiais ir nuoširdžiai skleisti belenkokį briedą. Ant manęs anas tipas irgi vienu metu buvo kažko piktas ir žadėjo kažką atskleisti, pasakodamas, kad iš manęs kažkoks blogis sklinda. Paskui jau iš jo rašinėjimų supratau, kad jo fantazuojamuose valstybės pertvarkymo planuose labai konkrečiai man yra numatytas labai konkretus likimas.

Visgi reikia suprasti sunkų reikalą: kažkieno nusišnekėjimai – tai kaina, kurią mes mokame už demokratiją. Pasirinkimas yra paprastas: arba laisvė ir belenkokios šnekos, arba režimas, kur ir pats nepašnekėsi. Aš čia renkuosi paprastai: tegul šneka.

Visiškai tikiu, kad Kanto suėmimo atveju yra įrodymai, atitiktis įstatymams ir taip toliau. Bet nemanau, kad tai į gerą.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

30 thoughts on “Kova su internetų puspročiais ir Kanto problema

  1. roro2

    Gal sekėte tą policininko-kanibalo bylą? Aišku, reali grėsmė lieka realia, bet visgi ten labai įdomus atvejis, moralė šiuo atveju irgi ne pagrindinis dalykas, šiaip kažkaip privertė pagalvot, ką šnekame ir apskritai ne internete. O mintis tokia, jei kažką sakydami visąlaik nuodotume rekursiją ar teisiškai kas nors galėtų prisikabint? Pvz.: Iš praeivio išgirdau, kad prezidentė yra tramparam ir reikia ją traparam? Ar išsiųst tokį laišką?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Nieko negirdėjau apie jokį policininką-kanibalą.

      O šiaip čia lieka kitas klausimas: kur riba tarp kalbėjimo, ketinimo ir veiksmo. Mes labai natūraliai suprantame, kad jei kažkas žada padaryti kokį nors nusikaltimą (pvz., žada nužudyti) ir apie tai kalba, tai geriau sustabdyti tą nusikaltimą anksčiau, nei jis bus padarytas.

      Kita vertus, visos kalbos yra visgi ne faktas, o tiktai kalbos. Ir tada jau kyla klausimas apie tai, už ką yra baudžiama -- ar už įsivaizduojamą, ar už realų dalyką?

      Ir jei jau baudžiame už įsivaizduojamus dalykus, tai kiek gali ta baudimo už įsivaizdavimus riba nusislinkti?

      Reply
    1. roro2

      Tame tekste 9-10 pastraipa kaip ir turėjo parodyt mažų mažiausiai nekonkretumą, o gavo iki gyvos. Aš suprantu, kad pagal vadovėlius po fantazijų seka veiksmas, kaip ir koks vadovėlinis pre-fantazinis rajono kačių smaugimo etapas ir net jei jis būtų prisipirkęs daiktų ar klausė žmonos kur bėgioja, tai dalis fantazijos ir net jei jis nuleistų nužiūrėtos aukos ratą ir pasirodytų su pasiūlymų pavežėt su paruoštais kankinimo įrankiais bagažinėje, tai tebūtų fantazija, o ne point no return. Tą jis gali kartot milijoną kartų ir naktį sakyt, kad kita diena bus „ta“, o ta „ta“ taip ir kartotųsi iki tol, kol.. susirastų kitą užsiėmimą ir tiek

      Reply
      1. roro2

        Taip, bet jei tą darai sistematiškai, galiausiai visi supranta, kad tas „kažkas“ yra tik menamas praeivis, bet jie negalėtų paneigt to „kažko“ realumo ir įrodyt tavo kaltės

        Reply
          1. roro2

            Kanto šnekos-grasinimai, o šnekos apie grasinimo šnekas nėra grasinimai, pateikimo forma kita, turinys iš esmės tas pats.

            „kuris nešasi plakatą, skelbiantį, jog Andrius Kubilius yra driežažmogis ir ufonautų agentas, ant žemės purškiami chemtreilai, visur ropliažmogių valdžia, todėl reikia sunaikinti pasaulinį žydomasonų tinklą.“

            „Andrius Kubilius yra driežažmogis ir ufonautų agentas, ant žemės purškiami chemtreilai, visur ropliažmogių valdžia, todėl reikia sunaikinti pasaulinį žydomasonų tinklą.“

            Reply
  2. Viešpats

    Su šituo dalyku čia jau viskas aišku – senoji valdžia rausiasi kapą, nes lįsdami prie internetų erzina tą visuomenės dalį, kuri gali greičiausiai įvesti pokyčius. Dar keliolika tokių bylų, dar keletas ACTŲ ir 2020 m. ministro pirmininko kėdėje matysime Remigijų Šimašių.
    Bet šitoje istorijoje man įdomesnis kitas dalykas. Kaži kaip kitą kartą po žiaurios ir lengvai išvengiamos žmogžudystės VRM‘as teisinsis per menku finansavimu, kai leidžiama sau persekioti visokius puspročius?

    Reply
  3. Darius

    VRM taško lėšas ir laiką niekams. Pagal šitą logiką po Kanto arešto turėtų sekti visų, jį skaičiusių ir , sakykim , komentaruose ar kitaip pritarusių, baudžiamasis persekiojimas. Nes -- bendrininkavimas, etc. O realaus veiksmo padaryta tiek pat.

    Reply
  4. Arnoldas Lukošius

    Matai, gerbiamas Rokiški, techniškai nusikliedėjimas tikrai yra linksmas ir pajuokos vertas dalykas. Tačiau kai Kauno policija ir prokurorai mėgino pasinaudoti tavo siūlomu variantu ir nereaguoti į ufonautų bei pedofilų apnikto šizofreniko Drąsiaus K(li)edžio kliedėjimus internete, tai baigėsi trimis lavonais realybėje.

    Kadangi skaičiau Kanto blogą ir girdėjau aktyvių idiotų kartojamas jo frazes, visiškai suprantu teisėsaugos veiksmus. Nes kažkuriame lygyje reikia vykdyti reguliavima, kitaip virusinis idiotizmas virsta aktyviu raganu deginimu.

    O ir tas plakatas gatvės bepročio rankose neveiksnus tik jei nekrenta joks meteoritas. Tik įvyksta kas nors netikėto, minios dundukų tuoj ieško kuo patikėti, kad tik nereikėtų pagalvoti. Tada tokių plakatų nešėjai staiga įgyja galią. Teisinės sistemos pareiga ir yra ginti demokratijos esmę nuo visuotinės valdžios sąvokos, kuri, kaip taisyklė, gimdo kvailybės diktatūrą.

    Tingiu dabar daug detalizuoti, tačiau Drąsos partijos dalyvavimas Seime įrodo, kad Kanto (Cunt) tipo blogai turi būti kontroliuojami.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia mes ir susiduriame su didžiąja dilema: o kas, jei išties?

      Aš savęs irgi klausiu to paties: jei galiu suprasti, kad mane, tokio tipo manymu, matyt reiktų nužudyti, tai ar tai gali išvirsti į kažką realaus? Ką aš žinau… Gal.

      Blogų pasekmių iš tokių tipažų veiklos gali būti daug ir įvairių. Bet aš galvoju tiesiog apie kitą pusę reikalo: o kokios blogos pasekmės iš kovos su tokiais tipažais?

      Ir man kažkaip atrodo, kad visgi įmanoma turėti laisvą visuomenę tiktai tada, kai tolerancija yra labai plati.

      Reply
      1. kempiniux

        Tolerancija gali buti plati, bet ir atsakomybe labai apciuopiama. Pvz.: Londono riausiu metu du vaikinai isgere „pajuokavo“ ir pries miega savo FB paskelbe kvietima organizuoti riauses mieste. Ryte atsibudo, prasiblaive, pamate, kad nieko neivyko. Na, iskyrus spec tarnybu subruzdima. Ir dar ta pacia savaite gavo 4 metus kalejimo. http://www.guardian.co.uk/uk/2011/aug/16/facebook-riot-calls-men-jailed
        Tad, imho, laisve ir atsakomybe eina drauge. Svarbu nesaudyti i zvirblius is patrankos, bet nereaguoti aktyvius kvietimus su kazkuo agresyviai susidoroti, tai jau aplaidumas. Pradzioje pilieciu, veliau ir tarnybu.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Taip, o čia jau pereinam ir į tai, kiek pranešimas tiesiogiai kviečia ar žada kokius nors neteisėtus veiksmus.

          Atsimenu kitą kažkokią istoriją, kur berods Vokietijoje į gimtadienio vakarėlį FB prisiregistravo belenkiek tūkstančių žmonių, į tai sureagavo policija, kuri nusprendė, kad bus neteisėtas susirinkimas ir riaušės, o galų gale tie keliolika žmonių, atėjusių į gimtadienį, buvo nustebinti šimtų policininkų, o gimtadienio šventėjas buvo kažkaip bandomas nubaust.

          Atvejis durnas visiškai, bet labai aiškiai demonstruojantis patį tą susidūrimą tarp internetų (ir šiaip blevyzgų) ir realybės (ir spaudai įprastų diskursų).

          Reply
        2. tikras lietuvis

          Anglija -- tikrai ne tiesos bokštai (prisiminkime kaip jie moment paaskelbė lietuvį sirgalį nusikaltėliu -- nacistu ir pan., po ko visi Lietuvoje reziduojantys žydomasonai kėlė eilinį erzelį -- tipo lietuviai ir toliau yra nusikaltėliai ir pan. Ypač lryte. Liepėm jiems užsičiaupti ir baigti vemti ant Lietuvos, o jei lietuviška tvarka nepatinka, tai dingti iš čia ir ieškoti eldoradų kitur :)).
          Ir akurat -- skaitėm: žmogų išteisino ten pat, Anglijoje.
          Vienžo, užsienio „znakoriai“ yra labai jau neobjektyvūs, todėl jais pasitikėti tikrai negalima.

          Ir Lietuvoje tie visi kosmopolitiniai, būdami parazitinės mažumos, bando joti visuomenės daugumai ant sprando -- gerai, kad dar kai kada pavyksta nuo jų apsiginti ( http://www.alfa.lt/straipsnis/15078747/Didziuotis.gali.ir.pyderai..ir.teatro.kritikas.Valdas.Gedgaudas=2013-02-05_15-05/ ).
          Labai gali būti, kad Kantą skundė kokie tai įtakingi iš panašių, nes internauto areštas yra tikrai ypatingas atvejis (net žmogžudžius ne visada areštuoja), tuo labiau, kad JAV, pvz., tokių nusikaltimų teisėjai nelaiko nusikaltimais -- skaičiau delfyje, kad teisėjas pasakė, jog, jei nepatinka komentaras, tai gali šalia parašyti savo nuomonę ir tiek žinių. Pas mus tuojau byla būtų.

          Reply
    2. roro2

      Tokia argumentacija yra silpna nes jūs prie kliedesių bandote prieit tiesiai, jūs nemanote, kad šizofreniko galvoj gali kilt mintis: „Kam jį uždarė, jei jis nesąmones šnekėjo?“ O jei bandytum aiškint uždarymą, efektas būtų tas pats kaip nieko neaiškinant -- ateiviai, ego žudo, o ne kliedesiai

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Čia yra įdomi kita logika: jei paranoidinis šizofrenikas įsivaizduos pasaulinį driežažmogių ir žydomasonų sąmokslą, tai jisai gal bandys traukti žmones, kurti partiją ir kovoti savo propagandomis, t.y., visokiomis šnekomis.

        Bet jį uždarius, jis po kiek laiko gali išvesti teoriją, kad vienintelis būdas kažką su tais driežažmogiais pakeisti -- tai ką nors nužudyti. Vat tada jau blogos pasekmės.

        Kita vertus, išties sunku spėlioti, ką ten tokie gali prisigalvoti.

        Reply
        1. roro2

          Aiškumo dėlei, tik patikslinsiu, kad turėjau omeny, jog uždarius Kantą, Kanto bendraminčiai galvotų, kodėl jį uždarė, jei jis šneka nesąmones, taip ne atbaidydami juos, o patvirtindami, kad jie teisingame kelyje, bet esmė ta pati-prevenciją prieš kliedesius gali per kitur išlįst, todėl čia su tiesiu priėjimu sunku, jau nekalbant apie konkretų vieną uždarytą škicą

          Reply
    3. Alvidon

      Pakaktų tiesiog labai griežtai skirti plepėjimą nuo veiksmų. Ir fioletiniams leisti plepėti, bet bausti už veiksmus. O bausta nebūvo. Ba tokia mūsų visuomenė, įskaitant ir nekurius iš aukštų postų. O būtų griežtas ir neišvengiamas persekiojimas už veiksmus -- ir plepalus nereiktų cenzuruot.

      Reply
      1. tikras lietuvis

        Ir kokie tie violetinių plepėjimai, ypač turint omenyje tai, kad daromi rašant masinius agresyvius komentarus?
        Manau, kad policija turėtų su jais užsiimti, nes, jei tai chuliganizmas, tai būtų viena, o jei tai yra organizuota veikla, tikslu spausti psichiką, pvz., teisėsaugai (kaltinimų pateikimą Ūsui galima kaip tik priskirti šitokiam atvejui: nes niekada neturėjo jokių įrodymų, bet kaltinimus teikė, bylą siuntė į teismą, nors ten jau, gal jausdami, kad patys gali nukentėti -- tarybmečiu buvo BK norma, kada byla buvo keliama teisėsaugininkui, be pagrindo iškėlusiam b.bylą -- kaltinimų atsisakė), tai jau turi būti baudžiama BK nustatyta tvarka.
        Panašu, kad tai tikrai nėra nekalta veikla, nes joje, kaip buvo nustatyta -- skelbta, dalyvavo ir aktyvūs kedvenckių „aktyvo“ veikėjai.

        Reply
  5. gied

    Man vis prisimena tas atvejis, kai Kantas pasirašinėjo konkretaus žinomo žmogaus (ne savo) vardu savo puslapyje, siekdamas populiarumo. Aš suprantu, kad jis kalbėti gali beveik bele ką…

    Reply
      1. gied

        Vat man čia yra riba nuo vieno asmens svaičiojimų, kurie gali būti per tokie ( kol nėra asmeninių skundų dėl šmeižto, etc) iki veiksmų, kurie yra jau negražūs ir kenkiantys. Tas pats, tarsi koks Petkevičius būtų išleidęs „Durnių Laivą“ kokios nors Degutienės vardu.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          O dabar iš kitos pusės: dar prieš kokius 10 metų tas persivadinimas kaip papuola buvo toksai natūralus internetams, kad niekam nei minties nebūtų kilę, kad čia kažkas ne taip, nes visiems buvo absoliučiai akivaizdu, kad realių žmonių čia nėra -- vien anonimai, t.y., kieno nors pasivadinimas kuo nors tiesiog nieko nereiškia.

          Ar neatrodo, kad mes susiduriame su kita dar problema: internetų pasaulis bando rasti bendrus dėsnius su realiu pasauliu, o vietomis tie dėsniai tiesiog nesusieina?

          Reply
  6. gied

    Jau prieš 10 metų buvo kovojama prieš nick’ų vagystes. Net ir prieš tiek laiko žiniasklaida kėlėsi jau į internetus, ir tuo pačiu ten atsirado realūs žmonės, pasirašinėjantys savo vardu ir pavarde. Jei kažkas pasirašinėdavo kažkuo kitu, kažin ar bandydavo skleisti visišką briedą, prieštaraujanti imituojamojo įsitikinimams ir prasilenkianti su įstatymais? Juo labiau, jei tada internetai buvo subkultūra, o dabar -- ženkli masinio informavimo priemonių dalis. Jei Kantas būtų apsimetęs kitu internetų personažu, visa tai neturėtų įtakos kitiems.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, internetų subkultūra integruojasi į realo kultūrą, kaip ir realas integruojasi į internetus. O realo invazija į internetų subkultūrą virsta ir atvirkščia -- interneto subkultūros invazija į realą.

      Atitinkamos ir pasekmės. Tarp kitko, internetus vs. realą labai įdomu nagrinėti, kaip kultūrinį konfliktą tarp dviejų civilizacijų. Ir kuri iš tų dviejų civilizacijų pranašesnė, kuri laimės?

      Reply
  7. TiesiaiSviesiai

    Baudžiamojoje teisėje yra įdomių momentų- pagal kai kuriuos straipsnius nukentėjusių teismo salėje tiesiog nėra. Pvz:
    kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę
    Paprastai prokuratūra prisiskiria sau teisėjo vaidmenį, ir kelią baudžiamąją. Negirdėjau nei vieno atvejo, kad žmonių grupė paduotų teisman, įžvelgę kurstymą prieš juos.
    Iš bendro išsilavinimo JAV patys negrai, pavadinti negrais, duoda teisman. Tačiau ne prokuratūra sumąsto ginti negro teises. Ir teismo salėje būna nukentėjęs, o ne menamas nusikaltimas.

    Reply
    1. tikras lietuvis

      Labai gali būti, kad čia vienas iš panašių atvejų, nes prokuratūra, kaip replikavo LRT trečiadienio laidoje Valiui prokuroras -- profsąjungos atstovas, išaiškinamumą kelia visokių šūdniekių krapštymu.

      Pats tas straipsniukas už kurstymą yra nesąmoningas, nes pagal teisės praktiką kurstymas kaip nusikaltimo sudėtis gali būti (gali ir nebūti! -- tyrimo metu gali pasirodyti, kad nekaltas teisybininko žodis iššaukė kieno tai veiksmus, kurių tų žodžių sakytojas visai nesiekė ir pan.) tik tada, jei yra sukurstytieji: kitaip sakant dabar bet kurią kritiką moment koks prokurorinis apuokas prilygina kurstymui ir pradeda ikiteisminį tyrimą, NORS PRIVALO MEDŽIAGĄ ĮVERTINTI IKI BYLOS IŠKĖLIMO, O NE KELTI BYLĄ, KAD IŠSIAIŠKINTI -- t.y. sukurstytieji JAU TURI BŪTI BYLOS KĖLIMO MOMENTU, nuo kada galima pradėti tirti kurstymą.
      Grįžtant prie nelaimėlio Kanto, tai, pvz., stipriausiai skamba jam įtarimas nužudyti, bet nužudymo tyrime SVARBU NUSTATYTI ANKIEK TAS GRASINIMAS YRA REALUS -- ar tikrai gali taip atsitikti, nes, aš pvz.,internete esu gavęs tokių grasinimų gal 10 kartų ir ką -- ir nieko (rašinėju kaip rašinėjęs :)). Įodomiausia, kad vieną tokį, kiek suprantu, netgi pamatė lryte pareigūnas (pasisakė tokiu esąs, dabar nepasakysiu kas toks tiksliai), kuris manęs netgi paklausė ar noriu, kad kas nors dėl to būtų daroma? 🙂 Vienžo, jei nenorėčiau, bet nububintų, tai -- jau mano problemos.
      Kuriam galui tada policija su visa teisėsauga (neturi jie supratimo kokį darbą dirba)?
      Aš jam pasakiau, kad darytų tai kas priklauso.
      Garantuoju, kad nieko nepadarė.
      Ir kam jiems tuo užsiimti, jei gali pliusiukų prisirinkti žymiai lengviau -- pagavo kokį nors komentatorių, pripūtė arabų (prisipažink -- mažiau gausi :), bet nepasakė, kad jei nieko blogo nesiekei, tai ir nėra dėl ko prisipažinti ir t.t.) ir nubaudė, kaip buvo rašyta delfyje, žmogelį už kurstymą prieš chomikus, nors tas buvo parašęs žodį komikai.:)
      Prisipažino -- kaltas!!
      Nesvarbu, kad toli net nuo panašumo į tai.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *