Stasiūnai – gražus kaimas netoli Kaišiadorių, Žiežmarių seniūnijoje. Anksčiau dar vadinti Vladikiškių dvaru. Gal ir nebūčiau ten stabtelėjęs, bet užkliuvo, važiuojant pro šalį – pakraštyje yra stebėtinai gražios, mažos kapinaitės. Kaip paaiškėjo, po kapines pavaikščiojus, jos prasidėjo nuo Romerių (Romer) šeimos, kuri Vladikiškių dvarą įsigijo dar XVII amžiuje.
Stasiūnų pakraštyje esančios kapinės labai tvarkingos ir gražios
Vladikiškių dvaras buvo išskaidytas Tarpukaryje, žemės buvo išdalintos: būtent tada dvaro žemėse ir ėmė kurtis pilnavertė gyvenvietė – Stasiūnai. Dvaras nunyko (nors keli pastatai dar stovi), o daugiausiai įdomumo dabar galima rasti kapinėse. Jos naudojamos ir dabar – mačiau porą šviežių kapų. Bet kapinių ašis, kaip ir senovėje – Romerių mauzoliejus ir keli jų paminklai.
-
- Stasiūnų pakraštyje esančios kapinės labai tvarkingos ir gražios
-
- Romerių mauzoliejus kapinaitėse – gražus ir mažas, primena nedidelę koplytėlę
-
- Romerių mauzoliejaus siena, antkapinės čia palaidotų Romerių lentos
-
- Senoviniai mediniai kryžiai ir koplytstulpis. Tai pati ta tikroji lietuviška kapinių tradicija.
-
- Kryžiai ir koplytstulpis atrodo tiesiog stebuklingai. Norisi pasėdėti su mirusiais.
-
- Labai įdomus kryžius su užrašais. Užrašytas tekstas sako: Žmogau, ar išpildei 10 Dievo įsakymų? Garbė Dievui aukštybėse, o Žemėje ramybė geros valios žmonėms. Dieve saugok Lietuvą, mūsų Tėvynę.
-
- Romerių kapai. Senoviniai antkapiniai paminklai yra įspūdingi.
-
- Angelas ant vieno iš Romerių antkapinių paminklų
-
- Prie pat kapinių stovi kelio ženklas, rodantis, kad čia prasideda Stasiūnai
Labai įdomūs ir gražūs ir mediniai paminklai – koplytstulpiai ir kryžiai. Jų čia ganėtinai nemažai, o vienas – su išraižytu užrašu. Kapinės kalvotos, labai įdomios. Patariu sustoti ir apsilankyti visiems, kas važiuoja pro šalį.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Šaunuolis pelėnas, kad ne tik trolinate neteisybę, bet ir tokiomis temomis domitės.
Aš visokiomis temomis domiuosi.
Ir po 1000 metu bus kaip Romoj, betgi nebus, medinukai supuva, mes ne akmeny siekiam islikt, o savo dvasia vieta papildyt, nematerialai taip, visgi mados nunai nors akmeniu 2 kvadratuose isiamzint, nuskurdo dvasia…
Labai mažai yra tų kryžių ir koplytstulpių medinių. Faktiškai, galima juos laikyti gyvos tradicijos pėdsakais, kur pamatom -- nes supūva per kokį šimtą-kitą metų.
Pingback: Kaišiadorys, truputis padrikų įspūdžių « Rokiškis
Juokinga, kad googlindama užtikau. Norėjau kolegai istorikui parodyt, kur proseneliai palaidoti. Elžbieta ir Vincas Bielevičiai. Vincas mirė vos 25 -erių, jau susilaukęs 3 vaikų su vyresne žmona. Ir palikęs ją su 3 hektarais ir 3 vaikais. Mano močiutei (mamos mamai) buvo 2 mėn, kai jis mirė. Elžbieta nemokėjo rašyt, tik skaityt, bet visus vaikus išleido į mokslus (mano mama ją mokė rašyt). Močiutė tapo buhaltere, jos brolis inžinierium, vyriausias brolis buvo alkoholikas (susilaukė 5 vaikų ir anksti numirė). Elžbietos ir Vinco kapą lankom. Riomeriams močiutė net sovietmečiu prisilenkdavo (jų kapavietė buvo niokota aukso ieškotojų). Jaukios kapinaitės