Tag Archives: VMI

Ajajaj, VMI nutekina informaciją?

Žodžiu, man labai juokingas, nors kiek ir šlykštokas šitas skandalas, kuris dabar prasidėjo apie VMI ir tai, kad esą jie kažkam kažką nutekina. Aišku, nieko gražaus tame skandale nėra, nes visgi tai skandalas, bet ir juokingumo jame yra, nes jis yra tiesiog toksai, kaip čia pasakius. Daugiasluoksnis ir labai labai ryškus. Ir labai labai aiškią struktūrą turintis – tą, kur šūdas įkrenta į ventiliatorių.

Jeigu į ventiliatorių įkrenta šūdas, jis aptaško visus, ką papuola. Visi būna nutaškyti. O kai visi apsitaško šūdais, tai dar ir užmiršta esminį klausimą: o kas gi tą šūdą į ventiliatorių įmetė?

Žinot, kaip būna juokinga, kai stovi žmogus koks nors gatvėje, o kažkoksai vaikas pro langa švyst kiaušiniu į jį ir pataiko. Ir pasislepia. Stovi žmogus tada gatvėje visas kiaušiniais išmozotas ir net nežino, kas čia atsitiko tokio ir iš kur į jį tą kiaušinį metė. Paskui tas žmogus eina namo ir visiems labai bjauriai atrodo, nes kai kiaušiniai išteplioję veidą – na, negražu tai.

Štai toksai ir šitas skandalas, kur VMI atstovas spaudai Darius Buta ėmė ir lygioj vietoj buvo pradėtas trypti ir voluoti už kažkokį kažkokių tyrimų esą nutekinimą į MG Baltic.

Nors jei užduosime klausimą apie tai, kas buvo kur nors nutekinta, tai paaiškės, kad išties tai nieko. Informacijos, kuri esą nutekinta, turinys – yra savo esme lygus nuliui.

Žinote, aš čia rašydamas išties išklausiau tik vieną pusę – BNS. Tiesiog aš perskaičiau nuosekliai visą tą tekstą, klausdamas nuolatos, kaip buvo kažkas suprasta ir koks išties kažkurio dalyko turinys. Jūratė Damulytė ir Ignas Jačauskas parašė pakankamai nuosekliai, kad ir tos vienos pusės man pakaktų kai kurioms išvadoms.

Ir mano išvados yra tokios: Darius Buta vargu ar padarė kažką, kas būtų bent kiek smarkiau už kažkokio kasdienio žmogiško elgesio ribų. Bet jis (ir VMI) buvo paverstas taikiniu, kur susidorojimas būtų savitiksliu – nesvarbu dėl ko, bet tiesiog susidorojimui.

Ne, aš nemanau, kad BNS kažką čia surengė tam, kad susidorotų su VMI. Ir kartu nemanau, kad visa istorija yra gražutė ir gėlytėmis siuvinėta. Aš jums išdėstysiu, ką aš manau, o jūs savo išvadas pasidarykit. Spėju, kad irgi labai klausimų jums kils, nes man jie čia kyla.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Dar kartą apie Sodrą ir jos gelbėjimą

Kartais būna taip, kad paskaitai straipsnį, o paskui supranti, kad jei ir nepilnai, tai visgi didele dalimi tas straipsnis buvo atsakas į straipsnį, kurį pats parašei. Taip ir šįsyk gavosi: aš pamąsčiau apie tai, kas per situacija yra su Sodra, o paskui Delfyje radau straipsnį, kuriame buvo atsakas į tai, ką rašiau. Gal ir netiesioginis atsakas.

Čia ne Sodra. Čia patys atspėkit kas.

Neseniai Sodros patarėja Julita Varanauskienė paskelbė Delfyje apie tai, kad sodrūs akmenys nepelnytai skraido į Sodrą. Šiaip tai man kažkuo patinka jinai, nes stengiasi kažkaip apsaugoti įstaigą, su kuria susieta. Darbuotojų ištikimumas visada žavi, net jai pačios tokios įstaigos nežavi. Ir ji ten pasakoja apie tai, kaip Sodroje visi stengiasi, ir panašiai. Kai kokia nors organizacija atsiduria krizėje, visada norisi bent kažkaip pasakyti, kad ne viskas taip jau blogai. Kad yra kažkas, kas yra verta.

Nors bendari tai aš esu mažas žiurkėnas, tai gal čia tik įsivaizduoju, kad man didžiausios valstybės įstaigos atsakinėja straipsniais (primeskit – didinga Sodra atsakinėja mažam žiurkėnui). Aš tik uždavinėju durnus klausimus ir bandau sugalvoti atsakymus į tuos klausimus. Paskui tais atsakymais pasidalinu. Ir klausimais irgi kartais.

Išties tai, kas yra verta bet kokioje organizacijoje – tai žmonės, kurie stengiasi pasakyti ką nors gero apie savo įmonę, kad ir kokia ji bebūtų. Kad ir kokia iškreipta ir nenormali būtų sistema, kuri tą organizaciją kuria. Žmonės yra tie, kas sugeba netgi absurdą padaryti kažkaip darbingu. Kartais tai labai keista, bet tai žavi, net jei tie žmonės pasako ir visokių tarpusavy prieštaraujančių teiginių. Žavi šiuo atveju būtent tas noras tikėti, kad viskas ne taip prastai, kaip yra.

Pvz., visada žavi žmonių noras tikėti, kad čia ne Sodra sugalvojo iš daugiau kaip milijono žmonių nusigrobti privačiai kaupiamas pensijas, o kad kažkoks bankų ar kokių nors fondų sąmokslas kaltas, nes nenori atiduoti tų pensijų. Nes visos pensijos juk turi priklausyti Sodrai, kas čia gali nenorėti tų savo pensijų atiduoti?

Kai yra keli vienas kitam tiesiogiai ar netiesiogiai prieštaraujantys teiginiai ar šiaip kažkokie nesueinantys galai, tai reiškia arba klaidas, arba melavimą, arba kažkokias dar neatitiktis.

Žmogiškai šnekant, galima būtų visaip tuos Sodros ir išvis socialinio draudimo reikalus nagrinėti, bet kad kažkodėl vis fundamentaliai atsiremiam į kažkokius makaronus. Kaip pvz., dabar čia nauji valdantieji vėl kuria kažką, o vienas iš jų netgi sakė, kad padidins GPM, paskui gal dar sumažins Sodrą (matyt jei pinigų atliks), o dar paskui taikys mokestines nuolaidas už teleportaciją. Dar sakė, kad kažkas teleportavo kažkokį lazerį. Suprantate, ką tai reiškia?

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Nesuvoki, kas yra Sodra? Vok, vok ir suvoksi

Kadaise aš rašiau apie tai, kuo panaši Sodra į visokias ten piramidines schemas, ir kuo visgi skiriasi. Straipsnis tuomet sukėlė nemažai diskusijų, o daugelis man užduodavo klausimą: „negi išties taip blogai?“. Dabar jau man to klausimo neužduoda. Matyt akivaizdu, kad taip blogai.

Kartais atrodo, kad kažkoks gigantiškas statinys yra per daug didelis, kad griūtų. Panašiai dar kažkam gali atrodyti Sodra. Kiti gi, kurie pasižiūri, pažada, kad pastatas grius, nes stovėti jis negali. Ir geriau jau tada tą pastatą nugriauti tyčia, kad virsdamas savaime, ko nors neužmuštų, bet būtinai atsiranda ir gelbėtojų, kurie ima viską ramsyti ramsčiais, tikėdamiesi, kad nieko nebus. Ai, taip, labas, Sodra. Pasižiūrėk į save šioje nuotraukoje.

Per eilę metų Sodra augo, pampo, paskui pasiekė tą lygį, kur naujų klientų (mokėtojų) skaičius ima mažėti, o štai senų klientų (išmokų gavėjų) skaičius ima augti. Jei kalbėsim apie visokias piramidines schemas, tai perėjimas į šitą etapą, kur pinigus atsiimančių ima darytis daugiau, nei pinigus nešančų, reiškia tiesiog bankrotą.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Mokesčius mokėti reikia su korupcija kovoti

Ponai ir ponios, čia bus įrašas apie vieną temą, kuri vis kabinama skirtingai ir kur atsiranda begalės visokios suveltos demagogijos, nes viskas suveliama kaip papuola. Tiesiog papunkčiui išdėstysiu. Nes tema yra apie tai, kaip visokie valdininkai vagia, politikai kyšininkauja, sumokėti mokesčiai dideli, pinigai švaistomi, o išties neaišku kas ir kaip. O paskui pradeda atrodyti, kad viskas blogai ir nieko pataisyti neįmanoma.

Karikatūra iš Nigerijos. Dar blogiau yra Zimbabvėje - ten net karikatūrų tokių nepiešia. Bendras dalykas, būdingas visoms skurdo valstybėms - kad visi slepia mokesčius, visi kyšininkauja, visi vagia valdiškus pinigus. Ir viskas atrodo nepataisoma. Bendras dalykas visoms gerovės valstybėms - visi moka mokesčius, niekas nekyšininkauja, pinigai yra naudojami tikslingai. Išties čia mums reikia rinktis, ko norėti.

Karikatūra iš Nigerijos. Dar blogiau yra Zimbabvėje – ten net karikatūrų tokių nepiešia. Bendras dalykas, būdingas visoms skurdo valstybėms – kad visi slepia mokesčius, visi kyšininkauja, visi vagia valdiškus pinigus. Ir viskas atrodo nepataisoma. Bendras dalykas visoms gerovės valstybėms – visi moka mokesčius, niekas nekyšininkauja, pinigai yra naudojami tikslingai. Išties čia mums reikia rinktis, ko norėti.

Beje, čia jei kam kilo klausimas, kodėl toks keistas pavadnimas – tai čia specialiai. Nes ir su korupcija kovoti reikia, ir mokesčius mokėti reikia, bet viskas kai susivelia, tai ir nesupranta niekas. Kartais netgi priešpastatyti bando vieną kitam.

Man atrodo, kad viskas taip suvelta ir beviltiška atrodo tik dėl to, kad kai viską suveli į vieną krūvą, tai ir pradedi nesusigaudyti. Kai problema yra neišskaidyta – ji atrodo neįveikiama. Tačiau kai problema yra išskaidyta – su ja galima susitvarkyti. Žodžiu, paprastai pažiūrėkime, išskaidydami. Ir pamatysime, kad daug kas paprasčiau, o suvelti viską nori nebent tie, kas nenori nieko taisyti.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Mokesčių viršenybė prieš įstatymą

Yra toksai siauruose sluoksniuose plačiai žinomas pasakymas, kad mokesčiai yra aukščiau įstatymų ir jei įstatymuose parašyta vienaip, o inspektoriai nuspręs kitaip, tai teisūs inspektoriai, o ne įstatymai. Ir išties, tam tikra prasme viskas yra taip, kadangi turinio viršenybė prieš formą ir viskas. Ir nieko čia jūs niekam nepaaiškinsite ir nepapasakosite teismuose. Ir viskas. Ir taškas.

Mokesčiai - tai jums ne kokia nors meilė, kad paverktumėte ir kažką ten sugraudintumėte. Čia, žinokite, rimtas dalykas ir ašaros jums nepadės.

Mokesčiai – tai jums ne kokia nors meilė, kad paverktumėte ir kažką ten sugraudintumėte. Čia, žinokite, rimtas dalykas ir ašaros jums nepadės.

Aišku, galime žiūrėti ir kitaip – kad tai daugiau humoras, bet visvien yra tame realybės: formalioji įstatymų taikymo pusė čia nėra savaime pakankama, nes kiekvienam finansuose bent kažkiek besigaudančiam yra visiškai aišku, kad truputį pažaidęs su eilutėmis ir stulpeliais, gali gauti ką tik nori. O jei gerai pasistengsi – tai gali netgi įrodyti, kad nieko išvis neveikei, tačiau valstybė tau PVM skolinga. Taigi, reikia žiūrėti, kaip ten su realybe, o ne tik kaip su formalumais.

Ir tikrai, formalių kriterijų nepakanka, bet kai kurie žmonės versle skundžiasi, kad formaliai kažką darė gerai, o kažkodėl visvien kalti liko, nes kažkokios schemos nesuveikė ar dar blogiau – tiesiog šiaip VMI nusprendė ir nubaudė už kažką, ko net įstatymuose esą nebuvo. Dažnas dar prideda, kad čia tik Lietuvoje tokios baisios sąlygos ir panašiai, ir skundžiasi taip skaudžiai, lyg būtų baudžiami už kokį nors neteisėtą praturtėjimą.

Štai todėl aš ir nutariau jums apie tai parašyti. Ir apie mokesčius tą aiškinausi, ir išsiaiškinau, kaip čia yra. Ir kadangi, kaip paaiškėjo, visi tie dalykai ne tokie paprasti, tai man teko prašyti pagalbos iš geriausių ekspertų, kokie tik yra Lietuvoje, nes geresnių už tuos, kurie padeda man, jūs nerasit. Nes tik aš galiu sau tai leisti.

Žodžiu, aš jums iškart pristatau – ponia Rūta Bilkštytė ir FIDE Experta kartu su savo būriu geriausių ever specialistų čia man viską galvoje dėliojo, ruošė medžiagą, padėjo ir kalė į smegenis tai, ko aš nesuprantu visiškai, nes visų tų mokestinių baisumų aš nesuprantu ir viskas. Viskas yra taip keblu, kad netgi man į galvą netelpa, nors be to ir neįmanoma gyvent.

Tiesiog mokesčiai – tai toksai užribis, kurio negali suprasti normalus žmogus, neturintis galvoje kokių nors unikalių implantų, sujungtų su mokesčių sistemos ekspertiniais tinklais ar kuo tai dar, nežinau net kuo. Man šitų technologijų nepasakojo, tai čia tik spėlionės dabar gaunasi, kokiu būdu jie visą tą žino.

Taigi, gavosi taip, kad straipsnį rašiau su visa FIDE mokesčių ekspertų komanda, nes aš be jų nieko nei iš tolo prilygstančio apie mokesčius neparašyčiau, o ir šiaip čia per pusę jų viskas parašyta (ta dalis, kuri prasminga ir gera), o jei įžangą atmesim, tai ir išvis didžiąja dalimi čia šita puiki įmonė jus konsultuoja, nes jūs to nusipelnėte.

Trumpai tariant, skaitykite dabar su mokestine kaltumo prezumpcija galvoje ir įsiminkite viską. Ir beje, jei kur atrasit kokių neteisingumų – tai jau mano primakaluota bus, nes čia aš negailestingai viską supaprastintai supratau, nes suprantu viską paprastai.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter