Tie skaidriai kultūriniai niuansai

Visada yra gražu, kai vyksta visokie kultūriniai renginiai. Spektakliai vaikams, pavyzdžiui, kur nėra vietos paranojiniams įtardinėjimams. Ir Rusų dramos teatras čia yra labai geras, man nuoširdžiai jis patinka. Seniai nebuvau jokiuose teatruose, tai ir jame irgi, ale vat prisimenu nuo mažens. Ir rimtai, prisimenu, kad jis ėmėsi teisingos pozicijos, kai prasidėjo įvykiai Ukrainoje – nepametė sveiko proto. Iš principo, sakyčiau, kad gali būti puikiu pavyzdžiu visiems, daugeliui lietuvių reiktų pasižiūrėti, kaip Lietuvą mylėti.

Rusų dramos teatras man visai patinka, ir nieko neturiu prieš, o ir lankęsis esu ne kartą.

Rusų dramos teatras man visai patinka, ir nieko neturiu prieš, o ir lankęsis esu ne kartą.

Ir dabar va puikūs renginiai, kurie gražūs. Štai du muzikiniai spektakliai, būsiantys spalio 11-12 dienomis – apie Aladino lempą ir apie Kairiarankį, kuris blusas pakaustė kažkokias. Viskas tvarkoje čia, nieko tokio, jei neskaitysim kažkokių labai labai neapibrėžtų kultūrinių niuansų, kurie man kažkaip dėliojasi visai ne taip, kaip turėtų dėliotis. Nesąmonės visokios.

Aš žinau, kad mane kartais paranojiniai įtarumai pradeda kamuoti dėl visokių dalykų. Tai čia irgi spėju, kad paranojiniai įtarumai, kurie nieko bendro su jokia realybe neturi ir aš tiktai šiaip čia nusišneku. Gražios reklamos, prie Prezidentūros stovi gražiai pastatytos, viskas čia ok.

Na, pavyzdžiui, 1974 metų tarybinio spektaklio apie Kairiarankį siužetas – britų ir amerikiečių imperialistams Tulos miesto kalašnikovų fabriko meistras parodo nosį, nes tie susimauna ir taip tarybinės darbo žmonių liaudies meistriškumas laimi. Taigi viskas gražu.

Ai, ne, ten gi tik šiaip Tulos miesto kažkokio fabriko, kokie ten dar ginklai, jokių kalašnikovų nebuvo tuo metu ir jokių ten amerikietiškų imperialistų, o tiktai britiški. Nieko tokio.

Niekuo tai nesusiję. Ir tik šiaip reklamos prie Prezidentūros iš kažkur atsirado su kažkodėl visai niekuo nesusijusiu.

1658 spalio 11 dieną Rusijos kariuomenė sumušė Lietuvos kariuomenę mūšyje prie Verkių. Ne, tai niekuo nesusiję.

1796 metų spalio 12 dieną gimė Michailas Muravjovas-Korikas, rengęs masines lietuvių žudynes. Ne, tai niekuo nesusiję.

1920 metų spalio 11-12 dienomis Lucianas Želigovskis užėmė Vilniaus kraštą ir atplėšė jį nuo Lietuvos. Ne, niekuo tai nesusiję.

Nekreipkit dėmesio, čia tik šiaip mano paranojiniai nusišnekėjimai. Šiais laikais niekuo negali tikėti, nes visur paranojos. Nebūna gi taip, nieko čia tokio ir niekas nevyksta. Nesvarbu. Neįmanoma tokiose paranojose gyvent. Reikia man gal kažkaip išvažiuot pailsėt į kaimą.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook56Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

14 thoughts on “Tie skaidriai kultūriniai niuansai

  1. Pjovejas

    Ar teisingai suprantu, kad paranoja dėl renginio ir tų įvykių datos sutapimo? Ar dėl siužeto, kaip darbininkas apgauna imperialistus (čia rimtai toks? nes nesu jų matęs)?

    Jei tik dėl datų, tai tikrai pailsėt gal reiktų 🙂 nes įtariu vos ne kiekvieną mėnesį gali atrast visokių datų ir kas nors kokiam nors mieste ką nors rodytų.

    Bet jei siužetas toks… Nu ką aš žinau… gal vis tik būna sutapimų? 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Matot, tame vat ir reikalas čia -- lyg ir viskas tvarkoje, lyg ir viskas nekaltai, ir nieko čia tokio nėra. Ir visgi šen, ten, dar kažkur išlenda niuansai. Ir kartu tokie neapibrėžti, kad žiūri į tai ir nežinai, ar čia tik sutapimas tiesiog per tokią nuostabiai atsiradusią specifinių datų koncentraciją, ar visgi ta koncentracija parinkta tam laikui? Datų aišku daug, bet ne šimtai, o konkrečiai tokio lygio jautrių koncentracijų per metus gal ir būtų kokia dešimtis, bet vargu ar daugiau, t.y., pataikyti netyčia iš principo įmanoma, bet kartu šansas nėra labai didelis.

      Vėlgi, kitką žiūrint: ar šiaip sau ten atsiranda reklamoms prie Prezidentūros, ar ne šiaip sau? Ir ar netyčia čia su Tula ir rusų ginklininkais asocijuojamas spektaklis apie blusas kausčiusį meistrą, ar visgi kažkas tame yra? Vat taip ir galvojam -- ar yra čia koksai tai stabilus paternas, ar tik čia šiaip sau įvairūs sutapimai sutapo?

      Su paternais tas ir reikalas, kad jie gi tik paternai -- lyg ir yra juose kažkas, ale niekad negali būti užtikrintas, nes jei jau būtum užtikrintas, tai galėtum užtikrintai šnekėt apie kažkokius realius procesus.

      Čia kaip su „Gulbių ežeru“, kurį irgi labai specifiniu momentu atvežę buvo, ir dar į labai specifinę vietą -- irgi lyg ir nieko tokio, ale kai prisimeni, ką išties konkrečiai reiškia „Gulbių ežeras“, tai jo atsiradimas specifiniu momentu sukelia labai specifinių minčių. Bet ir vėl -- lyg ir atrodo, kad aišku, o lyg ir gali iš principo būti ir be specifinių dalykų.

      Paranoja, žinote. Kas gi gali būti bendro tarp kultūros ir politikos?

      Reply
      1. :]

        Dabar paklausiu kaip labai nepatyręs:

        Jei sukamas toks reikalas, tai esmė -- kaip tais paveikti žmonių sąmonę, provokuoti ar dar kokią peklą virti.

        Paprasti praeiviai tokių ryšių tarp datų, įvykių ir pan. nesuriš ir žinutės nesuvoks.

        Ar norima pasakyti, kad čia toks subtilus pasityčiojimas iš Prezidentūros == Lietuvos valstybingumo?

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Šiaip būna daromi tiesiog sinchronizacija. Pvz., viename taške recipientui duodama info „šiandien mūsų šventė -- prieš kažkiek šimtmečių sumušėm Lietuvos kariuomenę“, o kitame taške duodama info „mūsų ginklų pramonė jau šimtus metų pati kiečiausia“, trečiame taške -- duodama info „Vilnius jau buvo atplėštas nuo Lietuvos“.

          Jeigu recipientas gauna tuos info srautus maždaug vienu metu, jam tiesiog banaliai susiplaka galvoje -- geriausia Rusijos ginkluotė, Vilniaus krašto autonomija, Rusija kiečiausia.

          Pačių reklamų pastatymas prie Prezidentūros tampa tiesiog simboliniu aktu -- „mes štai jau čia“.

          Žodžiu, simbolinis kalbėjimas visa tai.

          Reply
  2. jurgis

    Didelis noras ką nors įžvelgt gali privesti prie haliucinacijų…

    O jei rimtai -- reklamos nuotraukoje matosi ne visi rėmėjai. Rėmėjai gali daug ką pasakyti apie patį renginį. Pvz jei remia alkoholiniai gėrimai, matyt režisorius bus alkoholikas…

    Iformaciniai remėjai -- kurie pasirašo nemokamai reklamuoti renginius. Taip pat būna rėmėjai barteriais -- visokie viešbučiai ir maitinimo įstaigos, transportas. Greta šitų taip pat būna remėjų, kurie paremia pinigais. Lietuvos rusų (beje, pats buvau nustebęs kad jie ir lietuvos lenkų kultūrinius renginius paremia) -- ru ambasada, dujotekana, lietuvos dujos, fond russkij mir. Ten pas juos tokia logika -- jei darai kažką tokio, aktualaus jiems -- paremia pinigėliais. O kadangi kultūrininkai ne dangiškąja mana maitinasi -- tai ir tie renginiai kitą kart tendencingi, ar ant kokių provokatyvių progų išpuola.

    Reply
  3. Algis

    hmm siaip susidubliuoja dienomis imant su litexpo sv2b renginiu, tai turbut irgi paranoja 🙂

    Reply
    1. jurgis

      Šioje vietoje labiau apsimoka suklysti, nei praignoruoti tam tikrus sutapimus. Kartą užstalėj teko girdėti iš rusakalbių muzikantų istoriją, kaip „rusiško romanso vakaras“ vos nevirto koncertu pergalės dienai, nes tokios buvo vieno iš pagrindinių rėmėjų rėmimo sąlygos…

      Reply
  4. Kempinius

    Man irgi tokie niuansai, per mokytųjų dieną išlydint mokytoja į pensija dainavo rusišką romansą. Be to šiandien užtikau, kad vyko krepšinio turnyras per RUGPJŪČIO 23 dieną, kurį organizavo JOD(aš tame miestelyje gyvenu). Nu nežinau čia tik įtarimai.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *