Rokiškis Rabinovičius

Vienas toksai visiškai aiškus vatnikas, galintis tiesiog pavyzdiniu vatniko etalonu būti, kartą Facebook paskelbė labai gerą, rinktinį tiesiog pavyzdį to, kaip yra perrašinėjamos sąvokos. Pavyzdys – gana senas, bent dalinai verstas iš rusų kalbos: kadaise tokius visokie vatnikai ir koloradai platindavo Ukrainoje, o galų gale buvo padarytas ir plakačiukas, adaptuotas Lietuvai.

Aišku, pats tą daiktą paskelbęs vatnikas nei nesuprato, kad sąvokų perrašinėjimo pavyzdį skelbia. Nes tiesiog yra pakankamai bukas, kad jam tai būtų pernelyg sudėtinga. Liūdna tai, kad nepaisant tokio buko propagandos atvejo, tąkart pamačiau, kaip kai kurie žmonės, pasiskaitę šitą fufelį, realiai identifikavosi su visokiais vatnikais.

Čia, beje, pastebėkim bendrą panašios propagandos tendenciją: labai dažnas vatinis naratyvas yra būtent toks, kad esą „jei tu esi nepatenkintas valdžia, tai tave valdžios palaikytojai vadina vatniku“. Tai yra visiškas LoL: išties visokias nesąmones darančios valdžios kritika niekaip nesisieja su Putino palaikymu. Bet tuo pat metu kiekvienas Putino palaikytojas bando pateikti save, kaip esą Lietuvos valdžios kritiką.

Gerai, o dabar tiesiog imkim šitą daiktą ir grubiai pakapokim įprastais semiotikos metodais. Ir pasižiūrėkim, kas gi už to slypi. Jau esame panašius dalykus darę anksčiau, taigi, ir dabar gausis lengvai. Iš to gausis ir apie praktinę semiotiką pamokėlė, ir šiaip smagumas. Aš manau, kad jau numanote, kokios čia bus dekonstrukcijos.

Taigi, imam propagandinę struktūrą: visas pranešimas yra labai paprastas, trijų dalių. Pirma dalis – tekstas „Ko reikia, kad taptum Rusijos agentu?“

Antra dalis – vėlgi tekstas, bet iš keturių sakinių:

• Kritiškai vertinti Lietuvos valdančiuosius politikus;
• Kritiškai vertinti JAV;
• Kritiškai vertinti ES vykdomą politiką;
• Nepritarti masiniam migrantų įvežimui į Lietuvą

Trečia viso pranešimo dalis – gana įdomus paveiksliukas, kuriame vaizduojamas Vladimiras Putinas. Paveiksliukas anei per niekur ne neigiamas – Vladimiras Putinas pavaizduotas kaip kažkoks agentas nr.007 ar tai kažkas panašaus. Tobulas, žodžiu, kad ir negailestingas ar baisus. Pasigėrėjimo vertas – bent jau tokį įspūdį paveiksliukas bando sudaryti.

Taigi, dabar imkim ir pasižiūrėkim, ką gauna eilinis skaitytojas?

Pirma, jis gauna klausimą, kurio esmė – „kas gi toks yra Rusijos agentas?“. O tada jis gauna atsakymus, kurie labai paprasti savo esme – tereikia keturis kartus atsakyti „taip“ (t.y., į tuos klausimus tiesiog reaguoti su sutikimu). Natūraliai skaitytojas atsako į tuos klausimus ir tada pasidaro sau išvadą, kad pagal tokį testą – jis yra Rusijos agentas. Ir kadangi tai nesąmonė, tai reiškia, kad viskas, yra absurdas, nes juk jis nėra Rusijos agentas.

O štai tada dar įsijungia pasąmonė ir pasako – „aha, čia Vladimiras Putinas, kuris yra geras, nes jis irgi prieš tas nesąmones ir jo nuomonė sutampa su mano nuomone“.

Čia ir pastebėkime: prasminė teksto struktūros dalis (būtent visuminės struktūros, o ne klausimų) neatitinka nei vizualinės, nei gramatinės. Pagal išvaizdą ir teksto išdėstymą, atrodo, kad klausimas yra iškeliamas, o paskui pateikiami atsakymai. Reali prasminė dalis yra visiškai priešinga: žmogui yra duodami klausimai, per kuriuos žmogus identifikuoja savo pažiūras, o tada jam yra duodamas atsakymas – kad jis yra Rusijos agentas.

Taip, nors pirmiausiai viskas ir atrodė paprastai, išties čia nėra toks jau paprastas semiotinis atvejis, nes norint jį išnagrinėti, reikia įvykdyti struktūrinę transformaciją. Realus tekstas (kokį suvokia tokio plakačiuko interpretuotojas) yra toks:

• Ar kritiškai vertini Lietuvos valdančiuosius politikus?
• Ar kritiškai vertini JAV?
• Ar kritiškai vertini ES vykdomą politiką?
• Ar nepritari masiniam migrantų įvežimui į Lietuvą?

Ir tada atsakymas: „Jei į šiuos klausimus atsakei teigiamai – esi Rusijos agentas“.

Savaime suprantama, kad jei tekstas būtų pateiktas šitaip, jį interpretuojantis žmogus tą atsakymą tiesiog atmestų. Būtent todėl ir yra struktūros išvertimas: pirma užduodamas lyg ir klausimas (o ne teiginys), o kadangi tai klausimas, tai jis ne atmetamas – skaitytojas ieško atsakymų, kuriuos jis randa, o kadangi atsakymai atrodo teisingi – lyg ir priima.

Atkreipkite dėmesį: visi klausimai tiktai su „taip“. Ir iš esmės, orientuoti jau į tuos, kas išsyk ir pasakytų „taip“. Kitko čia nėra. Nėra realių kriterijų. Yra tik žaidimas į „Pats save prisiskirk save vatnikams ir putinistams“.

Galutinis rezultatas gaunasi toks, kad viena vertus, apie save pasakęs jog nėra Rusijos agentu, skaitytojas gauna teigiamą pranešimą apie Rusiją ir Putiną, ir tą teigiamą pranešimą priima. Savo esme tai tiesiog klasika. Ne šiaip sau panašius paveiksliukus Ukrainoje tie koloradai platino. Ir ne šiaip sau panašūs paveiksliukai yra paleidžiami į Lietuvą.

Pastebėjimas grynai iš semiotikos: visas šis plakatas yra pavyzdys to, kaip vien pati bendroji teksto struktūra savaime gali nešti atskirą, bet esminį prasminį komponentą, kuris yra atsietas nuo paskirų sudedamųjų prasmių.

Dabar grįžkime prie to, kad identifikavimą sukuriantis klausimas laisvai gali būti pakeistas kokiu nors kitu. Pvz., koks nors išprotėjęs antisanitarinių beliašų pardavėjas lygiai taip pat kritiškai vertina valdančius politikus (nes jam uždraudė beliašus iš padvėsusių kačių), nekenčia JAV (nes Macdonalds yra konkurentas), nekenčia ES (nes ta ir įvedė aiškesnius reikalavimus sanitarijai), negana to, bijo bet kokių imigrantų, nes pats nieko dirbti nesugeba ir supranta, kad koks nors proto turintis į Lietuvą atvykęs ukrainietis jam čia sudarys baisią konkurenciją.

Taigi, dabar paimkite klausimą: „ko reikia, kad taptum šūdiniausių beliašų pardavėju?“ ir tą klausimą prikabinkite prie tų keturių punktų. Pamatysite, kaip nuostabiai susiderins.

Dabar dar: realių klausimų, kurie labai labai aiškiai identifikuoja vatnikus ir koloradus, tokiuose „testuose“ nepastebėsit – jūsų neklaus apie tai, ar manote, jog Rusija tinkamai elgiasi Donbase. Jūsų neklaus apie tai, ar manote, kad NKVD teisingai vežė žmones į Sibirą. Jūsų neklaus apie tai, ar Rusija nekelia grėsmės Lietuvai arba kitoms valstybėms. Jūsų neklaus, ar Vladimiro Putino režimas persekioja sau nepritariančius žmones. Jūsų neklaus apie tai, ar Stalinas buvo nusikaltėlis. Jūsų neklaus apie tai, ar komunistai išžudė pasaulyje dešimtis milijonų žmonių.

Visi klausimai tokiame teste yra ničnieko bendro neturintys su tuo klausimu, kuris naudojamas identifikacijai. Galima būtų viską surašyti, pvz., taip:

Klausimas: „Ko reikia, kad taptum Rusijos agentu?“

• Kritiškai vertinti smurtą šeimoje;
• Kritiškai vertinti biurokratiją;
• Kritiškai vertinti žiniasklaidą;
• Nepritarti aukštam žmonių pajamų apmokestinimui

Arba dar geriau: „Ko reikia, kad taptum Rusijos agentu?“

• Kritiškai vertinti supuvusių produktų valgymą;
• Kritiškai vertinti narkotikų prekeivius;
• Kritiškai vertinti burokėlių salotas;
• Nepritarti chemtreilų purškimo kliedesiams

Jei jūsų klaustų klausimų, kurie realiai leidžia identifikuoti idėjinius vatnikus, jūs testo nepraeitumėte taip, kaip nori tokio plakatėlio autoriai. Bet klausimai parinkti tikslingai – taip, kad kuo didesnė dalis žmonių putinistams ar vatnikams save priskirtų ir užsilipintų sau vatniko etiketę patys. Vat čia ir kyla klausimas – o tai kodėl norima, kad kuo daugiau žmonių patys save priskirtų vatnikams?

Štai apie šitą klausimą labai gerai pamąstykite. Kodėl to kažkam reikia ir kam būtent to labiausiai reikia ir kokios tos neadekvataus savęs priskyrimo vatnikams pasekmės. Kam reikia to, kad kas papuola patys save vatnikams prisiskirtų? O aš tuo tarpu duosiu jums kitą testą – pvz., tokį:

Ko reikia, kad taptum landsbergistu?

• Kritiškai vertinti valdančiuosius politikus;
• Kritiškai vertinti SSRS;
• Kritiškai vertinti Kremliaus vykdomą politiką;
• Nepritarti biurokratijai ir valdiškai stagnacijai

Tinka? Pasijutote konservu? Jei netinka, tai vat pavyzdžiui, dar jums:

Ko reikia, kad taptum liberalu?

• Kritiškai vertinti valdančiuosius politikus;
• Kritiškai vertinti SSRS;
• Kritiškai vertinti Kremliaus vykdomą politiką;
• Nepritarti biurokratijai ir valdiškai stagnacijai

Ops. Liberalai jau. Kažkodėl tas pat gaunasi – išties partijos pakankamai netolimos šiuo atžvilgiu. Kažkodėl paaiškėja, kad tie patys klausimai gali duoti atsakymus visai skirtingų ir gana netgi priešingokų partijų atstovams, ar ne?

Na, gerai, pavyzdžiui, tada jums toks, tarkim, apie ateistus:

Ko reikia, kad taptum ateistu?

• Kritiškai vertinti kokią nors religiją;
• Kritiškai vertinti didžiausias religines organizacijas;
• Kritiškai vertinti verslą, jei toksai daromas iš tikėjimo;
• Nepritarti privalomam vaikščiojimui į bažnyčią

Kažkaip kiekvienas aplinkui ateistu pasidaro. Arba beveik kiekvienas. Gerai, stipriau užkabinkim.

Ko reikia, kad taptum Rokiškio Rabinovičiaus klapčiuku?

• Kritiškai vertinti bet kokius kliedesius ir nusišnekėjimus;
• Kritiškai vertinti idiotus ir šiaip visokius durnius;
• Kritiškai vertinti nusikaltėlius ir vagis;
• Nepritarti visokių kliedesių įteisinimui

Nesutinkate su manimi, bet esate manęs klapčiukai? Na? Na, jei dar norie ginčytis, tai tada jau galų gale jau vat taip visai taip visiškai, kad maža jau absoliučiai nepasirodytų:

Ko reikia, kad taptum veganu?

• Kritiškai vertinti tyčinį ir žiaurų gyvūnų kankinimą;
• Kritiškai vertinti didžiuosius maisto produktų gamintojus;
• Kritiškai vertinti valdžios gebėjimą užtikrinti maisto kokybę;
• Nepritarti atvejams, kai gyvūnus žudo vardan sadistinio pasitenkinimo

Ops, labą dieną, jūs veganas. Jūs veganas, tralialia. Norite pasiginčyti?

Tai tiek jums, ponai konservatnikai, liberastai, veganai, manęs klapčiukai, vatnikai ir beliašų pardavėjai. Tiesiog tiek. Apie tūpiausią propagandą ir demagogines manipuliacijas.