Liūdi liūdesiuką tie, kam Rusija buvo svarbus prekybos partneris. Skaudų liūdesiuką liūdi ir tie, kas iš ten gaudavo pinigus, ir pas ką klientai ten buvo, ir pas ką turistai atvykdavo poilsiauti. Aš jus informuoju, kad liūdesiukas dar tik prasideda, nes bus dar ašarėlės ir riksmai.
Džiugiai koloradiškai nusiteikę Rusijos piliečiai prašo, kad Vladimiras Putinas pareguliuotų kainas pasaulyje. Išties Vladimiras Putinas jau dasireguliavo su kainomis. Europa sėkmingai bėga nuo Gazprom, pasaulis – nuo rusiškos naftos, o kartu visi supranta, kad tas ekonominis idiotas yra tiesiog pavojingas aplinkinėms valstybėms. Jau dabar koloradiniai durniai supranta, kad rublis eina į krachą. Greitai jie supras ir tai, kad Putinas rublio neišgelbės.
Ponai ir ponios, ar pamenate, kiek rublis kainavo vos prieš 5 metus? Aš jums priminsiu: už 1 litą buvo galima gauti 11 Rusijos rublių. Prieš 10 metų rublis kainavo kiek daugiau – už litą buvo galima gauti apie 10 rublių. Kai kuriais trumpais momentais netgi mažiau – 9 rublius už litą. Dar prieš 2 metus už litą buvo galima gauti 12 rublių – Rusijos ekonomika iš lėto atsilikinėjo nuo Lietuvos, net nepaisant nežmoniškų naftos resursų. Bet tai vyko iš lėto – per dešimtmetį rublio kursas teatsiliko vos kokiu trečdaliu, t.y., 3/9.
Praėjus kuriam laikui po įsiveržimo į Ukrainą, rublį jau ištiko visai nemenkas krachas. Dabar už rublį tegautumėte kokius 5 lietuviškus centus (už 1 litą – 20 rublių). Per paskutinius 1 metus rublio pokytis buvo drastiškas, katastrofiškas tiesiog – nuo nepilnų 14 rublių už litą iki 25 rublių per prieškalėdinį krachą. Tą krachą Rusija stabilizavo iš savo stabilizacinio fondo – porą mėnesių leido krūvas pinigų, kad tik išgelbėtų nuo perėjimo į nepaprastai staigų eksponentinį kritimą*.
Panašu, kad stabilizacinis reikalas baigėsi – nafta pinga, rublis vėl vis aiškiau krenta. Ir vėl jau rublio atsilikimas nuo buvusio lito – dvigubas, lyginant su tuo, kuris buvo vos prieš keletą metų. Taip, jau vėl viršija 20 rublių už litą. Ir tai jau ant pusę mėnesio besilaikančio kol kas dar gana tiesinio trendo – grubiai, 3 rubliai per savaitę.
Beje, aš čia ne šiaip sau skaičiuoju litais – ne tik todėl, kad daugelis taip įprato prie lito, jog vis dar sunku viską eurais vertinti. Paprasčiausiai litas visada buvo stabili valiuta. Nuo pat įvedimo momento litas buvo stabilus. Po lito įvedimo Lietuvoje, Rusijoje dar gana ilgai siautė nevaldoma hiperinfliacija (daugeriopai didesnė už talono infliaciją Lietuvoje). O ir paskui buvo defoltai visokie, o ir dabar štai matome – prie euro pririštu buvęs litas dabar vis dar gali būti naudojamas skaičiavimams, nors rublis per lito panaikinimo laiką jau prarado trečdalį vertės (5/15).
Taip, litas buvo tiek stabilus, kad mes juo galime remtis kaip skaičiavimų pagrindu. Rublis toks nebuvo, nėra ir niekada nebus.
O gal jūs kartais netyčia per apsirikimą galvojote, kad tas rublio kritimas bus laikinas? Ne, jis nėra laikinas, jis yra atsikartojantis, reguliarus ir su aiškia kryptimi, kuri laikosi jau ketvirtį amžiaus. Ir po kiekvieno kritimo rublis po kiek laiko krenta dar žemiau.
Čia daug aiškinti nereikia – litas ir rublis aiškiai santykiauja – lito vertė kaip kilo, taip ir toliau kyla (neužmirškim, kad nors formaliai jau nėra litų apyvartoje, jie vis dar konvertuojami į eurą pagal stabilų kursą). Rublis tuo tarpu kad ir patrūkčiodamas, bet keliauja į tą vietą, kuri labai aiški ir įvardinimo nereikalaujanti. Rublio kursas yra ne šiaip aiškus, nes tai yra kursas, kurio kryptis tiek pat neabejotina, kiek neabejotinos ir Rusijos ekonomikos perspektyvos. Panašios, kaip pas Zimbabvę.
Kažkada, kai tam tikri tipažai stūgavo apie žlungančią prekybą su Rusija be tai, kad santykius gerus reikia palaikyti, prekyba su ta šalimi dar atrodė iš bėdos normaliai. Porą kartų brangiau parduodamas lietuviškas sūris atrodė kaip ir priežastimi prekiauti – nepaisant didžiulių su korupcija susijusių išlaidų, pelnas visvien būdavo didesnis keleriopai. Būdavo taip, kad jei koks nors sūrelis Lietuvoje kainuotų litą, tai Rusijoje jis kainuotų 20 rublių, t.y., 2 litus. Apsimoka eksportuoti.
O kaip dabar? Ogi dabar paprastai: kas iš to, kad parduosite kokį nors sūrelį ne už litą, o už 20 rublių, jei korupcinės išlaidos nesveikos, o parduoti jį visvien tesigaus už tuos 20 rublių? Na, gerai, gal parduosite už 30 rublių, ale gi pajamos Rusijoje paskui infliaciją tai nespėja, rinka traukiasi, tiesa?
Trumpai tariant, Rusiją dabar jau purto lėtai besivystantis, bet užtikrintas krachas. Ir kaip jau buvo kadaise, kai buvo tenai defoltas, o pusė Lietuvos gamintojų staigiai turėjo mestis į vakarų rinkas, taip ir vėl einama prie to.
Ir žinote, kas bus artimiausiu laiku? O jūs pasižiūrėkite į grafikėlius visokius, kurių internetuose galite rasti, pasižiūrėkite. Žinote, kur rodo dabartinis ilgalaikis trendas (startui imkim apie 2014 pradžią – Ukrainos Maidaną)? Ogi apie 30-40 rublių už litą zoną dar 2015 pabaigoje. Ir apie 60-100 rublių už litą zoną kitą vasarą. Ir tai dar gana konservatyvūs vertinimai. Taip, apie 100 rublių už eurą iki metų galo. Taip, apie 200 rublių už eurą po metų.
Rusijos ekonomika niekada nebuvo stabili, kad ir kiek jie skleidė propagandos, bandydami įrodyti kažką atvirkščio. Kai 2007 buvo krizė, rublis lito atžvilgiu krito belenkiek, nors Rusijos propagandistai stūgavo apie tai, kokia Rusija stabili ir kaip nuo krizės kenčia vargšė Pribaltika. 2014 pabaigoje anie propagandistai irgi stūgavo kaip pasiutę, apie rublio stabilumą ir kenčiančią Pribaltiką. Rublis tuo tarpu per kelias dienas buvo praradęs keliasdešimt procentų vertės.
Zimbabvės propaganda irgi vis skelbia apie gerėjančią šalies ekonomiką bei tai, kaip skursta aplinkinės šalys. Kaip bebūtų keista, aplinkinėse šalyse dar ir pilna tikinčių tuo, kad Zimbabvės beždžionė Mugabė yra geras kietas vadovas ir iš jo reiktų imti pavyzdį.
Galima tik užjausti tuos, kas gyvena Rusijoje – ateityje jiems bus labai nesaldu. Po truputį vėl teks pratintis prie vietinių prekių, kurių klaikumas vis dar primena nykų rudą sovietmetį. Telieka jiems skubiau keistis savo santaupas į dolerius ir eurus. Nors reikia manyti, kad jau pasikeitė – štai ir vėl tenai parduotuvės jau kainas pradeda žymėti taip vadinamais sąlyginiais vienetais (doleriais, bet kadangi valdžia šitai draudžia – tai rašo „U.E.“, kas reiškia „Uslovnaja Edinica“ – sąlyginis vienetas).
Ponai ir ponios verslininkai, čia aš jus tiesiog informuoju. Rūpinkitės savo reikalais jau dabar, jeigu dar nepasirūpinote anksčiau. Nes jei pasirūpinsite per vėlai, tai jau bus per vėlu.
Ai, beje, o pora į buvusios SSRS šalis gana susiorientavusių kurortų skaudžiai liūdės liūdesiuką jau kitą vasarą (nors pajuto jie skausmelį jau šiemet). Kita vertus, gal kartu tie pora kurortų ir persitvarkys kažkiek, ims labiau priminti tą pačią Lietuvą savo aptarnavimo lygiu. Taip, linkiu sėkmės Palangai ir Druskininkams. Sėkmės jiems išties reikės daug. Labai daug.
————-
* Aš nesakysiu tų įvairių žodžių, kuriuos ekonomistai ir verslininkai labai dažnai sakė maždaug apie 2014 gruodžio 16, bet garantuoju, kad išgirdę, būtumėt pasijute taip, lyg aplinkui ne ekonomistai ir verslininkai, o būrys neaišku kokių budulių, labai emocingai šnekančių apie visokias genitalijas ir įvairius su tuštinimusi susijusius reikalus.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Baikit laidoti Palangą. Visa šiom dienom virtualybėje siaučianti psichozė -- 15 metų senumo, kai, tikrai, į pajūrį suvažiuodavo mėšlini buduliai, ir eidavo girti per basankę, šaukdami -- „Plungė sveikina Palangą!“ O nusukus nuo pagrindinio pramogų prospekto buvo reali tikimybė gauti. Į veidą. Iš kumščių.
Palanga ne Wiesbadenas ir dar ilgai tokiu nebus, nežiūrint kad abudu centre turi po kazino, panašiai įkurti, ir surenka trilijoną babkių. Tik Wiesbadenas turi viziją, o Palanga -- fontaną. Ir dar kažkokius šūdus sezonui prastumti.
O rusai tevažiuoja. Bent tokie, kokius šiemet teko matyti ir girdėti. Oligarcham krizė pofig, o čia suvažiuoja slavai kurie turi užsienio pasus (RF tokių max. 10 %. išskyrus jėgos struktūras), bet kuriems Rivjera neįkandama, o Turkija tiesiog banali. Tikroji vidurinioji klasė. Be liumpenų. (Buvo vienas malonumas klausytis diskusijos apie pasitikėjimą mokslu.)
Soriukas už oftopą.
Hmm, jei neklystu, tai preita vasara p. Ricardas irgi prognozavo metu gale 100 rubliu/usd. Nesakau, kad taip nebus kada nors, bet nebutinai tada. O siaip, tai tas pastovus rupestis Rusija uzknisa. Na, blogai ten blogai, bet tai ju problemos, su kuriom ta tauta gyvena ir tvarkosi pagal sugebejimus. Ne taip seniai teko matyti zemelapi su valstybiu nuostoliais del ekonominiu santykiu nutraukimo, tai LT prarado bene daugiausia. Kaip ten deklaravo apie 1 milijarda eur. Kitos valstybes emesi kazkokiu paramos zingsniu savo verslui, LT kazkaip nesigirdi apie valstybine parama. Nors gal tiesiog prasprudo pro akis.
Apie valiutu stabiluma galima spekuliuoti kiek tik nori, bet faktas, kad visos stabiliai infliuoja ir su tuo gyvename, tai yra itraukiama i biudzetus ir pan.
Eurozonos defliacija, Eksporto perorientacija parodo, kaip jūs klystate.
Jei gerai atsimenu, Rokiškio prognozė buvo 2014 gruodį o ne vasarą, Facebooke. Kad iki 2015 galo gali tiek 100 rublių už eurą pasiekti. Kitas prognozes gal kitas Rabinovičius prognozavo. Toksai Slava Rabinovičius yra dar.
Keista, kai žmonės rinkos ekonomikoje kalba apie „valstybės“ paramą… Tai viena.
Antra, LT biudžetas kiauras, „valstybė“ skurdi gamtiniais ištekliais, tad iš kur tą „paramą“ paimti, kai skolos jau siekia 50 mlrd.+ ir dar augs, priklausomai nuo „paramų“ prašytojų ir jiems suteiktos „malonės“…
O verslui dedu +, nes sugebėjo staigiai persiorientuoti, taip ir turi būti normalioje augančioje perspektyvioje ekonomikoje. „Paramos“ yra tiesus kelias degradacijos ir ekonominės griūties link.
Rublis tuo tarpu per keles dienas buvo praradęs keliasdešimt procentų vertės.
kelias*
taisykit klaida
Dėkui, pataisiau žioplumą 🙂
Bendravau su tokiu John Fenn. Jis dar 2011m pasakė kas bus su Rusiją ir prognozuoja, kad 2016-2017m bus lūžio metai, po kurių Rusijos ekonomika nugrims į dugną. Tačiau Putiną rusai vėl „perrinks“ prezidentu.
Rusams su valdžia nesiseka -- tai durnas, tai tironas. Ir taip ratu. Kai kitose šalyse maždaug spirale viskas sukasi -- biškį durnas, biškį tironas, biškį normalus, ir taip gerėja po truputį šalyje sąlygos, o štai Rusijoje -- ratukas. Tik tik atrodo, kad va va -- spiralė bus, bet ne, ratas.
O kaip seksis, jei visvien viskas is anksto suplanuota kas ses i valdzios kede? Korupcijos Rusijoj daugiau, nei pas visus vatinius proto kartu sudejus.
Prie U.E. reiktų paminėti ir anuomet standartinę frazę prie reklamos skelbimų: „Oplata prinimaetsa tol’ko po SKV“ -- „Apmokėjimai priimami tik LKV (laisvai konvertuojama valiuta)“
Pabndykite Rusijoje ar Turkijoje ar Egipte ar Baltarusijoje atsiskaityti JAV doleriais, kaip manote ar bus kokių nors problemų? 🙂 Klausimas retorinis.
Rusija yra tokia keista šalis, kuri turi viską -- pradedant ištekliais ir puikia gamta, baigiant nekvailais žmonėmis, tačiau niekuo nesugeba pasinaudot. Ten amžinai pragmatizmą nugali emocijos. Emocijoms suteikiama „dvasingumo“ laipsnis, tačiau naudos iš to nėra, telieka generuot aukštesnį „emocingumo“ laipsnį. Visa tai veda į emocingą pasaulio suskirstymą, o kur toliau….. Man asmeniškai atrodo, kad 2-5 metų bėgyje bus šou, kažkuo panašus į „uodega vizgina šunį“ (šiaip ir dabar kažkas panašaus vyksta) , tai yra mūsų kaimynai su kažkuo virtualiai pakariaus (na, palaikys ir nevirtualų neramumą dėl tvarkos), o po to vyks ilgalaikė transformacija, kuri užims gal net ne vieną dešimtį metų, po kurios dariniai kairėje mūsų šalies psuėje bus visiškai kitokie. Ar kariaus nevirtualiai ? Nevirtualiai jei jau kariauja ir sekasi jiems labai vidutiniškai. Virtualūs karais pigesni ir gali ilgiau trukt. Bet čia man taip atrodo, aš pragmatiška ir nesuprantu nieko apie dvasingumą …..
1) Jei rusai niekuo nesugeba pasinaudoti, tuomet gal jie visgi ne tokie ir protingi?
2) Apie Rusijos išteklius:
Lietuviai ir kiti pasaulio žmonės per siaurai suvokia sąvoką „ištekliai“. Jiems atrodo, kad svarbiausias išteklius — nafta ir dujos. Ir jei valstybė (Rusija) turi daug naftos ir dujų, tuomet šiems žmonėms atrodo, kad ši valstybė yra baisiai turtinga.
O man atrodo, kad pats svarbiausias valstybės išteklius — geografinė padėtis. Turėk tu kiek nori naftos, bet jei tavo geografinė padėtis prasta, nieko iš tavęs nebus.
Gera geografinė padėtis mano supratimu — kuomet valstybė turi gerą priėjimą prie jūros (pasaulio rinkų), yra arti turtingų valstybių (su kuriomis prekiaudama pati pralobsta) ir dauguma jos gyventojų gyvena miestuose, arti vienas kito (miestai visada būna turtingesni už kaimus).
Daugumą šių kriterijų atitinka Vakarų Europos valstybės, todėl jos yra vienos turtingiausių, nors ir neturi didelių išteklių. O Rusija neatitinka nei vieno, todėl į turtingiausias niekada nepretendavo ir niekada nepretenduos. Ir jokia nafta jos neišgelbės net prie geriausių norų.
Gera geografinė padėtis -- svarbus faktorius, bet griežtai nesutinku, kad viską lemiantis. Yra daug valstybių kurios yra toli nuo visko, bet gyvena padoriai, pvz, kokia nors naujoji zelandija. Artimiausi klientai jų avių vilnai yra Antarktidos pingvinai, bet vat gyvena jie visai padoriai.
O vat pavyzdžiui Kaliningradas yra vos ne Europos viduryje įsispraudęs, galėtų nesunkiai ką tik nori į kairę ir dešinę pardavinėti, bet jis stagnuoja. Užsienio Investicijos tenkančios vienam žmogui ten gal dešimteriopai mažesnės, nei Lietuvoje.
Klausimas, kas valstybę padaro gerovės valstybę yra kompleksinis, bet vis dėlto į Pirmoje vietoje yra Demokratinė, sveikai funkcionuojanti valdžia. Tada ateina ir stabilumas, pasitikėjimas ir ekonominė gerovė.
Pritariu Justinui. Geografinė padėtis svrbu, bet šiuolaikiniame mobiliame logistiniame pasaulye tai jau yra ne problema. Gamtiniai ir žmogiškieji ištekliai bei jų valdymas ima viršų, kaip ir know how ir t.t. Iš kitos pusės, nepamirškite, kad „vakarų valstybės“, kurios yra turtingos šiandien yra išskirtinai jūrinės viduramžių, kurios turėjo daug RESURSINIŲ kolonijų (beje ir dabar jas valdo, tik netiesiogiai). Taigi manau gamtiniai ištekliai yra #1. Jei jų neturi, tai net ir labai įtempęs mintis, ar turėdamas milijardą žmonių, nieko nepagaminsi, NES tiesiog nebus iš ko gaminti. Prisiminkime visi ekonomikos pirmą kursą.
Filosofiškai: O žinot niekas iš nieko neatsiranda ir niekur nedingsta. Vyksta tik transformacijos.
banalu, bet svarbiausias resursas yra žmonės. ir pas mus jie tiek kartų geresni už rusus, kiek blogesni už vakarų europiečius
Ne tiek žmonės bendrąja prasme, kiek intelektas, įgūdžiai, sugebėjimai, know how ir t.t.
Juodadarbių tikrai reikia ir jie tokie pat svarbūs, bet jų reikia ir reikės vis mažiau ir mažiau (čia jeigu vyks progresas vakarų pavyzdžiu), automatiniai darbai bus perduodami robotams (ir tai teisinga ir logiška, ir jau daug kas perduota, ir bus dar perduodama), todėl „žmonės“, jau esančiame Informacijos amžiuje, turi būti su prierašu „išsilavinę“, „mąstantys“, geriausia dar su prierašu „kritiškai“ (kas reikštų tolesnius žodžius inovatyvųs, kūrybingi, didelę pridėtinę vertę sukuriantys, aktyvūs, žingeidūs ir t.t. = laimingi ir sugebantys dalintis bei kuriantys gerovės valstybę, kas ir yra faktas daugumoje „vakarų“ pasaulio).
Paprastas pavyzdys: Lygiai prie metus ir 2 savaites atvažiavus į Maskvą doleris kainavo lygiai 35 rublius. Tuo tarpu šiandien jis kainuoja 63. Jie gali skiesti kiek nori, bet per tuos metus viskas gerokai pabrango. Dvikartinis metro bilietas nuo 60 iki 100, vaisiai maždaug du kartus. Sakyčiau, kad vidutiniškai viskas pabrango maždaug 20 procentų. Per gruodžio linksmybes jei spėjai Apple kompiuteris buvo maždaug 800 litų pigesnis nei Lietuvoje. Galima tik įsivaizduoti kiek nuostolio patyrė tokios kompanijos per tas 2-3 dienas kol sureagavo pakeisti kainas. Beje tas U.E. jau atsiranda perkant iš įmonių. Kol kas jis sutinkamas tik ten kur prekiaujama prekėmis iš užsienio.
Pernai jau atrodė, kad tuoj tuoj, va po mėnesio kito ta šalis subyrės. Bet atsilaikė. Matyt turi tiek piniginių tiek žmogiškų resursų pasispardyti. Bet tendencijos širdį glosto. Šįryt puikios statistikos mestelėjo blogeris Varlamovas -- pvz kad per metus dvigubai padaugėjo vagysčių iš parduotuvių, o automobilių pardavimai maskvoje krito 41 proc.
O druskininkų ir palangos kažkodėl negaila -- pasitemps, pasispaus, ir tikrai sugalvos kaip tapti patraukliais kitiems turistams.
Matai, šalis, kuri turi 1/6 pasaulio teritorijos ir didžiausius gamtinius išteklius pasaulyje dar ilgai gali merdėti. Ir merdės, jei neįjungs pragerto proto, kol kas nuo Petro I laikų, proto kažkaip didelio neatsiranda. Na buvo keletas prošvaiščių, bet jos dingo tamsoje tik laikinai žybtelėję.
Tas pasakytina apie daugelį TIK resursais pagrįstų valstybių. Nors resursai yra #1, bet be sugebėjimo juos panaudoti, pagaminti kažką iš jų, progreso tikėtis neverta.
Kad ir kaip norėtųsi sutikti, tačiau nebūtinai rublis kris, kuomet visa Rusijos ekonomika poškėdama risis žemyn. Pinigų vertę nusako jų pasiūla ir paklausa, ir prie to ypač prisideda CB ir putkos veiksmai – tai lems, koks tas rublis bus. Jei jau taip būčiau tikras, skolinčiausi rublius maišais, juos pardavinėčiau, ir vėliau grąžinčiau nuvertėjusius. O bet tačiau.
Turime situaciją, kad pasitikėjimui sumenkus rublio visi kratosi. Tačiau rublių pasiūla, siurbiant kreditus iš rinkos dėl deleverage‘inimo, traukiasi ne ką mažesniais tempais. Tai valiutą stiprinantis veiksnys.
Iškeis visi rublius į kitas valiutas, bet skolininkai rubliais trūks plyš turės iš kažkur tų rublių gauti ir juos grąžinti. Ar šiaip eilinei bobelei reikės rublių maišo batonui nusipirkti. Tai ne tarptautinė valiuta, o viduje naudojamas pinigas, kurio vis tiek viduje reikės.
Rusiškų medinių stipriai sumažėjo ir jų rinkoje yra 6,659 trln. grynais ir 32,492 trln. M2 – dabartiniu kursu tai būtų atitinkamai 106 ir 485 mlrd. USD. Rusijos CB rezervai užsieniniais pinigais sudaro 358,3 mlrd. USD. Iš esmės pakaktų CB supirkti baksų visus esančius rublius. Aišku, nebus situacijos, nei kad visi rubliai būtų iškeisti, nei kad cb visus pinigus tam leistų.
Tačiau tęsiantis šiam procesui, kuomet smunkant ekonomikai rublių rinkoje mažėja, o skolininkų santykis didėja veda prie to, kad vis stipresnėje padėtyje bus CB pagal galimybes stabdyti kurso kritimą. Spekuliantams rizikinga bus skolintis didelėmis palūkanomis, nes CB mestelėjuss porą milijardų į rinką visiems paskambintų Mardžinas (margin call).
Tad priklausys rublio kursas iš esmės nuo to, ar Putka veršis diržus mažėjant biudžeto pajamoms, ir kiek tos pajamos mažės (kiek ilgai bus maža naftos kaina). Jei diržų nesiverš ir valgys rezervus, teks liaudį galiausiai šerti infliaciniais rubliais žvalgantis į scenarijų.
Aišku, kad Putleris taptų Kubiliumi ir pradėtų taupyti, čia turbūt scenarijus iš alternatyvios realybės, tad iš esmės viskas priklausys nuo naftos kainos.
Antrinės (paskolų) emisijos mažėjimas reiškia, akd mažiau surenkama mokesčių, nes apyvartoje mažesnės sumos. Tai reiškia, kad dėl to valdžia ima didinti pirminę (tiesioginę) emisiją, o tai reiškia infliaciją.
Dėl rezervų kiekio nebūčiau tikras nes maža ką jie skelbia.
Čia (http://www.tradingeconomics.com/russia/government-spending) kaip ir rodytų, kad Rusijos vyriausybės išlaidos nedidėja, gal paskutiniu metu net mažėja, bet sutinku, kad maža ką jie ten parodo…
Vis tik ekonominiai šokai paprastai skatina defliacinę aplinką būtent dėl pinigų kiekio mažėjimo. Rusiška infliacija čia jau vietinis išradimas, lemtas užsienio politikos išvaikytų investuotojų ir dėl to kritusio valiutos kurso, sankcijų, prieškrizinio pinigų taškymo ir pan. O ilgesniu laikotarpiu matysim ar bus užkurtos rublių staklės. Tokiu metu jas kurti būtų gana savižudiška, kai užsienio kredito rinkos uždarytos, o rezervai vis mažėja, ir lūkesčiai blogiausi. Bet bus įdomu stebėti.
Yra vienas niuansėlis su tomis defliacijomis -- jei valiuta pati iš savęs pakankamai stabili, tai taip -- Keynes ekonomika. Bet jei yra situacija, kaip buvo pvz. prieš nepilnus du dešimtmečius -- tai ekonomika metasi ant užsienio valiutos, o vietinė valiuta staigiai krenta, netgi tuo atveju, jei jos kiekiai mažėja. Čia išties ir yra ta priežastis, dėl kurios Rusijoje bandoma drausti tuos sąlyginius vienetus, nors uždrausti pilnai jų tiesiog neįmanoma, ypač didesniuose ir importo-eksporto sandoriuose.
Sutinku su Rokiškiu. Pinigai šiais laikais yra „Fiat money“, kas iš esmės supaprastinus reiškia „oras“, t.y. jie grįsti tik pinigų rinkos dalyvių pasitikėjimu. Todėl standartinė Keinsistinė analizė ir feilina. Kas pasitikės Rusijos rubliu iš išorės? Nebent naftos kainos kiltų tokiais kosminiais tempais, kaip paskutinius dešimtmečius, bet gi viskam yra ribos ir tuo labiau, kad reguliuojamos (JAV, OPEC ir kt.). Tad Rusija šiuo kampu žiūrint prastoje padėtyje -- ji yra visiškai priklausoma nuo to, ką pasakys užsienio valstybės, ir kaip jos sureguliuos naftos, dujų ir kitas monopolijas. Iš čia ir didelis noras demonstruoti karinę jėga, nes daugiau kaip ir nieko jie neturi. O galėtų turėti, jeigu pradėtų eiti pramonės, gamybos, paslaugų ir žinių ekonomikos kryptimi. Bet kaip neina tiap neina. Sėdi ant gamitnių išteklių adatos ir tiek…
„Narkomanai“…
Apgailėtina.
įdomios mintys, Ponas Hmmm, bet ne su viskuom galiu sutikti. Jūsų pagrindinė prielaida, kuria remiasi visi kiti teiginiai, yra ta, kad Rusijos rezervai siekia 358,30 mlrd. dolerių. Iš karto vienas pataisymas: tokio dydžio rezervai yra oficialiai deklaruojami kaip visos Rusijos aukso ir užsienio valiutos rezervai. Rusijos CB valdo tik apie pusę šių rezervų. Kita pusė rezervų yra Rusijos gerovės ir dar kažkokiam fonde, kuriuos valdo jau Rusijos finminas.
Kita vertus, aš labai stipriai abejočiau, ar Rusijos aukso ir užsienio valiutos rezervai yra būtent tokio dydžio, o jei ir yra tokio dydžio, tai dar stipriau abejočiau, ar jie susideda būtent tik iš aukso ir užsienio valiutų atsargų (nebent laikyti, kad Rusijos rublis irgi yra užsienio valiuta). Kodėl taip manau? Pagal oficialius duomenis, Rusijos cb turi aukso už apie 50-60 mlrd. dolerių. Realiai sakoma, kad aukso galėjo būti supirkta ir kur kas daugiau. Per mėnesį aukso kaina krito daugiau kaip 10 proc., tuo tarpu Rusijos aukso ir užsienio valiutos rezervai, nominuoti doleriais, per mėnesį beveik nesumažėjo, nors vien dėl aukso kainos kritimo šių rezervų vertė doleriais turėjo sumažėti ne mažiau 6 mlrd. dolerių.
Kitas aspektas: šiais metais Rusijai tragiškai sekasi rinkti biudžetą. Pagal paskutinius man žinomus duomenis už kovą, Rusijos biudžeto skylė vien kovą
Sorry, kažkaip per anksti netyčia mano komentaras išsisiuntė man minties nebaigus. Gerb. Rokiškiui leidus, pratęsiu mintį šiame komentare.
Taigi, Rusijos biudžeto skylė vien kovą sudarė 10 proc. BVP vien pagal oficialius duomenis. Vėliau, matyt, nustojo iš viso skelbti, nes, matyt, nėra kuom pasigirti. Pagal Rusijos finmino planą, biudžeto skylė bus dengiama iš būtent rezervų, nes pasiskolinti rinkoje Rusija negali (niekas jai neskolina). Nepaisant to, nuo kovo mėnesio Rusijos rezervai nemažėjo, nors reikėjo tikrai dengti didžiulę biudžeto skylę.
Trečia, Rusijos cb nuo, berods, vasario, siekdamas sumažinti rublio kursą, pradėjo taikyti valiutinius repo sandorius, pagal kuriuos parduodavo komerciniams bankams valiutą už rublius, tokiu būdu mažinant rublių pasiūlą ir didinant valiutos pasiūlą rinkoje, o komerciniai bankai įsipareigodavo po kurio laiko Rusijos cb parduoti valiutą atgal už rublius. Nepaisant to, Rusijos valiutiniai ir aukso rezervai nemažėjo nei kiek. Tai reiškia, kad Rusijos cb parduotą pagal repo sandorius parduotą valiutą ir toliau apskaito kaip valiutą, nors jos dar neatpirko ir neaišku, ar visi komerciniai bankai bus pajėgūs atėjus laikui įvykdyti atpirkimą.
Dėl šių priežasčių aš manau, kad Rusijos oficialiau deklaruojamas aukso ir užsienio valiutų rezervų dydis yra nupiešta pažiūrėjus į žvaigždžių išsidėstymą ir reiškia ką tik nori, bet ne Rusijos užsienio valiutos ir aukso rezervų dydį.
Sutinku, visai gali būti, kad atsargos ne tokios, kaip deklaruojama, neaišku, kiek jų likvidžių ir pan. Bet čia antrinis argumentas.
Mano argumentas buvo tai, kad valiutos kritimas priklausys nuo jos paklausos pasiūlos balanso. Ir čia gal labiau teoriškai, bet išlaikyti stabilų kursą įmanoma esant įvairiems ekonominės raidos scenarijams (Lietuva tą įrodė savo kailiu, kuomet pinigų kiekio mažėjimas daugmaž sutapo su ekonominio nuosmukio mastu, ir deramai apsirūpinus rezervais, pavyko suvaldyti finansinius srautus, nereikėjo valiutos devalvuoti).
Rusijoje visiškai įmanomas ir hiperinfliacijos scenarijus, viskas priklausys nuo konkrečių asmenų konkrečių veiksmų, ten jau savitas požiūris į ikanomiką.
Man irgi įdomu, kodėl Rusijos rezervų mažėjimas sustojo. Galbūt juos kiek papildė trumpam atsitiesusios naftos kainos ir rublio kursas. Galbūt tiesiog melagingas jų dydis. Dabar, nemažinant valdžios išlaidų, jie vėl turėtų patraukti žemyn esant žemai naftos kainai. Ji jiems kaip tiksinti bomba.
Šiaip ar taip Rusijoje bus blogai tiek vienu (infliacijos), tiek kitu (standartinio ekonominio nuosmukio) atveju. Kaip atskirą temą jau galima pradėti svarstyti, kas Rusijoje vyks, kai pinigai pasibaigs, pensijų ir atlyginimų neužteks. Ar suirutė? Ar Putinas nuvirs? Kaip tai paveiks mus ir apskritai visą regioną?
Labai įdomūs komentarai. Labai smagu skaityti žmones, kurie aiškiai domisi tuo 🙂
Tik smulki pastabėlė, dar fundamentaliau žiūrint, nevertinčiau užsienio „valiutos“ kaip rezervų, nes tai fiat money. Tad vertinčiau tik „hard currency“ vertes, t.y. aukso ir kitų brangiųjų metalų atsargas bei panašius.
Dar daugiau, pritarčiau, kad Rusijos skelbiami rodikliai netgi aukso atasrgų yra vargu bau tikri…
Fiat -- čia dar atskira tema, aktyviai pučiama rusų propagandistų siekiant parodyti, kokie „supuvę vakarai“. Bet pamėginkite nesumokėti bankui eilinės įmokos, ir paaiškės, kas čia nepadengta 🙂 O jei „fiat“ spaudžia kišenę, pasidalinkite su p. Rokiškiu 🙂
Tai, kad „nedengta kažkuo“, nereiškia, kad neturi vertės. Ir atvirkščiai, tai, kad kažkas yra labai „hard“, nebūtinai tą vertę suteikia. Lygiai taip pat aš galiu nepasitikėti auksu, nes nu blizgantis kažkoks metaliukas, kurį senovės aborigenai šlovino, kaip kad ir šlovino kriaukles, so what?
Visų pirma aiškios taisyklės, fiskalinė politika suteikia valiutai stabilią vertę. Laikydamas eurą aš gaunu ECB pažadą, kad per metus jis nuvertės iki 2 proc. -- tai yra, kad išlaikys pinigų vertę. FED irgi turi siektiną 2 proc. target’ą, bet yra lankstesnis ir elgiasi mažiau prognozuojamai. Ar tai bus amžinai spekuliuoti nesiimsiu, paprastai nieko nėra amžino. Bet laikydamas aukso šmotą ar teises į aukso šmotą irgi nebūsiu tikras, kad po 50 metų kas nors baisiai norės iš manęs jį pirkti, ir ar mano popierius kokiam neva tai fonde irgi yra kuom nors dengtas ar apskritai reikalingas.
Šiuolaikinėms valiutoms apskritai turime dėkoti už galimybę kurti tvarias ekonomikas ir pasiekti esamą gerovės lygį, kol kas tai geriausias instrumentas kokį turime, ir dar niekas nepasiūlė geresnio.
Čia reikia atskirti, kas yra pinigas, o kas yra prekė. Auksas vis mažiau pinigas šiais laikais, ir vis labiau prekė. Kitos prekės, kur dažnai kur įsivaizduojama, kad ne prekės -- bitcoin’ai, kurių yra baigtinis kiekis ir kuriems nepritaikysi jokios monetarinės politikos -- t.y. visiškai neatsižvelgia į rinkos poreikius. Kaip ir pupos.
Tad laikysi žalius, gausi garantuotus -2 proc. kasmet, su tikimybe, kad kažkas bus ne taip, bet galėsi juos keisti nedelsiant į bet ką. Laikysi pupas, auksą, bitcoin’us -- dalyvausi loterijoje su beveik garantija nelaimėti (nebent staigiai pritrūktų) ir galimybe, kad gal nepraloši, bet vargsi, norėdamas į ka nors iškeisti.
Protingiau būtų dalyvauti ten, kur kuriama vertė ir įdėti žali pasidaugina ir skambėdami šlamėdami sugrįžta. Bet CB ne toks pagrindinis tikslas, jis tiesiog siekia užtikrinti nuosavos valiutos stabilumą ir rezervai jam reikalingi pirmiausia likvidūs.
Dar paprasčiau -- Rusija gali turėti atsargų kad ir 100% rublio padengimui auksu plius dar 200% užsienio valiutomis. Bet pakanka to, kad visi žino, jog per paskutinį šimtmetį per anei jokią krizę jie realiai nieko nepadengė, kad ir kokias atsargas turėdami. Ir kad politinis režimas toks, kad ir toliau nedengs. Ir viskas.
Na „fiat“ money experimentas nebe pirmas istorijoje. Visi ankstesni žlugo. Tarkim, kad šitas „pasiteisins“ ir bus sėkmės istorija, kol kas tai teigti anksti, nes „sėkmės“ istorijai dar net 50 metų nesuėjo. Kai veiks 500 metų, na bent 200, tada jau sakysiu, kad kažkas stebukingo sukurta -- popierius/skaičiukai kompiuteryje geriau, nei geltonas gabalėlis.
Iš kitos pusės pritarti turiu, jog ne tiek formoje esmė, kiek sugebėjime valdyti.
“O jūs pasižiūrėkite į grafikėlius visokius, kurių internetuose galite rasti, pasižiūrėkite. Žinote, kur rodo dabartinis ilgalaikis trendas?“ Kaip tau gali dabartinis trendas, kuris rodo rekordini valiutos pakilima, rodyti trendo gala? Gal bent forex pradziamoksli reikia perskaityti, norint komentuoti valiutu rinka, nekalbu apie daugiau:)
Labas, ponas. Nesiūlau tamstai išsiaiškinti, kas yra trendas, kad mažiau rašinėtumėt kliedesių, nes nesugebėsite to išsiaiškinti. Tiesiog siūlau tamstai apie rekordinį rublio pakilimą ir panašius fufelius kur nors kitur kalbėt. Parašykit dar kokį nors komentarą, kad žinočiau, jog šitą perskaitėte ir žinote, už ką išbaninsiu dabar.
Parašysiu. Kadangi esu sėkimingai dirbantis su finansais, tai drąsiai galiu teigti, jog dabartinis rublio smukimo trendas gali tęstis tiek iki 100, tiek gali bet kuriuo metu apsisukti. Fundamentika tai lems, bet ne tavo mintys, jog vien iš techninės analizės gali pripaišyti ir 100 ir 200. Na bet jeigu tai įmanoma, tai pirkit viską prieš rublį, uždirbsi gerą pelną.
Ponas, vat būtent dėl to, kad tamsta nesiorientuojate reale, o kaip tik ir dirbate su techninėmis analizėmis (ir vadinate tai finansais -- wtf), taip ir nepririšdamas priežasčių (Rusijos politikos) prie pasekmių (rublio kurso), tamstai ir atrodo, kad belenkas belenkaip gali sukiotis. Tai vat kaip dirbančiam su finansais, aš tegaliu tamstai palinkėti tokius dalykus suvokti, ir įsisavinti į galvą, kad trendas -- tai ne kažkokia abstrakti bybienė, o tiesiog realybės procesų atspindys. Ir ta realybė -- tai ir yra ta fundamentika, kuri tamstai yra kokia tai mistinė.
Ai, bendrai koks skirtumas, banas pakolei kas. Sėkmės.
wow. keiksmazodziu pas klienta nebuvo. buvo kitokia nuomone. ir uz tai banas? smells like dictator spirit.
Čia ne už keiksmus banai dalinami, o už durnumą.
Tipiška banko ekonomisto klaida -- užvelti žodžiais apie fundamentalumus pasakymą „nesuprantu apie jokias priežastis, tai nieko negaliu suprognozuoti“. Tą ir reiškia pasakymas „trendas bet kada gali apsisukti“.
Priežastys akivaizdžios -- Krymo okupacija ir karas Ukrainoje. Ir ta Rusijos kryptis stabili. Ir kol ji bus, tol ir bendras trendas su valiuta atitiks. Ir tai puikiai matosi grafikuose. Vat ir visi fundamentalumai.
Dar pridėčiau naftos ir dujų kainas, kurios neria žemyn, nes nafta-dujos yra didžiausia Rusijos ekonomikos dalis.
Ta proga, kad jau prakalbot apie rublio likimą, pusiau trumpas interviu iš vietinio ekonomisto viename iš Rusijos TV kanalų. Užtenka pažiūrėti vien tik į vedėjo fizionomiją:).
Pamiršau nuorodą įdėti.
https://www.youtube.com/watch?v=W88SV-Q33DE
Rokiški, klausimą turiu. Delfų orakulai subankrutavo, tai reik kreiptis į vietinius šamanus. Klausimas apie RUsiją. Vakaruose visi (didžioji dauguma) loja koks putinas lohas ir kaip jo botai nieko nesupranta apie pasekmes Ukrainos paėmimo, koks jis gitleris kad taip ėmė ir užkariavo tą šalį. Ar visgi galima taip teigti, kad Ukrainos okupacija buvo vienintelis Rusų politikam paliktas ėjimas po ketinimų tos šalies stoti NATO/EU? Kitaip tariant, privertė vargšą? Iki kol tų ketinimų nebuvo, tai viskas gi vyko taikiai.
“ Ir apie 60-100 rublių už litą zoną kitą vasarą. Ir tai dar gana konservatyvūs vertinimai. Taip, apie 100 rublių už eurą iki metų galo. Taip, apie 200 rublių už eurą po metų.“ Kaip sakiau esu netrumpai dirbantis su finansais, ir jau prognozavai kad jūsų spėjimui pagrindo nėra. Kaip matome rublis sukasi ties 70 eurą netrumpa laiką ir tikrai nenukris šiemet iki 100. Galbūt net ir sustiprės, sustiprėjus bent kiek naftai.