Pernelyg nesigilinant į visokius sudėtingus reikalus (tačiau ir neprimityvindamas iki vulgarumo), čia tiesiog apžvelgsiu porą metodų, kurie yra naudojami smegenų plovimui, t.y., tikslingam iškreiptos nuomonės formavimui. Abu metodai, beje, bendru propagandos sklaidos atveju gali būti naudojami ir paraleliai, ir asinchroniškai, o ir yra pakankamai primityvūs, kad vienas kitam netrukdytų, tad gali būti, jog matėte ne tik visiškai grynus, bet ir permaišytus atvejus.
Išties viskas nėra taip drastiška, kaip tame legendinimame filme „Prisukamas apelsinas“. Realybėje viskas daroma kardinaliai banaliau, tačiau irgi su neblogais efektais.
Pirmo metodo esmė – paslinkti asmens požiūrį tada, kai jis orientuojasi situacijoje, po truputį vis perrašinėjant sąvokas ir paskirus jo suvokimo fragmentus taip, kad ilgainiui jis būtų pervestas į būseną, kurioje irgi tinkamu būdu interpretuoja įvykius. Rezultatas – praperforuotos smegenys. Trumpai tariant, pranešimo gavėjo poslinkis, bet nebūtinai vien sąvokų semantikos ribose, bet ir struktūralus.
Antro metodo esmė – staigiai ir bukai pakeisti kokio nors nesiorientuojančio ir konkrečių nuostatų neturinčio asmens požiūrį, jį įvedant į sumišimo būseną, o paskui – prikabinant tiek makaronų, kad jam susidarytų kitas pasaulio vaizdas, t.y., atsirastų sąvokų sistema, pagal kurią žmogus imtų stabiliai interpretuoti įvykius. Rezultatas – irgi superforuotos smegenys. Trumpai tariant, naujų sąvokų įvedimas, atitinkamai keičiant ir pranešimo gavėjo naudojamą interpretacinę struktūrą.
Ir vienas, ir kitas metodas, nors gali pasirodyti sudėtingais (taip, jų veikimo supratimui reikia kai kurių specialių žinių), išties yra pakankamai supaprastinami, kad pagal visai bukas instrukcijas šiuos metodus galėtų naudoti netgi idiotai – aišku, su sąlyga, kad jiems kažkas paruoš atitinkamus scenarijus, pagal kuriuos reiktų dirbti. Kitaip tariant, paaiškins, ką kam ir kokioje situacijoje aiškinti.
Giliau pažvelgę į poveikio mechanizmus, galime tarti, kad abiejų metodų esmė čia yra paremta kai kuriais semiotikos konceptais (t.y., tuo, kad žmonės mąsto sąvokomis, o ne šiaip jas vartoja), o supaprastintu pavidalu tie konceptai ir yra naudojami praktiniuose NLP metoduose, kurie gal ir nenagrinėja efektų iš kažkokios sisteminės pusės, tačiau yra visai veiksmingi, nes paremti patirtimi.
Svarbu atkreipti dėmesį į dar vieną esminį dalyką – išoriškai tikslingas smegenų plovimas niekuo neišsiskiria nuo šiaip kokių nors kalbų. Tame matyt yra vienas iš apibrėžimo sunkumų: normalios diskusijos ar šiaip kalbos su normalia argumentacija kažkam gali pasirodyti nelyg smegenų plovimas, o smegenų plovimas – gali pasirodyti kaip normalios kalbos. Dėl to, vertinant, reiktų atsižvelgti į porą itin reikšmingų kriterijų: vienas – tai imperatyvas (kokiu išties tikslu tam tikros kalbos išties yra skleidžiamos), o antras – kiek smarkiai nutolęs tasai galutinis diskursas, į kurį kreipiamas pranešimo gavėjas.
Ir vieną, ir kitą kriterijų galima identifikuoti, identifikavus atitinkamą paradigmą, bet tai irgi toli gražu ne visad akivaizdu. Aišku, verta atkreipti dėmesį į tokius požymius, kaip „visi meluoja“, „abi pusės teisios“ ir pan. – tokie teiginiai automatiškai suponuoja, kad paradigma, iš kurios kyla smegenims perforuoti skirtas imperatyvas, nesutampa su pranešimo siuntėjo identifikuojama pranešimo gavėjo paradigma, t.y., vykdomas bandymas dvi paradigmas kuriam laikui sinchronizuoti, sukuriant tinkamo diskurso perdavimo taškus (t.y., atrasti bendrai sutampančią semantiką). Šnekant paprasčiau, reikia žiūrėti pragmatinę komunikacijos pusę – kam pranešimo siuntėjas atstovauja.
Reikia pastebėti, kad šie kriterijai tikrai ne visada matomi.
Semantinis poslinkis
Semantinis poslinkis plačiausiai yra žinomas iš įvairių sektų veiklos – tai tiesiog tipiškas, seniai klasikiniu tapęs indoktrinacijos būdas: naujokas priimamas su visokiais jam būdingais įsitikinimais, pozityviai. Indoktrinuotojai nebando su tais naujoko įsitikinimais labai tiesiogiai kovoti, o tik pagal tam tikrą slaptųjų žinių atskleidimo (iniciacijos) procesą jam po truputį vis labiau ir labiau kemša kažkokį informacinį šlamštą. Ilgainiui naujokui ima persikreipinėti visas pasaulio suvokimas ir galų gale jis tampa ufonautu, panašiu į kitus sektos narius.
Beje, bendru atveju, tokiam smegenų plovimui atsparių žmonių nėra. Yra tik prastai organizuotos sektos, kurių nariai nepakankamai efektyviai skleidžia savo ideologiją arba ta ideologija yra nepakankamai struktūruota. O pats metodas veikia neįtikėtinai patikimai. Vienintelis didelis trūkumas – suveikia ganėtinai iš lėto, o ir darbo reikia įdėti gan daug.
Kartais semantinis poslinkis būna identifikuojamas kaip kokia nors demagogija ar išvis makaronų kabinimas, bet kai taikomas apgalvotai, tai yra labai švelnus, o todėl ir labai sunkiai pastebimas metodas – tai irgi viena iš priežasčių, dėl kurių recipientų atsparumas yra labai menkas. Visgi esminis pliusas – tai, kad žmogus negauna galimybių efektyviai tam priešintis, nes kiekviename etape indoktrinuojamo asmens pažiūros kokiais 95% sutampa su indoktrinuotojo skleidžiamomis tiesomis. Negana to, dėl švelnaus poveikio net ir kiti aplinkiniai labai pavėluotai pastebi, kad kokiam nors jų pažįstamam ar šeimos nariui kažkas plauna smegenis. Kai simptomatika pasimato, kažką pakeisti būna labai sunku.
Iš šono žvelgiant, tikslingai vykdomas semantinis poslinkis gali priminti diskusijas, tačiau su vienu skirtumu: esminė aptarinėjamo dalyko tema neliečiama, o perstatinėjama viskas, kas yra aplinkui. Žmogaus mąstymas persistato pats, paskui tą lydinčiųjų sąvokų pokytį.
Semantinis poslinkis puikiai veikia tada, kai žmogaus nesigauna įvesti į transą, o jo turima interpretacijos sistema pakankamai stabili, kad atlaikytų grubias manipuliacijas.
Ko gero dažniausiai internetuose stebimas variantas – patriotinio diskurso poslinkis link SSRS atkūrimo. Beje, turiu pasakyti, kad nelabai sąmoningai šitą poslinkį skatina ir kai kurie matyt nelabai besiorientuojantys publicistai, kurie kartais pradeda tapatinti patriotizmą ir nacionalizmą su bala žino kuo. Patys nesuvokdami, tokie žmonės neretai tik pablogina situaciją (BTW, visiškai analogiška problema būna pas sektantų šeimų narius, kurie patys nesuvokdami, pastumia žmones dar labiau į sektą).
Orientacijai, pažiūrėkim nuosekliai semantinio slinkimo etapus, nuo normos iki galutinio nuokrypio, kiekviename etape nežymiai pakeisdami doktrinos recipiento pažiūras. Įsivaizduokim, kad kiekvienam pokyčio etapui yra skiriamas tam tikras laikas, per kurį žmogui kaip reikiant prikaišoma visokių argumentų ar šiaip kažko, o per tą laiką žmogus spėja primiršti, kaip viską vertino anksčiau. Taigi, procesas:
- Patriotizmas – tai yra tiesiog Lietuvos interesų gynimas, suvokiant, kad kartu visi esame bendrų interesų turinti grupė, kuri gali laimėti daugiau, jei veiks sutartinai. Čia pakankamai natūralus, suprantamas ir sveiką protą atspindintis diskursas.
- Pirmas poslinkis: dėl negerumų, trukdančių pasiekti bendrą tikslą, kalta valdžia, kuri švaisto resursus, daro ne tai ką reikia, dirba prastai, leidžia tarpti korupcijai ir išvis užsiimdinėja nesąmonėmis. Jei valdžia darytų tai, ką reikia ir valdininkų darbą geriau kontroliuotų, tai bendras tikslas būtų pasiektas, visiems būtų geriau.
- Antras poslinkis: valdžia nepakankamai kontroliuoja pinigų švaistymą, korupciją, kyšininkavimą, pinigų perskirstymą, stambias korporacijas ir panašiai. O korupcionieriai ir vertelgos dar ir užsiima propaganda. Jei kontrolė būtų griežtesnė ir platesnė, tai pavyktų įgyvendinti tuos bendrus tikslus, todėl reikia tą kontrolę plėsti, padaryti kad valdžia imtųsi griežtos politikos.
- Trečias poslinkis: valdžia turėtų smarkiai didinti mokesčius, nacionalizuoti visas didesnes įmones, kurios susižeria sau didžiulius pelnus, kardinaliai didinti daugiau uždirbančiųjų apmokestinimą, vykdyti visuotinę ekonomikos kontrolę, reguliuoti viešai aptariamas temas, kuriomis galima kalbėti.
- Ketvirtas poslinkis: ekonominė sistema turėtų būti pervesta į nacionalsocialistinę – visa pramonė, visos įmonės turi dirbti bendriems valstybės ir tautos interesams, privati nuosavybė turi būti palikta tiktai asmeniniame lygmenyje, užtikrinant visiems pragyvenimą. Ekonomikoje turi būti panaikinta privačių interesų įtaka ir vietoje jos turi atsirasti valstybės ir tautos interesai.
- Penktas poslinkis: iš esmės, atitinkama sistema, tik su netobulumais, jau buvo realizuota SSRS, kuri buvo pasaulinio masto imperija, o sistemai trūko tik to, kad būtų labiau atsižvelgiama į tautos interesus bei truputį geresnio valdymo. Šiek tiek pakoregavus tą sistemą, viskas būtų tvarkoje.
- Šeštas poslinkis: teisinga sistema jau veikia Baltarusijoje, nes ten valstybė nešvaisto resursų, ji rūpinasi žmonėmis, tauta ir ateitimi, tvarkosi taip kaip reikia. Iš jų reikia imti pavyzdį, jie turi stiprią sąjungą su Rusija, kuri irgi eina ta linkme, o Putinas turi tvirtą ranką ir Lietuvai tikrai verta su juo gerinti santykius.
- Septintas poslinkis: Lietuvai reikia, kad būtų atkurta sąjunga su Baltarusija, Rusija ir kitomis buvusios SSRS valstybėmis, apsijungti su jomis į bendrą federaciją, kur išties būtų rūpinamasi tautos interesais, visi gerai gyventų, blablabla.
Žinoma, kiekvienam iš šitų poslinkių yra prirenkama krūvos argumentų, kurių tikrumas gali būti pakankamai nesvarbus, bile tik suveiktų konkrečiame etape – esmė tame, kad kiekvienas poslinkis labai nežymiai tesiskiria nuo ankstesnio etapo. Jei žmogus jau įtikėjo, kad reikia užsiimti nacionalizavimais ir t.t., tai žmogui nedaug tetrūksta iki to, kad jis patikėtų ir nacionalsocializmu, o jei patikės nacionalsocializmu, tai tėra pusė žingsnio iki sovietūchos, o jei patikėsi sovietūchomis – tai ir iki Lukašenkos su Putinu netoli, o jei jau tuo patikės – tai ir SSRS atkurt užsimanys.
Poslinkių skaičius ir didumas gali būti įvairūs, sąlygų čia nedaug: skirtumai tarp gretimų poslinkių turi būti labai labai nežymūs, tačiau kiekviename poslinkyje recipiento naudojamas pasaulio interpretacijos būdas turi pasikeisti. Atitinkamai turi keistis ir recipientui kabinami makaronai. Ir žinoma, recipientas, vis labiau keisdamasis, turi spėti primiršti ankstesnius savo įsitikinimų etapus, o kartu tas recipientas neturi žinoti galutinio tikslo ir šiaip būsimų etapų, kad negalėtų pasipriešinti.
Aišku, tam, kad judėjimas būtų vienpusis, kiekviename etape dar papildomai įstatomi fiksatoriai – ankstesnių, jau praeitų etapų skleidėjai yra įvardinami, kaip atstovaujantys kokius nors blogiečius ar pan., tam kad jų kontrpropagandos bandymai būtų atmesti. Tokiam užfiksavimui įvedami specifiniai terminai (visokie epitetai, naujos sąvokos), kuriuose kombinuojami pirmų etapų požymiai su kokiomis nors neigiamomis konotacijomis, pvz., paprasto nacionalizmo atstovai įvardinami landsbergistais, liberastais, kubilistanu, europederastais, etc. – svarbu tiktai, kad dėl tokių įvardinimų nuosaiki (pirminius etapus atitinkanti) pozicija imtų atrodyti neigiamai ir ilgainiui slinktis vyktų kuo labiau link radikalizmo.
Dėl labai mažų slinkčių kiekviename etape apdirbamasis nei nepastebi, kaip iš sveiko proto patrioto per gana trumpą laiką tampa nevispročiu komunistu, svaigstančiu apie tai, kad reikia atkurti SSRS. Jei žmogus yra paveikus, o smegenų plovimas vyksta intensyviai ir naudojant gyvus, tiesiogiai bendraujančius agentus, vienam etapui gali pakakti vos savaitės-kitos (tam gali būti rengiamos politinės stovyklos). Plaunant smegenis per žiniasklaidą ir pan. – etapas gali būti praeitas per kelis mėnesius, t.y., lėčiau, bet irgi priimtinais tempais.
Žodžiu, metai-kiti ir netikėtai gauname būrelius sovietūchinių zombių, su kuriais jau iš principo neįmanoma susišnekėti – jų suvokimu, patriotizmas ir meilė Tėvynei – tai SSRS atkūrimas ir komunistų valdžia. Ir šitai gali būti padaryta pakankamai tyliai – nedideliais poslinkiais, be kažkokių ten kardinalių pasikeitimų.
Praktinė tokio poslinkio realizacija gali būti labai paprasta: kiekvienam poslinkiui kuriama atskira Facebook grupė, o paskui nuosekliai į ją traukiami nauji nariai. Pirmam poslinkiui – pirma grupė, iš kurios apdirbtieji perkeliami į antrą grupę, o iš antrosios – į trečiąją grupę ir taip toliau.
Galimas ir kitoks variantas – tiesiog nuosekliai perforuoti smegenis pirmu būdu, tada antru būdu, tada trečiu būdu ir taip toliau, kol recipientams persislinks pakankamai toli, kad jie imtų kliedėti apie SSRS atkūrimą.
Refreimingas, paremtas įvedimu į transą
Šitas metodas sektose naudojamas mažiau, reikalauja daugiau kvalifikacijos, o ir priklauso nuo situacijos. Dažniausiai NLP mylėtojai įsivaizduoja, kad šis metodas gali veikti tik gyvai, tačiau yra kaip tik atvirkščiai: galinčių gyvai hipnotizuoti yra nepaprastai mažai. Tačiau ta pati Eriksono hipnozė smarkiai sušvelnintais pavidalais puikiai veikia visai kitais būdais.
Eriksono hipnozės idėja yra labai paprasta: klientas truputį užliūliuojamas, o paskui jam duodama dozė informacijos ar įvykių, dėl kurių žmogui perkreipia smegenis tiek, kad įprasti pasaulio interpretavimo metodai sulūžta, t.y., dėl kognityvinio disonanso žmogus ima perstatinėti savo pasaulio interpretavimo sistemą. Tokia būsena, kai viskas yra perkreipta ir žmogus ima nesiorientuoti, vadinama transu – jos metu žmogus labai paveikus bet kokiai informacijai, nes tiesiog neturi kaip ją vertinti, o pačios informacijos atsisakyti negali, nes jam būtina susikurti kažkokį pasaulio vertinimo šabloną. Taigi, sukelto transo metu žmogui pakišama krūva paruoštos informacijos, parinktų sąvokų ir paaiškinimų. Žmogus, negavęs alternatyvios informacijos, visą tą suvirškina ir lieka iškruštasmegeniu.
Svarbu įsisąmoninti, kad nors dauguma NLP mylėtojų įsivaizduoja, kad toks smegenų plovimas įmanomas tiktai gyvai, išties šie metodai puikiausiai veikia ir per spaudą, radiją, TV, internetus ir panašiai.
Praktinė realizacija yra labai paprasta savo esme:
- Iškeliama kokia nors pakankamai šokiruojanti naujiena ar idėja (pvz., kad viską valdo pedofilų klanas, kad skalūnai išnuodys visą Lietuvą, kad per vakcinas skleidžiami nuodai ir pan.) – tai perveda recipientą į sumišimo būseną, kurioje jis negali orientuotis – jam trūksta informacijos, galimybių vertinti ir taip toliau.
- Nesusipratusiems ir dezorientuotiems recipientams imamas perdavinėti antidiskursas, skirtas esamo diskurso panaikinimui – kad dabartinė sistema yra nepataisoma ir visur viskas blogai
- Paraleliai yra duodamas užkabinantis diskursas – kad kokia nors SSRS, Putino ar Lukašenkos sistema yra gera ir teisinga.
- Rezultate, sumišimo būsenoje esantis recipientas gauna atsakymus, kurie jam leidžia orientuotis ir tokiu būdu recipientas perimamas – jis pats tampa propagandinio diskurso nešėju
Kokiame nors Facebook tinkle tai pastebima labai paprastai – per visokias grupes, kurios kovoja su chemtreilais, vaikų grobimais, iliuminačiais ir panašiai. Šokiruojanti informacija, o paskui – tas pats prokremlinis smegenų plovimas.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad ne visos tokios grupės yra propagandinės – kai kurios iš jų yra natūralios, o dėl to atskirti jas nuo tikslingai smegenų plovimui kuriamų grupių darosi dar sudėtingiau.
Kontrpriemonės prieš smegenų plovimą
Kontrpriemonės prieš semantinį poslinkį: būtinai identifikuoti poslinkių seką ir nustatyti, kuriame etape yra apdirbtas recipientas. Pateikti disonansinę medžiagą, kuri pažeistų jam tik tą konkretų etapą, grąžinant jį į ankstesnį. Taip pat pateikti jam išankstinę disonansinę medžiagą, skirtą imunitetui prieš tolimesnį poslinkį sudaryti.
Kontrpriemonės prieš įvedimą į transą: kuo anksčiau identifikuoti atitinkamus pasakojimus, duoti atitinkamus kontrdiskursus, ypač tokius, kurie kurtų kognityvinį disonansą, skirtą imunitetui sudaryti. Itin aktuali šiuo atžvilgiu tiesiog racionali informacija iš patikrinamų šaltinių. Bandymai nutylėti ir pavaizduoti, kad panašūs diskursai nevyksta visada tik pablogina padėtį.
Bendru atveju – verta proaktyviai ir iš anksto užsiimti panašių diskursų identifikavimu bei atitinkamų priemonių ruošimu. Veiksmai, vykdomi post factum, paprastai būna mažo efektyvumo, paveiktų recipientų atstatymas vyksta labai sunkiai.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingiems etapams gali būti naudojami visiškai nesusiję informacijos šaltiniai – pvz., įvedama į transą per informaciją žiniasklaidoje, o nauji diskursai paduodami per kokias nors Facebook grupes. Arba pvz., vienas iš poslinkio etapų daromas kokiems nors mokiniams per pamokas, kitas – kokioje nors Facebook grupėje, o trečias – kokiame nors internetų bloge.
Dėl to etapų nesusietumo abu nagrinėti metodai gali netgi likti nepastebėtais (ir viso jų sistemingumo gali nežinoti netgi patys tos propagandos skleidėjai), nes monitoringas tampa sunkiai įmanomu.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Du dalykai: kad bendrai paėmus smegenų plovimui atsparių žmonių nėra, patyriau pats. Dar mokykloj į tinklinį marketingą vos neįsisukau 🙂 ir tie zombinimo metodai pažįstami: sėdi salėj visas gudrus, klausai pranešėjo. Kyla kažkokie klausimai. Gal net juos užsirašai. O ten beria ir beria ir beria emocijas ir bullshitą, kuriam kaip ir logiškai galima prieštarauti, bet kažkaip faini žmonės, ir gero linki, ir šiaip jau žiū kiek laiko suinvestavau šitam reikalui… ir tada pats save teisindamas pradedi juos teisinti -- juk aš toks protingas ir visokeriopai geras žmogus taibjau TIKRAI nepasimaučiau jei čia būtų nesąmonė 🙂 o po trijų, keturių valandų klausymo labai atsipalaiduoja kritinis mąstymas, ir tada jau varvink ką tik nori, jei subjektas neturi konkrečių žinių melui atremti, o dar ir į emocinį paketą įvyniojus…
Antras dalykas, dėl tų pasakymų, kad „visi teisūs“. Aš suprantu, kad geopolitiniam kontekste čia reiškia vieną, kad nusikaltėlius bandoma teisinti, arba teisesnę pusę juodinti. Logical falacy iš esmės. Bet kai kalbam apie socialinius mokslus, tai labai sudėtinga atrast amžinus dėsnius, ir kad nebūtų konkuravimo tarp interesų grupių, kažkokių derybų. Ypač ekonomikoj, kuri jei bando supanašėt su fizika, tampa panašesnė į ideologiją. Ar tai komunistų, per vieną galą, ar tai anarchistų-kapitalistų per kitą.
„Visi teisūs“ -- įdomu būtų Rokiškio nuomonę apie reliativizmą išgirst (ne smegenkrušos kontekste, bet apskritai -- pažinimo, moralės klausimais. Bet turbūt ir tai gali būti smegenų plovimas).
O objektyvumo problema visame kame egzistuoja. Gal nebent logikoje ar matematikoje yra absoliutus tvirtumas, jeigu priimame bent kokias nors aksiomas. Tiksliuosiuose moksluose fizikai mėgsta aiškinti: nesvarbu koks beprotiškas modelis, jeigu jis ką nors paaiškina, mes jį naudosim. Taigi žemė gali būti ir plokščia (jeigu matuosim poslinkį nuo namų iki Mamaximos), ir apvali, ir elipsės formos, ir (arčiausiai realybės) geoido formos. Pragmatiškai tai labai geras požiūris,bet kažkaip psichologiškai nemalonu būtų viską taip interpretuoti.
Kiek pamenu kažkada šitam bloge rašyta, jog kiekvienas žmogus susikuria savo meta-realybę, pagal kurią interpretuoja pasaulį. Bet turbūt niekas nemano, jog sovietūchų pasaulėvoka yra adekvati? O klausimas -- pagal kokius kriterijus tai nustatyti? Nejaugi vien tuo, jog neatitinka mūsų suvokimo? Galbūt mes turim faktų, kurie sovietūchų nepasiekė (arba tiesiog buvo atmesti) ir todėl paradigmos taip skiriasi? Bet tie faktai juk irgi ne tiesiogiai gaunami,reikia pasitikėt „patikimais“ šaltiniais, kur jau atsiranda kitas faktorius -- ar informaciją būtų adekvatu priimti, ar ne (vėl priklauso nuo mąstytuvo/suvokimo/meta-realybės), o čia jau gaunasi kaip ir užburtas ratas. Žodžiu aišku,kad niekas neaišku; „šitas sakinys yra neteisingas“. Labanakt, užteks beprotybės paribiuose šįvakar klampoti.
Šiaip paantrinant Roko komentarui, manyčiau visgi yra vienas asmenybės tipas, kuris sugebėtų atsispirti smegenų plovimui -- o gi psichopatai. Visiškas jausmų nebuvimas daro juos neimlius smegenų plovimui, nes propaganda dažniausiai stengiasi perimti žmogų jausmiškai -- vienok jausmais visai lengva žaist, daug paprasčiau, negu net ir pakankamai žemo išsivystymo protu. O kai nėra jausmų, o tik šaltas loginis mąstymas, tai ir nėra ant ko užminti, siekiant perimti situacijos valdymą. Bėda tame, kad patys psichopatai dažnai labai gerai įvaldę protų manipuliavimų lipant per jausmus technikas, todėl dauguma atvejų ir būna tie, kurie užsiima smegenų plovimu, o ne tie, kuriuos siekiama perprogramuoti.
Kaip tik atvirkščiai. Ir ne jausmų nebuvimas, ir ne psichopatai (tai labai jau tokia neaiški sąvoka), o autistinio spektro asmenybės, kurios turi problemas, vertindamos įvairius dalykus empatiniais pagrindais. Jiems labai lengvai sueina visokios sąmokslo teorijos, nes jos menamai racionaliai paaiškina tuos dalykus, kurie nesuprantami, kai yra problemos su empatija. Tiesiog nesuveikia visokie kriterijai, kurie labai natūralūs daugumai žmonių.
Bet čia šiaip visai atskira, specifiška, gili ir pakankamai sudėtinga tema būtų, tai gal nesikapstykim po tai.
Mhm su psichopatinėmis asmenybėmis darbas beveik neįmanomas, ta prasme bandyti įmanoma, bet laiko/darbo ir rezultato santykis nėra geras. Darbas gyvai yra patogesnis tuo, kad naudojamas balsas bei neverbalinė išraiška, taip greičiau galima pasiekti norimą rezultatą. O šiaip, ačiū už straipsnį. Labai patiko 🙂
Mano asmenine patirtimi tie visi smegenų plovimai, NLP ir kiti psichotronai veikia su viena sąlyga -- žmonės turi patys norėti būti apgauti.
Yra žmonių, kuriems tiesiog būtini proto narvai, nesvarbu ar tai religija, putinizmas, TS-LKD’izmas, rasizmas, ar sąmokslo teorijos apie driežažmogius.
Periodiškai juk kartojasi istorijos, kai koks nors nacis sužinojęs, jog yra žydas, iškart tampa ortodoksiškiausiu ir radikaliausiu žydu visame pasaulyje.
Geras pavyzdys semantinio poslinkio. Lyg niekur nieko įterpta patriotiška partija TS-LKD tarp kitu non-sensų siekiant ją diskredituoti ir perorientuoti jos elektoratą į pradžiai bent jau į liberalus. Iš liberalų jau bus galima vykdyt antrą, trečia ir likusius poslinkius. Klausimas tik ar pats esat tas indoktrinuojantysis ar tas, kuris kopia per poslinkio hierarchijas ir užkretinėja kitus.
Taip pat neprastas semantinio poslinkio pavyzdys: panaudojant frazę „patriotiška“ yra implikuojama, kad TS-LKD yra dora ir dėmesio verta partija; dar yra užsimenama, kad ją čia galimai kažkas diskredituoja -- vadinasi kitokios nuomonės apie konservatorius -- priešiška propaganda; toliau kalbant apie perorientavimą į liberalus yra sudaromas įspudis, kad liberalai tiesiu taikymu veda į visokias kenksmingas partijas. Tokiu būdu yra vykdoma indoktrinacija, kad TS-LKD yra patriotiški, balsuot reikia tik už juos, o visi kas apie šią partiją kalba negražiai -- kenksmingi propagandistai.
Nereikia ieškoti to, ko nėra -- kartais cigaras yra tiesiog cigaras.
Kaip ir tikėjaus, antras komentaras bus su klasikiniu Gražulio patternu. Galima paimt betkurį vatnikams simpatizuojantį: ar tai Janutienę, Klivečką, Račą, o ir pastaruoju metu prie jų aktyviai prisijungiančius radikaliasias liberalų torpedas -- visi jie sutartinai piktinasi, kad konservatoriai neva uzurpavę patriotiškumo monopolį. Tame ir atsiskleidžia viso to smegenų plovimo esmė, jog pagavus pagrindinį diskreditacijos akcentą, indoktrinuojančiojo komentaruose staiga atsiranda desperacija. Reiktų pastebėt, kaip nuo TS-LKD įterpimo „tik tarp kitko“ suradikalėjot iki aršiausio tos partijos kritiko, o apie kitus „proto narvus“, kuriuos paminėjot praeitam komentare, nebeužsimenat visai, taip tik parodydamas, jog pagrindinis akcentas buvo konservatorius sulyginti su sekta ar religiniais fanatikais, kai tuo tarpu likusieji pavyzdžiai veikia tik kaip katalizatorius.
Galima pastebėti, kad prie konservatorių įvaizdžio formavimo gal bus šiek tiek prisidėjęs ir toks Vladimiras Laučius. Šiek tiek -- tai „ilgi metai ir dešimtys straipsnių populiariausiuose portaluose“. Tiesa ten paprastai būdavo kalbama ne apie išskirtinai patriotiškus, o apie išskirtinai moralius.
Maždaug moralė žinote toks dalykas, kuri skiria konservatorius iš kitų, jei jūs moralus -- jūs konservatorius, jei jūs konservatorius -- jūs moralus. Visi kiti gėrėkitės mumis užvertę galvas.
Artėjant 2012 rinkimam jis dar ėmė interviu iš rusų opozicionierių-disidentų, kuriuose arčiau pabaigos lyg tarp kitko pašnekovai mestelėdavo, kad atominės tai aš nestatyčiau…
Kognityviniai disonansai kuria imunitetą.
Galbūt tokių disonansų fleimas per viešąsklaidą padėtų suardyti tų parazitinių semantinių poslinkių sistemas?
Turiu galvoje, kad galgi reiktų įvairioms tikslinėms auditorijoms leisti disonansų fleimus, kuriuos sektų žinutės alternatyviam semantiniam poslinkiui, bet remiantis tikrais faktais.
Čia visai neblogai galima buvo tam panaudoti ir Putino dingimą.
15min komentarų pradžia auksinė
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/tinklarastininkas-rokiskis-rabinovicius-kaip-atpazinti-priesiska-propaganda-56-491935?comments
Pervadinkime zodi reketas i mokesciai. Volia turim modernia prievarta paremta santvarka, kur zmones nesupranta, kad yra reketuojami…
O pakeiskim žodį „mokesčiai“ į žodį „reketas“ -- ir štai jau vietoje valstybės ir visuomenės, kur visi savo pinigais sprendžiame bendras problemas, iš kažkur atsiranda kažkokie valdžios plėšikai, kurie reketuoja vargšę liaudį.
Kur man šitas bajeriukas matytas? 🙂
Gal norėtum padiskutuoti, kuo skiriasi mokesčiai nuo reketo? Kaip suprantu tu savanoriškai moki mokesčius ir taip sprendi problemas. Bet tu tai-pat galėtum duoti pinigus reketuotojui ir spręsti savo saugumo problemą, bei remti vietini „saugumo“ verslą, kur tuos pinigus toliau leis ir del to treti bendruomenes nariai turės naudos.
Pabandykime atlikti paprasta palyginimą į vieną stulpelį įrašykime reketas į kitą mokesčiai ir pažiūrėkime, kur yra panašumai, kur skirtumai.
1. Abi veiklos paima iš asmens turtą.
2. Abi naudoja jėga jei nepaklusti
3. Abi gali būti savanoriškos
4. Abiejų veiklu paimtas turtas gali būti naudojami ir geriems darbams.
5. Abi neišvengiamos geografinėje aplikacijoje, kur veikla turi monopolį.
Aš nelabai matau skirtumu.
O bejeriukas galėtu tau būti matytas jei skaitei Ayn Rand filosofija ar noveles. Kuo beje remdamasis dabartinis miesto meras apgynė savo bakalaurinį (ar magistrinio) darbą ir del ko Zuokas ji užsipuolė reklamose….
p.s. smagu skaityti tavo blogą.
Reketo atveju jūs nepasirinksite, kaip reketininkas jūsų mokesčius administruos ir kur juos išleis. Žodžiu, užsiimate niveliacija, per realybės ignoravimą ir niekuo neparemtas hipotetines situacijas.
Tai, kad mokesčiai kažkuriose santvarkose gali išties beveik nesiskirti nuo reketo, o didelės mafijos organizacijos (kaip pvz., Kolumbijoje) kartais užsiima ir kokia nors socialine parama ar pan., tai nereiškia, kad skirtumas nėra esminis. Ir seni nuvalkioti bajeriukai netampa kažkuo vien todėl, kad kažkas nesupranta, kur yra skirtumai.
Esminis skirtumas tarp mokesčių ir reketo yra paremtas pagrindiniu tikslu, kuris vienu atveju yra bendras visuomenės gerovės didinimas, o kitu atveju -- tiesiog svetimo turto nusavinimas.
Aš nemanu, kad zmones pasirenka, kaip bus leidžiami ju pinigai, jie gali galvoti, kad pasirenka, bet jie negali įtakoti, jei jie galėtu įtakoti ne butu prasmės, net rinkti mokesčius, nes jie tiesiog galėtu juos atiduoti seneliu namams ar kur mano, kad reikalinga.
Žmonės galvoja, kad jie įtakoja politikus per rinkimus, bet realiai jie jokios sutarties nesudaro su partija ar politiku, kuri renka ir neturi jokio kontroles mechanizmo.
Cia jei as pasisamdyčiau buhalteri (o jei nesamdyciau jis man butu priskirtas) pasiimtu mano banko saskaita prie kurios nebetureciau priejimo ir atlesiciau nuo visu klaidu, kurias jis ateityje padaris, ir galeciau ji ateleisti po penkiu metu. man tai neatrodo, kad as turiu, kokiu nors pasirinkimu tokioje situacijoje.
P.s. Beje jei, kas norite tokio buhalterio jusu versle, as mielai juo isidarbinciau, ir man tikrai neskaudes, jei po penkiu metu mane atleisite.
p.s. Ar tau atrodo, kad Baltarusijoje, Rusijoje, Siaures korejoje, zmones irgi sprendzia, kaip ju lyderiai gerina aplinka? Ar ten visgi jau galima mokescius reketu vadinti? Ir kur tada riba „gero daryme“?
Žodžiu, užsiimate niveliacija, per realybės ignoravimą ir niekuo neparemtas hipotetines situacijas.
Gal galetumete pacituoti? noreciau pasitaisyti.
Savo komentarą paskaitykite, kuriame iš piršto laužtas hipotezes apie paimto turto naudojimą geriems darbams prilyginate faktams, o faktinę realybę apie mokesčių paskirtį ignoruojate.
„Nematau aiškios ribos tarp demokratijos ir totalitarizmo, todėl demokratija yra totalitarizmas“, taip pat „nematau aiškios ribos tarp verdančio vandens ir ledo temperatūrų, todėl verdantis vanduo yra ledas“. Ir taip toliau, ir taip toliau.
Plius „nesuprantu, kaip veikia žmonių įtaka valdžiai ir todėl viską neigiu“.
Jus, naudojate zodi faktas, bet jusu sakinio teisingu tai nepadaro. jus nieko neirodote. Naudojate zodzius „is pirsto lauztas“ ar „realybes ignoravimas“ noredamas uzsipulti oponenta, o ne tai ka jis sako. As juk virtualus komentatorius, nei jus mane pazystate, nei as jusu, gal apseikime be izeidinejimu. nes tai nei jums, nei man nera naudnga, norint testi civilizuota dialoga.
Grizkime prie diskusijos
Mes abu sutinkam kad:
1. Abi veiklos paima iš asmens turtą.
2. Abi naudoja jėga jei nepaklusti
3. Abi gali būti savanoriškos
4. Abiejų veiklu paimtas turtas gali būti naudojami ir geriems darbams.
5. Abi neišvengiamos geografinėje lokacijoje, kur veikla turi monopolį.
Jus pasiulete skirtuma, kad mokesciai skirasi nuo reketo „kontroles turejime“ kur bus panaudoti resursai.
Totalitarinuose valdymuose kontroles zmones visiskai netrui
tai mes abu pritariame, kad ten yra ne mokesciai, o reketas.
Dabar issiaishkinkime, kiek realiai kontroles turi zmones demokratinuose valdimuose.
As pritariu jums, kad mes galime itakoti valdzia kazkiek, bet ar to kazkiek uztenka naujam zodziui pagristi?
5 punktai vienodi. 6 punktas del kontroles, kuris teisiskai neipareigoja.
Ar neaishkiau butu vadinti demokratinis reketas? nes tik del demokratijos zmones igauna, nors ir labai maza, kontrole, bet vistik igauna.
Ponas, jūs norite su manim ginčytis? Ta prasme, kad prišnekat kažkokių fufelių, o tada kalbate kad čia aš kažko neįrodau, nors kaip tik jūsų teiginiai turėtų būti įrodomi? Ir paskui pradedate aiškinti, kad čia adhominemai ir kad jūsų fufelių įvardinimas esąs įžeidinėjimais? Ir paskui, remdamasis savo pateikiama atitiktimi iš serijos „stalas ir katė turi po 4 kojas, vadinasi stalas yra katė“, bandote kažką įrodinėti?
Ponas, jūs atėjote į mano blogą, o ne į kokį nors moksleivių forumą. Čionai pigios demagogijos nepraeis.
Manau, kad šiame straipsnyje dar ne pro šalį būtų paminėti tokią sąvoką „Overtono langas“:
http://en.wikipedia.org/wiki/Overton_window
Šita metodika naudojama masės žmonių tolygiam mąstymo pakeitimui.
Siandien va,uzmeciau aki i straipsneli delfije apie bendrove,kuri rimta krana nusipirko.Smagu,juk is to matyti gera Lietuvos ekonomine padetis.Ir ka?Po tokiu,atrodo,paprastu straipsniu,pilna garuojanciu vatnikiniu kruveliu pritriesta.Dirba kaip pasele.Net tokia nekalta tema yra apdedama.Ka jau kalbeti apie konservatorius,kariuomene,duju terminala ir pan.Po Klaipeda gandai nesiojami apie tragiskai pastatyta Independence,neva,jau surudijes,beveik kiauras,pastoviai remontuojamas.Ir butinai priduriama,pasakojo pazystamas,kuris ten dirba.Net keista,nes taip kalba lietuviai.Smegenys liumpenams kaip reikiant praplautos,ypac tiems,kurie turi ruses zmonas.Gali diskutuoti apie pakalnutes,tai tos nekaltos gelytes buna susiejamos per keleta sakiniu tai su euru,tai su Grybauskaite,tai su amerikosais.Akys parausta,pradeda seiles skirtis,net sokineja,tikrai beprociai su visais simptomais:)))O beda tik tame,kad jokios kalbos nemoka,lietuviskai ir rusiskai tekalba.
Taip, ir žmonėms praplauna, ir dar negana to, kad viskas masiškiau atrodytų, paleidžia ir botus, ir visokius apmokamus komentuotojus internetuose. Pakankamai kompleksiškai viskas daroma.
Čia dar tokia bendrinė informacija apie masių smegenų plovimo pagrindus (tiems, kas nesupranta kvadratiškai, ten yra subtitrai):
Įdomu, kad naudojami metodai remiasi mūsų instinktais. Tiesa taip geriausiai veikia.
O iš kur gauti tų patikimų informacijos šaltinių? Visur gi negali sudalyvauti, kad pamatytum savom akim.
Tikiuos, kad ne per daug durnas klausimas -- kuom skiriasi propaganda nuo reklamos, marketingo ir rinkodaros?
Pingback: Bijote skiepų? Esate vatnikų įtakos zonoje | Komjaunimas.lt
Pingback: ne apie alkoholį tai | laisvamanis
Pingback: Mažoji mergaitė Mašenka ir propagandos slėpiniai | Rokiškis Rabinovičius
Pingback: Apie pabėgėlius ir labai įdomų triukšmą | Rokiškis Rabinovičius