Ponai ir ponios, labą dieną, 1984 truputį pavėlavę, bando ateiti dabar. Dovilė Šakalienė (Seimo narė) pateikė nuostabias pataisas, pagal kurias reikia, kad žiniasklaida pranešinėtų ne mažiau, kaip 50% pozityvo, o negatyvo – ne daugiau kaip 50%.
Labai gražiai apsimetant šlanga, čia siūloma ne kas kita, kaip visuotinė, totalinė cenzūra. Paaiškinsiu, kodėl.
Esmė paprasta: kas ir kaip nustatys, kas ir kokiomis apimtimis rašo pozityvią, o kas ir kokiomis apimtimis rašo negatyvią informaciją?
Vat pvz., informacija, kad Dovilė Šakalienė bando įvesti cenzūros įstatymą – tai pozityvas ar negatyvas?
Suprantate, jei jau atsiranda toks reguliavimas, reiškia, kad ir institucija turi atsirasti, kuri reguliuotų. O ta institucija gali imti ir pasakyti, kad informacija apie Dovilės Šakalienės įstatymą – tai negatyvi informacija. O taip pat negatyvi informacija yra ir dar kokia nors, kuri gali kažkam nepatikti.
Toks informacijos vertinimas suponuoja cenzūros institucijos atsiradimą. Kitaip tariant, būtų sukurtas naujas, labai tiesioginis Glavlit analogas. Ir tas Glavlit analogas jau ir sakytų, kas gali būti, o kas negali būti, ir reguliuotų žiniasklaidą, kaip jai ir apie ką kalbėti.
Galime numanyti, kad kadangi informacija būna įvairaus neigiamumo (vidutiniškai negatyvi, neutrali, vidutiniškai pozityvi, stipriai pozityvi, stipriai negatyvi, etc.), tai dar ir neigiamumo lygis būtų vertinamas. Pvz., vienai žinutei apie nužudymą kompensuoti reiktų, pvz., 8 žinučių apie kultūros renginius. Nes žinutės apie kultūros renginius – vidutiniškai pozityvios, o tuo tarpu žinutės apie žmogžudystes – kraštutinai negatyvios.
Galime numanyti, kad žinutės apie teigiamus Ramūno Karbauskio darbus būtų priskiriamos stipriai pozityvioms.
O dar paskui kas nors padidintų reikalavimą tai pozityviai informacijai, kad jos būtų ne mažiau, kaip 60%, o paskui – ir ne mažiau, kaip 70%. O dar paskui – gal ir tiek, kad jos būtų ne mažiau, kaip 95%.
Bet kokia informacija apie valstiečių partijos korupcinius skandalus būtų neigiama informacija. Ta, kuri būtų filtruojama ir šalinama.
Taigi, labą dieną, Dovile Šakaliene. Šitas straipsnis, manau, bus tamstos suprastas, kaip negatyviausias įmanomas. Bet išties šitas straipsnis – tai noras pasipriešinti didžiausiam įmanomam žiniasklaidos negatyvui – cenzūrai.
Lietuvoje yra daug problemų. Žiniasklaida apie jas kalba, todėl tos problemos sprendžiamos. Daug apie problemas rašanti žiniasklaida mums rodo, kad labai daug yra bėdų, kurias reikia tvarkyti. Bandymas užčiaupti tuos, kas kalba apie problemas – tai bandymas tas problemas paslėpti ir nuneigti.
Problemų slėpimas, neigimas, kalbų apie jas draudimas – tai veiksmas, kuris nukreiptas prieš visos valstybės gerovę. Nekalbant apie problemas, jų išspręsti neįmanoma. Šitaip įmanoma problemas tik dauginti.
Dovile Šakaliene, tamsta esate labiausiai mane nuvylęs politikas per paskutinius kelioliką metų. Pagal nuosmūkio lygį, nuo kiek aukštai iki kiek žemai – aš net neturiu su kuo palyginti.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Ponas Rokiški,
Gal ne taip viskas blogai -- gal ponią Dovilę visi ne taip suprato.
Juk ji nenori nieko cenzūruoti, o tik įstatymu nurodyti, kad galvoti reikia pozityviai.
Tegu žolę tada įteisina geriau.
Sovietinėje spaudoje, kiek teko ją vartyti ruošiantis vienam projektui, buvo ypač daug pozityvo. Pozityviausia buvo maždaug nuo 1945 iki kokio septintojo dešimtmečio pabaigos. Tuo metu daugiausia būta tik partijos pašlovinimų. Po to jau pamažu ėmė rastis žinutės ir apie traukinio neišgirdusius ir ant bėgių Naujųjų metų išvakarėse prisnūdusius piliečius, ir apie iš kirpyklos pavogtus rankinukus, ir apie kokius nors smulkius buitinius konfliktėlius, bet taip labai dozuotai ir ne pirmuose puslapiuose. Beje, ką darys Seimo nariai su užsienio portalais (juk žmonės skaito ne tik lietuviškai)? Ar ribos jų pasiekiamumą?
„Jūsų ryšys blokuojamas -- jūs bandote pasiekti neigiamo turinio internetinį portalą…“
Gerais norais kelias, žinia, kur grįstas.
O vis dėl to -- visai neblogai būtų, jei tos “sensacijos“ būtų mažiau pastebimos.
Juozai, tos sensacijos kokiais 95% yra žiniasklaidos vartotojų pasirinkimo išdava. Mažiau spaudaliokit ant jų internete (o komercinių televizijų naujienas nustokit žiūrėti iš vis) ir viskas bus tvarkoj. Net jeigu savo menku indėliu ir nieko nepakeisit, tai bent sau sveikatą pataisysit.
Nelabai suprantu, kodėl toks išmintingas ir kritiškas žiurkėnas turėjo didelių lūkesčių dėl madam Šakalienės, kuri jį taip smarkiai nuvylė. Pažiūrėkim, kaip ji išpopuliarėjo viešoje erdvėje gal prieš metus -- ilgai ir įnirtingai draskėsi dėl to, kad ją patraukė iš šiltos ir chaliavnos vietelės kažkokioje bezdielnikų organizacijoje. Kiek tame buvo vodevilinės aistros -- tipo, kaip taip galima su manimi -- tokiu ŽMOGUMI -- tipinė liūdnai pagarsėjusios Teišerskytės stilistika. Tad visai natūralus yra ir jos prisišliejimas prie Karbauskio, ir va tokie pasažai, kaip dabar. Nieko realiai netikėto:)
Sakykim, aš mažiau tikėjausi, nei atrodo. Bet kritimas buvo didesnis, nei tikėjausi. Bandyt įvesti totalinę cenzūrą -- tai yra visgi netikėta.
Tiesiog sunku suvokti, ar žmogus, bandantis atsisakyti savo žmogiškos išvaizdos, pridengęs savo tapatybę zoologiniais epitetais, galėtų atstovauti kuriai nors visuomenės grupei. Stilius tokios rašliavos rodo, kad anonimo skraiste prisidengęs ardomuoju darbu užsiima Lietuvai nelojalus žmogėnas, bandantis valstybines problemas perkelti į asmeniškumus, bet kurią diskusiją suprastinti iki užgaulaus pavardžių išrašinėjimo, ar atviro šmeižto jų atžvilgiu. Susidaro toks įspūdis, kad pats puslapio autorius rašo pats sau, tokiu būdu diskusiją bandant pagyvinti dirbtinai.
Labas, Stanislovai.