Belvederio dvaras, Jurbarko rajonas

Pasitaiko man kartais pavažinėti po visokias vietoves. Dažniausiai nefotografuoju, o ir parašyti patingiu – kažkoks aš paskutiniu metu pasidariau vangus, nes matyt jau pasiekiau tiek, kad galiu būti garbinamas visų, netgi kai nieko nedarau. Bet ne, suprantu, kad šitaip nieko nedarydamas, aš netapsiu Visatos Valdovu, todėl duosiu jums šį kartą šilumos ir grožio. Taigi, štai jums punto di vista belvedere, bella abbandono – užmirštasis Belvederis, esantis netoli nuo Seredžiaus, Jurbarko rajone.

Diena buvo apniukusi, aptirpusi ir išskydusi - blyški kaip reta, bet netgi tokią dieną Belvederis buvo nuostabus, paslaptingas ir pilnas senovinio grožio.

Diena buvo apniukusi, aptirpusi ir išskydusi – blyški kaip reta, be šviesos, be šešėlių ir be spalvų, bet netgi tokią dieną Belvederis buvo nuostabus, paslaptingas ir pilnas senovinio grožio.

Taigi, visai neseniai pasitaikė man nuvažiuoti į Belvederį – XIXa. buvusius gražiausius, prabangiausius ir garsiausius Lietuvos rūmus, anuoment žymesnius nei Verkių rūmai Vilniuje. Kadaise Belvederis buvo žinomas, kaip Padubysys, bet kai XIXa. pradžioje Kleopas Burba nusipirko dvarą iš Tiškevičių ir pastatė klasicistinius rūmus, viso kaimelio pavadinimas pasikeitė į tokį, koks ir dabar.

Gandai sako, kad įsigijo šį dvarą kažkas kadaise, o paskui taip ir gavosi, kad viskas nunyko – viena iš nuostabiausių Lietuvos vietų, legendiniu dvaru buvęs Belvederis (itališkai – regykla) ėmė virsti griuvėsiais. Dabar rūmai apleisti, o rajono valdžia, sako, krūvą metų bando per teismus išsireikalauti, kad kažkaip būtų galima viską sutvarkyti. Atrodo, tik paskutiniais metais reikalas jau ėmė judėt – gal galų gale prasidės restauracija. Bet kuriuo atveju, jei važiuosite nuo Kauno link Jurbarko, būtinai užsukite – kad ir virsdami griuvėsiais, rūmai yra tokie nuostabūs ir paslaptingi, kad nepasigailėsite.

Aš manau, kad greitu laiku Belvederis atgims, bet ir dabar jis vertas apsilankymo, aš jums garantuoju. O ir išvis, žinokit, Jurbarko rajonas – tai kaip koks stebuklas Lietuvoje – ten ant kiekvieno posūkio tai pilis kokia, tai rūmai, tai fantastiškas miestelis su kokia renesansine bažnyčia, tai dar kas nors. Jei rinksitės turistinį maršrutą – kaip tik tas vietoves jums labai patariu.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

9 thoughts on “Belvederio dvaras, Jurbarko rajonas”

  1. As

    Gerai, kad per tiek laiko tik labai nedaug apiro. Prieš gerus 10 metų jis atrodė taip pat ir taip pat stebėjausi, kad tokie gražūs rūmai taip apleisti.

    Beje, architektūra labiau ne klasicizmą, o neorenesansą primena (ypač bokštelis, primena neorenesansinius Plungės Oginskių dvaro rūmus). 🙂

    Reply ↓
    1. Kęstas

      O man atrodo, kad kaip tik labai smarkiai nuniokoti tie r8mai per pastaruosius 10 metų. 2006 metais teko tuos rūmus apžiūrėti, dar buvo neišardytos ir neįgriuvę perdangos taip kaip dabar, buvo dar langų, durų ir net židinių likučius galima surasti. Dar viskas buvo užrakinta ir ne taip lengvai prieinama. Po kokių 3-4 metų, gal 2009 ar 2010 buvo bandyta tą dvarą parduoti, bet deja, matyt neatsirado pirkėjų.
      O pernai rudenį man tie kažkada nuostabūs buvę rūmai, pasirodė labai smarkiai nuniokoti

      Reply ↓
    2. Rokiškis Post author

      Taip, jūs esate teisus. Ir netgi ne neorenesansas čia ryškesnis, o aiškios pereinamosios tendencijos link romantizmo, o tuo pačiu ir link eklektikos (simetrija ir proporcijos jau praranda aksiomatiškumą, kartu prarandamas ir vieningas stilius -- vietomis lenda ir gotikinio pobūdžio smailos arkos, o ir romaniškų bruožų atsiranda languose), taigi, išties su visais neostiliais siejasi.

      Dabar vat galvoju, kodėl man visgi jie sukėlė tokį klasicizmo įspūdį, nors aiškiai neturėjo… Matyt visgi kažkoks to pastato proporcingumas, kad ir su mišria puošyba, primena klasicizmą, o ir pats romantizmas iš klasicizmo išaugęs.

      Labai nedaug panašių pastatų Lietuvoje (tarkim, Vilniuje -- stiliai labai aiškiai išsiskiriantys, o romantistinių rūmų -- kaip dabar galvoju, gal ir išvis net nežinau, ar yra), gal dar ir dėl to kažkaip netikėtai pasirodo viskas.

      Reply ↓
  2. Karolis.S

    Dvarai visoje Lietuvoje ir kokia pusė tikro Kauno architektūrinio paveldo turi tą patį vektorių. Kuosom iš paveldosaugos netelpa į galvą kad galima kažką leisti, grąžinti dvarui jo mintį -- paskirtį, ne tik būti pačiam sau, bet ir tapti traukos centru, kur restoranas, kur reprezentaciniai rūmai ar privatus koks reikalas. Gi reikia saugoti, nesvarbu, kad per saugojimą tuoj plyta ant plytos nestovės ir kartais tai būna miesto centre.

    Buvo laikas kai visi pinigai buvo metami į Valdovų Rūmus. Na dabar jau jie yra, ten didžioji dalis pinigų jau, tikiuosi, suplaukė. Bet ne vien pinigai čia svarbiausi. Tie, kas bent kiek bandė prisiliesti prie pastato, kur įkaltas paveldosaugos kamštis, grietai suprato, kad Baltijos jūroje žymiai lengviau salą susipilti, negu atnaujintį fasadą arba neduok dieve kvailus krūmus išpjauti ar medį, kuriam ten nei vieta nei ką.

    To dvaro superiority tik dar labiau stiprina pyktį ant to principo „jei galiu nedaryti, tai nieko ir nedarysiu, o ir kitiem neleisiu“.

    Reply ↓
    1. Rokiškis Post author

      Taip, paveldosauga (išties -- paveldonaika) yra sukūrusi normą, kai leidžiama pastatui nugriūti, bet neleidžiama netgi langų sudėti ar stogo sutaisyti. Visoje Lietuvoje šita problema yra.

      Reply ↓
  4. Sraigtelis

    Atsimenu, kaip vaikystėj ėjom Burbos dvarui langų daužyt. 🙂 Jau tada jis buvo labai apleistas, bet dar kažkuriam pastate lygtais žmonės gyveno, o kažkur netoliese yra sūrinė, kur dar iki šiol gamina „Liliputo“ sūrį, parke pamenu buvo koplyčia, kurios grindyse žiojėjo skylė į rūsį, o nuo Belvederio dvaro link Nemuno vedė 365 laipteliai.
    Sovietiniais laikais dvare buvo žemės ūkio mokykla.

    Reply ↓

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *