Tag Archives: buhalterija

Buhalterijos pagrindai: Aušros Maldeikienės uždavinys apie vaikų darželį

Ponia Aušra Maldeikienė ėmėsi darbo – šluoja Vilniaus savivaldybės didelius ir mažus fokusus, kurių prisikaupė per krūvą ankstesnių metų. Kol kas viskas atrodo kaip neišgrėbiamos Augėjo arklidės, o pati ponia Maldeikienė – pasiryžusi tapti Herakliu, kuris viską ištaškys. Tikiuosi, kad jai pasiseks, nes ji kieta.

Kai Kartais per TV kokia nors blondin4 ima pasakoti, kaip pingvinai vagia pinigus iš vaikų darželių, nes Landsbergis sugriovė kolūkį "Auksinė varpa", todėl badauja Pasvalio vaikai, vadinasi kad pavogė 2100*6*390*12*5*3,4=1000000000!!! Milijardą litų!!! Much logic, very serious, so hard.

Kai Kartais per TV kokia nors blondinė ima pasakoti, kaip pingvinai vagia pinigus iš vaikų darželių, nes Landsbergis sugriovė kolūkį „Auksinė varpa“, todėl badauja Pasvalio vaikai, vadinasi kad pavogė 2100*6*390*12*5*3,4=1000000000!!! Milijardą litų!!! Much logic, very serious, so hard. Sveiki atvykę į balansų apskaitos pragarą.

Na, bet aš ne apie tai. Aš tiesiog paskaitau Maldeikienės blogą, tai vat viename straipsnyje, kur apie vaikų darželius ir patalpų pernuomavimą radau skaičių ir prisiminiau vieną seną paprastą uždavinį, kurį aš kažkada skelbiau savo bloge ir kurio beveik niekas nesugebėjo išspręsti, kad ir koks jis buvo elementarus. Netgi kai kurie profesionalūs buhalteriai tada kibo ir darė fantastinius skaičiavimus, gaudami ne tai kad kosmosus, bet išvis skraidančias lėkštes. Žodžiu, tąsyk prireikė atskiro straipsnio balansų apskaitos pagrindų išaiškinimams.

Žodžiu, aš supratau, dėl ko visas bardakas dėl visų tų darželių ir pernuomavimų. Čia gaunasi tiesiog uždavinys apie vaikų darželį, labai paprastas. Ir matyt panašiai daugeliui nesuprantamas. O kadangi man ponia Aušra Maldeikienė patinka, ir jau esu rašęs ir apie Maldeikienės problemą, ir uždavinys kilo, beskaitant, jos skaičius, tai vat ir šitą uždavinį pavadinsiu jos vardu. Tiesiog kad taip būtų gražiau, nes taip nusprendžiau ir galiu sau tai leisti. Nes kokios nors blondinės vardu tai nevadinsiu šito dalyko, nes nenusipelnė.

BTW, aš čia nesigilinu į faktinę situaciją, o tik skaičiuoju, tad skaičiai paimti iš to pat Aušros Maldeikienės blogo plius iš kažkur girdėtas skaičius apie 6 vaikus, plius iš vieno puslapio, kur kainos yra.

Taigi, uždavinys: yra patalpos, kurias neįgaliųjų asociacija gauna faktiškai už dyką (sakykim, už nulį), kad į įprastą aplinką galėtų integruoti Dauno sindromu sergančius vaikus. Tas už dyką gautas patalpas asociacija išnuomoja vaikų darželiui už 2100 eur/mėn., šitaip sau gaudama ir aplinką integracijai. Rezultate gaunasi, kad vaikų darželyje yra ugdomi 6 neįgalūs vaikai, kurių ugdymą apmoka asociacija, po 350 eur/mėn.. Taip pat vaikų darželyje ugdoma dar 60 vaikų, kuriems vienos vietos kaina yra 390 eur/mėn.. Klausimas: kiek pinigų iš valstybės pagrobė vaikų darželis?

Paskaičiuokim, o tada pažiūrėkim atsakymą, kam jis nėra akivaizdus. Prašom man į blogo komentarus rašyti, kas jums gavosi, kokie likučiai pas valstybę, pas asociaciją ir pas darželį. Pasižiūrėsim.

Finansų uždavinys

Pagalvojau, kad gal ir žinote, bet visvien bus smagu apie buhalterinę apskaitą uždavinukas. Kadaise jau esu davęs uždavinį apie balansų skaičiavimą, o čia vat – irgi apie balansus, bet klausimas, ar bent jau klasifikuoti ir atskirti mokate, kur išlaidos, o kur pajamos? 🙂

Tai mažas manęs garbinimo altorėlis, ant kurio kukliais pokeliais man visi neša ir aukoja savo nykias santaupas.

Tai mažas manęs garbinimo altorėlis, ant kurio kukliais pokeliais man visi neša ir aukoja savo nykias santaupas.

Taigi, tarkim labai hipotetiškai (nes išties aš niekam nieko neskolinu), pasiskolinate jūs iš manęs 10 eurų, nutariate nueitį į parduotuvę, saldainių nusipirkti. Pasiimate porą dėžučių saldainių po 1 eurą, atsistojate į eilę prie kasos – žiū, ogi pinigų neturit. Ale tokia laimė, kad prie kasos kitas pažįstamas, kuris ima ir paskolina jums dar 5 eurus.

Po viso šito jūs susitinkate mane ir grąžinate man 3 jums likusius eurus, taigi, liekate skoloje man dar 7 eurus. Ir dar tam savo pažįstamam liekate skoloje 5 eurus. Taigi, turite 12 eurų skolos. Ir dvi dėžutes saldainių po 1 eurą. Iš viso gaunasi 14 eurų. O skolinotės iš viso 15 eurų, ar ne?

Taigi, dabar išanalizuokite man čia šitą prisiskolinančių veikėjų logiką, kodėl jie neteisingai skaičiuoja ir kur čia šuva pakastas. Balansų skaičiavimą pritaikykit 🙂

Paprastas, teisėtas ir saugus būdas užsidirbti melejoną per vakarą

Visokios žmogystos vis skundžiasi, kad pinigų nėra. Tai vat, prašom, jums pigiausias būdas užsidirbti pinigų, kuriuo pasidalino G+ garsenybė Eimantas Vaičiūnas:

Paprastas būdas daryti pinigus

Čia visiškai paprastas būdas daryti pinigus, tai akivaizdu

Taigi, akivaizdu: reikia dviejų žmonių. Abu į dėžę įdeda po 20 litų. O paskui vienas parduoda kitam tą dėžę už 30 litų. Tas, kuris pardavė dėžę, į ją įdėjo 20 litų ir gavo 30 litų. O tas, kuris nusipirko dėžę, išleido 30 litų ir gavo 40 litų. Taip abu uždirbo po 10 litų. Taigi, galima tą patį dalyką kartoti ir kartoti tol, kol abu žmonės perteks pinigais.

Aišku, čia primena kitą atvejį, kur turguje kepurių kainas skaičiavo… Ar mokėsite atrasti balansų skylę, kur pinigai pažeidžia buhalterinį pinigų tvermės dėsnį? Primenu, kad tereikia viską susirašyti stulpeliais.

Apie turgų, kepures ir balansus

Nors uždavinys apie kepurę, turgaus prekeivį ir padirbtus pinigus yra daugeliui girdėtas, ir skelbtas daugybę kartų (bent jau internetuose), kaip ir galėjom tikėtis, jis vėl sukėlė sumaištį. Tiesa, tokių dalykų, kokių yra pasitaikę pamatyt anksčiau, kai gaunamos 75 litų nuostoliai ar, pvz., 300 litų – šįsyk, atrodo nebuvo. Tfu tfu tfu, nebent praleidau ką nors, nes per kelias valandas atsakymų buvo tiek, kad priešingai, nei esu įpratęs, taip ir nesugebėjau visiems atrašyti, pabandžiau tik labiau nuo įprastų nukrypstančius atvejus pakomentuoti.

Taigi, uždavinys paprastas (kartoju viens prie vieno):

Taigi, turgus. Žmogėnas prekiauja kepurėmis. Po 50 litų. Ateina pirkėjas, duoda 100 litų, išsirenka kepurę. Ogi pardavėjas pamato, kad grąžos neturi. Nubėga pas kitą prekeivę, kaimynę ir paprašo iškeisti. Toji iškeičia. Prekeivis duoda pirkėjui kepurę ir grąžą, tas nueina. Po kiek laiko atbėga kaimynė ir ima rėkt, kad tasai 100 litų – padirbtas. Na, prekeivis, neturėdamas, ką daryt, duoda kaimynei 100 tikrų litų, o padirbtus pasilieka sau. Klausimas: koks prekeivio nuostolis?

Ką reikia žinoti, sprendžiant? Tris dalykus:

  • Pinigų tvermės dėsnis: pinigai niekur nedingsta ir iš niekur neatsiranda.
  • Nulių dėsnis: bet kuri operacija sumoje duoda nulį, bet kuris galutinis rezultatas (sumų suma) sumoje irgi duoda nulį.
  • Klaidų paieškos dėsnis: visur, kur negaunam nulių, slepiasi kažkokios klaidos

Prieš skaitydami toliau, sukalbėkit šitus teiginius keletą kartų, net jei jų nesuprantat. Gyvenime pravers, jei įsiminsit.

Continue reading

Senas, nuvalkiotas uždavinėlis. Ar mokate skaičiuoti pinigus?

Berods ir pats rašiau jau kadaise apie tą uždavinį. Prieš kokius gal 4 metus. Senas jis, kildinamas berods iš Tolstojaus, bet tai neesmė. Esmė yra jūsų sugebėjime, jūsų žiniose, jūsų išsilavinime. Šį uždavinį nesusimąstidamas išsprendžia bet kuris buhalteris, pasirėmęs nulių dėsniu. Išties jis yra paprastas, kaip dvi kapeikos. Bet dauguma žmonių, ypač finansinio lavinimo neteikiančiose šalyse, pabandę šį uždavinį spręsti, tiesiog palūžta.

Taigi, turgus. Žmogėnas prekiauja kepurėmis. Po 50 litų. Ateina pirkėjas, duoda 100 litų, išsirenka kepurę. Ogi pardavėjas pamato, kad grąžos neturi. Nubėga pas kitą prekeivę, kaimynę ir paprašo iškeisti. Toji iškeičia. Prekeivis duoda pirkėjui kepurę ir grąžą, tas nueina. Po kiek laiko atbėga kaimynė ir ima rėkt, kad tasai 100 litų – padirbtas. Na, prekeivis, neturėdamas, ką daryt, duoda kaimynei 100 tikrų litų, o padirbtus pasilieka sau. Klausimas: koks prekeivio nuostolis?

Jokių ten filosofijų apie kepurių savikainas, maržas ir pan. – neimkit galvon, nes negautą pelną irgi galim nuostoliui priskirti. Esmė – net ne teisingame atsakyme (tiksliau – ne teisingame pataikyme), o mokėjime teisingai skaičiuoti. Garantuoju, kad daugiau, kaip pusė iš jūsų nesuskaičiuos, nors aš žinau, kad jei jau mano blogą skaitote, tai galvojate apie pinigus.

Tiesiog siūlau pasitikrinti, ar turite bent pačias minimaliausias finansų valdymo žinias, kurios leistų suskaičiuoti tokį finansiškai elementarų atvejį. Buhalteriai šitą uždavinį teisingai išsprendžia per pusę sekundės. Tol, kol neįjungia savo galvoje naiviai žmogiško, nebuhalterinio mąstymo.

Nagi?