Ponas Andrius Užkalnis, apie kurį jau rašiau, kad jis yra tyros, mielaširdingos dvasios ir labai šiltas žmogus, išties tai yra visai gal ir atvirkščiai, nes jis yra dar ir skleidžiantis dideles, neišpasakytai dideles galias ir jau dėl šito tai aš vakar susinervinau. Man šitai nelabai patiko, nors turiu pripažinti, kad įspūdį visgi padarė.
Aš kabu apie Užkalnio fenomeną. Kabokai išprotėja nuo šito dalyko, nes vienas Užkalnio žodis gali nulemti ir absoliučią sėkmę per vieną dieną, ir bankrotą. Tai ir yra Užkalnio fenomenas.
Andrius Užkalnis su šuniuku. Jorkšyro terjeru. Tai jums ženklas. Nuotraukos autorius – Algis Kriščiūnas.
Šiaip tai aišku, reikia pasakyti, kad niekas to Užkalnio neskaito, visiems jis nusibodo, niekam neįdomus, išsikvėpė, jau nieko nesupranta, tiktai temoka pilti ant aplinkinių purvą, skleidžia patyčias ir nieko protingo nepasako, o tokius rašinėlius, kaip jis, rašydavo visi mokykloje 4 klasėje besimokydami, be to Užkalnis yra negražus, o taip pat nieko nesupranta apie maistą ir nemoka netgi išvirti makaronų iš pakelio. Peace.
Na, gerai. Jei truputį rimčiau, tai išties tai dreba visi, ką parašys Andrius Užkalnis. Nes jis kai drebia, tai nesvarbu ar teisingai, ar neteisingai, tačiau maža nepasirodo. O dar kai drebia taip, kad niekas nesuprastų, kad čia jis rašo, tai išvis žmonėms smegenys susisuka.
Jūs dar nežinote kai kurių jo slapyvardžių bei mistifikacijų ir aš jums pasakysiu, kad geriau jūs to nežinokit, nes verksite ir raudosite ir prašysite atžinoti atgal, bet jei sužinosite, tai niekas jums nebepadės. Jūs dar to nežinote, bet jūs netgi klausotės per radiją Užkalnio sukurtas dainas.
Specifiniuose sluoksniuose niekam nėra paslaptis, kad tai būtent Andrius Užkalnis sukūrė istoriją apie tai, kaip reptilijanų žvalgyba skleidžia iš lėktuvų chemtreilą ir hamburgerius, o nuo chemtreilo padeda tik garinamas actas. Ganėtinai juntamas būrelis puspročių, pasiskaitę Andriaus Užkalnio sukurtų ir kažkokiais alternatyviais kanalais paskelbtų mitų, jais patikėjo ir dabar actą garina realybėje. Kaip tie puspročiai saugosi nuo iš lėktuvų krentančių hamburgerių – nežinau.
Gana panašiai ponas Andrius Užkalnis vieną kartą paskelbė ir pasakojimus, kad bankai, pasiskolinę pinigų iš gyventojų, turi iš to išlaidų ir nieko iš tų pasiskolintų pinigų neuždirba, o tiktai labdaringai visus remia, o todėl žmonės bankams turi mokėti už tai, kad tuos pinigus bankams paskolina ir paskui atgauna, nes jei paskolins ir už tai neprimokės, tai čia bus socializmas. Irgi atsirado tokių, kurie tuo patikėjo. Panašiai, kaip patikėjo iš lėktuvų krentančiais mėsainiais ir chemtreilais.
Ponai ir ponios, aš nežinau, kaip ponas Užkalnis tai padaro. Aš tiesiog žaviuosi ponu Andriumi, nes jis yra neįtikėtiną fantaziją, protą ir išmonę turintis žmogus. Tai realiai yra kažkas nerealaus.
Bet aš visiškai ne apie tai. Aš apie kitą, labai rimtą fenomeną, apie kabokus, kuriuos ponas Užkalnis mėgsta ir įvertinti sugeba taip gerai, kaip niekas kitas. Ir čia jau be jokių nesąmonių, nes jūs žinote, kad kaip jis parašo, taip ir yra.
Žodžiu, prieš porą dienų su ponu Užkalniu susitikome kažkaip ir užsukome į kebabinę. Kebabinė vadinasi „Iskender“ ir yra Totorių gatvėje, Vilniuje – einant nuo Centrinio pašto, būtų į dešinę toksai pusrūsis, nekrentantis į akis, su skaniais kebabais ir neįtikėtinai nuostabia turkiška kava.
Taigi vat, užsukom vieną dieną. Ponas Užkalnis parašė pas save į feisbukus kažką apie tai, kad kebabai skanūs (reikia pasakyti, kad taip ir yra, ir jei jie ko nesugadins, tai taip ir bus. Ir kava ten labai gera, labai natūraliai turkiška). Na, žodžiu, pavalgėm, parašė, nufotografavo ir taip toliau viską, kas buvo skanu. Taigi, ponas Užkalnis parašė. Ir ką jūs manote?
Kitą dieną, kiek po pietų ėjau ta pačia Totorių gatve, žiūriu – kabo lentelė ant kebabinės durų. Užrašyta „Closed“. Žinot, kas atsitiko? Ogi čia net aiškint nereikia, nes akivaizdu, kas ten atsitiko – ogi jau krūvą kartų matytas Užkalnio fenomenas.
Galima nesunkiai suprasti, kad juos užplūdo toksai srautas, kad jie maždaug iki pietų išbaigė visas maisto atsargas, o paskui pradėjo kraustytis iš proto nuo lankytojų srauto, kuriam visam tenka atsakyti, kad „oj, atsiprašome, kebabų nėra, viską išbaigėm“. Na, suprantate, nelabai lengva kabokui, kai per pusdienį apsilanko daugiau žmonių, nei iki tol per mėnesį.
Gaila, kad ponas Andrius Užkalnis turi tą savybę. Apsilanko kur nors geroje vietoje, pavalgo, parašo kažką teigiamo ir viskas, basta. Jau tada man tenka užmiršt apie tokią vietą, nes joje būna toksai srautas žmonių, kad niekada tenai nepavalgysi ramiai. Nes visi suplūsta ten, kur pagiria Užkalnis, nes visi žino, kad Užkalnis čia rekomenduoja ne šiaip sau. Ir tie žmonės, aišku, yra teisūs. Ir todėl visi ir sulekia tuntais. Aš tai jau ne kartą mačiau, kas vykdavo po to, kai ponas Užkalnis parašydavo.
Ne, ponai ir ponios, Andrius Užkalnis išsikvėpė, jo niekas nebeskaito, o taip pat jis yra niekam neįdomus ir nežinomas. Jazau, kas tas Užkalnis? Koks dar fenomenas?
Ponai ir ponios, toksai vat ir fenomenas – Andrius Užkalnis. Nuo kurio kabokai išprotėja. O paskui aš negaliu tuose kabokuose pavalgyti.
Ponas Užkalni, per jus, ponas, aš vakar negalėjau nusipirkt kebabo ir netgi tos realiai puikios turkiškos kavos išgert, nes jūsų fenomenas tam kabokui sukėlė nevaldomą nedarbingumo spazmą. Aš atėjau ir pamačiau lentelę – „Closed“.
Ponas Užkalni, davedėt jūs mane. Ne, nu rimtai. Čia jau aš rimtai tą sakau. Susinervinau.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Pradėjau skaityti, kad geri kebabai ir jau galvojau nueiti paragauti kai priėjau pastraipą su „Closed“. 🙁
Manau, kad šiandien jau viskas tvarkoj, ale tas antplūdis tai rimtas fenomenas, kai netikėtai būna, tai bet ką gali iškirst 🙂
Bet tai ar pats supranti, kad tavo postringavimai yra pilstymas iš tuščio į kiaurą?
Šviestum žmones, rašytum techninius dalykus, pagrįstus, su argumentais. Bet tikrai pyktis apima, tokią rašliavą užtikus -- pasivėdavojimai dėl kebabo, kitaip nepavadinisi.
Puikiai atitinki tą ketvirtos klasės rašytoją.
Labas, ar sunku gyventi?
Aš tai šitam piliečiui (A. Užkalniui) parašiau: Jūs esate arba kvailys arba nusikaltelis. Bet kuriuo atveju valdžioje jums nevieta…
Tai vat, tokie kaip jūs ir negalite nieko, nes taip jums ir nedašyla niekas.
Manau,šis ponas dėl viešo intereso galėtų kontroliuoti mokyklų ir vaikų darželių maisto kokybę,gal padėtis ženkliai pagerėtų?
Šiuo metu ne mokslo metų laikas, tad šitai nesigautų, ale pati idėja yra liuksusinė. Ir beje, žinokit, jei nekalbėsim apie kai kuriuos mokyklų valgyklų tvarkos klaikumus (mokytojų ir mokinių segregacija, sukuriant atskirus mokytojams skirtus stalus, kas yra absoliučiai klaikus sovietinis KPŠ), tai maistas ten būna ir nebrangus, ir dažnai labai neblogas, kaip tiek tekainuojančiam.
Deja,visko pasitaiko:
http://m.zinios.tv3.lt/lietuva/zinia/2015/02/19/tevai-pasipiktine-vilniaus-darzeliuose-maitinimas-per-brangus-ir-prastos-kokybes
http://vmvt.lt/uploads/file/doc2/Mokyklos.pdf
Tai pasako apie Lietuvos kavines vieną dalyką: maistas dažniausiai būna niekam tikęs ir pinigai paleisti vėjais.
Jusu Visatybe,o ar jo tas neregetas zuokulos garbinimas irgi yra jo skleidziamas mitas ar tiesiog netgi ir didieji talentai kartais apturi proto uztemimu?
Aš tai manau, kad Zuokula -- kaip natūralus actas, susidaręs prarūgus kokioms nors užsistovėjusioms sultims, po to, kai tos sultys jau ir pelėsiu apsitraukia. Ir pripažinkit, juk azartas ima, kai sugebi parduoti kažkam užpelijusias prarūgusias sultis, pavadindamas jas prabangiu fantaziją žadinančiu šampanu 😀
Tai yra fun, ir tai yra smagu 😀
Na nežinau, nežinau, Jūsų Visatybe.
Saviraiškos maniera tiek pas Jus, tiek pas užkalnį ganėtinai panaši -- trumpai drūtai, nevyniojant žodžių į vatą ir be didesnio politkorektiškumo. Tvarkymasis su neįtikusiais komentuotojais irgi panašus. Pasakot, kad durnius, ir baninat.
Bet tuo čia visos bendrybės ir pasibaigia. Tamsta savo teiginius visgi argumentuojate, turit šaltinius, jei reikia, galų gale elementariems dibilams paaiškinate, ko skiriasi daugyba nuo sudėties.
O va tasai ponulis mėgsta „numesti bombą“, t. y. kažkokią nepagrįstą asmeninę nuomonę ir pateikti tai, kaip faktą. O jei kas nesutinka -- durniai ir viskas. Ir čia toli gražu ne tik Zuokas (labai abejoju ar čia žaidimas, čia kažkokia latentinė simpatija), bet ir daugybė kitų temų jo tekstuose pavirsta kažkokiu neaiškiu briedu. Tik atsiradęs Lietuvos padangėje Užkalnis buvo kažkas naujo. Kažkas gryno. Bet jau senai tai išsivadėjo ir pavirto kažkokiu maroziškumu su pretenziją į „high-class“. Galima džiaugtis, kad surenka didelę auditoriją gerbėjų, bet gerai, manau, žinom, kad didelė auditorija gerbėjų -- ne esminis rodiklis.
Man labai keista, kad jūs man skundžiatės ponu Andriumi Užkalniu ir mane pateikiat kaip kokį pavyzdį, kad jis esą blogas, o aš geras, nors žinote, kad tasai ponas, kad ir palazdavojamas retkarčiais mano (kaip kad dabar), o kartais pats mane palazdavojantis, man duoda smagumo ir aš jam jaučiu pagarbą, nes jis realiai daugiasluoksnis ir toli gražu ne toks paprastas, kaip publika bando vaizduotis.
BTW, just for info -- aš gal ir turiu kokius nors šaltinius, bet paprastai nepateikinėjų jų jau vien todėl, kad paprastai žmogus, turintis smegenų, pats gali susirasti, kur pasitikrinti. Ir aš paprastai neaiškinu dibilams, kuo skiriasi daugyba nuo sudėties. Aš tokius tiesiog išvadinu dibilais, jeigu jie to neskiria.
Aš tiesiog manau, kad anam ponuliui per daug garbės, kaip ne visad objektyviam ir pagrįstumą mėgstančiam. O su Tamstos Visatybe lyginau, nes yra kaip lyginti (abu bloger’iai). Bet galite su manini ir nesutikti, be abejo.
Švelnusis Žiurkėne,
mane jaudina ne kebabai, o Užkalnis. Negerai jaudina.
1. Visų pirma jis nekultūringas. Yra skirtumas tarp stačioko ir prastai išauklėto piliečio. Kaip yra skirtumas kalbėti apie emigrantus ar apie vatnykus. Abu pozoje „gulinčio nemuša“, bet ne į abu spardyti padoru.
2. Užkalnis gavęs nepatogų komentarą jį trina. Neatsakinėja, neargumentuoja, net nebando priskirti tam tikrai kategorijai trina ir viskas. Man taip buvo, bet nuorodos nepateiksiu, kad manęs tam tikrai kategorijai nepriskirtumėte.
3. Savo straipsniuose bei radijo laidose jis vieną trečdalį teksto skiria aptariamam objektui ir likusius tris trečdalius sau. Neargumentuosiu, tiesiog pasiklausykite.
4. Ta nuostabioji istorija kaip jis bandė save trolinti Komjaunimo Ryte… Na žinote, jau geriau p. Simonko amžinųjų problemų rate dar sykį paklaidžioti, negu šitą istoriją dar kartą klausyti.
Švelnusis Padarėli, neikite valgyti su tokiais tipais. Blogerių gildija yra gerai, bet, žinote, jie dauginasi ir jau metas pradėti skirtytis į frakcijas. Be to Užkalnis sakė kad Jūs durnius, nes rašote tekstus už kuriuos Jums niekas pinigų nemoka…
Kaip man pakanka sudėlioti kelis raktinius žodžius arba dar kartą parašyti, kad Kaune gyvena daug idiotų, kurie kabinasi krikštolo sietynus ir tuo džiaugiasi -- ir tada sulekia visi dar raides pažįstantys dibilai -- taip ir Rokiškis kartais ką nors parašo apie mane, Užkalnį, ir sulekia tie patys dibilai paaiškinti, kaip Užkalnis:
a) laikina
b) nebeįdomu
c) per paprasta
d) neargumentuota
e) banina
f) trina
q) per daug jam garbės
Smagu yra dibilus šokdinti grynai dėl šokdinimo. Nuspėjami, lėkšti ir lengvai valdomi. Paskui ateina balsavimo laikas, ir jūs balsuojate.
O visgi, kaip dėl maisto kokybės kontrolės Vilniaus mokyklose ir vaikų darželiuose? Ar imtumėtės šios misijos dėl viešo intereso?
O man atrodo, kad Rokiškis Rabinovičius yra AU slapyvardis