Rokiškis Rabinovičius

Kiekviena krizė, kiekviena pavojaus situacija visada mums kelia natūralų nesaugumo jausmą. Koronavirusas (COVID-19 aka 2019-nCoV susirgimas) – irgi kelia. Tai pavojinga liga. Nereikia to nesaugumo jausmo bijoti pripažinti – jis yra visiškai sveikas, jis yra visiškai natūralus. Yra pavojus mums ar mūsų artimiesiems, draugams – reiškia, kad nesaugumo jausmas natūralus.

Koronavirusas yra vienas iš daugelio peršalimus keliančių virusų. Dauguma jo rūšių pakankamai mums nepavojingos. Deja, kai kurios retesnės ir naujesnės jo rūšys (pvz., SARS (aka SŪRS), MERS) kelia didelį pavojų. Naujasis koronaviruas – irgi iš tokių pavojingesnių. Ir negana to, jis labai sparčiai plinta.

Dėl nesaugumo mes galime jausti baimę ar pyktį. Gal tokie jausmai padėtų mums, jei mums grėstų koks žvėris, bet kai pavojų kelia virusas – nei baimė, nei pyktis nepadeda, o tik klaidina. Būtent tuo ši situacija yra kiek neįprasta.

Mes galime daryti klaidas ir pervertindami pavojų, ir jį nuvertindami. Bet kurios klaidos mums trukdo. Išties apgalvotai mes galime elgtis tik kai objektyviai ir realistiškai įvertiname situaciją.

Dėl to labai svarbu suprasti, kokias mes mąstymo klaidas darome. Ir svarbu mąstyti protingai. Tik gerai suprasdami situaciją, galime padėti sau ir kitiems.

Taigi, šitas straipsnis yra apie mąstymo klaidas, kurios kyla, kai galvojame apie koronavirusą ir jo epidemiją.

Pavardinsiu klaidas, o jūs pabandykite jas nustatyti jau skaitydami – kaip ir kodėl mes suklystame. Paskui jas peržvelgsime dar kartą:

• Viskas arba nieko:
  • Jei kažkiek susirgimų yra – reiškia jau viskas, šakės, epidemija ištiko ir nėra ko taisyti
  • Jei yra tik kažkiek susirgimų – reiškia, kad tai nieko nereiškia, nėra ko taisyti, nes nieko blogo dar nevyksta
  • Valdžia su kažkuo nesusitvarko – vadinasi viskas yra blogai
• Peršokimas prie išvadų:
  • Vyksta epidemija – vadinasi, aš mirsiu
  • Vyksta epidemija – vadinasi, mano artimieji mirs
  • Valdžia su kažkuo nesusitvarko – vadinasi mes mirsim
• Overgeneralizacija:
  • Kažkur valdžios padarytos nesąmonės – vadinasi, kad viskas blogai, niekas nieko negydys
• Minimizavimas ir magnifikavimas:
  • Šita epidemija nieko nereiškia, čia tik eilinis gripas
  • Nuo gripo kasmet pasaulyje miršta dešimttūkstantiniai kiekiai, o čia vos keli šimtai
  • Epidemija žudo masiškai visus, žmonija pražus
• Mentalinis filtras:
  • Nėra jokių įrodymų, kad tas koronavirusas veikia, Lietuvoje dar niekas nuo jo nemirė
  • Vos keli užsikrėtę – taiga nieko nereiškia, nėra čia tos epidemijos, nesąmonė
• Pozityvo diskvalifikavimas:
  • Niekas, ką padarė valdžia, neturi reikšmės
  • Ligoninių pasiruošimas nieko nereiškia
  • Sienų blokavimas nepadės
  • Karantinas nepadės
  • Naktinių barų ar renginių stabdymas nepadės
• Personalizavimas:
  • Jau kam kam, bet man tai teks mirti
  • Mano artimiesiems tikrai nėra šansų
  • Viskas pasikeistų, jei viskam vadovautų ne “tas ir tas” (įrašom bet kurio politiko pavardę)
• Privalėjimai:
  • Valdžia privalėjo pripirkti kaukių, dezinfektantų ir dar kažko
  • Valdžia privalėjo visiems kompensuoti nuostolius, nedarbingumą ir dar kažką
  • Valdžia privalėjo neįleisti nieko iš užsienio dar nuo vasario mėnesio
• Emocinis vertinimas:
  • Viskas, šakės, nes blogiau nebūna!
• Etiketės:
  • Tie, anokie, etc. (nerašau čia visokių žodžių, bet patys numanote)

Aš nei neabejoju, kad jau tokių vertinimų ir mąstymo klaidų įvairiose vietose matėte ne vieną, ne du ir ne tris. Į kažkurias mąstymo klaidas jau atkreipėte dėmesį, o į kažkurias kitas – dar ne.

Panagrinėkime nuosekliai:

• Viskas arba nieko:
  • Jei yra kažkiek susirgimų – tai reiškia, kad yra kažkiek susirgimų. Tai nereiškia, kad serga visi ar dauguma. Nereiškia ir to, kad visi ar dauguma mirs. Pagrindo nerimui yra, bet tikimybė mirti yra gana nedidelė – prie trečdalio persirgusių (tai gana aukštas sergamumas), netgi imant 3% mirštamumą, mirs 1 iš Ir tai vienas iš blogesnių scenarijų. Geresnis sako, kad kol epidemija išaugs, sanitarinės priemonės (karantinai, izoliavimas, dezinfekcija, etc.), o taip pat ir orų atšilimas pristabdys jos plitimą. Tai reiškia, kad ir jūs, ir jūsų artimieji greičiausiai išgyvens visi.
  • Jei yra „tik“ kažkiek susirgimų, tai nereiškia, kad nereikia saugotis. Saugotis reikia. Ir save saugoti, ir kitus saugoti. Tai labai svarbu.
  • Krizė – tai ir yra nesusitvarkymas su nenumatyta situacija. Tai reiškia, kad kažkas gali vykti ne taip, kaip norisi. Bet tvarkydami, mes tą sutvarkome. Valdžia irgi tą daro. Tam reikia laiko ir pastangų, bet tai tvarkosi.
• Peršokimas prie išvadų:
  • Epidemija savaime nereiškia, kad apsikrėsi ir nereiškia, kad mirsi. Kaip jau matėme aukščiau, netgi pagal labai blogą scenarijų tikimybė mirti yra apie 1%, o gal ir mažiau.
  • Epidemija savaime nereiškia, kad artimieji apsikrės ir mirs. Žr. aukščiau.
  • Valdžios klaidos ar nesusitvarkymai savaime nereiškia jokių mirčių. Tai reiškia, kad su ligomis bus sunkiau tvarkytis, bet tai ir viskas. Nepaisant bet kokių nesąmonių, mūsų valstybės pajėgumai (ligoninės, vaistai, įranga, medikai, etc.) bus panaudoti kovai prieš epidemiją ir išgelbės daugybę gyvybių.
• Overgeneralizacija:
  • Kad ir kiek nesąmonių matytume, žinokime, kad daugybė dalykų yra daromi gerai, ir daugybė žmonių bus gydoma ir pagydoma
• Minimizavimas ir magnifikavimas:
  • Šita epidemija yra labai rimta. Netgi 3 procentai mirštamumo nuo 30% apkrėstų reiškia, kad Lietuvoje mirti gali apie 30 tūkstančių žmonių. Nors tai būtų tik pagal itin blogą scenarijų, net ir 10 kartų mažesnis mirčių skaičius yra labai didelis. Mes neturime nuvertinti šios epidemijos. Didžiulės apsauginės priemonės yra taikomos ne šiaip sau.
  • Epidemija yra auganti. Pagal blogą scenarijų pasaulyje nuo jos gali mirti virš 100 milijonų žmonių. Lyginant su gripu, ji yra kraštutinai pavojinga, daugybę kartų pavojingesnė nuo gripo. Šiuo metu maži mirštamumo skaičiai yra tik dėl to, kad epidemija nespėjo išaugti. Ji auga, ir augimas yra eksponentinis.
  • Kaip jau kalbėjome anksčiau, epidemija žudo ne visus. Mirštamumas siekia iki 3 procentų. Žmonija nuo jos neišmirs, bet mirčių gali būti daug.
• Mentalinis filtras:
  • Yra daugybė faktų, kaip tas koronavirusas veikia, daugybė medžiagos iš Kinijos, daug medžiagos jau randasi ir iš Italijos bei Korėjos. Tose ir kitose šalyse jau daug mirusių. Neabejotina, kad mirusių daug bus ir Lietuvoje.
  • Visų epidemijų pradžioje būna vos keli užsikrėtę. Kiekvienas jų norom ar nenorom, paprastai nei nežinodamas, apkrečia kelis kitus žmones, kiekvienas iš jų – dar kelis kitus. Taip epidemija auga lyg sniego kamuolys, virsdama į laviną. Toks augimas vadinamas eksponentinius. Jei jis pastebimas – tai reiškia, kad netgi labai nedideli užsikrėtusių žmonių skaičiai yra labai pavojingi.
• Pozityvo diskvalifikavimas:
  • Valdžia ėmėsi daug gerų veiksmų – pvz., sienų uždarymas, visuomenės informavimas, sanitarinės priemonės, susirgusiųjų identifikavimas ir taip toliau. Net jei atrodo, kad tų priemonių buvo per mažai (ir gal jų buvo per mažai), vis vien kažkurių priemonių buvo imtasi.
  • Ligoninių pasiruošimas gydyti – labai svarbus, jis padės susitvarkyti su didesniais ligonių srautais ir išgelbėti daugiau gyvybių
  • Sienų blokavimas padės išvengti naujų užsikrėtusių žmonių pakliuvimo
  • Karantinas padės sustabdyti užkrato plitimą, tai priemonė, kuri naudojama ne pirmą šimtmetį ir ji yra efektyvi
  • Visų renginių ir vietų, kur vyksta kontaktai, blokavimas ir stabdymas – visada sulėtina infekcijos plitimą ir pagerina situaciją
• Personalizavimas:
  • Nėra jokių požymių, kad būtent tau teks mirti, netgi ypatingai blogu atveju, jei esi pagyvenęs ir sergi keliomis lėtinėmis ligomis, šansas išgyventi bus kokie 80-90%, net jei užsikrėsi. O garantijų užsikrėsti visgi nėra.
  • Artimiesiems, net jei jie labai labai seni ir ligoti (80+ metų), šansas išgyventi yra apie 80%, net jei užsikrės. O garantijų, kad užsikrės – visgi dar nėra. O vaikams ta liga išvis negresia, vaikų ir paauglių mirčių nuo šio viruso atvejų per pasaulį tėra žinomi vienetai.
  • Nežinia, ar viskas pasikeistų, jei vadovautų ne tas politikas, o kažkuris kitas. Tikėtina, kad dauguma problemų liktų tos pačios.
• Privalėjimai:
  • Valdžia neplanavo infekcijos ir nepripirko. Gal galėjo, o gal negalėjo. Prieš pusę metų niekas nebūtų net įsivaizdavęs, kad gali būti tokia problema.
  • Valdžia negali visko visiems kompensuoti. Mes susiduriame su krize, kuri bendra mums visiems. Ne tik valdžia čia už viską atsako – mes visi už viską atsakom. Virusas nesupranta tokių sąvokų, kaip valdžia. Jis ėda viską ir jam nesvarbios jokios kompensacijos.
  • Niekas negali suprognozuoti ateities. Po įvykių mums lengva vertinti ir sakyti, kad gal vasario mėnesį reikėjo blokuoti viską. Deja, tik kovo mėnesį pasimatė, kad ateina reali krizė.
• Emocinis vertinimas:
  • Tiesiog palaukime su savo vertinimais ir pabūkime ramiai. Po kelių dienų vertinsime blaiviau. Emocijos čia kabina mus visus, jos natūralios, bet protas suveikia geriau, jei palaukiame.
• Etiketės:
  • Etiketės vargu ar gali būti produktyvios. Produktyvūs gali būti tik protingi sprendimai. Jei protingus sprendimus daro tas ar anas, tai visiškai nesvarbu, kokią etiketę bekabintume, sprendimas atneš naudą. Taigi, užsiimkime ne etiketėmis, o sprendimais.

Kaip matote, visas mąstymo klaidas galima pakeisti daug racionalesniais įsivertinimais. Ir tas racionalesnis požiūris yra daug produktyvesnis, o ir teikiantis mums daug daugiau laimės.

Taip ir žiūrėkime į šitą krizę. Protingai žiūrėkime.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

• Web
|
• Twitter
|
• Facebook
|
• Google+
|
• More Posts (1489)