Tag Archives: Jurbarkas

Maisto fenomenai

Mane kartais užkabina keisti maisto, kulinarijos eksceptai, kur kokia nors nesąmonė atsiranda taip, lyg ji būtų kažkokia duotybė, ir dargi tokia duotybė, kad beveik niekam netgi nekyla anei abejonė, kad čia kažkas gali būti ne taip.

Ne visos katės būna baisios, bet visos nepasižymi protu. Tačiau net ir durniausia katė neėda ryžių, kuriuos didžiausi durniai sugalvoja dėti kaip garnyrą pre šašlo. Ar žinote, kaip nustatyti, kad kabokas yra prastas? Jei jis siūlo šašlus, o garnyras prie jų – kokios nors kruopos, tai kabokas yra prastas.

Na, gal kartais kam nors ir kyla kažkokia abejonė, bet ta abejonė būna labai nestipri. Nes kitaip tokių nesąmonių, apie kokias čia rašau, tiesiog nebūtų. Na, jūs patys pagalvokit, ar galėtų būti toks absurdas, kaip, pvz., silkė su cukrumi? Negalėtų? O jūs tikrai manote, kad tokių nesąmonių šalimais nėra?

Picos ir ketčupas

Kažkada, kai Lietuvoje ėmė rastis picos, niekas čia nei negalvojo apie tai, su kuo jas galima valgyti. Ir niekas jų nemokėjo gaminti. Tiesiog niekas. Bet grynos picos, iškeptos nemokančių nemokšų, būdavo labai sausos ir neskanios – reikėjo padažo.

Spėkit, kas sukosi tada tipiško picas kepti sugalvojusio (ir Italijos nei nemačiusio) lietuvio galvoje? Ogi sukosi klausimas, kokio padažo ant tų picų pilti, kad nebūtų sausa.

Ką čia gali sugalvoti lietuvis? Eilinis lietuvis pradeda mąstyti maždaug taip:

  • Aha, picos yra itališkos…
  • Italai gyvena kažkur Italijoje…
  • Jie valgo picas…
  • Ką jie dar valgo?
  • Dar jie valgo pomidorus, nes ten pomidorai gerai auga…
  • Pomidorai… Iš jų daromas ketčupas…
  • Reiškia, jie picas valgo su ketčupu.

Štai maždaug taip kažkas sugalvojo, kad picos valgomos su ketčupu. O kadangi niekas nei negalėjo patikrinti, tai visokie Čili ir panašūs ėmė tas picas su ketčupu stumdyti.

Iki šiol dauguma lietuvių galvoja, kad picos valgomos su ketčupu, o apie alyvuogių aliejų nei neįtaria.

Štai toks maginis, asociatyvinis mąstymas, sukūręs sunkiai suvokiamą kulinarinį absurdą.

Šašlykai ir ryžiai

Kas antras lietuvis absoliučiai nemoka kepti šašlykų. Ir būtent kas antras lietuvis įsivaizduoja, kad šašlykai valgomi su ryžiais. O jei ne su ryžiais – tai su kokiomis nors kitomis kruopomis, pvz., su grikiais.

Ryžiai prie šašlykų pas mus atsirado gerokai seniau, nei ketčupas prie picų – dar prieš kokį pusę šimtmečio. Kita vertus, atsirado lygiai taip pat durnai, per tokį pat absurdišką asociatyvinį mąstymą: kažkokie durniai bandė sugalvoti, su kuo tie gruzinai, armėnai ar dar kas nors tuos šašlus valgo. Ir tada sugalvojo, kad tie gruzinai ar armėnai – tai matyt kažku Azijoje, tai valgo ryžius, nes visokie kazachai ir kiniečiai tai valgo ryžius.

Tokiems geografiniams priedurniams nei mintis nekilo, kad gruzinai ar armėnai šašlykus valgo arba vienus, su daržovėmis, arba su kokiais nors lavašais, t.y., su duona.

Išties šašlykai valgomi su bet kuo, bet tik ne su kruopomis, tačiau visiškai buki idiotai to niekada nesupras, nes jiems niekada neužteks smegenų. Jie visą gyvenimą taip ir valgys klaikiai iškeptus, perdžiūvusius šašlykus su klaikiais beskoniais, glitėsiškais baltais ryžiais iš pakelių.

Dar basiau, kad šitą klaikų nesuvokimą apie ryžius kai kada žmonės perima taip giliai, kad atsiranda kažkas išvis nepaaiškinamo – aš neseniai tokį fenomeną mačiau Jurbarke. Suprantate, ten yra labai keista šašlykinė (ta, kur visai šalia pat Jurbarko tilto).

Žodžiu, tie Jurbarko šašlykų kepėjai yra išradę tiesiog stebuklingą šašlų variantą – jie juos ne tik kad iškepa, bet jie juos dar ir išrūko karšto rūkymo būdu. Gaunasi kažkas fantastiško.

O paskui žinote, ką jie daro? Jie prikrauna prie šašlų krūvą absurdiškų kopūstų, kelis gabaliukus kažkokio parduotuvinio šaldyto pomidoro (kuris buvo pakankamai šaldytas, kad vos ne švinktelėjęs), dar kažkokių nesąmonių ir krūvą ryžių.

Jiems net minties nekyla, kad, pvz., jie galėtų prie šašlo pridėti folijoje keptą bulvę, o taip pat – ant grotelių keptas daržoves (kokias nors paprikas, baklažanus ir pan.). Jie išvis apie tai net negalvoja. Jie to netgi nėra matę savo gyvenime, nes jei tai būtų matę, tai nepiltų prie savo šašlų tų absurdiškų ryžių su kopūstais, morkomis ir dar kažkokiais absurdais.

Suprantate, žmonės iškepa mėsą taip gerai, kaip vargu ar dar kas nors sugebėtų. Ir paskui sugadina viską tokiais klaikiais garnyrais, kad dar baisiau būtų nebent tada, jei jie dar įdėtų tarkuotų burokėlių, o ant viršaus pabarstytų vegetos.

Baisesnį garnyrą prie šašlų esu matęs tik Vilniaus Dailės akademijos valgykloje, kur vietoje ryžių yra pervirę grikiai, o be to dar ir burokėlių priversta. Šašlykai ten tokia prasti, kad netgi tie pervirę grikiai už juos gaunasi skanesni.

Ponai ir ponios, netgi paprasta juoda duona iš parduotuvės yra geresnis garnyras šašlams, negu ryžiai. Ir jei jūs beriate ryžius į šašlykus, tai jūs nesiteisinkite, kad čia jūsų skonis toks ar dar kažkas – ne, čia ne jūsų skonis toks. Čia tiesiog jūs esate žmonės, kuriems skanus ir kiaulėms skirtas kombikormas.

Negalvokit, kad aš apie jus juokauju. Šašlai su ryžiais – tai būtent tokio lygio gėda.

Graikiškos salotos

Dar vienas, tik dar bukesnis maginio mąstymo fenomenas – tai graikiškos salotos. Man rodos, būtent tokių galima ir dabar dar kokiame nors Čili rasti.

Tai tos graikiškos salotos, kurios su graikiškais riešutais.

Suprantate, kadaise kažkokiems durniams kilo mintis, kad kažką jie kažkur girdėjo, kad Graikijoje daug salotų žmonės valgo visokių. O tai kokios tos salotos graikiškos tada? Ogi neaišku kokios, bet tai matyt, kad su graikiškais riešutais, nes ką daugiau tie graikai gali valgyti, jei ne kokius nors graikiškus riešutus?

Štai taip Lietuvoje ir atsirado graikiškos salotos, kuriose tiesiog koios papuola daržovės, išvis nieko gero, bet yra paberta ar smulkintų, ar kartais netgi ir nesmulkintų graikiškų riešutų.

Tiems, kas tokias salotas daro, nei mintis nekyla, kad jei jau visai graikiškas salotas valgysim, nu tai galime su sūriu jas turėti. Jiems nei mintis nekyla, kad graikai jokių riešutų į savo salotas nededa. Jiems net mintis nekyla, nes jų galvos tokios tuščios, kad mintims ten nėra vietos. Ten tik asociacijos tėra – jei graikiškos salotos, tai graikiški riešutai.

Žinote, kaip nustatyti, kad kažkokio kaboko virėjai yra tiek atsilupę, kad yra kaip ufonautai iš priešistorinės praeities? Ogi iš to, kad tame kaboke yra graikiškos salotos su graikiškais riešutais.

Štai taip visa tai veikia.

Tiesą sakant, aš nežinau net durnesnio varianto už tokias graikiškas salotas. Čia tiesiog nėra ką kalbėt.

Košės ir bananai

Košės su bananais (kad tipo būtų skaniau) – tai irgi toks pat nesusipratimas, tik jau naujesnis, iš moderniųjų, atsiradusių per paskutinius kokius 20 metų.

Štai primeskit, kas yra bananas? Bananas yra kaip ir vaisius, bet pagal savo sudėtį jis išties praktiškai niekuo nesiskiria nuo kokių nors bulvių – t.y., beveik grynas krakmolas su vandeniu. Ir truputis, vos vos cukraus.

Išties būtų skanu valgyti košę su kokia nors uogiene – ten didžiąja dalimi yra cukrus, košė dėl to gaunasi saldi, skani ir viskas gerai. Bet suprantate, kaip veikia supermamų galvos – jos negali, iš principo tiesiog negali mąstyti apie kažką, kas turėtų pridėtinio cukraus. O grynos uogos yra per rūgščios košei.

Kas tada darosi kokioje nors supermamiškoje galvoje? Ogi išlenda kažkokia fantazija, kad va, bananai taigi stebuklingas saldus vaisius, reikia pridėt į košę ir bus gerai. Nes bananai yra kuo tais tiesiog puikūs*.

Rezultatas – košėje, kur ir taip daug krakmolo, to krakmolo koncentracija dar padvigubėja, o ląstelienos koncentracija – dvigubai sumažėja. Ląsteliena, beje – tai bene vienintelis teigiamas dalykas, kuris išvis yra įprastose košėse, nes šiaip jau nieko gero košėse nebūna.

Negana to, tokioje košėje visvien saldumo lieka per mažai, ir lyginant su tokiomis košėmis, į kurias pridėta uogienės – tokia košė visvien lieka visiškai neskani. Ir tai logiška – neįmanoma pataisyti košės, dedant į ją kokias nors bulves ar bananus.

Žiauriausias dalykas yra tai, kad supermamoms tiek žiauriai kažką užspaudžia tie bananai košėse, kad net šitą perskaičiusios, jos nieko nesupras, nepripažins ir ginčysis iki pasiutimo. Aš jums tai garantuoju.

Suprantate, supermamos absoliučiai nuoširdžiai ir šventai paskui tiki, kad kokia nors avižinė košė su bananais – ir sveika**, ir skani.

Saldumynamas – ne!

Galų gale apie paskutinį, visai jau fenomenalų reiškinį – apie menamai sveikus saldumynus, dietinius tortus ir panašius kliedesius. Čia jau netgi ne supermamų, o dar jaunesnės kartos, hipsteriniai absurdai.

Aš apie juos būčiau nei nesužinojęs, jei ne tas vienas kartas, kai vienoje įmonėje, su kuria dirbau, panos mane nutarė pamaitinti dietiniais torčiukais kažkokiais, nes nutarė mane įtikinti, kad sveikas maistas yra sveikesnis už kažkokį ten nesveiką, ir kad negana to, tas sveikas maistas dar ir skanus, o jei ne skanus – tai bent jau valgomas.

Įsivaizduokite kažkokios senos vandeny mirkytos ruginės duonos gabalą, nedakeptą kažkokį. Dabar įsivaizduokite, kad ant jo užpilate kažkokio sojų absurdo, imituojančio plaktą grietinėlę. Ir tada dar užberiate ant viršaus kažkokių šilauogių – kad nebūtų per daug, tai kokias 2-3 iš viso.

Gaunasi absurdiška juoda vandeny permirkusi duona, ant kurios užpurkšta absurdiško klaikaus sojų šlamšto ir tos 2-3 šilauogės ant viršaus.

Aš to mažo gabalėlio torto nesugebėjau suvalgyti. Jis buvo klaikus.

Kai aš pasakiau toms panoms, kad pagal angliavandenių, riebalų, baltymų ir t.t., sudėtį beigi kalorijas išties tas absurdas yra maždaug tas pat, kas normalus pilnavertis saldus tortas, tos panos manimi nepatikėjo. O aš joms toliau ir neįrodinėjau.

Jos tiesiog nežino ir taip ir nesužinos, kad valg atseit dietinį, bet išties – visai nedietinį, užtat siaubingai klaikiai neskanų ir dar kelis kartus brangesnį pseudoekologišką absurdą.

Ar jūs žinojote, kad kilogramas cukraus ir kilogramas miltų pagal savo energetinę vertę – iš esmės tas pats, ir kad jei nuo cukraus pereisit prie tų pačių kiekių juodos duonos, visai nesuliesėsit?

Kažkodėl žmonėms atrodo, kad jei kažkas yra siaubingai neskanu, bet kaip nors dar ir šlykštu, ir dar su užrašais apie ekologiją ar veganišką maistą – tai reiškia, kad tai bus sveikiau.

Žmonės save kankina, valgo klaikias šlykštynes, už kurias moka keturgubus pinigus, ir daro tai be jokios prasmės, o vien tiktai tam, kad… Na, aš netgi nežinau, kam jie tai daro. Aš manau, kad kartais žmonėms užeina kažkoks proto aptemimas, kada jie daro kažkokius absurdus.

Aš todėl ir rašau apie tokius absurdus, nes jie tokie absurdiški, kad normaliu sveiku protu jų egzistavimas nepaaiškinamas. Tai maginio, iracionalaus, asociatyvnio mąstymo apraiškos.

Toks iracionalus mąstymas kartais apima ir visai normalius žmones.

 

———–

*  Išties tai bananas yra bene mažiausiai naudos duodantis ir beprasmiškas vaisius, kuriuo nebent staigiai skrandį užsikimšt galima. Tačiau iš sovietmečio jis daugeliui vis dar atrodo, kaip kažkoksai stebuklas, nes tai buvo sunkiausiai gaunamas iš visų vaisių, kuriuos tik žinojo sovietinis žmogus. Kitų, dar sunkiau gaunamų, sovietinis žmogus banaliai nežinojo.

** Deja, nors ir labai šlykšti, avižinė košė išties yra ir labai sveika – tyrimai rodo, kad ji labai stipriai sumažina miokardo infarkto ir pnaašių ligų riziką. Kita vertus, nuo to, kad ta avižinė košė bus dar neskanesnė, pvz., be uogienės, be druskos, be kondensuoto pieno, specialiai išvierta taip, kad būtų dar labiau nevalgoma – nuo to ji nepasidarys sveikesnė. Visas jos sveikumas yra kažkokiose ten medžiagose, kurios tose avižose yra. Žodžiu, jei tokią košę daktarai jums liepė valgyti, dėkit į ją uogienių, kondensuoto pieno ar dar ko nors tiek, kiek tiktai norit. Tačiau bananų į ją dėti nepatariu – nei naudos iš jų, nei skonio.

Rabinovičiaus sąrašas

Neseniai aš daviau jums patogiai pateiktus ir išsamius Lietuvos merų rinkimų rezultatus – kur kas laimėjo, kur dar kažką kažkam reikia pasirinkti. O šiandien aš jums duosiu sąrašą kandidatų, kuriuos palaikysiu pats ir siūlau palaikyti jums. Sąrašas sudarytas pagal savivaldybes, kur įmanoma pakeisti rinkimų rezultatus, kur su kandidatais viskas aišku ir kur verta pasistengti visiems, kas yra internetuose, ir kur nereikia daug galvoti, ką rinktis – galima tiesiog imti ir padaryti.

Štai toksai išties yra chaosas rinkimuose. Ir niekas negali jame susigaudyti. Todėl aš jums padėsiu, nes tik aš jus galiu išgelbėt.

Štai toksai išties yra chaosas rinkimuose. Ir niekas negali jame susigaudyti. Todėl aš jums padėsiu, nes tik aš jus galiu išgelbėt.

Aišku, čia kiekvienam geriausiai spręsti pačiam, už ką balsuoti ir už ką agituoti, bet aš jums duosiu savo pasirinkimą, nes mano pasirinkimas visada būna geresnis. Ir kadangi esu užkietėjęs liberalkonservatorius*, tai ir sąrašas mano bus toks, kur liberalai su konservatoriais nesikirstų. Ir atrinkti bus tokie variantai, kur išties įmanoma rezultatus pakeisti į teigiamą pusę ir kur išties man pačiam viskas aišku, nes ten kur neaišku kas ir kaip, tai į sąrašą aš ir netraukiau (taip, deja, su skaudama širdim teko netraukti kai ko iš Lietuvos miestų). Nes visada stengiuosi būti užtikrintas tuo, ką sakau.

Kaip jūs patys matėte, internetai labai gali pakeisti rinkimus. Netgi nepaprastai smarkiai. Todėl imkime ir padarykime taip, kad viskas būtų kaip norime – nes taip galime viską pagražinti.

Spręsti ir dalyvauti rinkimuose turėtų kiekvienas, kas tik turi sveiko proto. Ir aš tikiu, kad ir kitos partijos turi tinkamų kandidatų. Ir jūs galite nuspręsti ir padaryti – patardami savo giminaičiams ir pažįstamiems, platindami informaciją internetuose ir taip toliau. Darykite tai ir tuo atveju, jei su mano sąrašu nesutinkate – tik jūsų sprendimas viską nulemia.

Rokiškio Rabinovičiaus rinkimų į merus sąrašas

Pirmiausiai šitame manęs sąraše bus miestų savivaldybės, nes jos didelės ir žymiai ryškesnės:

  • Elektrėnai, Kęstutis Vaitukaitis (42%) – liberalų sąjūdis
    • Dabartinis meras, o Elektrėnai išties paskutiniu metu nemenkai pagražėję
    • Itin gerai pritraukinėja investuotojus, o su jais ateina ir darbo vietos, ir pinigai
  • Kalvarija, Valdas Aleknavičius (29%) – TS-LKD
    • Dabartinis meras, rekordinis skaičius pritrauktų investicijų per paskutinę kadenciją – atitinkamai bus ir augimas
    • Viena iš geriausiai tvarkomų savivaldybių pagal mokesčius ir transportą (LLRI indeksas)
    • Kiek teko girdėti atsiliepimų – sąžiningas ir nuoseklus, dirba su aiškiais planais
  • Kaunas, Andrius Kupčinskas (25%) – TS-LKD
    • Kaunas tvarkosi juntamai geriau (ir taupiau, ir sąmoningiau), negu Vilnius – galit palyginti patys, kada nuvažiavę
    • Juntamai atsilieka nuo konkurento (9%), bet situaciją įmanoma pakeisti
    • Labai įdomi informacija, kurią sako Arvydas Janušauskas ir Rasa Juknevičienė – oponentas ne šiaip buvęs milicininku, o viršininko pavaduotoju politiniams reikalams (čia yra dalykas, kuris išties nulemia mano apsisprendimą)
  • Vilnius, Remigijus Šimašius (35%) – liberalų sąjūdis
    • Tai tiesiog Remigijus Šimašius, kurį visi jau žinote ir žinote, kodėl aš jį palaikau – priežasčių daug ir jos rimtos, todėl jis vertas pasitikėjimo
    • Alternatyvų realiai nėra: arba mes palaikome Šimašių arba Vilnius degraduos iki visiško dugno
    • Zuokoidiniai cirkai neseniai pasiekė tokį dugną, kad aš neturiu žodžių – čia jau tiesiog reikia jei ne dėl geresnio kandidato, tai bent dėl mūsų pačių sąžinės pasistengti
    • Šansai laimėti labai realūs, bet su sąlyga, kad realiai visi palaikantys Šimašių nueis balsuoti

O dabar – gal netgi svarbesnė rinkimų dalis – rajonų savivaldybės, kur jūs galite nulemti rezultatus:

  • Akmenės Rajonas, Apolinaras Nicius (31%) – liberalų sąjūdis
    • Atsilieka nuo priešininko 11% – tai daug, bet smarkiai pasistengus, yra šansų laimėti, tad tiesiog reikia pasistengti
    • Dabartinė Akmenės rajono situacija yra gana nekokia – pagal valdymą 4 nuo galo visoje Lietuvoje, o su turto valdymu išvis katastrofa (LLRI reitingas), tad verta bandyti kažką keisti
    • Paradoksas, kad nors valdymas tragiškas, pagal administracijos darbą – kaip tik vienas iš geriausių (tas pats LLRI reitingas), o kandidatas – kaip tik administracijos direktorius, tad čia reikia pasidaryti išvadas
  • Alytaus rajonas, Algirdas Vrubliauskas (39%) – TS-LKD
    • Juntamai lenkia priešininką, bet jūsų balsai labai svarbūs
    • Bedirbdamas, įsteigė daugybę amatų centrų, kultūros centrų, bibliotekose atsirado internetai jaunimui ir taip toliau – tai, kas visiems gerai
    • Sugeba auginti ne pavienius centrus, bet visus miestelius Alytaus rajone
  • Biržų rajonas, Irutė Varzienė (25%) – TS-LKD
    • Jau daug nuveikė, būdama mere, rajono ekonomika pradėjo augti, ėmė augti ir ryšiai su Latvija, kuriami modernūs ūkiai
    • Pakliuvo į investicijų ir plėtros topus (LLRI reitingas)
  • Joniškio rajonas, Gediminas Čepulis (33%) – liberalų sąjūdis
    • Dabartinis meras, vos pora procentų atsilieka nuo konkurento
    • Nudirbo daug gerų darbų labai sudėtingoje savivaldybėje, kur realiai tenka taupyti
    • Išsiskiria ir aiškia socialine politika, ir tuo, kad rajone stebėtinai daug nebrangių ir gerų privačių sveikatos apsaugos įmonių
  • Jurbarko rajonas, Ričardas Juška (28%) – liberalų sąjūdis
    • Dabartinis meras, tai matyt ne šiaip sau Jurbarkas toks išskirtinai gražus
    • Vos pora procentų lenkia keistą kandidatą, remiamą darbiečių, socdemų, paksuolių ir taip toliau
    • Pagal valdymą Jurbarkas yra vienas iš geriausių Lietuvoje (LLRI reitingas), savo balais dvigubai lenkia Vilnių (ir tas išsyk matosi vizualiai – nuorodą pažiūrėkit)
  • Klaipėdos rajonas, Audronė Balnionienė (19%) – liberalų sąjūdis
    • Atsilieka nuo konkurento kokiais gal 5% – labai įmanoma pakeisti rezultatą
    • Klaipėdos rajonas galėtų būti tobulas, tik imk ir daryk, tai gal padarykim?
  • Kretingos rajonas, Juozas Mažeika (34%) – TS-LKD
    • Dabartinis meras, o Kretinga tikrai neblogai tvarkosi
    • Juntamai lenkia konkurentą, bet visada reikia daugiau palaikymo
    • Pagal tai, kaip gyventojams gerai, 5 vietoje tarp visų pusės šimto Lietuvos rajonų (LLRI reitingas)
  • Kupiškio rajonas, Dainius Bardauskas (42%) – TS-LKD
    • Kaip man sako, labai sąžiningas žmogus, ir aš tuo tikiu, nes net rinkimų kampanijos metu rinkėjams nežadėjo nieko, kas neįmanoma – kalbėjo apie realybę
    • Kitus kandidatus I ture aplenkė labai ryškiai, bet palaikymas pravers
    • Išties tai Kupiškis – skamba beveik kaip Rokiškis, todėl verta
  • Rokiškio rajonas, Almantas Blažys (21%) – TS-LKD
    • Vos keliais procentais atsilieka nuo konkurento
    • Tai manęs rajonas, todėl jis ypatingai svarbus, nes aš esu Rokiškis Rabinovičius
    • Naujas kandidatas į merus, ūkininkas, kuris, gali daug ką pakeisti ir pagerinti
    • Žodžiu, jūs supratot – ten turi atsirasti paminklas man
  • Šilalės rajonas, Jonas Gudauskas (31%) – TS-LKD
    • Dabartinis meras, dirbantis labai nuosekliai, su aiškiomis pažiūromis ir labai patriotiškas
    • Viena iš topinių savivaldybių pagal patogumus investuotojui, socialinę rūpybą ir mokesčius (LLRI indekse)
    • Artimiausias kandidatas atsilieka kokiais 10%, bet jūsų balsų reikia ir tokiais atvejais
  • Tauragės rajonas, Sigitas Mičiulis (41%) – liberalų sąjūdis
    • Vos pora procentų atsilieka nuo konkurento, jūsų palaikymas nepaprastai svarbus, o balsai – kritiškai reikšmingi
    • Sako, konkurentai baisiai piktinasi visokiais paveiksliukais internetuose ir siunta dėl jų visaip
    • Dabartinė padėtis Tauragėje yra pakankamai žiauri – vienas iš masiškiausiai tuštėjančių miestų, todėl reikia pokyčių
  • Varėnos rajonas, Algis Kašėta (51%) – liberalų sąjūdis
    • Praktiškai praėjęs rinkimus ir tapęs meru, bet kaip tik ryškus pavyzdys, kad net pavieniai rinkėjai nulemia: berods kelių dešimčių balsų tepritrūko laimėjimui pirmame ture
    • Neužmirškite nueiti į rinkimus, nes tiktai jūs viską lemiate

Žinote, sudarydamas šitą neilgą sąrašą, aš mačiau ir gerokai daugiau kandidatų. Kartais man buvo tiesiog sunku rinktis, o ir širdis kiek graužė, kad neįtraukiau čia socdemų (jie irgi labai realių ir tinkamų žmonių turi). Visgi pasirėmiau esminiu kriterijumi: turi būti aišku ir sąrašas turi būti suprantamas. O kaip jis bus suprantamas, jei aš pats visko norėsiu ir niekur negalėsiu apsispręsti?

Svarbiausias dalykas, kurį galite padaryti rinkimuose – tai nueiti pabalsuoti. Pabalsuoti už tuos, kuriais pasitikite. Antras svarbiausias dalykas – pakalbėti su visais draugais, giminėmis ir pažįstamais, paskleisti savo nuomonę internetuose ir kitur, tam, kad galėtumėte padaryti įtaką. Nes kiekvienas iš mūsų ne tik balsuojame, bet ir keičiame kitų žmonių požiūrius.

Būkim realiai aktyvūs ir patys spręskim – tada gausis ir rezultatas. Aš jums tą sakau labai rimtai: jūs sprendžiate ir jūs pasirenkate. Būtent jūs. Todėl padarykim tai ir gyventi bus geriau.

Upd.: po įvairių svarstymų, ginčų ir konsultacijų su blogo ir feisbuko komentatoriais, o taip pat kitais protingais žmonėmis, sąrašas visgi pasikeičia. Įtraukta Akmenė ir Kaunas, o Radviliškis ir Antanas Čepononis visgi pašalinti kol kas (juoba kad jis, atrodo, ir taip laimės).

 

———

* Taip, jau kažkaip taip gaunasi, kad vis per rinkimus pasitaiko – vienas iš biuletenių už konservatorius, kitas už liberalus, o negana to, kaskart kyla visokios dvasinės kančios, trukdančios apsispręsti. Per vienus rinkimus dėl to neapsisprendimo išvis teko balsuoti už Užkalnį.

Jurbarkas visame gražume

Ne, išties tai dar ne visame gražume aš apie Jurbarką dabar parašysiu, nes tam yra objektyvių priežasčių, dėl kurių man visame gražume nepavyks, nors Jurbarkas išties yra puikus. Suprantate gi, tiesiog laikas, kai nuvažiavau su savo Visatos užvaldymo planais į Jurbarką, kaip tik gavosi toks, kad turėjau jį pamatyti pačiu nykiausiu, kokiu jis gali būti. Ir nepaisant to, jis man patiko taip, kaip retas kuris Lietuvos miestas. Ir todėl apie tai rašau.

Čia - svarbiausia Jurbarko gatvė. Gražu, ramu, o jei būtų vasara, tai būtų galima sėdėti kokioje lauko kavinėje ir visą dieną ilsėtis.

Čia – svarbiausia Jurbarko gatvė. Gražu, ramu, o jei būtų vasara, tai būtų galima sėdėti kokioje lauko kavinėje ir visą dieną ilsėtis.

Įsivaizduokite – atvažiuoji į Jurbarką pavakary, kai jau blėsta šviesa, o metų laikas – tas, kai žiema jau išeidinėja, bet pavasaris dar neatėjęs (vietomis dar ir sniego truputis yra). Atsidengia perdžiūvusi pernykštė žolė, medžiai vis dar miega, o dangus – apniukęs, rūškanas ir bespalvis, ir netgi debesų beveik nesimato – greičiau kažkoks pilkas rūkas virš galvos, nei kažkas, ką bent kaip nors galima būtų įvardinti. Toks oras, kai nėra šviesos, nėra šešėlių, šalta ir norisi tik miegoti ir miegoti.

Ir dabar primeskite – netgi tokią dieną Jurbarkas man pasirodė gražus, jaukus ir geras, šiltas ir malonus. Štai taip vat. Aš čia jau nieko daugiau galėčiau nerašyti, nes aš belenkiek mačiau Lietuvoje miestų ir miestelių, visokiausių – dauguma man nesukurdavo tokio įspūdžio netgi gražiausiomis dienomis. O čia vat – štai jums ir prašom.

Continue reading

Belvederio dvaras, Jurbarko rajonas

Pasitaiko man kartais pavažinėti po visokias vietoves. Dažniausiai nefotografuoju, o ir parašyti patingiu – kažkoks aš paskutiniu metu pasidariau vangus, nes matyt jau pasiekiau tiek, kad galiu būti garbinamas visų, netgi kai nieko nedarau. Bet ne, suprantu, kad šitaip nieko nedarydamas, aš netapsiu Visatos Valdovu, todėl duosiu jums šį kartą šilumos ir grožio. Taigi, štai jums punto di vista belvedere, bella abbandono – užmirštasis Belvederis, esantis netoli nuo Seredžiaus, Jurbarko rajone.

Diena buvo apniukusi, aptirpusi ir išskydusi -  blyški kaip reta, bet netgi tokią dieną Belvederis buvo nuostabus, paslaptingas ir pilnas senovinio grožio.

Diena buvo apniukusi, aptirpusi ir išskydusi – blyški kaip reta, be šviesos, be šešėlių ir be spalvų, bet netgi tokią dieną Belvederis buvo nuostabus, paslaptingas ir pilnas senovinio grožio.

Continue reading