Rokiškis Rabinovičius

Ponai ir ponios, čia bus įrašas apie vieną temą, kuri vis kabinama skirtingai ir kur atsiranda begalės visokios suveltos demagogijos, nes viskas suveliama kaip papuola. Tiesiog papunkčiui išdėstysiu. Nes tema yra apie tai, kaip visokie valdininkai vagia, politikai kyšininkauja, sumokėti mokesčiai dideli, pinigai švaistomi, o išties neaišku kas ir kaip. O paskui pradeda atrodyti, kad viskas blogai ir nieko pataisyti neįmanoma.

Beje, čia jei kam kilo klausimas, kodėl toks keistas pavadnimas – tai čia specialiai. Nes ir su korupcija kovoti reikia, ir mokesčius mokėti reikia, bet viskas kai susivelia, tai ir nesupranta niekas. Kartais netgi priešpastatyti bando vieną kitam.

Man atrodo, kad viskas taip suvelta ir beviltiška atrodo tik dėl to, kad kai viską suveli į vieną krūvą, tai ir pradedi nesusigaudyti. Kai problema yra neišskaidyta – ji atrodo neįveikiama. Tačiau kai problema yra išskaidyta – su ja galima susitvarkyti. Žodžiu, paprastai pažiūrėkime, išskaidydami. Ir pamatysime, kad daug kas paprasčiau, o suvelti viską nori nebent tie, kas nenori nieko taisyti.

Pradėkim nuo mokesčių. Ar reikia mokesčius mokėti? Žinoma, kad taip. Nes jei yra mokesčiai, tai iš jų išlaikoma ir medicina, ir gaisrinė, ir policija, ir kariuomenė, ir mokyklos, ir taip toliau. Akivaizdus faktas, kad reikia. Jei norime visą tai turėti, mokesčiai yra aiški sąlyga.

Kai kažkas dideliais mastais slepia mokesčius – tai reiškia, kad jūs už jį mokate. Tai nėra šiaip mokesčių sutaupymas – tai realiai reiškia, kad už kažką mokesčius sumokate jūs. Ir aš.

Aš suprantu, kai aš sumoku mokesčius už kokią nors bobutę, prekiaujančią krapais ar už kokį nors vargšą, kuris iš rankų gauna pinigus už tai, kad kažkokį smulkų darbą nudirbo. Viskas čia tvarkoje – smulkmenos tiesiog. Aš nesuprantu, kodėl aš turiu mokesčius mokėti už kokį nors verslininką, kuris uždirba belenkiek, o jo darbuotojai vos sugeba išgyventi. Ar jūs norite padengti kažkokių tokių veikėjų mokesčius savo pinigais? Aš tai manau, kad tokie tipažai vagia iš jūsų manęs – tiesiog slėpdami mokesčius. Nes jei jie nuslepia, tai aš sumoku už juos. Ir jūs už juos irgi sumokate.

Ar mokestinė sistema gera? Aišku, kad ne. Aš apie tai esu rašęs krūvą kartų. Yra PSD, kuris savo esme man atrodo kaip aiškus Konstitucijos pažeidimas (tik matyt jo nemato Konstitucijos dvasia, kuria remiasi kažkoks ten teismas) – Konstitucija sako, kad medicinos paslaugos turi būti nemokamos, bet čia turime akivaizdų tikslinį apmokestinimą, o ne bendrą finansavimą iš biudžeto. Kad darbo jėgos apmokestinimas yra baisus, tą irgi žino visi, kas mokesčiais domėjosi – grubiai pusė atlyginimui skiriamų pinigų yra mokesčiai. Aš jau nekalbu apie Sodros įmokas, kurios savo esme yra akivaizdus mokestis, bet valdžioje vaizduojama, kad tai esą nėra mokestis.

Ar tai reiškia, kad mokesčių reikia nemokėti? Ne, tai reiškia, kad reikia keisti mokestinę sistemą. Ir mokėti mokesčius.

Ar visokie politikai kyšininkauja? Žinote gi, kad taip. Nežinau jokios didesnės partijos, kur nebūtų kada nors kaip nors išlindinėję kokių nors dalykų apie kokius nors apie kyšius. Ar su tuo reikia kovoti? Aišku, kad taip. Reikia kovoti su kyšiais. Vat ir viskas. Prie ko čia mokesčiai?

Ar mūsų pinigus švaisto visokie valdininkai? Žinoma, kad taip. Pakanka pasižiūrėti kad ir į kokią sveikatos apsaugos sistemą ir maža nepasirodys – pinigai didžiuliai, o viskas eina kaip į kažkokią juodąją skylę. Tiksliau, kaip į kokią rudąją skylę. Ir viskas visiškai blogai. Ir mes už tai mokame mokesčius. Ir panašių sričių pilna. Ar tai reiškia, kad nereikia mokesčių mokėti? Ne, tai reiškia, kad reikia išmėžti lauk krūvą idiotų ir patvarkyti viską, kad pinigai būtų prasmingai naudojami.

Ar pačiai įmonei tikrai apsimoka slėpti mokesčius? Kažkada aš tą analizavau viename sename sename savo straipsnyje. Paprastai kalbant – sėkmingomis tampa įmonės, kurios yra organizuotos gerai. Ir tokios, kurios neturi rizikų, įskaitant ir mokestines. Jei įmonė dirba neefektyviai, tai ir slepia mokesčius. O jei gerai dirba – tai sugeba ir neslėpdama mokesčių. Negana to, mokesčių slėpimas neleidžia optimizuoti verslo procesų (ten didelė kalba būtų, bet procesų optimizavimas yra tiesiog nesuderinamas su mokesčių slėpimu), o tai jau reiškia, kad darbas bus nesėkmingas. Negana to, ten kur įmonė didelė, mokesčių slėpimas tampa labai gera priedanga nesąžiningiems vadovams, kurie vagia pinigus iš akcininkų – o tai dar baisiau, nei bet kokie mokesčiai. Paprastai šnekant – jei noridte dirbti efektyviai, mąstykite kaip efektyviai dirbti, mokant ir visus mokesčius.

Ar reikia mažinti mokesčius? Klausimas, iš kur mažinti tuos mokesčius. Kai kurie veikėjai ima kliedėti, kad reikia sumažinti PVM kokiai nors mėsai ir tai labai kažką pakeis. Suprantate, sumažins pvz., nuo 21 iki 18 procentų. Ir pvz., už kokios nors mėsos gabalą jūs sumokėsite ne 6 eurus ir 5 centus, o pvz., 5 eurus ir 90 centų. Sutaupysite 15 centų. Idiotizmas kažkoks. Kita vertus, kad mokesčių sistemą reikia padaryti normalia – tai irgi akivaizdu. Mokesčius reikia mažinti darbo jėgai, o vat PVM galima būtų net ir padidinti.

Kur slepiasi šešėlis? Išties Lietuvoje to šešėlio nėra tiek jau daug, kaip kartais kažkas pasako. Bobutės su krapais ar šiaip padieniai darbininkai – tai niekai, o ne šešėlinė ekonomika. Reali šešėlinė ekonomika yra ten, kur yra didelio masto mokestiniai sukčiavimai. Pareto dėsnis galioja visur – o jis čia sako, kad 80% nuslėptų mokesčių turi tekti 20% didžiausių mokesčių slėpėjų. Taigi, jei įmonė gamina konservus už milijonus, o moka darbininkams vokeliais – vat čia jau yra šešėlinė ekonomika. Ką su tokiais daryti? Ogi yra toksai telefonas – 1882.

Apie ką tokius verta pranešinėti? Aš tai manau, kad čia kiekvieno pasirinkimas. Pvz., man visiškai nesvarbu, kad ten kažkoks braškių prekeivis neišmuš čekiuko (nors kažkodėl jie išmuša). Man nesvarbu ir jei taksistas neįjungs skaitliuko (nors kažkodėl jie įjungia). Jie yra tiesiog nedaug uždirbantys žmonės, kurie bando sudurti galą su galu. Kokia prasmė juos dusinti? Kad jie taptų pašalpiniais bedarbiais? Aš net apie nedideles ir saikingai nusižengiančias įmones manau, kad tiek to su jais – daugeliui išties labai sunku pragyventi, o mokesčius jie sumoka, kad ir pavėluotai. Galima natūraliai žmogiškai juos suprasti ir viskas.

Bet štai jei yra koks nors aiškus machinatorius, dėl kurio visiems blogai, o jam pačiam gerai – tai bus labai gerai, jeigu visiems pasidarys gerai, o jam pasidarys blogai. Nes tai bus teisinga.

Ar verta pranešinėti apie kyšininkus? Vienas mano pažįstamas verslininkas kažkada susidūrė su situacija, kai kažkokioje savivaldybėje iš jo tiesiog reikalavo kyšio, kai jis norėjo ten pardavimus padaryti ir konkursą laimėti. Ir žinote, jis tą kyšininką pasiuntė rusiškai ir pavadino negražiai į akis. Nesakysiu, kaip. Ir žinote, praėjo kiek laiko, ir jis laimėjo tą konkursą, nes jo pasiūlymas buvo geriausias. Ir paskui susitiko savivaldybės koridoriuje tą kyšininką ir paklausė, kaip jis jaučiasi. Čia buvo jo mažas kerštas. O šiaip, apie visokius kyšininkus reikia pranešti į STT, nes tai paprasčiau, nei šitaip smagintis.

Ar skųsti realius mokestinius machinatorius, kyšininkus ir taip toliau yra blogai? Aš tai manau, kad išvis tos kalbos, kad tipo atseit kažkas ten skundikas – jos kažkokios iš aukos-smurtautojo diskurso. Koks nors nusikaltėlis visada bando įkalti aukai, kad pranešti ir paprašyti pagalbos yra kažkoksai blogas skundimas. Išties tai blogai nuo to skundimo būna tik tiems, kas iš jūsų vagia. O realiai tai yra labai gerai – nusikaltėlis gauna per kaktą ir viskas. Aukos nesiskundžia smurtautojais tik tada, kai pačios pasąmoningai trokšta, kad jas kankintų arba tiesiog banaliai bijo. O visokie nusikaltėliai visada bando aukas įbauginti ir įtikinti, kad pasiskųsti esą kaip nors gėdinga. Tai vat ir paprasta viskas – jei neturite aukos sindromo, tai ir pranešate apie tuos, kas vagia iš jūsų. Čia jiems bus gėda ir bloga. O jums bus linksma ir gera.

Aš žinau, kad būna įmonės, kurios įsivaizduoja, kad dusindamos darbuotojus, nemokėdamos jiems anei jokių žmogiškų atlyginimų ir slėpdamos mokesčius, kažko pasieks. Ir tokios įmonės vegetuoja, visiems jose blogai, o tik savininkai kažko gauna. Ir tokios įmonės niekada nemąstys apie verslo procesų gerinimą, pelningumo didinimą normaliais būdais. Jos niekada nemąstys apie kokybę. Tokių įmonių savininkai galvoja, kad gali apgaudinėti darbuotojus, t.y., įmonės narius. Lygiai taip pat jos apgaudinėja savo tiekėjus, nemoka jiems, įsiskolina, paskui kuria visokius feniksus*. Galit nesunkiai suprasti, kad klientus jiems apgaudinėti yra dar natūraliau.

Žinote, kas dar prasčiau? Tos pačios darbuotojus dusinančios, tiekėjus mirtinai uždrožiančios įmonės neretai būna ir tomis, kurios moka kyšius visokiems nedoriems valdininkams bei politikams. Tos pačios įmonės neretai užsiima ir jūsų pinigų švaistymu, prasukant visokius projektėlius. Tos pačios įmonės terorizuoja savo darbuotojus. Tos pačios įmonės apgaudinėja klientus. Tos pačios įmonės slepia mokesčius. Kai kokios nors įmonės vadovas būna realus sukčius, jis sukčiauja per visur, visaip kaip tik gali. Tegul tokiais užsiima VMI, FNTT, STT ir dar kas nors.

Žinote, kas agresyviausiai pasakoja, kad valdžioje vien kyšininkai, kad visi be išimties politikai yra vagys, kad viskas pavagiama, nieko čia gero, reikia nemokėti mokesčių ir jie tik patys yra teisingi ir kieti? Ogi visokie mafukai, kontrabandininkai ir panašiai. Man yra su tokiais tekę bendrauti. Labai jie mėgsta apie tai aiškinti. Valdžia bloga, o jie tokie geri, mieli ir pūkuoti, sėkmingi ir kieti. Ir mes mokame mokesčius už juos. T.y., mes mokam, o jie naudojasi tuo. T.y., jie iš mūsų vagia ir dar aiškina, kad čia mes esam lopiniai.

Tokie veikėjai būna kad netgi atsidaro kokį nors absurdišką kaboką, kuriame maistas klaikus, padavėjų reakcijos tragiškos, viskas blogai, lankytojų nėra, bet paskui per tą patį kaboką, kilus poreikiui, gryninasi savo juodus pinigus ir vaizduoja didelius verslininkus. Ir aišku, kadangi pinigai juodi, tai ir darbuotojams moka juodai, ir be darbo sutarčių ar už dešimtadalį etato, ir paskui dar išvis nesumoka to, ką buvo pažadėję. Ir dar paskui naglais snukiais sugeba tiems darbuotojams aiškinti, kad esą jei jie už dyką nedirbs, tai niekur kitur darbo nesuras.

Aš manau, kad geriau tokie visokie mafukai, kyšininkai, machinatoriai, durni švaistytojai ir panašūs tegul gauna draugiškų vizitų iš institucijų. Tie apsilankymai pagerintų jų moralumą ir padidintų džiaugsmo kiekį visiems padoriems žmonėms. Nuo mūsų tai priklauso. Mes galim paorganizuoti.

Ir išvis, aš taip grubiai pabandau paskaičiuoti ir žinote, kas gaunasi? Jei viskas būtų gerai, ir mokesčių paskirstymas geras, ir tų sukčių nebūtų, ir švaistymų nebūtų, ir taip toliau, tai štai tada tą patį valdišką mums duodamą rezultatą gautume iš dvigubai mažesnių mokesčių. Realiai. Ir tai įmanoma. Ir tai labai būtų gerai. Aš to noriu.

Viską galima išspręsti, jei problemos yra skaidomos į mažesnius gabalus, o tada tie gabalai sprendžiami. Ir mes visi turime po gabaliuką galimybių toms problemoms išspręsti.

 

 

————-

* Feniksas – tai tokia įmonių rūšis, kuri prisidaro skolų ir įsipareigojimų, paskui savo turtą ir finansus perduoda naujai įmonei, o paskui užsibankrotina, o tuo tarpu ta nauja įmonė tęsia veiklą. Kaip tas Feniksas, kuris iš pelenų pakilęs. Grubiausiu atveju sukčiai gali, pvz., prisiimti prekių iš tiekėjo, parduoti tas prekes kitai savo įmonei, gautus pinigus pervesti dar kitai savo įmonei ir paskui subankrutuoti, pasilikdami kitose savo įmonėse ir pinigus, ir prekes. O paskui vėl sukurti įmonę, kuri vėl tą patį darys. Analogiškas maklevones jie daro ir su mokesčiais. Kad niekas neįtartų, pirmus metus-du tokia įmonė gali netgi vaizduoti normalią, kad susidarytų graži įstorija. O paskui tik šast – ir vat štai jums ir prašom.