Apie tuos 1956 metų branduolinius taikinius Lietuvoje

JAV neseniai išslaptino sąrašą socialistinio lagerio taškų, kuriuos buvo planuojama atakuoti, jei kiltų karas su SSRS. Tai vat, kad nekiltų pernelyg daug klausimų, aš jums pateiksiu pilną, detalų sąrašą apie Lietuvą. O tai kažkokių žioplių platinamas sąrašas kaip ir yra, bet jis visiškai nepilnas ir neaišku kaip išrankioti tie taškai, nes panašu, kad tie, kas rankiojo – grybavo tiesiog.

Vat jums tie visi taškai, kur branduolinis bombardavimas galėjo vykti karo atveju, 1959 metais, pagal 1956 metų sąrašus. Čia išdėsčiau ant dabartinės Lietuvos žemėlapio, kad būtų pakankamai aišku visiems.

Vat jums tie visi taškai, kur branduolinis bombardavimas galėjo vykti karo atveju, 1959 metais, pagal 1956 metų sąrašus. Čia išdėsčiau ant dabartinės Lietuvos žemėlapio, kad būtų pakankamai aišku visiems.

Žodžiu, pagal pilną sąrašą yra tokie taškai tuometinėje LTSR: Alytus, Jonava, Kaunas, Kaunas/Karmėlava, Kaunas S., Kėdainiai, Klaipėda, Marijampolė, Palanga, Paliepgiriai, Panevėžys, Prienai, Šiauliai, Šiauliai N., Šiauliai W., Varėna, Vilnius, Vilnius E., Vilnius S.W.. Tos papildomos raidės greičiausiai reiškia miestų dalis, pvz., S. – pietinę, S.W. – pietvakarinę ir taip toliau. Pagal viską, į sąrašą įtraukti taškai yra susiję su didžiausiomis karinėmis bazėmis, bobmbonešiams leistis pritaikytais aerodromais, kažkuria dalimi – dar ir su kita infrastruktūra.

Trumpai tariant, 19 taškų, jei nieko nepraleidau (jei praleidau – ieškokitės patys). Plius dar būtų galima priskirti vieną-kitą tašką, kuris visai šalia Lietuvos, pvz., kur nors Karaliaučiaus krašte, kaip Sovetskas, esantis palei pat Lietuvos sieną, bet čia jau nesigilinkime. Pastebėkim tiek, kad 19 taškų – tai nedaug, jei palygini su tuo, kad vien Tbilisyje (Gruzijos sostinėje) numatyti 7 taškai. Ant Kaliningrado – netgi 8 taškai. Leningrade ir Maskvoje – po 12 taškų. Aš jau nekalbu apie bendrai viso to plano mastus – jame ir krūva Kinijos miestų, ir Šiaurės Korėja, ir Albanija, ir dar belenkas, jau nekalbant apie kokią Lenkiją, Rumuniją ar VDR.

Čia aišku, galima būtų rėkti, kokios blogos yra Jungtinės Valstijos, nes ruošėsi mus bombarduoti ir visą planetą sunaikinti (taip jau rėkia visokie vatnikai, kurie netgi suskaičiuoti sąraše esančių taikinių nemoka), bet reiktų įsisąmoninti kelis paprastus dalykėlius, kurie šiaip visokiems nedašunta. Ir juos aš jums paaiškinsiu – netgi ne apie tai, kad karą planavo pradėti SSRS, o visokie JAV planai tebuvo skirti pasirengimui, kad atsakyti būtų galima. Paaiškinsiu kai kuriuos paprastesnius dalykus.

Pirmas dalykas, kurį reikia žinoti – tai, kad toksai taikinių sąrašas yra bendras, o ne kažkoks planinis. Priklausomai nuo karo eigos, jis gali keistis ir dėl to pirminiame variante į tokį sąrašą traukiama viskas, kas tik gali būti naikinama. Tai nėra planas, kas bus bombarduojama – tai yra tik generalinis sąrašas, į kurį traukiama viskas, kas gali būti svarbu kariniu požiūriu totalinio karo eigoje. Taip sakant, generalinis planavimo sąrašas, kuriame yra viskas, kas gali būti.

Įsivaizduokit, pvz., kad jūs turite sąrašą daiktų, kurie yra jūsų namuose ir skirti išsigabenimui. Pvz., daiktai, kurie skirti turistiniams žygiams, daiktai, kurie skirti pasimatymams, daiktai, kurie skirti verslo susitikimams. Tai, kad yra toksai sąrašas – tai yra gerai, bet savaime tai niekaip nereiškia, kad į verslo susitikimą jūs nešitės prezervatyvus, į pasimatymą nešitės palapinę, o į turistinį žygį – dokumentų papkę. Ir netgi nereiškia, kad išvis gali būti toks įvykis, kada visus tuos daiktus nešitės kažkur. Bet sąrašą daiktų, kurių išvis bendru atveju gali prireikti, kažkur išvykstant, visai patogu turėti – bent jau galvoje.

Taip vat ir su tokiais amerikiečių sąrašais – jie nereiškia tiesioginio planavimo kažką sunaikinti, o reiškia tiesiog iš anksto suplanuotus taikinius. Kad jei jau prireiks, tai būtų galima išsyk žinoti, ką daryti, o ne mąstyti, ginčytis ir aiškintis kažką. Netgi II Pasaulinio karo metais, rengiantis branduoliniam Japonijos bombardavimui, irgi buvo sąrašas, tik jame buvo gal kelios dešimtys Japonijos miestų, o bombos tebuvo dvi. Pagaunat esmę? Sąrašas yra viena, realybė yra kiek kita.

Antras dalykas, kurį verta įsisavinti – kaip tik tuo metu, kai JAV darė šitą sąrašą, karas kuo lengviausiai galėjo įvykti su visiškai vienpuse JAV pergale, net jei amerikiečiai tebūtų panaudoję vos menką dalelę savo atominių pajėgumų. Amerikiečiai lenkė Sovietų Sąjungą per visur, o o jau branduolinėje ginkluotėje – ypač. SSRS tuo metu (1956 metais) turėjo apie 400 branduolinių bombų, kai JAV turėjo virš 4000. Pats planas buvo 1959 metų veiksmams pasirengti, o tiems metams JAV jau numatė (ir realiai pasigamino) apie 15000 branduolinių užtaisų. SSRS 1959 turėjo apie 1000 branduolinių užtaisų. Jungtines Valstijas savo branduoline galia SSRS pasivijo tik maždaug po 20 metų.

Žodžiu, JAV persvara – maždaug 10-15 kartų, taikinių sąrašuose – apie 2000, t.y., numatoma vos 1/7 arsenalo panaudojimo. Ir nepaisant tokios neįtikėtinai didelės persvaros (faktiškai, galimybių tiesiog šiaip nušluoti visą Sovietų Sąjungą), JAV jokio karo nepradėjo. Tai vat čia irgi išskirkim, kur yra numatyti, prognozuojami taikiniai, o kur yra kažkokie norai ką nors sunaikinti.

Kitas reikalas – kad analogiškus planus kūrė ir SSRS. Ir vat pagal juos, kaip prieš ketvirtį amžiaus sakė kai kurie skandalingi ir paskui smarkiai neigti gandai, taikiniai buvo numatyti ne tik JAV ar Vakarų Europoje, bet ir vėlgi to paties socialistinio lagerio šalyse, o ir vakarinėje SSRS dalyje, įskaitant ir tą pačią Lietuvą. Gal kažkam atrodo pernelyg durnai?

Visas tas planavimas būna reikalingas tiems atvejams, jeigu karas pasisuks atitinkamai. Pvz., II Pasaulinio karo atveju SSRS bombardavo Vilnių. Realiai bombardavo, o ne planuose turėjo. Tiesiog karas taip vyko, kad bombardavo jie ir Vilnių, ir Kauną, ir Klaipėdą, ir Panevėžį, ir Šiaulius, ir Alytų, o Marijampolę iš esmės išvis nušlavė nuo žemės paviršiaus. Bombardavimai vyko įprastomis bombomis, bet pvz., esant branduoliniam ginklui, būtų ir branduolinėmis bombardavusi tuos pačius miestus.

Kita vertus, pvz., kad SSRS numatė, jog gali numesti atomines bombas ant Vilniaus ar Varšuvos, tai nereiškė, kad karo atveju jie tai ims ir padarys. Tai reiškė tik tiek, kad SSRS numatė, kilus karui, JAV/NATO puolimo (ar greičiau jau kontrpuolimo – būkim realistais apie tai, kas ką išties pulti planavo) jiems atlaikyti nepavyks, Vakarų pajėgos užims vakarines SSRS teritorijas ir tada ten reiks mėtyti branduolines bombas – kad vakariečiams neliktų anei jokios infrastruktūros ar kokių nos šiaip vietinių gyventojų, kurie galėtų palaikyti Vakarus. Atitinkamai, SSRS planuose buvo numatomi ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei kitų Lietuvos miestų branduoliniai bombardavimai.

Neužmirškime, ką kalbėjom apie sąrašus – sąrašuose kad ir įrašyta, bet tai nereiškia, kad taip bus ir viskas. Manyti, kad karą SSRS būtų pradėjusi nuo Vilniaus bombardavimo branduoliniu ginklu – netgi dar gerokai didesnis absurdas, nei manyti, kad tą pirmu reikalu būtų dariusios Jungtinės Valstijos. Aš aišku nekalbu apie tai, kad Rusija tokių savo sąrašų išvis neskelbia iki šiol, o ir skelbti matyt nesiruošia.

Galų gale, esminis dalykas, kurį reikia suprasti – tai, kad šie taikinių sąrašai yra iš Šaltojo karo laikų. Tai III Pasaulinio karo sąrašai. Jie mums rodo ne kažkieno tai piktus kėslus, o visą tą siaubingą situaciją, kai žmonija po truputį ėjo link visiško susinaikinimo ribos. Ir jeigu šie sąrašai daryti 1956 metais, kai JAV turėjo apie 4000 branduolinių užtaisų, tai pagalvokite, kokie sąrašai buvo 1966 metais, kai JAV tų užtaisų turėjo jau apie 30000. Arba pagalvokite, kas buvo SSRS planuose 1986, kai pastaroji pasiekė visų laikų pasaulio rekordą – virš 40000 branduolinių užtaisų. Sunku įsivaizduoti, tiesa?

Tą sąrašą reikia išties vertinti tik vienu aspektu – tai mums tiesiog palikimas, rodantis, koks baisus galėjo būti III Pasaulinis karas. Realiai pasaulinis, realiai žmoniją galintis sunaikinti. Ir visas sąrašas – tai tik ankstyvas to susinaikinimo galimybių variantas, kai visame pasaulyje branduolinių bombų tebuvo keletas tūkstančių. Palyginimui, 1986 metais, kai SSRS galų gale pasuko link nusiginklavimo, branduolinių užtaisų pasaulyje buvo 65 tūkstančiai. Pabandykite tai įsisąmoninti.

Žodžiu, duomenys yra labai gerai, jie labai smagūs, viskas gražu, bet nu turėkite gi galvas, ponai. Nereikia kurti sensacijų tuščioje vietoje apie tai, kas buvo vieša paslaptimi gerus 60 metų.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook255Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

8 thoughts on “Apie tuos 1956 metų branduolinius taikinius Lietuvoje

  1. Benkartas

    Ačiū už straipsni.Seniai norejau pamatyti taikiniu sarašą,tačoai vis neprisiruošiau.Ir še tau ,ant lekšteles.Nežinant rusu kariniu baziu dislokacijos 1956.gana sunku suprasti JAV sumanyma.Akivaizdu,kad kiekvienam aerodromui po bomba.Marijampole,Šančiai,Prienai,Alytus -desanto divizija ar pulkai.Nei kiek neabejoju.kad sovietai šita saraša nusipirko tais paciais metais.Kolchozu,keliu ir fabriku statyba-tariamas sovietinis idijotizmas,buvo atsakas i „sarasa“ ir SSSR mobilizcinio karo dalis.Pavyzdziui Vilniaus Gerosios vilties transporto žiedas buvo pastatytas evakuot gyviems vilnieciams i kokius nors keuliu kompleksus.Žodžiu,reiškiu pagarba.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Alytuje buvo dar ir cheminio ginklo bazė, tik likviduota atrodo dar iki kokių 1980. Viena iš gana nedaugelio europinėje SSRS dalyje. Varėna -- šiaip viena iš didžiausių anais laikais karinių bazių, dar nuo carinės Rusijos laikų, plius dar ir poligonas kažkoks labai didelis ten buvo. Dėl aerodromų -- į sąrašus pirmiausiai traukė tuos, iš kurių galėjo kilti vidutinio ar tolimojo nuotolio bombonešiai, t.y., pirminiai taikiniai buvo aerodromai, kur galėjo bazuotis Tu-16 (Badger) ar M-4 (Bison), o vėliau -- dar ir Tu-95 (Bear).

      Reply
      1. As

        Anksčiau esu skaitęs, kad tuo metu strateginiai bombonešiai (berods Myasichev M-4) buvo faktiškai dislokuoti Zokniuose, dėl to visai nenuostabu, kad Šiauliai vienas svarbiausių taikinių.

        Kadangi taikinių sąrašas iš 1956 m., tai tarp taikinių balistinių raketų bazių dar nėra, nes dar nėra pačių bazių. 🙂

        Reply
    2. Beobachter

      Goole rusų kalba parašai- ядерное оружие в Прибалтике ir viską išmes.

      Reply
  2. Arklimantas

    įdomu. bet tokia pastaba: normaliems žmonėms tokių dalykų kaip mokinukams aiškinti nereikia (kad čia bendras planas visų įmanomų taikinių), o vatiniai sabakos vis tiek išsivers kaip nori ir kaip išneša jų alkologika . tai tiek ir gerų Naujųjų!
    ir linkių, kad pas jus namuose lankytusi Kalėdų Senis, o ne Dedas Marozas 🙂

    A

    Reply
  3. gvidas

    Kažkada žiūrėjau pagal UN statistiką, kad miestų su >100k gyventojų yra apie 8000 iš viso. Ir juose gyvena apie 3mlrd gyventoju (gal kokiu 2014 metų duomenys). Tad kaip ir galima sunaikinti apie 50% žmonijos. Bet dar lieka likę 50%, kurie išmėtyti po mažesnius taikinius. Ir atviras klausimas yra apie kolapsą -- t.y. ar gali populiaciją kolapsuoti sunaikinus 50-60% jos? Ypač, iškirtus miestus, kurie suvartoja perteklinį maistą, o lieka valstiečiai (tik kuras ir energija jiems tapma problema), kad gyventi?

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Yra dar keletas faktorių -- gaisrai, kurie kyla po branduolinio sprogimo ir išplečia naikinimo zonas belenkiek kartų. Radioaktyvumas, kuris pažeidžia paveldėjimą ir tampa ilgainiui naikinančiu faktoriumi. Ir dar tai, kad daugybė branduolinių bombų yra belenkiek kartų galingesnės, nei reikia šiaip sunaikinti 100k gyventojų turinčiam miestui. Tipiniai variantai -- pora šimtų kilotonų -- naikinimo spindulys gaunasi gerokai didesnis.

      O šiaip dėl kolapso -- net nebūtina, kad visi žūtų. Pakanka, kad dėl naikinimo žūtų esminiai infrastruktūros, žinių, valstybės valdymo elementai -- ir gauname laukinį kraštą, kuris nepajėgus atsikurti.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *