Kažkaip pradėjau rašyti vieną straipsnį apie tai, ko nebūdavo sovietmečiu, ale matau jau, kad išsiplėtė tas tiek, kad kaip vieną jį dėti tiesiog beprasmiška. Jau ir taip iš ano išsiskyrė atskiras straipsnis apie sovietmečio rūkalus., o ir toliau viskas kažkaip man plečiasi. Todėl čia jums ir pradedu kitkuo – tai paskirais gabaliukais, įvairiatemiais fragmentais apie belenką. Tikiuosi, kad šitie bus ne per ilgi, tad skaitydami nenuvargsit ir patirsite įdomumo.
Kasdien vis laimingesnis gyvenimas, kaip skelbė moterims sovietinė propaganda. Dabar spėkite, ką šita kolchoze gyvenanti moteris daro, kai jai mėnesinės, o vaistinėse nėra vatos anei marlės?
Taigi, šiandien pradėkime nuo moteriškų dalykų – labai paprastų, tokių, kokių anais laikais SSRS nebuvo, nors vakarietiškos moterys laikė šitai visiškai įprastu dalyku. Taip, nuo moteriškų higieninių paketų, įklotų bei tamponų, kurių nebuvo tais laikais, kai moters teises gerbianti dvasinga tarybinė santvarka užtikrino moterų lygybę tuo būdu, kad joms viskas būtų kaip vyrams. O ko nėra vyrams, tai juk ir moterims nereikia.
Ne, nu suprantate, aš juk ne moteris, tai negaliu visko detaliai aprašyti, nes tokios patirties neturiu. Bet kai mūsų moterys kokios tai drovios ir nedrįsta realijų papasakoti, tai tenka man tai daryti. Todėl, kadangi jau turiu patirties rašymuose apie moterų higieną, tai štai jums ir dar vienas visiškai neprofesionalus straipsnis intymia moteriška tema.
Tamponai ir įklotai tarybinės darbo liaudies moterims
Moterys ir merginos rečiau jaučia sovietmečiui nostalgiją, nei vyrai. Ir daug rečiau kliedi apie tai, kaip tais laikais buvo gera gyventi. Nes visos, kurios tada gyveno, žino vieną dalyką, dėl kurio tiems laikams gerų jausmų turėti neįmanoma: nebūdavo higieninių paketų, įklotų ir tamponų. Moterims reikdavo naudoti vatos gabalus ir marlę. Taip, viskas buvo taip blogai.
Negana to, vata ir marlė ne visada būdavo vaistinėse. O parduotuvėse išvis nebūdavo nieko panašaus. Taigi, irgi dalinis deficitas, dėl kurio moterims labai apsimokėdavo turėti pažįstamų kur nors ligoninėse, kur šitos medžiagos būdavo naudojamos tvarsčiams. Ir būtent dėl to paskui, į pačią sovietmečio pabaigą, išlįsdavo keistų statistikų iš ligoninių, pvz., kad vienam operuotam ligoniui sueikvojama būna virš 10 kilogramų tvarsliavos. Turint omeny, kad vatos ir marlės tankis yra menkas, tai tuos 10 kilogramų galit įsivaizduoti kaip maždaug metrinio skersmens dėžę – didžioji dalis keliaudavo į namus.
Ponai ir ponios, jūs neįsivaizduojate, bet anais laikais kai kurie medikai tvarsliavą sunkvežimiais leisdavo į šalį. Ir kai koks nors OBChSS pričiupdavo, tai tokie stebėdavosi ir nesuvokdavo, kam čia ir kaip. Per kažkurią TV laidą vėlyvuoju Perestrojkos metu rodė kažkokius tokius pričiuptus ir irgi stebėjosi, esą kam čia vagia tą tvarsliavą dėžėmis. Suprantate, natūraliai ir netgi nuoširdžiai stebėjosi, nes tarybinėje visuomenėje menstruacijų nebuvo, nes to tiesiog negalėjo būti niekur, išskyrus kažkokius išimtinai moterims skirtus leidinius, kaip kad „Moters kalendorius“ ir panašiai.
Maždaug tokią klaikybę, padarytą iš drėgmės nepraleidžiančios klijuotės, moterys nešiodavo anais laikais. Aišku, kai jau visai užveikdavo, tai imdavo nešioti apatines kelnaites tiesiog - ne visai įprastas, o tokias baisaus didumo, kurios visgi bent jau nešutindavo ir netrindavo taip smarkiai. Bet jose užtat paketai sunkiau laikydavosi.
Oj, ne, bendrai buvo, buvo kokie tai tipo tvarsčiai, higieninių paketų analogas – vadinosi „higieninė priemonė“. Sako, anie buvo tokie, kad moteris su panašiu jausdavosi maždaug taip, lyg susikišusi į triusikus didelį sulankstytą laikraštį. Ir sugerdavo tas daiktas irgi panašiai, kaip laikraštis. Todėl dauguma rinkdavosi vatą ir marlę.
Visos šitos tvarsliavos tvirtinimui panos naudodavo klaikų įtaisą, vadinamą higieniniu diržu – iš prasto audinio, klijuotės ir gumos padarytą baisybę, kurią gamindavo kaliniai. Tas daiktas būdavo užsegamas kaip diržas, į tarpukojį įkišamas tasai sulankstytą laikraštį primenantis paketas, tada prasikišama gumuotos klijuotės juosta iš užpakalio į priekį ir užsegama sagomis. Tiksliau, paprastai dėdavosi savo darytą paketą iš marlės ir vatos, nes toksai būdavo geresnis, nei ta presuota higieninė plyta iš vaistinės.
Aišku, nuo drėgmę prastai sugeriančios vatos ir visų tų higieninio diržo klijonkių ten baisiai šusdavo, viskas trindavo, todėl per mėnesines moterys būdavo visiškai nedarbingos. Ponios ir ponai, nu patys pagalvokit.
O Rusijoje ir Vidurio Azijoje, kur tiekimas buvo prastesnis, moterims likdavo tenkintis išvis nežinau, kuo. Nes kaip žinia, nėra kitos tokios santvarkos, kurioje būtų tokia lyčių lygybė, kaip komunizme. Ir lygybė čia paprasta: vyrams to nereikia, tai moterys irgi apsieis. O be to, juk nepadoru apie tai kalbėti, esant giliai dvasingai tarybinei santvarkai, kurioje menstruacijų nėra.
O tamponai… Nebuvo jų išvis. Kaip ir kasdienių įklotų. Kai žurnalas „Burda moden“ pirmą kartą išspausdino „Tampax“ reklamą, tai kilo šokas, o kai kurie moralinio talibano atstovai, tas reklamas pamatę, netgi negalėjo patikėti, kad tai tikrai kišama į ten, nes tokio amoralaus ir nepadoraus dalyko juk negali būt!
Ponios moterys, kai jums koks nors pusprotis pasakos, kaip buvo gera sovietmečiu gyvent, tai jūs žinote, ką apie tokį galvoti ir ką jam pasakyt.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Buvo dar toks tinklelis marlei, prie triusikų pririšamas.
Bent kiek patogesnis už tuos diržus?
manyčiau kad taip. Tokia kempinė savotiška gaudavosi. Ir per juosmenį nereikdavo veržtis.
Peliuk, paskutinė pastraipa -- priceless!
Kai prasidėjo per TV tos reklamos, kuriose pila ant tamponų mėlyną vandenį ir aiškina, kaip gerai sugeria, buvau pyplys ir niekaip nesupratau kas čia yra. Tai nusprendžiau, kad juos dedasi į pažastis, kad sugertų prakaitą.
Dar rodė per Radioshow tų reklamų parodiją, kur lygino „paprastus“ ir „naujuosius“ paketus, tik ne dažytą vandenį ant jų pylė, o Albinas snarglius iš nosies varvino.
O vat man įdomu, ką moterys naudojo prieš 1000 metų. Arba 2000. Arba 30 000. Va tada tai nelengvas gyvenimėlis turėjo būt.
Taigi buvo neblogas vaistas, dabar kiek primirštas, ~9 mėnesius padedantis 😛
Kažkada tuo pasidomėjau ir skaičiau, kad laukinėmis sąlygomis, natūraliai besimaitinančios moterys beveik nekraujuodavo. Panašiai kaip gyvūnai -- tik simboliškai. Ir tokio dalyko kaip skausmingos dienos, kai esi visiškai nedarbinga irgi nebuvo, nes pati evoliucija taip sutvarkė. Patys pagalvokite, jeigu kokia žinduolė gulėtų paslika keletą dienų per kiekvieną ciklą -- gi suvalgyta būtų. ir staigiai. Dabartinė problema -- siaubingos šiuolaikinės mitybos (šiaip net grūdai evoliuciniu atžvilgiu yra šiuolaikinės civilizacijos išmislas, nes natūraliomis laukinėmis sąlygomis jų paprasčiausiai nėra), chemikalų, užterštumo, sukeliančio hormonų disbalansą, padarinys. Tai va. Nieko naujo. Civilizacija prikūrė problemų, o kartu su jomis -- sprendimų būdų.
Žinokit, ne. Nuo blogos mitybos nebent išnyksta, bet ir tai tik nuo badavimo.
Kažką esu girdėjęs apie samanų naudojimą, bet čia gal dar seniau
Taip, tai labai seni laikai, gan komplikuotas raišiojimas, tad net nežinau, kiek tai buvo paplitę.
Kiek teko skaityt kadaise, baltos samanos (kerpės) naudojamos būdavo, nes gerai sugeriančios drėgmę ir stabdančios mikroorganizmų dauginimąsi.
Prieš 1000 metų moteris tomis dienomis būdavo atskirta, tam būdavo (pagal tradicijas) atskiros patalpos, palapinės. Kitos moterys lankydavo, nešdavo pavalgyt.
As irgi taip noriu! Blyn kaip deive sedi, maista nesa, idijotai i akis nelenda. Cia viskas aiskiai buvo padaryta del vyru saugumo ir moteru geroves. Daug geriau nei eiti i darba su skaudanciu pilvu ir sypsotis, kai is tiesu nori perkast visiems gerkles. 🙂
Berods Kotex ar tai kokių paketų vienos iš pirmų reklamų buvo su ta mintim, kad vyrai turi dėkoti Kotex, kad jie neišžudyti.
uzjauciu moteris. sunkus laikai joms buvo. idomu, o ka jos darydavo tarkim vidurasmziu laikais? kaip tada isspresdavo sia problema?
Kadangi daug metų gyvenau Rokiškyje smalsu buvo čia užsukti. Matau mes vienos interneto mokyklos studentai.
Siūlau draugauti.
Mes vystome temą per internetą. Mums reikalingi 2-3 darbuotojai Amerikos projekte. Galima uždirbti gerus pinigus. Norint gauti informaciją įtraukite mane į Skype muzykantova.lidija
Per brangiai jums kainuosiu, ponia.
Da faq is dis shiet?
Tai fenomentas, gyvai užklydęs į mano blogą.
Žiaurus priminimas. Net prisiminimas apie plaukais susiuvamas prairusias nailonines pėdkelnes, kad siūlė mažiau matytūsi, nėra toks skausmingas. Šiaip -- geriau už vatą ir marlę buvo lignino popierius, nes jis minkštas ir gerai sugeriantis. Bet jis man rodos dar retesnis deficitas buvovata, marlė ar pėdkelnės.
Jo. O ir vata medicininė buvo labai prasta, drėgmės normaliai nesugerianti (balta). O ta, kur drėgmę sugerianti (ruda) -- jos nebūdavo.
Nors čia mane atmintis paveda -- gal ta ruda ir buvo vadinama ligninu, nors man rodos, kad visgi skirtingai vadinosi, nes ligninas (arba tiksliau aligninas) iš medienos buvo, o ruda vata, kaip ir balta, iš medvilbės visvien.
balta -- pusė bėdos, bet jos nebūdavo. Ruda -- pusiau su pjuvenom (gal medvilnės stagarais) buvo beveik kaip impregnuota, visai nesugerdavo nieko. Ligninas tokiom armoškėm sulankstytas , gerokai didesnių matmenų, negu dabartiniai įklotai, kartais būdavo pirkti. higroskopiškas, panašus į dabartinius popierinius rankšluosčius
Tai ta ruda su pjuvenom matyt dar kita rūšis. Nes aš atsimenu, kad būdavo medicinoje perrišimams naudojama sterili ir nesterili, tai ta sterili ir buvo ta balta, o nesterili būdavo kiek ruda (panašiai kaip vata iš čiužinių), bet be pjuvenų, tačiau sugerianti gerai.
Paties patvirtinimo nebereikalaujama, ar su kažkokiu tikslu pastarąjį komentarą praleidot, ponas Rabinovičiau?
Turėjau omeny siūlomus projektus;] Kažkas spėjo dar parašyt, pasirodo.
Grynai smagumo tikslais praleidau, nes rankomis rašė, o ir specialiai man, nors ir matosi, kad gyvenime mano blogo neskaitė, o ir šito straipsnio irgi matyt.
O, matau, nebereikia. Briedo nepadaugėjo, kai laisvai reikštis leidžiama?
Neleidžiama laisvai. Kartais leidžiama nelaisvai.
Man ir p. Lidija parašė. Prabanijau.
Viduramžiais sijonai buvo tokie, kad nelabai ten kas pratekėdavo. XIX a. žinau jau buvo pantalonai, tai buvo kas laikė marles visokias.
Aš neprabanijau kol kas, tik linką nuėmiau. Praleidau jos komentarą, nes rankomis rašė, ne botas.
Vieną ir aš paliksiu, nes normalus gavosi. Dėl nuorodos pagalvosiu.
Kad jau tokia tema, tai kyla klausimai, kaip moterims šia prasme būdavo kitais laikmečiais. Ar prie Smetonos jau buvo naudojamos atitinkamos priemonės? Ar per pirmąją sovietinę okupaciją tos priemonės dingo iš apyvartos? Gal per nacistinę vėl atsirado, o per sovietinę vėl prapuolė? Kaip moterims pavykdavo iškentėt su šia problema konclageriuose, gulage, gyvuliniuose vagonuose dardant link Sibiro?
konclageriuose labai greitai baigdavosi visos mėnesinės. Organizmo resursai eidavo kitur. Čia faktas. Man tai visada pagrindinis klausimas, kai žiūriu filmus apie visokių karų didvyres, žvalges, šnipes, snaiperes -- o kaip tom dienom? Siaubas. Ir tada išgaruoja iš galvos visi feminizmai ir lygios teisės. Juk visokios suirutės tai pirmiausia siaubinga nešvara, tik po to didvyriškumai
Ir prie didelio streso sustoja, o be to ir nuo nedavalgymo.
O dar kitas dalykas, kad tos visokios didvyrės paprastai būdavo tik vaizduojamos dvasingomis didvyrėmis. O realiai tai didesne dalimi būdavo labai nekokį supratimą apie higieną turinčios asabos.
Buvo kadaise senoviniais laikais pakliuvę šviečiamosios literatūros, matyt į tokius atvejus orientuotos. Pasbaisėtumėt, kas ten rašoma buvo.
įdomiausia, kad ir anais laikais būdama vaikas žiūrėdama „o aušros čia tykios“ ir šiais -- „eilinę Jones (Atrodo toks vardas)“, jeigu tik veiksmas vykdavo ilgiau kaip mėnesį niekaip negalėdavau patikėti pagrindine idėja. Visada mintyse sukdavosi „o, Dieve, šitiek laiko nesiprausus“
Beje, šiek tiek nukrypsiu -- labai įstrigo princo Hario didžiavimasis savo tarnyste Afganistane (atrodo, o gal Irane?), kai jis sakė, kad dalyvavo realiuose veiksmuose, ir tris dienas nebuvo duše. Va čia tai suprantu čia yra neperdėtas didvyriškumas
Kaip sako, kai kurie iš tų tolimųjų užkampinių Vidurio Azijos regionų ir po dešimtmetį nesiprausę būdavo.
Prie Smetonos jau buvo vienkartiniai įklotai, viena iš svarbesnių prekių vaistinėse, vadinti visokiomis užuominomis, kaip kad moteriškos nosinės, higieninės servetėlės ir pan.. Tiesa, anie dar buvo nelabai kokie, bet vis šiokie tokie.
O tokie su lipniomis juostelėmis, specialia forma, laikančia kelnaitėse, sparneliais, keliais sluoksniais ir pan. pagerinimais, maždaug kaip dabartiniai -- tai apie kokius 1950-1970 pasaulyje ėmė eiti, tame periode buvo greitai ir labai daug patobulinimų prikurta.
Jau apie kokius 1960 netgi trečiojo pasaulio šalyse vaistinėse perkami įklotai jau darėsi įprastu dalyku. O vat normalūs tamponai kiek vėliau ėmė plisti.
„Smagu“ moterims buvo, va čia tai pizdiec literaliai.
Mano nuomone, tema nepilnai atskleista. Pvz. sovietinių rūkalų apžvalgoje matosi, kad autoriui aprašomasis dalykas labai artimas ir gerai pažįstamas. Skirtingai nuo šio straipsnelio tiriamojo objekto. Patarčiau tokiu atveju kreiptis į kompetentingus konsultantus. Manau, p.Lidija tikrai turėtų ką papasakoti šia tema 🙂
Aš manau, kad anoji ponia nelabai orientuojasi, tad vargu, ar ji čia padės.
O kita vertus, dėl temos atskleidimo, tai be abejonės -- čia detalių daug negaliu pripasakoti, nes taip jau yra natūraliai.
Na o dabar kas? Ar jau taip gerai yra? Nežinote,kad į tuos vadinamus tamponus,įklotus pila chemines medžiagas,kad moterys taptų sterilios. O naudojant kasdien netrunka ir vėžys atsirasti. Kiniečiai visą pramonę yra šitaip pasukę.Viską gamina iš atliekų..O į tamponus pila kaip ten ta chemija vadinasi.. Net Ukrainos prezidentą su tuo bandė nužudyti. Aišku ne kinai,o savieji.Manau buvo geriau turėti namuose austas gryno lino medžiagos skepetaites. Tris keturias.. gali dažnai keisti..Nosines irgi plauname kai snargliai varva. Visada švaru,ekologiška ir iš tiesų paslaptinga.. Juk nebūtina apie viską visam pasauliui klykti..Kūdikiams pampersai..Kiekvienas veterinaras žino, kad užrišus mėnesiui kapšelį gyvulėlis tampa sterilus.Kažkam reikia,kad žmonės nesidaugintų..
Taip, jie uznuodija iklotus ir tamponus, o i tamponus paslepia *peilius*, o i iklotus paslepia *ezius* :mirkt: :mirkt: siaubas !!!
Tokie komentarai turbūt privalomi po visais straipsniais 🙂
Dėl „pampersų“. Gal vertėtų pasidomėti kas konkrečiai lemia tą nevaisingumą, prieš skiedžiant beleką. Vyrų kiaušiukai turi būt vėsesni, nei visas kūnas, todėl jie ir kabo laisvai. O kai viskas patalpinama į sauskelnes, tai ir verda kiaušai ~37 laipsnių temperatūroje, kas ilgainiui yra peilis. Todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, leisti pabūti nuogiems ir t.t.
Šiaip ar taip, kūdikių higiena dar vienas įdomus straipsnis turbūt gautųsi 🙂 Sauskelnių irgi nebuvo, o prikakotos palos menkas malonumas. Skalbimas irgi praktiškai rankomis, džiovinimas ant kokio nupiepusio drato lauke ar ant radiatoriaus. Kiek vyresnių moterų skundžiasi rankų, sanarių skausmais? Tikriausiai nereta. Tai dabartiniai 30-mečiai padėkokit savo mamoms už tai, kad mazgojo jūsų šūdus plikom rankom.
Nu bet tikrai kaip buvo nuostabu tuo sovietmečiu….
Beje, bus ir apie sauskelnes šis tas. Nedaug, bet apie vieną sovietinį išradimą, kad maža nepasirodytų. O dėl tų 37 laipsnių, tai su vystyklais ne blogiau kiaušeliai gali būti pakaitinami.
Taip, pasėkmės gali būt tos pačios, bet vystyklai sukelia didesnį diskomfortą kūdikiui (kai jis prisičiurlena), dėl to jis bliauna ir tėvai dažniau juos keičia. Tuo tarpu sauskelnių gali nekeisti gana ilgai ir vis tiek viskas sausa (bet tuo pačiu ir pavojingai šilta).
O šiaip, gerbiamasis, Jūsų straipsnius reikėtų taikyti kaip terapiją užkietėjusiems „anų laikų“ mylėtojams.
Poe’s law pačiame gražume.
Taip. Nes yra išties panašiai įsivaizduojančių.
O prezidentO žudymo įklotais idėja man patiko.
Ukrainos prezidenta tamponais bande nuzudyti? Nu you give…
mano mociute pasakojo kad paklodes paprasciausias naudodavo ir dedavosi po tris sijonus kad nieks neprateketu. Sake kad vatos beveik niekada nebudavo
Dar būdavo juostos rišamos, jei visai jau apie senovę -- lininės, panašiai, kaip paklodžių audinio, dar kadais ir rišimo schemą pasitaikė matyti. Iš tos schemos neatrodė, kad būtų patogu. Bet tai jau labai seni laikai.
na mano mociutei dabar link 90 jau tai pasakojo kad senuosius metodus sovietmeciu labai sekmingai taike, progreso jokio nebuvo. Ir is viso mano mociute tokia teisingai labai pikta ant sovietmecio ir net nesneka su tais seniais.
Taip, daugeliu atvejų paprasčiau būdavo po senovei gyvent, nei pagal sovietines rekomendacijas.
BTW, panašu, kad ir dabar dar yra menančių bei naudojančių -- ten kiek aukščiau komentaruose ponia J tai mini, tik kad papildydama viską dar ir modernia mitologija.
Visų pirma, tai reikėtų skirti higieninius įklotus nuo higieninių paketų.
Antra, mano močiutė irgi pasakojo apie paprasčiausias medžiagos skiautes, o ne kažkokius išmoningus diržus ir marlės bei vatos derinius.
Trečia, nereikia čia šitaip baisėtis higienos stoka. Jos ne ką daugiau naudojant šiuolaikines priemones. Higiena, tai ne faktas, kad niekas nevarva tarp kojų. Reikia apsiprausti ir, žinoma, dažnai keisti tas sugeriamąsias priemones. Šitai suvokiant, galima buvo būti higieniška moterimi ir prieš n+k metų.
Ketvirta, dabar irgi yra naudojančių šiek tiek netradicines priemones. Pradedant medžiaginiais paketais ir baigiant menstruaciniais indeliais (http://i897.photobucket.com/albums/ac174/godsinstrument/LadyCup4.jpg). Ir nieko, gyvena bei dvoko neskleidžia.
Čia dėl tų paketų vs įklotų mane prigavot, matyt kalbainiai mano smegenis paveikė, nes ar taip, ar anaip visvien panašiai, tai rašiau nesusimąstydamas. Gi kai perki, tai negalvoji -- ką pasakė, tą imi :-/
Ką aš čia pasakojau -- tai ne apie močiučių žinotus būdus ir pan., o apie tai, ką rekomendavo ir siūlė sovietinė pramonė ir medicina. O vat tą jie ir siūlė, kitaip tariant -- špygą iš klijonkės ir presuotos vatos gabalus, su sąlyga, kad pavyks gauti.
Nes ką patys žmonės sugalvodavo ir mokėdavo daryti -- tai kitas visai dalykas: plg., majonezo kai kurie namuose patys pasidarydavo, bet tai nereiškia, kad majonezas laisvai buvo gaunamas.
Šiaip turiu nuliūdyti p. Rokiškis, kuris nebuvote Rokiškyje. Nebuvote ir sovietine moterimi. Vertėtų tiksliau apibrėžti apie kokį laiką kalbama. Apie tokius diržus net girdėti neteko, taigi matyt čia jau koks labai stalino laikų išradimas. Higieniniai tamponai pasirodė, kai aš buvau dar mokinukė, taigi apie kokius 1974-1975 metus (patikslinu, mano mama provizorė, taigi, turėjo priėjimą, ir tikrai visoms neužteko..:). Reikėjo blato. Ponios iš aukštuomneėms, kaip kokios bufetavos Kristutės ir tokia Ferencienė tikrai visko turėjo. Čia įdomesnis momentas.. :), kurį vertėtų praplatinti. O tai jos aikšina, kad buvo visur lygybė.
Ponia Aušra, be abejo aš ne apie visus reikalus galiu žinot, taip kad vietomis mano žinios ribotos neišvengiamai, net ir prie gerų norų. Bet rašinėju ne apie Stalino laikus, o apie banalų stagnacijos periodą -- būtent tą, kurį dažniausiai ir bando idealizuoti kai kurie tipai.
Dėl tų klaikių diržų -- kai kurios mano klasiokės tokius dar nešiojo. Pakol per gan trumpą laiką nesusiprato, kad geriau jau kitaip. Išradimas tai senas, bet išsilaikęs ilgai -- matyt kokios senos mokytuvės per pamokas joms įkaldavo šitas higienos priemones.
Dėl tamponų -- sovietiniais laikais kažkurioje knygutėje buvau radęs apie juos visokių parašymų (ir kaip supratau, anie būdavo be aplikatoriaus?), bet kaip paskui supratau, niekas anų akyse nematė. Tamsta pirmas žmogus, man sakantis, kad jų buvo reale, o ne tik teorijoje. Kita vertus, čia vėlgi mano žinios ribotos. tad aš paliudyti nelabai galiu.
O vat dėl specifinių ponių -- tai joms buvo specifiniai tiekimo kanalai. Taip kad apie jas kalbėt neverta, nes tas tai jau labai atskiras reikalas. Pas anuos viskas buvo kitaip, net ir įprastų prekių kainas gaudavo pagal čekinių parduotuvių kainoraščius, ir servelatus laisvai pirkdavosi, ir valdiškomis volgomis važinėdavosi, ir tarnaitės namus anoms tvarkydavo.
Kartą apie tuos dalykus kabinau truputį, kaip apie valiutinį fenomeną -- ten ištisa komplikuota sistema su skirtingomis išrinktųjų kastomis buvo.
Tamponai buvo -- mama iš sanatorijos parsivežė kelis. Be aplikatoriaus, su paprastu juodu siūlu vidury, apsukti plonu „sviestiniu“ popieriumi. Sakė,davė sesutė, kad galėtų vandens procedūras atlikti. Tai buvo 1980-1982 m.
Kadangi mama buvo miestelio mokytoja, tai kai kurio blato, pvz., vaistinėje, turėjo. Gaudavo rulonais (gal metro ilgio ir pusmetrio pločio) lignino, kurį dar ir vietoj tualetinio popieriaus naudojom; rudos ir baltos vatos. Ir netgi vos ne 10 cm storio įklotų, aptrauktų tinkleliu -- panašiu į daržovių maišelį. Ir netgi kartais -- tokių pat storų, tik su neva lipnia juostele per vidurį. Ji nė velnio nesilaikydavo.
O viena moteris, neturinti blato, pasakojo, kad ji virindavo vaikų vystyklus, sukdavo paketus ir grafke (žiogeliu) segdavo prie kelnaičių. Tiesa, kartais būdavo ne kaip -- grafkės linkusios atsisegti…
Draugės močiutė pasakojo, jog paprasčiausiai tomis dienomis neidavo į laukus, likdavo namie. Apatinį sijoną vilkdavo prasčiausią-tiesiog sukdavo, vyniodavo ir t.t.
Buvo tie dirzai, buvo. Ir mano mama turejo ir man paciai teko. Nors ne toki, kaip pateiktasis, nes manasis buvo tiesiog guminis, be jokiu uzhsegimu. Tiesiog „susipakuodavai“ viska i triusikus, uzsimaudavai toki dirza ir dar antrus triusikus uzsimaukshlindavai ant virshaus.
Tamponu nemachiau, bet kai atsirado pirmieji iklotai tai buvo kaip pasaulio stebuklas 🙂
Žinote, ponas Rokiški, kai kartais paskaitau tokius straipsnius ir kažkiek pats prisimenu savo vaikystę/paauglystę, tai užplūsta toks, kaip ir sąžinės graužimas, kad kartais tėvams skųsdavausi, kad kitų vaikų dovanėlės po eglute geresnės būdavo ir šiaip jie visokius „dviračius geresnius turi“… O juk tėvai mano jokių ryšių tiekimo sistemose neturėdavo…
Buvo tame dar vienas niuansas: tėvai nelabai galėdavo sau leisti vaikams paaiškinti apie realybę, nes neduokdie, jei vaikai kam papasakos, ką tėvai jiems antitarybinio pasakoja.
Aš tai jums paminėsiu verslininką G., perestrojkei užėjus noroėjusį vakarietiškus hig. paketus iš statybinės (stiklo?) vatos gaminti. Pletkai sako, sustabdė jį nuo tokio pasikėsinimo jojo buhalterė.
Jei jau dar toliau nukrypsim į visokius fenomenus, tai pionieriški kaklaraiščiai turėjo vieną privalumą -- nors drėgmės nesugerdavo, bet ant raudonos spalvos raudonai-rudos dėmės pernelyg nekrisdavo į akis. Ir aš tamstai garantuoju, kad tai ne mitas.
Tos visos pakazūchinės dorovės pridarė daugiau žalos nei naudos. Kadaise antresolėse radau изделие номер 2. Kaip ir viskas sovietmečiu tai buvo deficitinis daiktas, o kad ir gaudavo – retas naudodavo. Vien dėl to, kad guma buvo tokio storio, kad galima ramiai padangas lopyt. Kadangi rastas egzempliorius buvo senas, tai galimai ir lubrikantas išgaravo, bet įtariu, kad toks iš viso nebuvo numatytas. Čia labai puikiai parodo valstybės požiūrį į seksą – grynai reprodukcinis užsiėmimas, kuriame komforto būti negali.
Toks giminaitis – pensijon išėjęs venerologas pasakojo, kad sovietmečiu į venerologus gydytojai veržte veržėsi. Konkursas buvo net didesnis, nei į prestižinius mikrochirurgus ar transplantologus. O viskas dėl to, kad venerologai gaudavo tiek kyšių, kad kitąkart po darbo dienos vos tilpdavo į portfelius.
Ir viskas dėl visuomenės moralės politikos, kuri reikalavo, kad apie venerinę ligą būtų išsyk pranešama darbovietei, partijai, visiems gorkomams ir t.t. Po to žmonės lėkdavo iš darbų, dingdavo jų privilegijos, atimami apdovanojimai, juos ir jų šeimas smerkdavo visuomenė ir t.t. Po visko, venerine liga sirgęs žmogus galėjo tikėtis nebent kokio naktinio sargo ar kačegaro darbo ir niekingos egzistencijos visuomenės užribiuose.
Todėl užgyventos venerinės ligos buvo slepiamos, o jei tas nepavyksta (pvz. per privalomą sveikatos patikrinimą darbe) – tariamasi su venerologu.
Kadangi adekvačių kontraceptikų ir normalaus gydimo nebuvo, sovietų sąjungoje vyko tyli venerinių ligų epidemija. Po šiai dienai venerologai perspėja, kad nesaugus seksas su 40-mečiais ir vyresniais yra ypač rizikingas užsiemimas, nes dar reikšminga tos populiacijos dalis vaikšto su negydytais venerinių ligų buketais.
Žodžiu kūrė naują žmogų, o gavosi dviveidis sifilitikas.
Manu dar Rabinovičiau, reiktų parašyti apie sovietinius automobilius, nes ko gero paprastam mirtingajam nebuvo daug sudėtingesnių užsiėmimų nei įsigyti ir eksploatuoti automobilį.
Taip, venerologinis buvo pinigų gręžimo vieta. Bet šiaip jau daug tų kyšininkavimo vietų buvo. Visas tas kyšininkavimas, kurį dar dabar galima aptikti -- iš sovietmečio atėjęs.
O vat dėl to naktinio sargo ar kūriko darbo -- šitos dvi profesijos turėjo netgi labai nemenką paklausą specifiniuose sluoksniuose: kadangi įdarbinimas buvo privalomas (o nedirbančius sodindavo), tai tie, kas sukdavo nuosavus biznelius, ieškodavo kažkokios panašios darbo vietos, kur niekas į tave dėmesio nekreipia, gali realiai arba miegot, arba kitais reikalais užsiimdinėt, taip atsilaisvindamas visokioms talkučkėms ir susijusiems reikalams.
Ypač prie Andropovo paklausa tokiems darbams sukilo, nes prasidėjo visokie pravaikštininkų ir socialiai svetimų elementų gaudymai.
Buvo ir tokie dalykai. Iki šiol pamenu, kai pas tėvą darbe sargas atvažiuodavo į darbą su nuosava balta Volga. Iš tokių profesijų dar kiemsargis būdavo neblogas pasirinkimas. Tiesiog sumokėjai kito namo kiemsargiui, kad už tave sutvarkytų ir eini savo keliais.
O lengviasia buvo spekuliuoti taksistams. Jie turėdavo nešti kasdien kažkokią normą (30 rublių regis). Tai sistema būdavo tokia, kad prisikrauni pilną bagažinę prekių, važinėji po miestą, išparduodi, vakare grįžti į taksi parką, atiduodi buhalterijai tuos 30 rublių iš savų ir viskas.
Būdavo taksistų, kur metais nei vieno užsakymo nepriimdavo, o dienos normas sunešdavo.
Taip, tomis pat neseniai minėtomis cigaretėmis užsieninėmis taksistai prekiaudavo neretai. Ir šiaip šmutkėmis. Sustodavo kai kuriose taksi stotelėse ir stovėdavo, keleivių nepriimdami. O ką -- kokius penkis pakelius cigarečių pardavei ir visa dienos norma padaryta, plius dar benzinas lieka.
Čia galima būtų išrutulioti atskirą straipsnį apie tos epochos supermenus, bet sprendžiant iš to, kad idealizuojančių sovietmetį komentarų klaiki mažuma, vadinasi temą pasirinkote labai teisingą ir reiktų ją plėtoti.
Galima iki vėmimo kraujais ginčytis dėl to, kas ar okupavo ar išvadavo, kas į ką šaudė sausio 13-ąją, apie skurdą (patikėkit – žinau durnių, kurie aiškina kas dieną valgę juodą ikrą, eilių nematę ir pirkę džinsus po 5 rublius) ir t.t., bet prieš sovietų pramonės stebuklus argumentų nėra. Nes apie visokius abstrakčius socialinius gėrius galima nusišnekėt, o moskvičiaus nepagirsi, nes jis yra apčiuopiamas ir galima nueiti ir įsitikinti, kad tai buvo gaidys.
Reikėtų daugiau tokių rašinių skirtingom tematikom (apranga, automobiliai, buitinė technika). Nesusiprateliai neturės ką pasakyti, o ribiniai dar ir susimąstys.
Tai vat ir rašau apie tą laiks nuo laiko. Nuo kai kurių tų dalykų fantazija tiems tipažams atšoka.
Bet visvien atsiranda tarpais aiškinančių kliedesius, nepriklausomai nuo jokio sveiko proto ar akivaizdžios realybės.
Vienas kiek žemiau komentaruose bandė sąmojį rodyt -- esą prie Smetonos buvo ne geriau ir bla bla bla.
Bet pripažinkit – taip kliedintis tik labiau apsijuokia. Pvz. pasakojant apie dorovingą nuo fašistų lietuvius vadavusį raudonarmietį galima išlaikyti bent protingumo fasadą. Aiškinant, kad rubinas yra geriau už Sony, pasirodysi kaip totalus kretinas.
Turėjau kadaise diskusiją su buvusiu bendradarbiu apie tai, kad 24 volga yra greitesnė ir komfortiškesnė už panašių metų Mercedes S klasę, tai diskusiją girdėję aplinkiniai tik žvengė.
Panašiai buvo ir dabar, kai kažkokia pusprotė bandė paaiškinti, kad sovietinės marlės geriau, nes dabartiniai įklotai yra sąmoningai nuodijami. Reakcija visų komentatorių paprasta – isteriškas juokas.
Žodžiu buities gerybių tema yra labai dėkinga, nes iš intelektualiausio sovietmečio apologeto leidžia padaryti paprastą durnelį.
Aš to tipo netgi neišbaninau.
Man dabar labai į vietą atsistoja toks rusiško serialo herojus.
Yra rusiškas angliškojo Scrubs nukopypystinimas su savais kultūriniais skirtumais. Tai ten toks venerologas žydas savo spintelėje visada turi konjako ir pinigų ir jo statusas visoje ligoninėje yra kažkoks ypatingas.
Yla išlindo tskant.
Turbūt apie internus kalbate. Kartą svečiuose būdamas akies krašteliu mačiau. To užteko, kad užsinorėčiau išsilupti akis ir susigrūsti jas į abiejų ausų kanalus.
Prisiminiau epizodą;] Kai įstojau į muzikos mokyklą, tėvams teko ieškot ryšių, kad nupirkti man klarnetą, nes tarybiniai buvo tragiški medžio gabalai ir dar turėjo kažkokią dalbajobnutą klavišų sistemos modifikaciją. Kokiais būdais gavo, nepamenu, tačiau pamenu to Amati Kraslice pasą, kuriame puikavosi tuometinio prekybos ministro L.Riaubos antspaudas su parašu. Tai vat toks absurdas.
Taip, čia irgi toksai fenomenas, kad dėl kokių nors pakankamai buitinių reikalų iki ministrų dasibelsti tekdavo.
Na, taip, gerb. Rokiški, tikrai palietei vieną tų temų, dėl kurios net nesinori sovietmečio prisiminti 😀 Deficitinė vata, kurią, jei jau gaudavo iš kur nors, mama namo vos ne bulviniais maišais tysdavo atsargai 😀 O kur dar tie „faini“ šlykštūs guminiai higieniniai diržai prilaikymui ir nuo pratekėjimo, oh my god. Tik man teko su kiek kitokia ir gal vos patogesne tųjų diržų versija susidurti. Visas reikalas priminė gerokai sumažintus moteriškus triusikus tik iš tokios specifinės storos gumos ir uždengiančius tik dalį tikrų triusikų, o ta guma taip gerai prie odos prilipdavo, kad net „smagu“ buvo. Vienintelis pliusas, kad nereikėdavo su tuo guminiu protektorium n apsauginių sluoksnių rūbų vilkėti nuo pratekėjimų, o taip komforto nulis, trindavo ir kt. malonumai buvo garantuoti.
Kalbant apie tą pačią vatą, nesterili balta buvo geresnė ir geriau sugerianti nei sterili balta, iš čia p. rokiškiui matyt ir ateina asociacijos apie gerą rudą vatą. Bet tikra ruda vata, kitaip dar vadinta kompresine (skirta kompresams) buvo net nežinau iš kokių pjuvenų ar dar kokio š, bet impregnuota ir atspari drėgmei tai 100 proc. taip smarkiai, kad buvo būtent šiam tikslui totaliai netinkama ir gal dėl to visai ar beveik visai nedeficitinė.
Kalbėti apie sovietinius paketus net ir prasmės nematau, nes tos plytos buvo nei patogios, nei veiksmingos. O ligninas, beja irgi geras dificitas savo laiku, buvo tikrai geras analogas, ypač su vata pakombinuotas stiliuje ala vienkartinis paketas.
Dar grįžtant prie prisiminimų, deficito laikai darė savo ir kaip ir daugkartinius vystyklus, taip ir marliukes dažna klasiokė kaip daugkartines naudojo po skalbimo 😉
Taip kad thank god viskas jau praeity ir nebereikia jaustis vos ne neįgalia tomis dienomis 😀
Va, tamsta čia su tomis vatomis ir ligninais sudėliojot viską į vietas. Už ką dėkoju.
Nors sovietmečio man teko tik keli metai, prisimenu dar vieną kiekvienos padorios tetos lentyną puošusį „ligninu“ vadinamą daiktą (dabar wikipedia sako, kad „kartais neteisingai ligninu vadina medicinoje naudojamą tvarstymo medžiagą aligniną“, čia tas ir yra), skirtą va tokiems reikalams, kurių Didžiojoje Valstybėje, žinoma, nebuvo:D Tie ilgi paketai/įklotai irgi egzistavo, o mama yra pasakojusi, kaip vargdavo klasiokės mokykloje, mėgindamos vatą/tualetinį popierių/marlę. Rodos, biologijos vadovėlyje rašyta dar, kaip pasisiūti tam tikras „pagerintas“ kelnaites, prikištas vatos ar ko turi:)
Ne biologijos vadovėlyje, kiek atsimenu, o buvo ar tai namų ruošos, ar tai kažkoks panašus, kur tik mergaitės gaudavo.
Tualetinis popierius, beje, gerai sugerdavo, bet kad išskysdavo kur šlapias ir trupėdavo kur sausas. Ir negana to, šiugždėdavo, taip kad iš šono girdėdavosi.
Man atrodo, kad ta knyga vadinosi „Tau mergaite“. Radęs buvau tą knygą kaime ant aukšto palėpėje. Buvo ir knyga „Tau berniuk“ ar panašiai.
Tik radęs buvau labai anksti ir nepamenu nieko, jei ką ir rašė apie higieną. Aš, man regis, tik paveiksliukus žiūrėjau… :}
Tikrai taip, „Tau, mergaite“ vadinosi, kraupios kiaulienos mentės spalvos viršeliais. Nesu tikra, ar iki šiol kažkur palėpėj nedūla. Vo, pagūglinau, kitą leidimą netgi nusipirkti gali už 4 Lt :)) Rašo, kad 1979 m., man rodos, maniškė senesnė buvo, lyg iš 196x?
Lignino buvo pilna antresolė (nesugalvoju, iš kur tėvai galėjo blatą gauti?), ir guminis diržas buvo, netgi naudoti dar teko…
O pamačiusi gyvai sovietinės gamybos prezervatyvą, nusprendžiau, kad ten soskė buteliukui, nes nu gi tokio storumo guma!
Ir Smetonos laikais nebuvo įklotų -- „taip, buvo taip blogai“.
Vėliau izvergas Stalinas specialiai kankino lietuves moteris, nes norėjo kuo smarkiau Lietuvą pavergti.
O, matau, jau ateina veikėjai, sakantys, kad nebuvo sovietmečiu taip blogai, nes kokiais nors 1985 metais buvo ne blogiau, nei 1935 prie Smetonos -- puse šimtmečio anksčiau.
Deja, tamsta klystate -- buvo blogiau. Nes prie Smetonos vaistinėse nebuvo higieninių paketų deficito, tegul ir tiems laikams būdingų senovinių, kad ir su tais diržais nešiojamų. Ir Kotex prekės ženklas Lietuvoje buvo žinomas, kaip ir Camelia.
Draugas felix neteisus.
Pagal tarybinį mokymą viską reikia lyginti su priešrevoliuciniu laikotarpiu arba su 1905 m. duomenimis.
Tuomet sovietinė pažanga atrodo geriausiai -- ypač automobilių skaičiau augime ir sunkiosios pramonės bei kosmonautikos pasiekimuose.
Tačiau -- jei lyginimas su baisiu atsilikusiu priešrevoliuciniu laikotarpiu nerodo kažkokių išskirtinų sovietinių pasiekimų -- lyginkite procentus -- ir didesni skaičiai gaunasi ir solidžiau atrodo.
Taip, čia tas variantas apie ikirevoliucinį -- tai vadovėlinis, visur tai būdavo. Kartais netgi su XIX amžiumi lygindavo. O jei jau nesigaudavo, tai dar atsirasdavo kas nors iš serijos „o pas juos negrus linčiuoja“.
Naudojome medžiagos skiautes, dažnai keičiamas ir skalbiamas, vatą sukdavom į marlę, ta marle dar apsukdavom kelnaičių tarpkojį, kad laikytųsi. Kai kas naudojo tik vatą, tingėjo terliotis. Ligninas nepatogus buvo, per daug standus, o ir pamesti jį buvo lengviau.
Na, kai gyną vatą -- taigi gal greičiau, bet paskui labai nepatogu, nes ji limpa, susigula ir veliasi.
Smetonos laikais kaimuose moterys gimdydavo po 10 ir daugiau vaiku. Taigi 9 menesiai be menesiniu buvo garantuoti. Po to dar krutimi maitindavo (nes tokio dalyko kaip misinukai nebuvo), taigi dar kokie metai, o jei pasisekdavo ir pusantru -- menesiniu nebudavo (cia individualiai aisku). Po to vel nescia ir t.t. Be to, tais laikais tas dziaugsmas prasidedavo gerokai veliau, gal kokiu 17-18.
Taigi tokie kasmenesiniai moteriski „dziaugsmai“ ano meto moteris aplankydavo gerokai reciau. Aisku, aplankydavo kiti dziaugsmai.
O juk CCCP’e buvo tarybinė vidurinė Azija su visais begaliniais savo medvilnės laukais. O vata buvo deficitas. Neveltui populiarus anekdotas buvo: kas būtų, jei Sacharoj socializmą įvest -- penkis metus nieko, o po to pradėtų trūkti smėlio. Dar tokis pletkas vaikščiojo: vatos trūksta, nes visa medvilnė bedūmiui parakui suvartojama. Šaudmenys vietoj higienos -- tikras socialistinio rūpinimosi darbo liaudimi pavyzdys. Na o Š. Korėja šias tradicijas išlaikė iki šių dienų.
Taip, tai sunkiai suvokiamas reikalas su tais deficitais. O tas anekdotas apie Sacharą tai labai simptomatinis buvo.
Vienas įdomiausių ir keisčiausiai atrodančių momentų jaunesnėms kartoms (kuo jaunesnė, tuo labiau stebėsis) -- kad mėnesinių „nebuvo“. Straipsnis apie tokią „cenzūrą“ niolikmečiams turėtų būti toks pat egzotškas ir nesuvokiamas, kaip apie kokį Afganistaną ar hadronų greitintuvą. Gyvenant laisvoj šaly nelengva suprasti, kodėl mėnesinės buvo intymi paslaptis, kokio velnio vaikams buvo pasakojamos istorijos kaip juos rado kopūstuose, ir kodėl nebuvo „Mokslo ir gyvenimo“ žurnale aprašyta, kaip šika ir myža kosmonautai nesvarumo būsenoje (Amerikiečių astronautai, kiek žinau, nesigėdydami pasakodavo ir pasakoja, kas kur ir kaip).
Galima suprasti, kodėl buvo slepiama narkomanija ir venerinės ligos, bet kam slėpti mėnesines?
Todėl, kad toje sistemoje būdavo reguliuojama apie ką ir kam leidžiama kalbėti, o visa kita buvo draudžiama. Totalitarizmas, žinote.
Pingback: Sovietinė televizija « Rokiškis
Rokiški, vis rašai apie sovietinius laikus ir nebijai tokių temų paliesti. Man labai įdomu kaip tais laikais su kontracepcija būdavo?
O vat su kontracepcija buvo kiek geriau, negu absoliučiai blogai. Pernelyg nesigilinant, kontracepcinių hormoninių tablečių buvo įmanoma gauti, importinių. Sunkiai, bet įmanoma.
Prezervatyvai buvo prasti (ir tai ne visada), nors įveždavo ir daug geresnių indiškų bei kiniškų. Bet tiktai vaistinėse, o ir tai per blatą.
Kita vertus, švietimo apie tai buvo praktinis nulis, tad ne toks jau retas atvejis būdavo, kai kokia nors dvylikametė ar juoba penkiolikmetė pastodavo. Ir t.t..
Marijampolėj ne tik kad buvo geras matomumas, bet ir išliko iki kol išjungė analoginę. Gyvenent nuosavam dviejų aukštų name, lenkiški kanalai buvo matomi beveik taip pat gerai kaip lietuviški. Paskutinį kartą tuo sitikinau prieš du metus.
Ištrinkit praeitą komentarą, ne ton temon papuolė.
Labai nemėgstu trinti komentarų, net jei nepataikė. Nemėgstu cenzūros nei iš kitų, nei iš savęs.
Iš tikrųjų pats būdamas vyras (dar jaunyvo amžiaus) net nesusimąsčiau kaip seniau moterys galėjo kentėti ir tas faktas, kad sovietų valdžia stebėjosi dėl tų vatų masinio vagimo tikrai šokiruoja 🙂 Vyrai neserga, o moterys nesvarbu..
Tik dabar supratau, kodėl pas mus namie spintoj, dar turbūt iki dabar, guli paprastos baltos vatos maišiukas, tokio dydžio kaip koks mažas „iki“ ar „maximos“ maišelis. Aišku dabar niekas pagal tuometinę metų paskirtį jau seniai nebenaudoja nenaudoja, ir nepamenu, kad būtų naudojęs, bet vaikystėj būdavo nesuvokiama nu kam tiek daug vatos reikia, ir ka su ją daryt 😀
peliukas ant iklotu socialinio darbo didvyris.zwaigzde jam sesiakampe
Praėjusio amžiaus pabaigoje teko turėti reikalų su vienais iš zatyčkių importuotojų. Jie pasidarė tyrimą, tipo kokias higienines priemones moterys naudoja Lietuvoje, kad susivoktų geriau iš kurio segmento gali daugiau pinigų užkalti. Didžiausia dalis naudojo įprastą vatą su bintais, nemenka dalis buvo jau apsigreidinusi ir naudojo „naujoviškus“ įklotus su tamponais. Bet didžiai nustebino, kad buvo tikrai nemenkas procentas Lietuvos moterų, kurios atsakė naudojusios „kita“. Niekaip neišrišom, kas tas kitas, bet samanų variantą svarstėme.
Na, 199x -- tai visgi dar periodas, kur sąlyginė kaina higienos priemonėms buvo dar gan didelė, o suvokimas -- vis dar ribotas. Rinka šita taigi pakankamai inertiška.
Buvo tais laikais ir tamponai, kas juos gamindavo iki galo taip ir neišsiaiškinau, žodžiu, kažkokia gydymo įstaiga, iš tos baisiosios trečiarūšės rudos, bet slidžios vatos, o vietoj normalaus siūlo, paprastas, medvilninis, siūlas. Gaila, bet vaizdinę priemonę išmečiau, būčiau padovanojus 😀
neužteko sveikatos visų brandžių komentarų perskaityt, tai galiu ir pasikartot. Vakarų afrikoje, bent jau malyje, kaimuose dar yra like „menstruation huts“. ten uždaro porai dienų Sergančias kaimo moteris, kad kitų neužkrėstų.
dvi-tris dienas 4 m2 trobelėj kepinant +45 C be langų.
Čia kažkas komentaruose rašė, kad norėtų taip gyvent, uždaryta.
Kombinuodavau lignina su vata. Ačiū Dievui senelė medikė buvo, tai šito gėrio turėjom. Paketai tik „po blatu“ ir visada pratekedavo. Iki siol dėkoju mintyse normalių tamponų kūrėjams. Ir esu šventai įsitikinus, kad jiems paminklo reik
Tai maža to, kad pratekėdavo. Bet jie toookio storumo būdavo, kad atrodydavo, jog ant arklio užsilipai…Zu, padėsiu statyti 🙂
Pamenu, kad mano mama dar apie 1996 naudojo guminį diržą storiems vatiniams paketams prispausti. Negaliu atsidžiaugti, kad man visi moteriški reikalai prasidėjo jau moderniais laikais, o tai stori paketai lengvai lūžta nuo judėjimo, prateka ir t.t.
Kažkur skaičiau, kad Indijoj yra kas iki šiol naudoja senus skudurus tam reikalui. Apie higieną nekalbėsim…
Pingback: Ko pasigestų nostalgiją sovietmečiui jaučiantys durniai « Rokiškis