Ne, išties tai dar ne visame gražume aš apie Jurbarką dabar parašysiu, nes tam yra objektyvių priežasčių, dėl kurių man visame gražume nepavyks, nors Jurbarkas išties yra puikus. Suprantate gi, tiesiog laikas, kai nuvažiavau su savo Visatos užvaldymo planais į Jurbarką, kaip tik gavosi toks, kad turėjau jį pamatyti pačiu nykiausiu, kokiu jis gali būti. Ir nepaisant to, jis man patiko taip, kaip retas kuris Lietuvos miestas. Ir todėl apie tai rašau.
Čia – svarbiausia Jurbarko gatvė. Gražu, ramu, o jei būtų vasara, tai būtų galima sėdėti kokioje lauko kavinėje ir visą dieną ilsėtis.
Įsivaizduokite – atvažiuoji į Jurbarką pavakary, kai jau blėsta šviesa, o metų laikas – tas, kai žiema jau išeidinėja, bet pavasaris dar neatėjęs (vietomis dar ir sniego truputis yra). Atsidengia perdžiūvusi pernykštė žolė, medžiai vis dar miega, o dangus – apniukęs, rūškanas ir bespalvis, ir netgi debesų beveik nesimato – greičiau kažkoks pilkas rūkas virš galvos, nei kažkas, ką bent kaip nors galima būtų įvardinti. Toks oras, kai nėra šviesos, nėra šešėlių, šalta ir norisi tik miegoti ir miegoti.
Ir dabar primeskite – netgi tokią dieną Jurbarkas man pasirodė gražus, jaukus ir geras, šiltas ir malonus. Štai taip vat. Aš čia jau nieko daugiau galėčiau nerašyti, nes aš belenkiek mačiau Lietuvoje miestų ir miestelių, visokiausių – dauguma man nesukurdavo tokio įspūdžio netgi gražiausiomis dienomis. O čia vat – štai jums ir prašom.
Trumpai tariant, ponai ir ponios jurbarkiečiai, aš jus sveikinu, nes visi žino, kad aš esu žmogus, kuris šilto ir malonaus žodžio neieško kišenėje, nes ten tiesiog tokio žodžio nėra, nes aš esu tiesiog banaliai piktas ir šneku visokias bjaurybes. Ir nepaisant to, jūs man patinkate, ir jūsų miestas man gražus.
Mažas, bet labai jaukus parkelis Jurbarko centre. Vasarą, spėju, čia sėdi jaunimėlis ir nieko neveikia, nes vasarą būna tiesiog gerai.
Taip, jūs teisingai supratote – Jurbarkas man patiko. Ir tai vienintelė priežastis, dėl kurios aš apie Jurbarką rašau, nes mačiau begalę visko ir paprastai nerašau. O jums parašysiu todėl, kad jūs patys galėtumėte įvertinti, kaip jums nuskilo.
Taip, Vilnius, Panevėžys, Marijampolė ir belenkiek kitų miestų, lyginant su Jurbarku, yra apgailėtini arba išvis netgi neverti turėti kokį nors pavadinimą. Taip, yra netgi tokių miestų Lietuvoje, kurių aš neminiu, nes jie nenusipelno netgi kaip nors vadintis. Galima juos būtų vadinti, pvz., „vietovė, kurios geriau nebūtų“. O vat jūs, ponai jurbarkiečiai – jūs esate puikūs ir aš jums tą garantuoju. Ir aš jums dabar parodysiu jus pačius ir jūsų miestą iš šalies kitiems, kad ir tie kiti jus pamatytų, ir kad jūs patys į save pasižiūrėtumėte truputį kitomis akimis.
Šaligatviai sukloti taip, kad ir dviračiu nuvažiuoti lengva, ir nulipti patogu, net jei esi senyvo amžiaus. Ir taip – visur, visur daro. Vilniui iki to – nežinau kiek metų. Nei viename daugiabučio kieme dar nemačiau. Žodžiu, kaip padoriose Vakarų šalyse.
Kartą, beje, man vienas asmuo iš Jurbarko, nutaisęs kvailą veido išraišką, aiškino, kaip Jurbarke liūdna gyventi ir viskas nyku, negražu ir taip toliau. Tai tas asmuo dabar kris purvu į veidą, arba veidu į purvą (kaip patogiau) ir galės nykiai paašaroti kamputyje, nes nemoka džiaugtis ir didžiuotis tuo, kad kilo iš miesto, kuriuo girtis reikia.
Aš taip sakau todėl, kad Jurbarkas yra vertas pasididžiavimo ir skųstis juo gali nebent koks nors nevykęs nususėlis, panašus į kokią nors kažkuo kliudytą katę iš taip ir nepabaigto dvylikos tomų Jono Biliūno romano „Padvėsusios katės sielvartas“. Aš jums tai garantuoju ir aš jums tuoj viską parodysiu, nes geriau besitvarkantį miestą sunku surasti Lietuvoje.
Dabar štai čia pasižiūrėkite į gan chaotiškai sudaryrą nuotraukų galeriją, į visus tuos mano sudėtus vaizdus. Gražu gi, tiesa? 🙂
-
- Mieste yra nuostabus parkas, o jame – senoviniai rūmai. Du skirtingi pastatai. Čia jums vieną tyčia parodysiu, o kito neparodysiu, kad kiti atvažiuotų savo akim pažiūrėt.
-
- Veliuona – pakeliui į Jurbarką, du piliakalniai viename, šalimais abu stovi.
-
- Štai tokie vaizdai būna, kai važiuoji į Jurbarką. Čia – Seredžius, bet yra ir daug kitų grožybių.
-
- Panemunės pilis – irgi pakeliui į Jurbarką. Renesansinė, graži, tikram karui skirta, o ne dekoratyvinė.
-
- Nemuno vaizdai, gražu žiūrėti. Vietomis vingiai, vietomis ilgesni tiesūs tarpai – visą kelią link Jurbarko. O nuo piliakalnių į Nemuną išvis nuostabus vaizdas.
-
- Legendinis Jurbarko tiltas. Kad įsivaizduotumėt – po juo daugiaaukštis namas be problemų galėtų stovėti. Dviejų tarpatramių pakaktų tam, kad per Nerį pervažiuoti. Ilgis – pusė kilometro.
-
- Jurbarko senamiestyje – šie jauni žmonės paklausė, ar aš nuotrauką su jais į laikraštį dėsiu. Pasakiau jiems, kad į internetus. Tai štai, dabar jie internetuose.
-
- Jurbarko bažnyčios vartai. Gražūs, tiesiog gražūs.
-
- Jurbarko bažnyčia turi varpą iš Vilniaus, bet jurbarkiečiai nežino, kad Vilniaus bažnyčios neturi senovinių varpų. Nes per I Pasaulinį karą visus varpus iš Vilniaus išvežė Rusijos kariuomenė, o paskui perlydė.
-
- Vilniečiai gali pavydėt dabar. Jurbarkas turi vilnietišką varpą, o Vilnius neturi.
-
- Štai taip atrodo kai kurios detalės.
-
- Bažnyčios durys. Didelės.
-
- Neogotikinė Jurbarko bažnyčia. Krenta į akis ryškesnė vokiškos gotikos įtaka.
-
- Kažkur nelabai toli nuo bažnyčios stovi štai tokia skulptūra. Netipiška ir drąsi. Gyvai atrodo daug įspūdingiau, nei pavyktų nufotkinti – atrodo, kad užpuls.
-
- Prekybos tinklas „Čia“ – vat jums vietoje Rokiškio pieno Žemaitijos pienas.
-
- Visoje Lietuvoje Tarpukariu buvo pastatyta labai daug labai panašių paminklų Vytautui Didžiąjam. Bet Jurbarkas ir čia buvo išskirtinis – pastatė ne tokį paminklą, kaip įprasta, o barokinį. Ir tai krenta į akis netgi naktį, kai tamsoje bandai nufotografuoti.
-
- Vinco Grybo muziejuje – šiaudiniai gyvuliai. Daug jų, įvairių.
-
- Vat ir paminklas skulptoriui Vincui Grybui.
-
- O čia – Vinco Grybo muziejus.
-
- O čia – ekspozicija lauke. Kiekvienas gali pasilypėti ir nusifotografuoti visame gražume, kostiumuotas.
-
- Visos Lietuvos svarbiausia įstaiga yra svarbiausia ir Jurbarke. Taip, tai Valstybinė Mokesčių Inspekcija.
-
- Vaikų arželiai turi sraigių.
-
- Bendrai tai man patiko vaikų darželis, kurį pastebėjau, besivaikščiodamas. Daugiau visokių atrakcijų, nei įprasta Vilniuje esančiuose vaikų darželiuose.
-
- Čia tiesiog du viename – nuotraukoje ir koncertų aikštės kraštas, ir tiltas per upelį. Išties tai labiausiai patarčiau pažiūrėti į takus – ir šiaip vaikščioti, ir dviračiams gerai.
-
- Kažkur centrinėje miesto gatvėje slepiasi ir nedidelis turgus. Kas nors iš šalies galėtų ir nepasebėti.
-
- Šiaip gražus pastatas, man patiko.
-
- O čia – tiesiog paprasčiausiai šiaip man gražu ir viskas. Aišku, metas jau buvo toks, kai viskas užsidaro, bet pati veranda – keistoka, tokių kitose Lietuvos vietovėse nesu matęs.
-
- Jurbarko senamiestyje yra labai gerų sprendimų, estetiškų.
-
- Senamiesčio kiemas.
-
- Čia – svarbiausia Jurbarko senamiesčio gatvė. Gražu, ramu, o jei būtų vasara, tai būtų galima sėdėti kokioje lauko kavinėje ir visą dieną ilsėtis.
-
- Toksai angelas su Jurbarko herbu.
-
- Tasai angelas stovi šalia savivaldybės pastato.
-
- Mieste yra keistų iškabų. Čia nuostabiausia – ledai ir žuvis. Nebuvau užėjęs, tai nežinau, kokie ten ledai su kokia lašiša, bet smagiai atrodo 🙂
-
- Gerai, rimčiau: man Jurbarkas krito į akis kaip neįtikėtinai švarus miestas. Ir štai tokia priežastis – šiukšliadėžių esama gatvėse, o kultūros – žmonių galvose. Vat taip paprastai.
-
- Tiesiog namai kažkur Jurbarko centre. Paprasti visai, bet gražūs.
-
- Parduotuvė tiesiog.
-
- Užkandinė Jurbarko pakraštyje.
-
- Jei nežinote, kam čia paminklas, tai esate muzikiniai iliteratai. Taip, tai paminklas visiškai ir didžiausiai visų laikų Lietuvos populiariosios muzikos legendai – Antanui Šabaniauskui.
-
- Laikraštis „Šviesa“ čia įsikūręs.
-
- Kultūros centras.
-
- Mažas, bet labai jaukus parkelis Jurbarko centre. Vasarą, spėju, čia sėdi jaunimėlis ir nieko neveikia, nes vasarą būna tiesiog gerai.
-
- Kokie tai įdomūs statiniai prie parkelio.
-
- Kapinės. Visada pasižiūriu, jei būna proga – pagal tai, kaip žmonės žiūri savo artimųjų kapus, galima daug pasakyti, kokie tie žmonės yra.
-
- Kapinės turi labai gražius vartus su skulptūromis.
-
- Tiesiog graži Jurbarko gatvelė. Beje, kur nors Vilniuje ar Kaune būtų vienos duobės, o čia – visos gatvės sutvarkytos, jei ir yra kur skylių, tai man jų rasti nepavyko.
-
- Kita rami gatvelė, arčiau senamiesčio.
-
- Fontane maudytis draudžiama, o jei maudysitės – tai jus nufilmuos.
-
- To paties draudžiamo fontano kraštelis.
-
- Tikrų tikriausias fachtverkas. Pasitaiko tik tuose miestuose, kuri labai jau arti Vokietijos sienų buvo.
-
- Liuteronų bažnyčia, nauja ir graži.
-
- Devynaukštis, visai kaip tie, kurie Vilniuje ar Kaune. Kol kas dar nerenovuotas.
-
- Jurbarke yra daugybė renovuotų daugiabučių – tai labai krenta į akis. Ir vat čia atkreipkite dėmesį į tą rausvų šaligatvio plytelių ruožą.
-
- Ir čia irgi atkreipkite dėmesį į rausvų šaligatvio plytelių ruožą.
-
- Štai tokios šaligatvio plytelės – akliesiems ir silpnaregiams – tikras išsigelbėjimas, nes leidžia išsyk pajusti, kad yra nusileidimas.
-
- Šaligatviai sukloti taip, kad ir dviračiu nuvažiuoti lengva, ir nulipti patogu, net jei esi senyvo amžiaus. Ir taip – visur, visur daro. Vilniui iki to – nežinau kiek metų. Nei viename daugiabučio kieme dar nemačiau. Žodžiu, kaip padoriose Vakarų šalyse.
-
- Seni daugiabučiai, kurie dar nerenovuoti – irgi gražesni, nei daug kur. Visgi labiau pastebėim fantastiškai sutvarkytas stovėjimo aikšteles. Verkit, vilniečiai ir kauniečiai, beviltiškomis ašaromis.
-
- Vat dar vaizdų, kurie skirti Vilniaus ir Kauno gyventojų virkdymui. Taip, ponai ir ponios, Jurbarkas dabar gyvena taip, kaip jūs nelabai net įsivaizduojat.
-
- Aišku, yra ir nerenovuotų namų, bet jūs pažiūrėkit, kaip aikštelės sutvarkytos, kiek vaikams padaryta, ir išvis, nu žodžiu. Taip, tai Lietuvoje.
-
- Netipiškai atrodanti, užtat gal viena gražiausių cerkvių, kokias esu matęs.
-
- Paprastai miestai turi kokią nors vertikalią architektūrinę dominantę. Jurbarkas netipiškas – jis turi horizontalų tiltą. Tiltas yra pusės kilometro ilgio. Realiai.
Taip, aš nesu matęs kito miesto Lietuvoje, kur būtų taip gerai sutvarkyti daugiabučių kiemai. Taip, aš nesu matęs kito miesto Lietuvoje, kur įrengiant šaligatvius, būtų taip pasirūpinta ir dviratininkais, ir neįgaliaisiais, ir silpnaregiais, ir senyvo amžiaus žmonėmis. Vaikų žaidimo aikštelės daugiabučių kiemuose – ponai ir ponos vilniečiai, jūs matėte tai?
Taip, čia viskas Lietuvoje fotografuota. Miestas švarus ir tvarkingas kaip reta, aš net nežinau, kaip jums nupasakoti. Taip, Jurbarkas yra Lietuvoje, jūs neklystate. Ne, visos nuotraukos tikros ir jos visos iš Jurbarko, aš jums tą garantuoju.
Tai dabar pagalvokite, ponai vilniečiai, kauniečiai, klaipėdiečiai, šiauliečiai, panevėžiečiai ir taip toliau, apie paprastą dalyką: pavydit, ar ne? Gerai. Pavydėkit. Gal irgi kažką daryti pradėsit.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Jo, čia tau ne Kaunas, kur seneliai įsikraustė 1974’aisiais ir kiemas iki šiol neremontuotas (anksčiausi prisiminimai iš to kiemo man yra iš kokių 1990 metų -- jis jau buvo duobėtas, kiekviena duobė pažįstama, o per tuos 25 metus stebėjau, kaip jos auga, lyg būtų mano vaikai).
Po šito posto NT Jurbarke brangsta nerealiais tempais.
Jurbarke, iš pateikto konteksto, labai iškrenta tik Autobusų stotis. Ypač kai ten sustoja dideli ir gražūs Kautros autobusai. Priedo ji prie pagrindinės gatvės, ten gal tik šiek tiek kosmetikos pakaktų, atnaujinti krypčių stendus, kokius suoliukus ir pastatuką kad ir laikiną suręsti.
Imant kelionę nuo Kauno iki Jurbarko, ten išvis, labai daug įdomių vietų, vaizdų, persipynę amžiai, nuo pagoniškų piliakalnių iki viduramžiškų pilių ir buvusių ar kažkiek išlikusių dvarų, o dar visai neseniai Seredžiuje buvo labai amerikietiškai atrodanti degalinė http://www.efoto.lt/node/529910 Neveikė ji jau daug metų, bet tas stogelis ir SHELL ženklai, prašosi James’o Dean’o porsche ir degalinės darbuotojo su dvivamzdžiu. Dabar jau ją apardė, bet nuotraukas daug kas darydavosi, ypač tiko su senais automobiliais.
O dar tas dardėjimas grįstu grindiniu į tų miestelių „viršų“.
Bet visgi tas nedidelių miestelių grožis turi tokį kaip ir akivaizdų paterną. Imam dar kokį Joniškį ar Tauragę, Kaišiadoris ir panašiai, pagrinde dėl ES fondo pinigų pavyksta sutvarkyti tas kelias gatves ar parkelį, bet didžiausia problema kad tomis gatvėmis ar parko takais mažai kas vaikšto ar važinėja, bet čia jau kito seminaro tema, nes tie fondai visiem vienodai pasiekiami, bet ne visiem užtenka raštingumo paraiškoms užpildyti.
Jei nuo Kauno važiavote, tai į Kulautuvą irgi būtinai reikėjo užsukti, ten labai jaučiama ir tarpukario dvasia, nors ir nedaug kas likę, bet vaizduotė užpildo kai pagalvoji.
Jeigu turi ką veikti bet kuriame miestelyje iki Jurbarko, tai gyvenimo kokybė ten gali būti pasakiška, aišku atmetus restoranus ir kitus miesto išmįslus. Dar pridėkime kad į tuos miestelius yra puikus vandens kelias ir keltas Vilkijoj, o ten ir aikštelių tiesiog sustoti ir pažiūrėti įrengta, dar koks pastatas likęs nuo tarpukario. Nu pasaka.
Aš kai pirmą kartą pro ten važiavau, nelabai supratau kurioje čia Lietuvoje esu, jausmas panašus dar būna važinėjant Molėtų, Ignalinos rajonuose.
Ir galiausiai, nelabai toli nuo Jurbarko yra Klausučių alaus bravoras, nedidelis, bet labai neblogo alaus kartais išverda, net latvių užsakymą kažkokį vykdė IPA stiliaus alui. Čia gal ne visai į temą, bet galėtų Jurbarke būt lengviau rasti Jurgenborg alaus.
Ai dar tiesa, dėl pakankamai geros infrastruktūros o iš kitos pusės ir mažo eismo, visai populiaru važiuoti dviračiais nuo kauno, pro Raudondvarį, ten viską apžiūrint. Ten daug kur yra takai, o nuo jų lengva patekti į miestelius. Šitas Panemunės plentas dar daug kam neatrastas, o keista, ten geresnė pažintinė kelionė keleivio vietoje, negu pusė pažintinių kelionių į visokias kroatijas 🙂
Prikolas dar tas, kad ta degalinė Seredžiuje priklausė Benziui. 🙂 Atsirado ta degalinė nepriklausomybės pradžioje, o šalia dar veikė ir servisas.
Tai bent! Nemaniau, kad įmanoma taip gražiai apie Jurbarką parašyti! Matyt, iš šalies privalumai geriau matyti, o patiems gyventojams tai trūkumai labiau į akis krenta 🙂
Bet kuriuo atveju, labai smagu skaityti pagyras gimtajam miestui.
Ačiū!
Taip, žmonės neretai nei nepastebi, kas gero šalia jų. Išties Jurbarke yra velniškai gerai. Ir tie daugiabučių kiemai -- nu aš net nežinau, kaip nupasakoti, kokį man jie įspūdį padarė, kai pamačiau. Tai yra unreal, visiškai unreal. Aš neįsivaizduoju, ar kada nors Vilnius priartės prie tokio lygio.
Ačiū
labai primena Zyal (Varlamovo) blogą ir rašymo stilių. Tetrūksta „gero Jurbarko“ ir „blogo Jurbarko“. Varlamovas patinka.
Ale daug šiaip gražių miestų yra dabar. Žemaitijoje ypač, ten, kur žmonės jaunesni. Rietavą visada smagu pravažiuoti, ir Plungę. O Telšiai išvis pasaka kažkokia, absoliučiai nuostabu. Promenadai ir dviračių takai aplink ežerą, mini skulptūros visame mieste, Džiugo sūrio kavinė su vaizdu į ežerą, amfiteatras su koncertais. Turbūt jau į penketuką gražiausių mano matytų Lietuvos miestų patenka, už atsibodusius Trakus tikrai geriau
Vat kažkaip niekaip į Kėdainius nenuvažiuoju, sako ten nuostabus grožis irgi.
Sveikinu pamatei graziaja jurbarko puse kuria pamato visi atvaziave bet ar pasiruose blogajai?
Pati esu nuo Jurbarko krašto kilusi ir dabar su džiaugsmu laukiu kiekvienos kelionės pas gimines. Pats ruožas Kaunas-Jurbarkas man tobulas; kiekviename miestelyje yra veiklos bent pusdieniui, skubant.
Kažkas minėjo dėl miesto stoties -- nemažai jau ir taip pasikeitę nuo tada, kai baigiau vidurinę -- išgriauti didžiausi baisuoklynai, nors veikti dar tikrai yra ką. Patys žmonės mano krašte labai šilti, bendruomeniški, be savivaldybės, ES ar dar kokių lėšų organizuoja renginius, vakarones(nesėdi prieš telikus besiskųsdami viskuo, kuo tik įmanoma).
Tiesiog, kaip gimus ir augus šiame krašte, nepaisant tėvų pilietiško auklėjimo galiu drąsiai teigti -- TEN gyvenant savo krašto nemylėti ir nesiilgėti neįmanoma.
Šioje, smulkmeniškoje galerijoje tetrūksta miesto viešosios bibliotekos, kuri yra gražus pavyzdys bet kuriam miestui savo stotu, turiniu, bei darbuotojais.
Kviečiu pasaulio valdovą apsilankyti ir vasarą, kai plaukioja laiveliai, kai viskas žalia ir laimingi žmonės mėgaujasi turimais gamtos privalumais. Pravažiuoti visiškai nerealiu dviračių taku (eina lygiagrečiai plentui, tik arčiau Nemumo, ir daug gražiau viskas atrodo). More: https://www.youtube.com/watch?v=vwY5V6Viqro
Kitas takas yra miesto teritorijoje ir visiškai nerealiai apjungia visas 3 Jurbarke tekančias upes, važiuojant atrodo kad tuoj išlys Frodo iš žiedų valdovo, kaip fantastiškai viskas įkomponuota į reljefą tarp piliakalnių, kalvelių ir upių. Aš pats kilimo nuo Jurbarko, apsilankau ten kas porą mėnesių, tai gražu žiūrėti kaip viskas tvarkosi.
Gražus dviračių takų pristatymas, nebuvau mačius. 🙂 O takai tikrai nerealūs, galiu patvirtinti 🙂
Radau dar tokį video -- skrydis virš Nemuno. Super. https://www.youtube.com/watch?v=t9Z4vqgObjs
Viskas fainei, tik biški loginė klaida-
Panemunės pilis yra dekoratyvinė, o ne karui. 😉 turėjom šalia jos prieš 600m, manomai, pilį ir karui, bet kryžiuočiai sudegino, ir tada italai šitą pasistatė, kad galėtų grožėtis vaizdais;)
Išties dekoratyvinė yra Raudonės pilis. O vat Panemunės pilis turi realius gynybinius elementus, yra reali pilis. Tai aišku, nereiškia, kad ji kare aktyviai dalyvavo -- tie laikai jau buvo su kitokiais mūšiais, bet tai yra tikra pilis.
Panemunės pilis ne „dekoratyvinė“, o normali 17 a. pradžios renesanso stiliaus rezidencinė pilis , statyta vengrų kilmės pirklio Eperješo. O štai atsišaudymo angos tai tikrai dekoratyvios. Tik mažiau kaip trečdalį jų būtų galima panaudoti šaudymui. Renesanse tiesiog buvo mada jas daryti. Pilis nebuvo gynybinė ir nėra žinoma, kad kaip tokia būtų buvusi kada naudota…
Tuo pačiu metu statyta ir Raudonės pilis, tik vėliau iš renesansinės rekonstruota į neogotikinę. Dėl kryžiuočių pilies -- archeologai daro prielaidą, kad ji buvusi vakarinėje dabartinės pilies pusėje. Jos akmenys naudoti naujos pilies statybai. Eperješas sau pilaitę statė žemaičių pakamario Stanislovo Stankevičiaus–Bielevičiaus medinio dvaro vietoje.
Ačiū Jums!
Esu išvykusi iš Lietuvos, iš savojo gimtojo Jurbarko ir bežvelgiant į nuotraukas, skaitant antraštes, na, net širdį suspaudė.. Ačiū dar kartą ir supratau kaip ilgiuosi!
Aš gyvenu Jurbarko rajone. Būtų gerai jei taip pat kaip ir aplinka, būtų rūpinamasi ir rajono patrauklumu verslui, kultūra bei švietimu. Bet deja, deja. Kol kas esminis Jurbarko rajono privalumas yra tas, kad jis arti Kauno, kur galima dirbti, mokytis ir pramogauti.
Pastebėjau vieną skirtumą nuo Vilniaus, dėl ko atrodo taip gražiai (ne iš karto daėjo): nėra Runch, Aztek, Solomon ir kt.
Truputį mačiau teginimų kažkur, bet nedaug. Taip, tai irgi daro savo, bet kita vertus, labiausiai į akis krenta tiesiog sistemiška priežiūra visur.
Taip pat gimus ir uzaugus Jurbarke. Kaip sakoma visur yra smagu, kur yra draugu, taigi ir man buvo smagu kol visi neissikrauste, o dabar vieninteles pazistamos likusios yra bobos, kurios kiekviena ryta pazadina lyg zadintuvas su savo kvakrsejimu po daugiabuciais langais, kuriu svarbiausia veikla yra sekti kur ir kada iseisi, ka parsinesi. Taip pat, gal ir atrodo neblogai tas miestas is issores palyginus su kitais lietuvos kaimais, bet jaunam zmogui tai tikra prazutis: ka veikti nera, o ir perspetyvu yra daugiau suns uodegoje nei Jurbarke. Labai dziaugiuosi isvaziavusi ir niekada nenoreciau grizti. O kas snekate koks puikus tas Jurbarkas, idomu koks jusu issilavinimas, nes abejoju, kad bet koks zmogus su aukstuoju griztu i nuostabuji Jurbarka. Tokia ta tiesa
Gal Lietuvoje kada nors bus kaip Suomijoje,kur valstybė užtikrina ekonominio,socialinio,kultūrinio gyvenimo standartą kiekvienam piliečiui,kur jis begyventų-sostinėje Helsinkyje ar miestelyje už poliarinio rato.
Sakyčiau, kad kaip tik link to labai aiškiai ir judam.
Su aukštuoju?? Nu aukštąjį išsilavinimą galima nusipirkti 🙂 Nes kitaip neįmanoma paaiškinti komentaro, kurį parašė Nebejurbarkiete… Veikla lieka veikla, o trumparegis žmogus paprasčiausiai jos nesugebės rasti ir galimybių jūroje 😉
Viskas tik politika… Ir nieko daugiau….
sudas ne miestas, vagiu ir nusikalteliu sostine, o ka cia tas zurnaliuga parase, tai gryna nesamone, negyvena nezino kas ir kaip
Tai kaip, nesidžiaugiate tuo, kad gyvenate geriau už visus? O kuo tada gyvenime džiaugiatės?
Dažniausiai nesidžiaugiame tuo ką turime. Daugelis serga „noriu -- negana“ sindromu. Ir tas sindromas užkuria tokį nepasitenkinimą, jog belieka tinklaraščių komentaruose š*dais drabstytis. Esu iš Jurbarko ir tikrai džiugu jog PAGALIAU pradėjo miestas pastebimai keistis į gerą pusę. O jei ir žmonių mąstymas pasikeis tai bus iš vis super!
Žinokit, daugelio žmonių mąstymas jau pasikeitė. Jurbarkas yra labai švarus miestas -- man krito į akis, kad šiukšlių beveik nesimėto niekur. Ir toks dalykas būna tiktai tada, kai žmonių galvose yra noras, kad būtų gražu ir tvarkinga.
O dėl to negalėjimo įvertinti save -- tiesiog kartais sudėtinga būna, kai neturi su kuo ir kaip save palyginti 🙂
Dar būtų labai šaunu kad tas pats jaunimas įsisąmonintų, jog tame pačiame mieste visi gyvename ir būkime dori nelaužykime jo. Yra toks superinis takas palei Imsrės upelį, smagu tiek pasivaikščioti, tiek su dviračiu prasiminti. Bet akis pradėjo badyti kai tai vienur, tai kitur vandalėliai, norėdami pasipuikuoti ar šiaip iškrauti savo negatyvią energiją, aplaužė suoliukus, pavėsines, nuorodas ant stulpų. Gaila, kad tokie supermenai dažnai išnyksta it rūkas vos tik pradėjus updegai svilti. Atsibuskite jaunimas, reikia kurti o ne griauti.
Pamiršot „Skate“ park’ą,bei karierą, bet šaunu, kad bus daugiau turistų, čia, Jurbarke. Nes vasarą čia labai smagu būt 😀 Ir su turgum, ten gėlių turgelis, o pats turgus randasi netoli Nemuno tilto.
Pingback: Rabinovičiaus sąrašas | Rokiškis
O jei dar žinotumėt, kad visatos centras yra ten pat, kur ir Jurbarko centras…
Sakote, kad man verta į ten persikelti gyventi? 🙂
Bent jau apsilankyti dar kartą tai tikrai 🙂
Tai kad nelabai yra kas nors, dėl ko nevertėtų. Vis tiek visas esate internetuose, o internetai Jurbarke ne kitokie. Oras čia švaresnis, vandentiekio vanduo puikus, Nemune žuvys kimba. Jūra ne taip toli.
Daugiabučių kiemai ypatingai gražūs pavasariais, ….kaip nutirpsta sniegas…su mylimų gyvūnėlių kakais…Na, suprantama, neįsivaizduosi, jei nesi ten užsukęs, bet galiu pasakyti , kad labai skiriasi pasivaikčiojimas po šiuos kiemus nuo pasivaikčiojimų po muziejais ar savivaldybės koridoriais…:) Dviračių takas rytais , joks tokios paskirties takas, tai šunų vedžiojimo takas…Nekaltinu nei šunų, nei dviračių tako, kaltinu save, kad rožinių akinių neturiu. Tačiau tikiu, kad nereikia būti lakūnu, kad pastebėtum, jog Jurbarkas ir jo apylinkės yra nuostabaus grožio…
Dėl šunų kakų -- jų visur pilna, visuose miestuose. Čia jau tos dalykas -- sudėtinga išmokinti žmones tuos kakus susirinkti. Vilniuje, kiek atsimenu, Navickas (konservatorius toks) pradėjo tą kovą su kakais prieš krūvą metų, bet iki šiol tik saikinga žmonių dalis susirenka.
O kuriam mieste nėra šunų kakų? Visuose yra, todėl nereikia to sureikšminti. Kita vertus, reiktų skatinti šuniukų savininkus savo šuniukų kakus rinkti.
Aš esu iš Jurbarko!
Jurbarko rajone pragyvenau paauglystės laikotarpį. Myliu šį Lietuvos kampelį. Džiaugiuosi jo pokyčiais. Tikrai galėčiau jame gyventi. Tik gaila, jog autorius nuvertina Vilnių, Lietuvos širdį. Taip, jo miegamieji rajonai atrodo skurdžiai, yra ko Jurbarkui pavydėti, bet senamiestis…Jis tiesiog gyvas savo spalvomis, stiliumi, garsais, šypsenomis, bendravimu. Leonardai, nenuvertink Vilniaus.
Kas yra Leonardas? 😀
kazin kas puose ta Jurbarka per dienas kad jo aplinka butu grazi,daug kas gire valdzia kabina medalius,bet paprasto zmogaus nemato kaip jis su savo rankom kabina zemes tvarko visa aplinka.