Kartais būna taip, kad nei nematai, kas išties vyksta ir kaip knisamas protas. Ypač, kai proto knisimas yra tiesiog visuotinis, o tą daro kone kiekvienas, kas tik netingi. O daro tą todėl, kad patys su praknistais protais. Štai taip paprastai – sėdi galvoje koks nors nenormalus diskursas ir generuoja visokį šlamštą, o paskui tą šlamštą ir kitiems kiša. Ir paskui visi tame šlamšte gyvena.
Oj, kokie mes vargšai, nieko negalime pakeisti, teisėsauga nedirba, valdžioje vieni vagys, viskas blogai, paverkim gaidžio ašaromis*, svogūnais akis pasitrynę.
Aš čia apie kai kuriuos tokius diskursus ir noriu pasakyti – jie sklaidosi visaip, o mes nei nepastebėdami, juos paverčiame realybe, o paskui tą realybę paverčiame tų diskursų teisingumo įrodymais. Ir paskui juos platinam. Ir gaunasi kažkoks neurolingvistinis programavimas (aka NLP) pramaišiui su semiotiniais cirkais.
Štai jums keletas (ir labai norėtųsi tikėti, kad ir jūs dar kažkiek pridėsite panašių, identifikuotų):
- Valdžioje vieni vagys, koks skirtumas už ką balsuoti, jei visvien vogs
- Visvien nieko neįmanoma pakeisti šitoje sistemoje
- Teisėsauga nusikaltimų netiria, nėra prasmės skųstis, nes jei dirbtų, tai seniai būtų nusikaltėliai susodinti
- Tasai iš valdžios vagia, bet bent jau su kitais dalinasi, bet ir kitiems kažką leidžia, bet ir kažką daro
- Nuo manęs visvien niekas nepriklauso
Pažįstami dalykai? Štai kiekvieną tokį diskursą ir panagrinėkim atskirai. Ir pasižiūrėkim, kaip su kiekvienu atsiranda užburtas ciklas, kaip kiekvienas išties yra neteisingas ir kaip kiekvienas, įsigalėjęs, tampa aiškia priežastimi, dėl kurios ir atsiranda tie blogi dalykai.
Valdžioje vieni vagys
Akivaizdus faktas, kad valdžioje ne vien vagys. Valdžioje yra visokių. Aš pažįstu ir tokių, kurie nevagia, ir galiu užtikrintai pasakyti, kad nevagia, nes žinau jų finansinius pajėgumus ir tai, ką jie sau gali leisti, o ko negali sau leisti. O ar bus vagys, ar bus ne vagys – šitai priklausys nuo to, už ką balsuosite.
Visose pagrindinėse partijose yra ir nevagiančių. Na, gal nesu tikras dėl kokios vienos-dviejų partijų, bet gali būti, kad ir jose yra nevagiančių. Ir nors nesakysiu jums pavadinimų, bet yra partijų, kur su dauguma veikėjų, bent jau iš tų, kas sėdi aukštesniuose postuose, viskas yra tvarkoje.
Pagrindinė vogimo ir švaistymo dalis tenka išvis netgi ne visokiems renkamiems veikėjams, o tiesiog viršutinių ir vidurinių grandžių valdininkams, kurių yra belenkiek kartų daugiau, nei tų, kas yra renkami. Daugiausiai pavagia ir iššvaisto ne kokie nors ministrai, o visokių organizacijų vidurinių grandžių vadovybė.
Taigi, jei nepatinka vagys valdžioje – rinkitės, už ką balsuoti. Ir nebalsuokit už vagis. Ir nereiks tada aiškinti, kad valdžioje vieni vagys. O taip pat, jūsų paslaugoms teisėsauga, įskaitant ir STT. Ir jei žinote, kur kas vagia, tai visada galite padėti, o jei nieko nedarote – nu tai ar nėra taip, kad gaidžio ašaromis verkiat dėl vagių valdžioje?
Pagaukit esmę: jei tik mes plūstamės, kad valdžioje vien vagys ir kitokių nėra – tai patys užsukame tą užburtą ratą, kurio dėka vagys valdžioje.
Visvien nieko neįmanoma pakeisti
Pakeisti įmanoma labai daug – ir kalbėjimu apie problemas, ir reikalavimu spręsti problemas, ir daugeliu kitų būdų. Pakanka palyginti Lietuvą su kokiomis nors buvusiomis SSRS respublikomis ir pasimato, kiek daug įmanoma pakeisti ir kiek daug jau yra pakeista.
Kur nors Rusijoje jūs netgi verslo negalėtumėte turėti, nemokėdami kyšių visokiems valdininkams, pareigūnams ir taip toliau. Ir mokėtumėte duoklę mafijai, o paskui dar melstumėtės, kad gyvas liktumėte. Lietuva tuo tarpu – viena iš kelių dešimčių geriausias sąlygas turinčių valstybių. Ir pagal socialinę apaugą – taip pat. Štai tiek pakeista jau dabar.
Prieš kelioliką metų visokie valdininkai jau buvo įpratę skųstis ir netgi žiniasklaidoje skelbtis, kad emigrantai labai trukdo dirbti ir gadina reikalus. Nes emigrantai, suprantate, pripranta tenai užsieniuose prie normaliai dirbančių valdininkų ir paskui reikalauja nežinia ko ir deramos pagarbos nerodo – nedreba, neprašinėja, nesutinka žemintis, o reikalauja. Įsivaizduojate – reikalauja! Dabar gi pasitaiko, kad koks emigrantas, grįžęs Lietuvon, nustemba, kaip nekurie dalykai lengvai čia vyksta.
Sakote, neįmanoma nieko pakeisti? Dar ir kaip įmanoma. Tam reikia laiko, nes burtų lazdelės neegzistuoja, tačiau dar ir kaip įmanoma. Tačiau jei sakome, kad neįmanoma, tai patys ir kuriame situaciją, kurioje negalėjimas kažką pakeisti yra paverčiamas į normą.
Teisėsauga nusikaltimų netiria
Lietuvoje sėdi tiek nusikaltėlių, kad dėl perteklinio sodinimo esame visos Europos Sąjungos pirmūnai – ir sodinam, ir gaudom, ir bausmės yra išskirtinai didelės. Taigi, ginčytis čia kaip ir nėra apie ką, nes faktai bado akis.
Tačiau pats diskursas yra įdomesnis, nei atrodo – jis yra grynai nusikaltėliškos prigimties: būtent šie gasdina savo aukas, kad visvien joms niekas nepadės. Gasdina ir grąsina, kad jei auka skųsis teisėsaugai, tai susilauks keršto. Meluoja savo aukoms apie tai, kad teisėsauga papirkta, nieko netirianti, neįgali ir nepajėgi.
Tie patys nusikaltėliai skleidžia ir dar vieną panašų diskursą – esą tas, kas kreipiasi į teisėsaugą, esąs kokiu tai išdaviku, ožiu ir panašiai. Pabandykit pagauti visą gilią esmę: jei tave apvogė ir tu skųsiesi – tai tu išdavikas ir ožys.
Tai yra vienas iš šlykščiausių diskursų, kur aukos yra bauginamos, iš jų tyčiojamasi ir aiškinama, kad negalima skųstis dėl nusikaltimų. Ir paskui aiškinama, kad teisėsauga esą netiria.
O paskui apduję durniai, susidūrę su vagimis, plėšikais, kyšininkais, korupcionieriais ir kitais panašiais tipažais, įsivaizduoja, kad negalima skųstis, kad tai esą nepadoru, o paskui, patys apsaugoję nusikaltėlius nuo bausmės, skundžiasi, esą teisėsauga prasta.
Ponai ir ponios, būkim tiesūs: jei neįduodi kyšininko teisėsaugai – tai esi lūzeris, kuris leido apvogti save patį, o paskui ėmė skųstis, kad teisėsauga prastai dirba. Čia tiesiog nėra apie ką nei kalbėti.
Tas vagia, bet ir kažką daro
Puikus senas diskursas – esą vogti yra gerai, jei leidi ir kitiems vogti, ar šiaip kažką daryti, pernelyg nežlugdai kitų ar jei šiaip pasidalini šiek tiek tuo, ką prisivogei. Arba jei padarai bent kelis procentus to, kas priklauso pagal pareigas.
Sovietūchinių idiotų išmintis, permaišyta su urkaganišku** supratimu apie tai, kad korupcija ir kyšininkavimas yra nieko tokio, kaip nieko tokio esą yra vogti iš valstybės, nes valstybė tai esą ne mes, o kažkokia abstrakcija.
Ponai ir ponios, aš jus informuoju, kad sovietmetis baigėsi prieš ketvirtį amžiaus. Ir jau nėra taip, kad valdžia apvagia ir apiplėšia visus iš eilės, o tada jau nėra kitos išeities, kaip atsivogti kažką iš tos valdžios atgal. Taip buvo sovietmečiu. O dabar yra paprastai – mes mokam mokesčius, o tie mokesčiai yra mūsų pinigai, už kuriuos mes ir galim, ir turim reikalauti atskaitomybės.
Paprastai supraskit: jei pavogė kažką, tai reiškia, kad pavogė. Ir jei pavogė mūsų pinigus, sumokėtus mokesčiais, tai pavogė mūsų pinigus. Ir negali čia būti jokių kalbų apie tai, kad vagis irgi kažką padarė. Įsivaizduokit, kad jūsų butą kažkas apvagia, o paskui teisinasi – „nu apvogiau butą, bet užtat langą uždariau, kad neprilytų, o kiti neuždaro„.
Ponai ir ponios, jei kalbam apie vogimą, tai jokio pateisinimo tam nėra ir negali būti. Ir pateisinimai iš serijos „vagia, bet ir kitiems duoda“ ar „vagia, bet kažką daro“ – tai ne pateisinimai, o šlykštus ugalovnikų lygio skiedalas, nusipelnantis tik paniekos.
Neužmirškite, kad toksai diskursas – tai ne kas kita, kaip pati vogimo legitimizacija.
Nuo manęs niekas nepriklauso
Aiškinimai, esą niekas nuo tavęs nepriklauso – tai paskutinis, ir labiausiai apibendrintas, labiausiai lūzeriškas ir totalinis diskursas – „aš visvien nieko negaliu, todėl nieko nedarysiu„.
Žinoma, kai nieko nedarai – tai ir reiškia, kad niekas nepriklauso nuo tavęs. Nieko nedarai – reiškia, nieko neįtakoji. Nieko neįtakoji – reiškia, kad niekas nepriklauso.
Arba atvirkščiai – jei kažką darai, tai reiškia, kad įtakoji. O jei įtakoji – tai reiškia, kad priklauso.
Kažkada tokie, nuo kurių esą niekas nepriklausė, išėjo į gatves, susikibo rankomis ir iškovojo Lietuvai laisvę. Tie patys, nuo kurių niekas esą nepriklausė, sugriovė visą Sovietų Sąjungą. Tie patys, nuo kurių esą niekas nepriklausė, padarė tiek daug, kad tai atrodo kaip neįtikėtini stebuklai. Išties nuo tavęs niekas nepriklauso?
Vieninteliai, kuriems yra naudingas šitas diskursas apie paprastą vargšą žmogų, kuris nieko negali pakeisti – tai visi tie, kas tą paprastą vargšą žmogų dusina. Ir dėl savo paprastumo tie žmonės šituo patiki. Ir lieka lūzeriais.
Kiekvienas gali rinktis – būti lūzeriu, kuris nieko neįtakoja ir nuo kurio niekas nepriklauso, ar būti visgi kažką įtakojančiu, keičiančiu ir darančiu. Visas klausimas tik toks: kokį diskursą pats pasirenki? Ar pakliūni į tą diskursą, kur pats palaikai ir kuri nesėkmes, ar pasakai, kad tie nesėkmių diskursai yra ne tavo ir yra kitaip?
Paprastai pažiūrėkim, ponai ir ponios. Nėra ko užsiimti lūzeriškais pezalais ir tiems pezalams tolerancijos irgi nereikia per daug turėti, nes patys matote, kam tokie dalykai reikalingi – tiems, kas išties nori, kad visi būtų bejėgiai ir nieko negalėtų padaryti. Tad būkim realistais: ir vagia valdžioje ne visi, ir teisėsauga daug padaro, ir vagių negalima toleruoti, ir pakeisti galime viską, ir nuo mūsų labai daug kas priklauso.
———–
* Gaidžio ašaros – tai tokia šaltsriubė, kur iš vandens, svogūnų ir druskos. Ir taip pat šitaip vadinamos dar ir visos netikros ašaros, kurios nuo svogūnų.
** Urkaganas – tai ne uraganas, o urka, kitaip tariant nusikaltėlis.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
„Skaidrumas nėra vizija“ sako kai kas iš dešiniojo trolibano apie tai, kodėl vienas toks meras yra geriausias pasaulyje.
Skaidrumas išties nėra vizija. Tai tiesiog absoliučiai ir besąlygiškai būtina sąlyga bet kokiam prasmingam darbui, kuris prie bet kokios prasmingos vizijos įgyvendinimo leistų priartėti. Ne daugiau ir ne mažiau.
Nežinau, ar čia tinka, bet šiuos paminėjus, galvoje būtinai iškyla „jei tu patektum į valdžia, argi nevogtum? aš tai vogčiau.“
Taip, čia puikus pavyzdys. Man tokių aiškintojų irgi yra pasitaikę -- dauguma labai staigiai susiparindavo, kai pasakydavau, kad tai reiškia, jog vogtų iš manęs mano paties pinigus ir kad apie tai man sako į akis. Sako į akis tai, kad iš manęs nori vogti ir kad nemato tame nieko blogo.
Daugelis po tokio pasakymo permąsto truputį tokį savo požiūrį, nes elementariai būna visai nieko negalvoję apie tai. Bet ne visi. Ir tada pasidaro aišku, kas išties yra tie, kurie permąstyti nesugeba.
Ne is taves tavo paties pinigus o is valstybes (tavo buvusius) pinigus (kurie jau yra nebe tavo). Kai is taves kazkas per prievarta paima pinigus (valstybe mokesciu pavidalu) yra kvaila aiskinti kad cia „tavo“ pinigai. Cia zero sum game. Arba tavo arba valstybes. P.S. ne tu „moki mokescius“ o „valstybe is taves paima mokescius“ (niekam neidomu norai ir intencijos juos moket). Yra skirtumas.
Taip, čia tamsta pateikiate ganėtinai distinktyvią ir išvystytą „valdžioje vieni vagys“ formą, praturtintą diskursu „nuo manęs niekas nepriklauso“. Pakankamai distinktyvią, kad ji būtų verta atskiro nagrinėjimo.
Valstybė savo esme yra visų mūsų susitarimas, o ir mes patys visada galime pasirinkti, kurioje valstybėje gyvename (galime persikelti -- atitinkamai ir pasirinkti, kuri valstybė gaus, o kuri negaus pinigų), o taip pat -- kokia ta valstybė, kurioje gyvename, yra ir kaip ji valdoma (galime balsuoti). Negana to, galime visai realiai įtakoti valstybės pinigų panaudojimą.
Kitaip tariant, esminė šio diskurso klaida -- tai dirbtinis priešpastatymas tarp piliečio ir valstybės. Valstybė yra piliečių produktas, o patys piliečiai ir yra valstybės pagrindas.
Turiu pasakyti, kad tamstos pateikiamas diskursas yra paplitęs, ir suranda daug įrodymų per visus tuos „valdžioje vien vagys“, „visvien nieko neįmanoma pakeisti“ ir taip toliau.
Tai jeigu valdžioje vien šudmaliai susodinti, nuo kuriu nekažkas ir bepriklauso, tai nx, koks skirtumas už ka balsuot? 3 milijonai super talentingu šalies gyventoju, per 25 nepriklausomybes metus nesugebeje pakelti šalies ekonomikos ir sutramdyti nusikalstamu grupuočiu, o per paskutinius metus apskritai paleide vadžias iš ranku. Serijiniai žmogžudžiai po 15 metu paleidžiami i laisve. Uždarbio ir mokesčiu balansas kažkoks surrealistiškas, jeigu jau tingi tie valdžiažmogiai pasukti savo tas durnas smegenis, tai tegu samdo jaunus Lietuvos prodigiozu protus kad analizuotu situacija, tegu knaisiojasi po tuos popierius jieško ka čia kaip sukombinuot kad visiems geriau butu, užuot leisdami jiems nuteketi i užsienius. Dabar yra aiškiai matoma kad visiems viskas pooooxui, man blet juokas ema kai visokie tipo intelektualai rabinovičiai, daro išvedžiojimus iškreipdami pačius elemetariausius dalykus suprantamus kiekvienam nors truputi smegenu turinčiam studentui. Sakai balsuokit už ta kuris nevagia, o tai blt iškur žmonem žinot kuris vagia, kuris ne, ar kuris kietina vogti? Aš skaitau kad valstybes atstovai turi eiti i valdžia patiekdami aiškiai išdestyta savo planuojamu darbu programos saraša per valdymo lakotarpi, o valdymo pabaigoje duoti ataskaita apie ivygditus ir neivygditus uždavinius ir pateisinima del ko nebuvo ivygdita. O dabar tie visi valdininkeliai kažkias nesamones tumanina, vieni ant kitu stumia kaip koks tuntas kiauliu besistumdydamas aplink lovi, kliedijat apie praeiti, kaltinat kokius tai sovietus kuriu jau daugiau kaip 20 metu Lietuvoj nera. Inkščiat kaip šunys kad viskas blogai, o padaryt geriau nieko nesugebat. Ne gyventojai kalti kad nenori už jus balsuoti o jus patys del savo absurdiško politiško nekompetetingumo. Zinot man butu nusispjaut jei politikai vogtu bet darydami tai profesionaliai ir nepastebimai, bet dabar taip kvailai apsišudindami prieš visa liaudi. Krc arba loozeriai arba konkretus chamai, kitokio apibendrinimo nera…
Tokių diskursų dominavimas ant Lietuvos, deja, patvirtina RU preziko Pizino ideologemas apie „Russkij Myr“, kuris apima didesnę teritoriją, negu Rusijos Federacija. Lietuva su Latvija kultūriškai kol kas, deja, priklauso šitam arealui, o Estija -- jau labiau skandinavai. Kultūriniai dalykai turi bjaurią savybę keistis labai lėtai.
Puikus straipsnis, ačiū! 🙂
Nuo savęs pridėsiu diskursą dar, populiarų tokį: „Visi verslininkai vagys, ieškantys kaip išgręžti ir išnaudoti darbuotojus ir apvogti savo pirkėjus“, bei „Neįmanoma verslo jokio įkurti, jei neturi didžiulio kapitalo ir krūvos pažinčių, nes tuoj ateis ir uždusins inspektoriai pagal rimtų verslininkų užsakymą papirkti -- tokiom baudom apdės, kad namą parduoti ir atiduoti turėsi.“
Ctrl + F:
valždioje
urkaganišku
taip, ad valdžia
jokių kalbū apie
būti vsigi kažką
Ačiū, pakoreguosiu. Sau pačiam savos klaidos nesimato 🙂
labai „patiko“ reakcija į į viešumą išlindusius Alytaus (atrodo) mero žodžius. žmogus-socialdemokratas pasakė, kad (a) Lietuva yra supista, (b) jis vogs kol gali ir, kad (c) eina nahui visi STT kurie jį seka.
vienintelis teigiamas dalykas, kad vis tik bijoma STT.
kad šitas meras yra padugnė tai aišku, aišku, kad jį gina tokie patys padugnės. bet jis gi ne per naktį toks tapo. ką galvoti apie šimtus ar net tūkstančius žmonių, kurie su juo bendrauja, mato koks jis yra, ir tiems žmonėms jis priimtinas? meras, kuris taip atsiliepia apie savo šalį? apie vagystes jau nekalbu… tai, vis tik, absoliuti dauguma žmonių -- padugnės?
Visokie puteikiai, mergaičių laisvintojai ant šitų diskursų ir joja.
„Progresniai pajamų mokesčiai neduos jokios apčiuopiamos naudos“. Jei neklystu,tokie visų rūšių pajamų mokesčiai yra beveik visose ES šalyse (UK berods iki 50 proc.,Nyderlanduose iki 52 proc.,tiesa Prancūzija svarsto sumažinti progresinius visų pajamų pajamų mokesčius milijoninėms pajamoms nuo 75 proc. iki 50 proc.),tik Lietuvoje jie „neduos jokios apčiuopiamos naudos“….
Labai geras pavyzdys yra UK. Milijardieriai iš RU, UAE ir kitų šalių laisvai įsigija nekilnojamą turtą sumokėję fiksuotą mokestį, jei gerai atsimenu 30 tūkst. svarų (iš pokalbio su britu), tuo tarpu britai turėtų mokėti mokesčius priklausomai nuo pajamų.
Rezultatas akivaizdus: nekilnojamas turtas Londone tampa neprieinamas vietiniam, nes tiesiog nesugeba jo įpirkti. Na gerai, prieinamas, tik ta prasme, jog gali prieiti, pasižiūrėti ir nueiti.
Na, čia iš tikro klausimas. Reiktų ekonomisto komentaro, nes kiek teko skaityti ir girdėti apie šalių su progresiniais mokesčiais istorijas, ne progresiniai mokesčiai teigiamai ekonomiką įtakojo, o atbulai -- iš pradžių ekonomika atsigavo, ir tik po to šalis perėjo prie progresinių mokesčių sistemos. Mano galva, progresiniai mokesčiai yra labiau socialinis nei ekonominis faktorius.
„Teisėsauga nusikaltimų netiria“
Norėčiau pakomentuoti ties šiuo pasisakymu. Per kiek kitokią prizmę atvaizduota situacija. Pačiam teko susidurti su vienu atveju, kai policija vos ne atvirai atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Sukčiavimo atvėjis akivaizdus. Nutarimas buvo apskųstas prokuratūrai bei teismui. Teismas liepė vėl išnagrinėti šį atvėjį, tačiau iš policijos buvo tiesiog „Copy-Paste“ ir taip ir liko sėdėt susidėjus rankas.
Pavyko taip pat sužinoti ir kitų įdomesnių faktų, susijusių su tuo pačiu asmeniu, pvz. iškeltos 5 bylos tokiu pačiu klausimu, bet kažkodėl nei viena jų nepasiekė teismo. Asmuo ypatingas nebent tik tuo, kad buvo narko grupuotės narys ir juos įskundė, todėl liko laisvėje. Visokiausiu minčių tuomet kyla, kaip ir gerb. Rokiškiui, kas gi už viso šito slepiasi.
Gaila, kad turiu nedėkingą darbą, trūksta laiko Lietuvoje kovoti už teisybę.
Visokių būna minčių ir visokių būna kartais atvejų. Kartais netgi labai negražių. Bet tam yra ir kai kurie kiti dalykai -- pvz., imuniteto tarnybos. Ir svarbiausia -- kad jeigu judinam, tai reikalai ima judėti. Bet jeigu nejudinam, tai visokie tokie veikėjai ima įsivaizduoti kad gali nieko nedaryti, netirti ir jaučiasi saugiai. Ir vat tada išnaglėja.
Bendrai imant, aš siūlyčiau pažiūrėti paprasčiau: visada norisi, kad būtų geriau, bet pvz., jei palyginsim situaciją teisėsaugoje dabar ir prieš 10 metų -- tai sunku net patikėti, kiek viskas pagerėję. O jei palyginsim su ta situacija, kuri buvo dar seniau -- tai realiai net įsivaizduoti sunku, kaip smarkiai pavyko pagerinti reikalus. Ir tie reikalai gerėjo dėl to, kad daug kas sakė, kad viską įmanoma pakeisti. Ir keitė. Ir pavyko.
O šiaip, yra dar tokia instancija, kaip žiniasklaida 🙂
Kai kalbinau bobutę eiti į apylinkę balsuoti, jos ekskiuzas buvo toks: „Nors ir be vieno paukštelio, pavasaris vistiek bus.“ Supykau, daviau malkų, pakūrėm pečius ir ėjom balsuot.
Arba
-- Visi vagys.
-- Tai eik pats, išrinksim.
-- Tai kad vienas nieko negali padaryti, _suėda gerus žmones_.
variacijos, variacijos…
Manau, kad diskursai yra tik atsakas į konfliktus, kurie nesprendžiami. Ir dažniausiai tai gyventojų atsakas į valdžios veiksmus. Valdžios diskursai būna tokie: gyventojai slepia mokesčius, gyventojai pasyvūs rinkimuose, teisėsauga atlieka savo darbą gerai, mes leidžiame europines lėšas gyventojų gerovei kelti, gyventojai nesilaiko įstatymų.
Pabandžiau sudėlioti konfliktus pagal TOC:
https://bubbl.us/?h=26a234/4fbe96/25ePXcCTzb7Ow&r=769988184
Pabandykit šitą įrankį, jis leidžia patikrinti formuluotes ir privesti jas iki realaus tikslumo. Kol kas geriausias iš egzistuojančių.
http://toc.brigin.lt/dilemma-solver-lt.php
BTW, dėl mokesčių švaistymo ir žmonių bei valdžios interesų konflikto -- labai gerą užkabinote.
Geras įrankis. Perdėliojau konfliktus, bet lieka jausmas, kad kaip root cause kol kas tik tautologijas galiu pasiūlyti. Matyt, logiškai galvoti nėra elementaru.
http://toc.brigin.lt/dilemma-solver-lt.php?kr=89118cabf4162fad90bb4a953f001e20
http://toc.brigin.lt/dilemma-solver-lt.php?kr=7f2565c1fb2e5196924b6b64054e7416
http://toc.brigin.lt/dilemma-solver-lt.php?kr=d8b7ffbaa1a190c0a96a1c98692618c3
http://toc.brigin.lt/dilemma-solver-lt.php?kr=b6adc7fc87e855ebccf62f8ae1d22aca
http://toc.brigin.lt/dilemma-solver-lt.php?kr=2f8c99c5225c8ccfbdd783a6f5fda8b5
Sugalvojau ir aš kažką gražaus įdėti pas Rokiškį į komentarus:
Dažnai tie negatyviniai diskursai generuojasi labai lokaliai, nes nesugebama pažvelgti už dėžės.
Štai, pavyzdžiui, patekęs į vieną, nutolusią nuo savo artimos, aplinką ėmiau galvoti, kad mano pasaulio įsivaizdavimas yra blogas. Buvo gan bjauru. Bet gerai, kad tai buvo tik laikinai.
Mįslėmis čia prirašiau. Svarbiausia yra surasti priežasčių-pasekmių ryšius.
Visi vage ir eina velnijop.parduodu opel askona
Klaikiausia, kad šitos legendos ne tik gyvuoja proverbinių „paprastųjų žmonių“ kuriamos beigi palaikomos, bet tas, kad prie jų kultivavimo aktyviai prisideda ir politikai, ypač kai būna opozicijoje, nes taip jie įsivaizduoja savo kelią į valdžią paprastuoju būdu -- kam galvoti apie ideologiją ar bent jau programą, kurioje sueina galai, jeigu galima joti ant instinktų ir minios teismo. Linkčiojimo šitoms tiesoms pagalba patekus į valdžia susiduri su savo ankstesnio veikimo šūdinąja puse, nes puikiai žinai, kad nėra taip, įrodyti negali, nes sėkla jau tapusi ne daigu ir net ne medžiu, o baobabu kažkokiu, ir tokiu būdu tampi toks pats nurašytinas. Kadangi esu kasininkė iš prigimties, tai man ypač charakteringas pavyzdys, susijęs su tuo, kaip kultivuojama legenda, kad visiems visko būtų, jeigu tik Seimo narių būtų per pusę mažiau ar „būtų sumažintas aparatas“. Akivaizdžiai vadybinė (viešojo administravimo kokybės) problema paverčiama didelio masto finansų problema ir tauta sako: va, jūs atsisakykit pieštukų Seime ir visiems bus galima mokėti orias algas ir pensijas, nors visą viešąjį administravimą užkalus lentomis iki visiško nulio gausime tik apie aštuntadalį vien pensijų bill’o. Tie patys progresiniai mokesčiai, kurie čia kažkieno paminėti: žinoma, pajamų biudžetui jie atneštų tik tuo atveju, jeigu mokesčiai būtų padidinti lyginant su dabartiniais labai jau vidutiniškai uždirbantiems žmonėms. Betgi pagal legendą progresiniai mokesčiai yra reikalingi tam, kad „eksproprijuotum ekspropriatorius“ ir nuo jų prisirinktum pilnus gorčius pinigų tam, kad trigubai padidintum pensijas ir dar MMA kelis kartus. O nesigauna, ir tada atėjus į valdžią reikia vaidinti, kad pirmą kartą pamatei Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal pajamas.
Tokie debiliški diskursai maitina tuos paralelinius diskursus, kad „visi vienodi“, „nieko nepakeisi“ ir t.t. O taip pat nesibaigiančias trečio kelio ir Kristaus gelbėtojo paieškas. Bet, žinoma, visko šaknys -- vistiek pačių rinkėjų (ne)reiklume. Jeigu pagrindinė problema žmogui yra ne tai, kad kažkas valdžioje vagia, o tai, kad jam vogti neduoda, tai tas žmogus yra nusipelnęs kiekvieno vagies, kuriam dargi iš savo mokesčių moka kažkokią pareiginę algą.
Dėl aparato mažinimo -- aš spėju, kad čia suveikia magiškas mąstymas, kuris iš vienos pusės kaip ir visiškai absurdiškas, nes jokių priežasčių su pasekmėmis nesieja, o iš kitos pusės -- lyg ir atspindi realybę kažkaip. Tai, kad visokie švaistymai vyksta per aparatą (jo neefektyvumą, netiesinius valdymo lygio kritimo efektus, etc.) -- tas kaip ir suprantama, bet paprastųjų žmonių akims pernelyg sudėtinga, todėl jie viską suprastina iki to, kad reikia mažinti tiesiogines išlaidas.
O dėl progresinių -- aš tai į juos paprastai žiūriu: jei galima nuimti apmokestinimą nuo apatinių grupių, tokiu būdu perkeliant jų finansavimą nuo valstybės ant verslo, tai štai jums ir progresija. Tik aišku, tai visiškai kertasi su bedarbystės finansavimo ir skatinimo sistema ir išvis kaip čia taip galima, kad paprastas žmogus turi dirbti, o kiti kažkokie uždirba tiek daug -- neteisibė juk baisi 😀
Nesu finansų profesionalas,tačiau nesutinku su dirbančio ir mokančio visus pajamų, PSD ir kitus Sodros mokesčius darbovietėje menininko vienkartinio honoraro bendru apmokestinimu 58 proc.,kaip yra dabar. Taip pat keistai atrodo 30 milijonų (jei neklystu,buvo VMI pranešimų apie tokius išmokėtus dividendus,kaip ir atlyginimus po 1,5 milijono litų per mėnesį) dividendų apmokestinimas tais pačiais 15 proc.,kaip ir 300 tesiekiančių dividendų. Juk UK ,kur progresiniai visų rūšių pajamų mokesčiai siekia 45 proc.(pasitikslinau) valdo konservatoriai,anaiptol ne socialistai.
mane visą laiką stebino žmonių (įskaitant protingus) inertiškumas ir piktybinis akivaizdžių dalykų neigimas. pavyzdys -- valdininkų transportas. reikėjo didžiulės krizės, kad būtų atsisakyta NUOSAVŲ garažų ministerijose ir departamentuose. t.y. vidurinio rango kabinetinių valdininkų vežiojimo iš namų ir į namus. transporto departamentų išlaikymo kiekvienoje bent kiek svarbesnėse įstaigoje. su vairuotojais, direktoriais, jų padėjėjais, kuro vagystėmis, trigubai brangesniais remontais, auto įsigijimu ir t.t. nu BLIAT koks skirtumas kaip viceministras ar skyriaus atvažiuoja į darbą: taksi, troleibusu ar nuosava mašina? duok jam priimtiną algą ir viskas.
tas pats su kanceliarinėmis išlaidomis ir Seimo viešbučiu ir Seimo narių auto. tas absurdas (tik šiek tiek mažesnių mastu) tęsiasi ir nervuoja runkelius. na duokim Seimo nariams 10 kart didesnį atlyginimą ir tegul jie perkasi sau lexusus, pieštukus, viešbutį nuomojasi ar prageria tuos pinigus. jų reikalas. kam reikia ištiso aparato, kad tų kanceliarinių ar kuro pinigų ir taip aiškų „privatizavimą“ legitimizuoti. tai ne tik brangiau, bet ir žiauriai TVIRKINA tuos pačius Seimo narius ir jų aplinką, kai jie priversti vogti kanceliarinėms išlaidoms skirtus pinigus.
ir akivaizdūs dalykai: kokio bybio Lietuvai reikalinga super brangi visuotinai renkamo Prezidento institucija? kodėl neužtenka 75 Seimo narių, kurie nors būtų matomi kaip ant delno? kam reikia Konstitucinio Teismo, o ne Konstitucinio skyriaus Aukščiausiame teisme? Nahui bandome vaidinti didelę valstybę ir kišam pinigus į debilišką, niekam nereikalingą pokazuhą?
dar gerai, kad Aukštesniųjų Parlamento rūmų nesugalvojo mūsų Konstitucijos tėvai…
šitie dalykai vis tiek bus pakeisti, bet praeis dešimtmečiai, kol akivaizdūs faktai bus atrajojami ir priimami…
bėda net ne išlaidose, o žmonių suvokime, ir savaiminiame atmetime. taip ir žlugdomas tikėjimas valstybe. nes renkame Prezidentą, kuris nieko negali ir negali galėti bei Seimą, kurio 3/4 narių niekam nežinomi ir nebus žinomi niekada…
Kai nori gali Prezidentas. Ir ministrus pastato, ir Vyriausybei atsvarą duodą. Grybauskaitės įtaka milžiniška ir ypač teisėsaugai.
Į temą iš debatų dėl kažkokio miestelio mero posto: „Pats buvau taryboje 5 kadencijas, mačiau kas ten darosi.“ Suprask tiek metų stebėtojo teisėm ten sedėjo 😀
na tai kokio b… Latvijoje nėra ir Estijoje visuotinai renkamo prezidento? ai, ten gi sisi durnesni…
Pingback: Sekmadienis – rinkimų diena
Pingback: Go West, Go VOTE! – Skirmantės blogas
Yra keli tokie dažnai pasikartojantys motyvai. Nežinau, galima juos vadinti diskursais, ar ne -- čia jau išsilavinimo spraga 🙂
-- „Reik nušaut ir viskas bus gerai“. Ką nušauti -- jau priklauso nuo to momento aktualijų. Na, Landzbergį, Vagnorių, Kubilių ar pusę Seimo.
-- Kaip sunku gyvent.
-- Reik valint lauk iš Lietuvos.
Pastaba dėl to, kuris nors ir vagia, bet kažką daro. Jau geriau tegu vagia ir kažką galbūt naudingo daro, negu vagia ir nieko nepadaro išvis. Aišku, geriausia, kai kažką veikia, bet nevagia 🙂
Dilema tokia gaunasi, ir ne tik viešajame sektoriuje. Ką sodinti į atsakingą postą -- sąžiningą, bet lėtapėdį mulkį ar protingą, greitos reakcijos, bet tuo pačiu ir suktą spekuliantą. Mulkis dirbs lėtai ir nors jis nešvaistys sąmoningai, jo rezultatai gali būti nekokie. O va sukčius yra gudrus, jis padaro daug daugiau, nei mulkis, bet dar spėja ir atkatą kokį gauti. Aišku, teoriškai galima palyginti jų rezultatus. Nu bet praktiškai tai nėra lengva padaryti.
Vagys niekada neduoda naudos, visiškai niekada, nes jų tikslai neatitinka bendrų organizacijos tikslų. T.y., nėra tokio reiškinio, kaip „vagia, bet ir kažką daro“ -- tai fikcija. Kiti kažką daro, o vagis tokiu atveju prisiima sau nuopelnus. Bet koks lėtapėdis ar nieko nedarantis tokiu atveju yra naudingesnis vien dėl to, kad kiti ir toliau kažką daro, bet resursai nėra iššvaistomi.
Rokiškis, kaip visada, kategoriškas 🙂 Bet ne viskas yra tik juoda ir balta. Visa populiacija yra tarp dviejų kraštutinumų -- tarp produktyviai dirbančių ir nevagiančių šventuolių ir tarp svolačių, kurie visą darbo laiką tik ir žiūri, ką čia nukombinuoti.
Neužtenka sąžiningų žmonių, kad užpildyt visą valstybės aparatą. Ir tokiu atveju tam tikrą dalį turi rinktis iš vagių tarpo. Ir jeigu rinktis tarp tokio, kuris vagia, bet nieko nedaro ir tokio, kuris vagia, bet pas jį užstringa nevisiškai visi projektai -- nu kaip ir aišku.
Teoriškai galima suskaičiuoti. Čia kaip investicija arba kaip įmonė. Išlaidų įplaukų balansas beveik 🙂 Paimi įplaukas, atimi išlaidas ir gauni uždarbį. Sąžiningas Mulkis, kuris kainuoja įmonei daugiau, nei sukuria naudos, neša nuostolį, nors nevagia. O Vagis? Jo kaina susideda iš atlyginimo ir makliavonių. Jis nėra nuostolingas, kol jo atlyginimas, sudėtas su maklėmis, neviršija jo sukuriamos naudos. Tai vat šitaip ir būtų galima palyginti. Tik lieka smulkmena -- suskaičiuoti, kiek kiekvienas valdininkas kainuoja ir kiek jis sukuria 😀
Beje, asmeninis klausimas. Esu ir aš iš darbo patyliukais nukniaukęs pora atsuktuvų ir kelias saujas varžtų. Nu ir automatinių pieštukų keletą. Bet likusius aštuonis metus dirbau tai, ką liepdavo irba ką maniau esant naudinga įmonei. Tai aš jau vagis ar dar ne? Ir kur ta riba?
Pingback: Kodėl valdžioje vieni vagys?