Ponai ir ponios. Pastebėjau, kad yra daug tokių, kurie neskiria sudėties nuo daugybos. Tokie išlenda prie visokių humanitariškų kalbų apie Ebolas ir panašiai. Štai pvz., jau būrelis acto garintojų, skelbusių jog vakcinos nuodai ir implantai, o binto rūkymas padeda nuo chemtreilų ir psichotronų, dabar jau cypia, kad ir Ebola yra išsigalvota, nieko nuo jos nebus ir ji neužkrečiama, o išvis tik CŽV išgalvota tam, kad žmones įbaugint ir visuomenę kažkur uždaryt.
Gal ir nieko su tomis apibintuotomis vaginalijomis, kovojančiomis prieš chemtreilus. Bet visgi liūdna būna, kai išlenda su tokiomis kalbomis koks nors durnius, kuris kaip humanitaras gal ir nieko, nes turi kokių nors ten dvasingų pajautimų, bet štai loginiu ir aritmetiniu požiūriu yra tiesiog durnius ir viskas. Ir blogai kai toksai durnius savo negebėjimų skaičiuoti nesuvokia.
Kokiam nors Rozalesui de Statkučiui niekaip neįrodysi, kad acto garinimas nepadeda nuo piramidžių. Taip ir humanitarinei durnių rūšiai neįrodysi, kad daugyba skiriasi nuo sudėties.
Tai kaip tik tokia specifinė durnių rūšis – humanitariniai. Pas juos gal su kitais dalykais ir viskas tvarkoje, bet vat su skaičiais tai vambzdec. Bet būdami humanitariniais, jie to trūkumo nejaučia ir įsivaizduoja, kad jų tūpas negebėjimas skaičiuoti yra jų nuomonė, kuri yra vertinga, nes jiems niekas neįrodė, kad jie neteisūs, o įrodymų jie nesupranta, taigi ir įrodyt ką nors jiems neįmanoma.
Tokia štai įdomi ir ryški durnių rūšis, kuriai reikia duoti truputį supratimo jei jau ine apie skirtumus tarp daugybos ir dalybos, tai bent jau apie tai, kad ne viskas su jais tvarkoje.
Dabar vat ateidinėja Ebola – tokia liga, artima kadaise jau buvusiam Marburgo virusui. Skirtingai nuo Marburgo, Ebola keliose valstybėse išplito taip, kad jau baisu žiūrėt, tad artimiausių kelerių metų bėgyje turėsime vis naujus įvežimo į ES atvejus, dešimtimis ir šimtais. Suvaldyti sunkiau bus, nei tas porą Marburgo infekcijų Europoje kadaise – pastarųjų tebuvo pora, su pavieniais atklydėliais, bet ir tos šoką įvarė.
Taip ar anaip, užmirškim čia kol kas faktais matomą Ebolos užkrečiamumą, o pasižiūrėkim į tokį faktorių kaip R0, kuris reiškia, kiek naujų pacientų vidutiniškai sukuria paveinis pacientas. Ebolos atveju man matyti vertinimai buvo apie 1,5-2 Europai ir apie 2-3 tokioms šalims kaip ta pati Liberija. Kaip pvz., jei R0 faktorius yra 2 ir pilna apkrečiamumo trukmė 1 mėnuo, tai esant 1500 aktyvių užsikrėtusių, po mėnesio bus 2*1500 naujų apsikrėtusių, o bendras apsikrėtusių skaičius bus (2*1500)+1500=4500.
Realybėje yra aišku ir dar kitų faktorių – pvz., inkubacinis periodas, kuris sukelia uždelsimą: pvz., jei vidutinis uždelsimas bus pusė mėnesio su tolygiu pasiskirstymu, tai reikš, jog 1500 apkrėsdami per mėnesį 3000, po mėnesio turėsim ne 4500, o grubiai apie 3000 apkrėstų, bet net jei nauji apkrėtimai sustos, tai dar po poros savaičių visvien pasidarys apie 4500.
Anksčiau buvo manoma, kad Ebolos atveju inkubacinis periodas tetrunka iki 21 dienos, dabar gi jau identifikuota, kad keli procentai ištempia ir 42 dienas, o dar pora procentų – ir dar ilgiau. Analogiškai ir su apkrečiamumo trukme – išlieka ji ne mėnesį, o ilgiau, nors ir mažėdama. Lytiniu keliu apkrečiamumas gana stiprus lieka maždaug 3-4 mėnesius. Taigi, dėl šitos trukmės uždelsimai dar labiau išsikraipo.
O paskui visokie humanitariniai durniai žiūri į skaičius, kaip ožiai į naujus vartus, kad oj, suprantate gi, skaičiai kyla tik po kelis procentus per dieną, taigi procentai yra nedaug. Ir nepastebi, kiek pakilimas per mėnesį sudaro.
Apie tai, kad pvz., esant aproksimuotam 1 mėnesio ciklui su pakilimu nuo 1600 iki 4000 ir dviem savaitėm inkubacijos, iš esmės galim kalbėti apie tai, kad R0~=3. Jiems nieko nesako tas skaičius 3, jiems atrodo, kad tai yra mažai, nors netgi R0=1,5 yra labai daug, o R0=2 yra tiek, kad su mėnesiniu ciklu išties maža nepasirodytų. Apie potencialus aš jau rašiau – jei Ebola augtų pagal dabartinius skaičius, tai viskas baigtųsi po metų. Per tą laiką visas pasaulis persirgtų.
Reali bėda yra ta, kad susiduriame su humanitarišku negebėjimu skaičiuot, netgi negebėjimu daugybos skirti nuo sudėties. Ir štai dėl šitos bėdos debilavoti humanitarijai galvoja, kad nieko čia tokio jiems tos visokios ebolos. Ir paskui kai šitaip negalvojama ir nesisaugojama, tai ateina bėdos.
Liberijoje ir Siera Leonėje prieš pusmetį buvo pilna tokių humanitarinių durnių. Šimtai dalbajobų laikraščiuose skelbė demaskacijas, kad nieko nereiškia tos kelios dešimtys užsikrėtusių ir kad valdžia pinigus tik plauna. Net rugpjūtį tokių durnių buvo. Dabar jų ten beveik neliko. Kai kurie iš panašių patys spėjo numirt nuo Ebolos, nes šventai tikėjo savo pačių tūpomis nesąmonėmis, atsirandančiomis dėl smegenų trūkumo, todėl kišo savo nosis prie infekcijų, kurios esą nesidaugina.
Žodžiu, jei norit kažką šnekėt apie bet kokias epidemijas, bent jau daugybą nuo sudėties atskirti privalot. Nes kitaip paskui pezėsit kažkokius kliedesius, kaip koks nors vienas istoriją gerai išmanantis blogeris, kuris negeba sudėties nuo daugybos atskirt, o paskui triukšmingai piktinasi kažkuo. Štai taip vat:
- 2+2=4
- 2*2=4
Jums, ponai humanitarijai, atrodo kad tai yra tas pats veiksmas, nes ten ir ten dvejetai, ir rezultatas vienodas. Štai dėl to jūs ir esate buki, kaip tapkės, kad neskiriate. Nes ne humanitarijai žino, kad čia slypi visa esmė: vienodai tam tikrame periode atrodantys skaičiai gali rastis iš visai skirtingų funkcijų.
Vat pasižiūrit jūs humanitariškomis galvomis į tą sudėtį ir daugybą, o paskui galvojate, kad čia tas pats. O kai kažkas kažką jums bando paaiškinti, tai nesuprantate, nes jūs esate tūpi. Štai paprastai čia pažiūrėkit (nors nesitikiu, kad suprasit, bet visvien):
- 4+4=8
- 4*4=16
Kodėl skiriasi, jums nelabai aišku, nes nepasižymit jūs protu, o skaičių, kurie didesni už 2 – visvien sudėt negalit. Tai tiesiog susipraskit čia, kad 16 yra daugiau už 8. Taip, daugiau, nes 8 yra iš vieno skaitmens, o 16 iš dviejų skaitmenų. Tikiuosi, kad suprantama tai jums.
Tai vat, o dabar, jūs ponai humanitarijai, pasižiūrėkit į šitą seką, kuri vadinama aritmetine progresija:
- 2, 4, 6, 8, 10, 12, 14, 16, 18, 20
Šita seka – tai jums suprantama sudėtis. Taip jūs įsivaizduojate kokios nors Ebolos plitimą, kai nuo kiekvieno naujo paciento užsikrečia po 2 naujus. Čia jums pavaizduota jūsų įsivaizduojama seka iš 10 vienas kitą apkrėtusių. Tai vat, jūs neteisingai įsivaizduojate. Nes užkrėstų naujų, kai užkrėtimas po 2, randasi visai kitais tempais.
Pasižiūrėkit vat šitą seką, kuri vadinama geometrine progresija:
- 2, 4, 8, 16, 32, 64, 128, 256, 512, 1024
Taigi, ar skiriasi jums paskutinis skaičius šitoje antroje sekoje? Tūpi jūs xūjydlos, jūs suprantate, kad 1024 yra 2 kartus daugiau skaičių, nei 20? Ne, blet, jūs esat beviltiški ir galvojate, kad 20 yra daugiau, nei 1024, nes 20 prasideda skaitmeniu 2, kuris yra dvigubai didesnis, negu 1.
Štai šitame ir slypi humanitarinio durnumo esmė: jis, skirtingai nuo loginiams durniams (taip, ir tokių būna) būdingo vaizduotės trūkumo, yra absoliučiai nelogiškas, o visiškai absurdiškai bukas. Humanitarinė durnių rūšis yra nepataisoma ir neprognozuojama. Jų galvose visiškai chaotinės ir absurdiškos nesąmonės vietoje logikos. Todėl jie nesupranta, kas yra besidauginantys procentai nuo kredito. Ir niekada nesupras.
Aš suprantu, kokiems žmonėms parduotuvės užkelia kainas pirmiausiai 4 kartus, o paskui pasako, kad duoda 70% nuolaidą – kaip tik tokiems, nes taip jiems ir reikia. Jie galvoja tada, kad 70% nuolaida yra 7 kartus daugiau, negu 4 kartų kainos padidinimas, nes jiems yra nesuprantama, kaip 4 kartai gali būti daugiau už 70%, nes 70 juk daugiau už 4!
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Viskas čia taip, bet yra fotmulėje vienas nežinomasis apie kurį jau pradedama diskutuoti. Europiečių ir ne tik galimas atsparumas virusui. Koks jis ar yra ir kiek paplitęs. Turint galvoje pora tūkstantmečių Europoje siatusias epidemijas, toks atsparumas gana tikėtinas. Pvz siaučiant ispaniškąjam gripui, viruso nepaliestų populicijojr turbūt nebuvo. Bet išmirė tie kurie turėjo tam tikrą imuniteto deficitą. Taigi bent Europoje, per pastaruosius tūkstantmečius buvo keletas didelių selekcijų.
Užkrečiamumo atveju tas pats atsparumas užkrėtimui pakliūna į R0, o mirštamumo atveju -- jis neįtakoja R0 lygio.
Šiaip su europiečių atsparumu siejamos Viduramžiais buvusios maro epidemijos, po kurių atrodo, gavome šiek tiek išbalansutą imuninę sistemą. Yra tokių spėlionių, kad dėl to išbalansavimo (t.y., perteklinio jautrumo) didesnė dalis europiečių yra atsparesni infekcijoms, bet kartu linkę į alergines reakcijas. Kita vertus, čia dar klausimas, kiek to atsparumo. AIDS atveju skirtumai yra pastebėti, kad nuo to pat štamo europiečiams praeina porą kartų daugiau laiko, pakol susergama. Bet vat kitų ligų atveju -- nelabai aišku.
Su nesugėbėjimu skaičiuoti yra labai opi problema. Bet tam yra konkretus paaiškinimas – niekam to nereikia. Man regis H. Fordas yra sakęs, kad labai gerai, kad žmonės nesuvokia, kaip veikia centrinio banko sistema, nes jei tai suvoktų – kitą dieną įvyktų revoliucija.
Tie humanitarai ne šiaip sau patys iš savęs durniai, bet tokiais padaryti.
Žinote, tai sąmokslo teorija, bet man irgi laiks nuo laiko kyla mintis, kad viskas taip blogai, jog atrodo lyg tyčia kas taip darytų.
Su tom sąmokslo teorijom visaip būna. Pamenu, kaip pats prieš kokį penkmetį sukdavau pirštu apie smilkinį, kai kažkas pradėdavo kalbėti apie JAV vykdomą neregėtų apimčių komunikacijų sekimą.
Bet švietimo atveju čia gal labiau ne tiek plaukuotos rankos kaltos, kiek visos sistemos prigimtis. Dabartinė vidurinio išsilavinimo sistema atsirado prieš maždaug pusantro amžiaus Prūsijoje ir jos paskirtis buvo labai konkreti – indoktrinuoti nuo apšvietos epochos vis labiau demokratijos norinčią visuomenę į monarchijai pilnai atsidavusius tranus.
Po šiai dienai tą priminę paskirtį galime pajusti švietimo biurokratų ir pedagogų kalbose, kurie vaikų niekada nemokina, o tik vis kažką į juos diegia, kaip kokią programinę įrangą.
Kai turi šautuvą, bet vadini jį plaktuku, esmės smarkiai nepakeisi – jis toliau šaudys, o vinis kals nelabai sėkmingai.
Ė, bet aš filologė ir nesutikau tokių humanitarų. Kur tada galima pamatyti straipsnyje aprašomų individų?
Va diskusija, kuri įkvėpė šiam straipsniui:
https://www.facebook.com/rabinovicius/posts/882087848482249
Apsižvalgykit, pamatysit. Buvimas humanitaru -- tai nebūtinai reiškia buvimą durniumi ir nebūtinai reiškia buvimą humanitariniu durniumi. Bet vat buvimas durniumi -- jei nepaisant to baigiami humanitariniai mokslai, tai ir pavirsta humanitariniu durniumi. Kur atminties lyg ir daug, ir pasitikėjimo savimi daug irgi, ale logikos ir matematikos -- nulis.
Šiaip jau istorikus visi kažkodėl laiko humanitarais. Mano kurse buvo tokių, kurie paprasčiausios parabolės nepažino. Apie bankų palūkanų skaičiavimą apkritai nekalbu. Buvo toks bajeris: mūsų dėstytojas vyskupas Jonas Boruta nusivedė mus ekskursijon Katedros požemiais (vyskupas, beje, -- fizikos mokslų daktaras). Nu va, stovim mes prie Barboros Radvilaitės palaikų. Nuotrauka ten kabo -- su istorinės asmenybės griaučiais. O kaukolė -- žaliai mėlyna. Na vyskupas ir klausia, kodėl kaulai tokie. „Gal per laiką supuvo“, -- pypteli kažkuris kursiokas. Nebeištvėriau -- ant kaukolės -- varinė karūna. O varis, veikiamas rūgščių ir yrančio kūno skysčių virsta druskomis, kurių skiriamoji spalva -- vadinamoji „elektrinė“.
Toliau, dar gražiau. Sumasčiau aš profesiją pakeisti, patapti inžiniere, bo darbe nusimatė palankios aplinkybės. Na va, priėmė mus 160 į KTU pirmą kursą. Po pirmos matiekos paskaitos pabėgo 10 proc. Po pirmo kurso likom apie 60, o po 5 m. baigėm 28. Jeigu chemijos tirpalo koncentracijos žmonės apskaičiuoti po mokyklos nemoka, susistatyti proporcijos, neskiria bazinio oksido nuo rūgštinio. Siaubelis. Ir tokie žmonės ruošiasi dirbti inžinieriais technologais. Baigėme tie, kurie iš tikrųjų mokėmės mokykloje. Manyčiau, kad privalomas matiekos egzas šiek tiek patvarkys šitą baisią situaciją.
Vat jūs ne humanitariško mąstymo, priežastys-pasekmės jums ne šiaip sau. Atitinkamai ir galvojate. Ir labai netipiška, kad apie chemiją susigaudote -- kažkodėl beveik niekas net neskiria kuo skiriasi druskų sąvoka nuo paprastos valgomosios druskos.
O dėl matematikos egzamino -- aš manau, kad tokios problemos, kai išauga žmonės, nemokantys atskirti daugybos nuo sudėties -- čia ne dėl to, kad egzamino nėra, o dėl to, kad vietoje būtent bazinių, esminių dalykų mokymo mokinukams kala į galvas kuo daugiau visokių formulių, nes esą daugiau mokės. Bet kai mokinukų protas nepaspėja pasigauti visos tų paprastų dalykų esmės, tai visa kita tampa kalimu ir jau paprastiems dalykams vietos išvis nelieka. Rezultatas -- moksleivis, iškalęs visą mokyklinės matematikos kursą ir netgi išlaikęs egzaminą, taip ir lieka nesuprantantis nei tų procentų, nei tų eksponentinių funkcijų. Nes tiesiog kažkur smegenų gilumoje vis dar nesuvokia tų bazinių skirtumų tarp daugybos ir sudėties.
Problema ne tame, kad daug ką prikiša, o kad tą daro nenuosekliai, be sistemos. Dabar visi mano, kad mokytis turi būti linksma. Nu tai ir moko linksmai. Va 5 kl. istorijos vadovėlyje yra dvi pamokos! senovės Romai. Pirmoji pamoka -- mergaitės pareigos šeimoje, antroji -- didžiausias Grakchų turtas. Ir va dabar 12-okui užduokit klausimą apie Cezarį. Toliau -- šiemetinis istorijos egzas. Klausimas -- pateikti lietuvių literatūros klasicizmo epochos autorių. 300 metų Donelaičiui. Visi literatūros egze jo laukė. O istorijos egze -- tragedija. Apskritai, istorija, mano galva yra daugybės mokslų sintezė. Jei nesupranti fizikos, chemijos ar biologijos -- anoks tu ir istorikas. O dėl matkės, tai aš šiaip jau baigiau matematinę klasę ir iš matkės egzo turiu 10 S lygiu ( ne A, kaip dabar). Ir mūsų mokykloje nebuvo tokio žodžio per sunku ar galima nesimokyt. Nenori -- nereikia, von iš matematinės klasės. Užtai istorikas moku ir išvestines skaičiuoti, ir integralus, ir amfoterinius metalus atskiriu, ir hidrolizės lygtis po šiai dienai galiu parašyt. Tarp kitko, mūsų metai buvo pirmeji, kai leido mokyklose lygius rinktis. Tai va, kitokį nei A lygį rinktis buvo GRIEŽTAI NEREKOMENDUOJAMA. O dabar verkia -- mokytis sunku.
Man užkliuvo neigiama konotacija rašant „mokytis turi būti linksma“.
Nežinau ką tiksliai turite omenyje, bet atrodo, jog norite, kad mokytis turi būti nykiai liūdna.
Ar gal turite omenyje, tai, kad tikslą siekti turi būti pakankamai sunku, jog pasiekus jį galėtumėm tuo džiaugtis, patirti taip vadinamą „joy of struggle“.
Kabinėjuosi dar ir dėl to, jog Lietuvos švietimo sistema kartu su visokiomis kūrybiškumo dirbtuvėmis bando keisti aukščiau komentaruose paminėtą prūsiškąją paradigmą; ar tiksliau įvardinant -- programavimo paradigmą ir ją keičiant gali atrodyti keistas ir svetimas mokymosi linksmumas. Žinoma, klaidų ir hiperbolizacijų matyt neišvengiama taipogi.
O keisti bando į kūrybiškumą vystančią paradigmą.
Tad kritikuojant bevertį, valios neugdantį linksmumą, žinokite ko bent jau teoriškai tuo siekiama, kad žinotumėte kaip ir kur turi būti nukreipiamos pastangos.
Norėdama pasakyti „mokytis turi būti linksma“ turiu omenyje, kad forma įgyja pirmenybę prieš turinį. pavyzdį pateikiau: dvi pamokos, kurios, švelniai tariant, neatspindi Romos istorijos. Lygiai taip pat nesistemingai,probėgšmiais mokomi ir kiti dalykai. Štai fizikos vadovėlyje, berods 9 klasei, 2 puslapiai apie tai, kas buvo iki Niutono dėsnių ir puslapis -- tam, kas buvo po jų. Esmei -- Niutono dėsniams -- lygiai trečdalis puslapio.
Prūsišku kalimas atrodo nepatraukliai, bet jis buvo velniškai efektyvus. Jums reikia technologo, kuris nežino kaip sujungti elektros grandinę? Inžinieriaus, nemokančio braižyti ar skaičiuoti? Nereikia. Mokosi vaikas ne tam, kad jo nėra kur padėti, kol tėvai dirba.Ir dirba žmogus ne visuomet tai, kas yra žiauriai įdomu ir patrauklu, teikia malonumą.
Mokosi jis tam, kad savo žiniomis galėtų kurti, daryti profesinę karjerą. Labai laimingos mano ekskursiokės, kurios iš chemijos pamokos bėgo Simpsonų žiūrėti? O paskui išpūtusios akis žiūri: kuo skiriasi bazinis oksidas nuo rūgštinio. Ir už mokslus sumokėjusios tūkstančius, išlėkė iš universiteto jo nebaigusios?
Aš manyčiau, kad mokinio nereiktų versti kalti. Tiesiog mokyti jį nurodant, kam tas dalykas naudojamas. Pavyzdžiui, integralus mes skaičiuojame tam, kad apskaičiuotume sukinio tūrį, kas labai pravartu kuriant įvairius mechanizmus. Procentus mokykimės apskaičiuodami būsto paskolą. (Beje, būtent su paskolomis ir mane mokykloje mokė), geometrinę progresiją -- kiek kačių porelę sulauks palikuonių per 8 metus.
O kodėl to nedaroma? Nes mokytojais dabar tampa tie, kurie patys nesimoko ir velkasi klasės uodegoje. Nes jie neįstojo niekur kitur. Bent jau mūsų laikais „pedagaškė“ buvo žiaurus „ne lygis“. Tai tokie ir stojo…
Maišote kažką.
Maisto technologas gali nemokėti sujungti grandinės.
Jūsų ekskursiokės ir bėgo iš to mokytis linksma nebuvimo. Mokykla neruošia profesiniam paruošimui, o turi suteikti žinių ir priverstų pačiam ieškoti.
Akcentas integralo sukiniui yra pati didžiausia klaida: palyginus su fizikiniais procesais ir jų jėgų sumavimu integravimo sukiniui paskirtis labai mažai reikalinga.
Vat čia jūs truputį supainiojate porą dalykų: kalimas atsiranda būtent tada, kai negebama perteikti žinių. O žinių negebama perteikti būtent tada, kai kažkuriom reikalingom temom skiriama per mažai laiko, o užtat temų kiekis išplečiamas, kad esą daugiau išmoktų. Kaip pati tik ta situacija, kai gerais norais kelias į pragarą grįstas. Nelieka laiko kačių paskoloms skaičiuoti, todėl ir gaunasi tiesiog kalimas. O vos tik gaunasi kalimas -- žinių nelieka.
Kalimas nėra žinios -- tai tėra tam tikras refleksas, kuris neinterpretuojamas, t.y., nedalyvaujantis mąstymo procese.
5 klasėj 2 pamokos Romai, per metus visa istorija pereinama bet 7 pusė metų jai. Tame ir esmė.
O čia jau yra geras variantas -- jei po kelis kartus kas kažkiek laiko vis apie tą patį, tai šitai padeda.
Emh… nepakeis. Yra ypatingas burtažodis -- krepšelis. Kaip katedroje labai nejuokaus aiškino -- keturi krepšeliai = dėstytojo darbo vieta. Išmetei keturis nes pirmos klasės skaitymo kurso neįveiktų -- kraukis terbas.
Nebus Lietuvoj daugiau nei 5 atvejų ebolos, ir reiks autoriui nusigraužti uodegą už bauginimus ir melavimus. PAMATYSIT.
Nebus tik tuo atveju, jei visas pasaulis, įskaitant ir Lietuvą, ruošis tam kaip pamišęs.
PAMATYSIT. Kaip jau simtakart buvo su ziurkenu gripais, bus ir darkart. O kad tarp zmoniu, kurie skaityt nemoka, yra ligu, nieko neturetu stebint. Ruskiam saudyt Ukrainoj geriau pinigu prasytumet, o ne sarsala del gripu visokiu keltumet. Sensacionalizmui -- NE.
Nebus, nes Lietuvos valdžiagyviai turi špečial priemonių. Užkirto kelią tomis priemonėmis Afrikiniam kiaulių marui, užkirs ir ebolai 😀
Rokiškis rašo: „užmirškim čia kol kas faktais matomą Ebolos užkrečiamumą“. Tikrai?
https://en.wikipedia.org/wiki/The_Limits_to_Growth
Jūs vat ir esate toksai humanitarijus. Viskas būtų tvarkoje pas jus su galva, jei ne tai, kad netvarkoje su logika. Dėl to, beje, ir remiatės ne savo logika, o Vikipedija.
Kol kumuliatyvinė užkrėstų dalis nepasiekia keliasdešimt procentų, tol įtakos nėra.
Bet koks eksponentinis augimas eksponentiškai mažės pasiekes 50 %. Reiškia bet kokia iš piršto laužta prognozė apie augimo didėjimą pasiekus „keliasdešimt proc“, kalba tik apie augimą tarp dvidešimt ir penkiasdešim proc. Taigi, žinat kiek gyvena žmonių pasaulyje ir darant pataisą dėl sanitarijos, tampa visiškai aišku, kad net tokiu visiškai teoriškai teoriniu atveju, mums Lietuvoje niekas negresia. Nebent labai pasistengti.
Ponas, nueikit greito kredito kur nors pasiimt, nes jums bankrotas negresia.
Ponas, tamsta bandote taikyti objektiškai oientuotą programavimą statistiniam metodui. Dar blogiau, bandot net žmones objektiškai programuoti. Visatos valdovui gal ir tinka prie veido, bet Ebolai visa tai px.
Kadangi beprasmybių nelabai čia kaupiu, tai parašykit dar kažką tokio beprasmiško ir išbaninsiu.
Manau, verta paminėti dar vieną dalyką. Jei norime apskaičiuoti padvigubėjimo laiką, kai augimas išreikštas procentais, padaliname skaičių 70 iš tų procentų. Pavyzdžiui:
Ebolos atvejų daugėja po 2% per dieną. Reiškia, jų skaičius padvigubės kas 35 dienas, nes 70:2=35. Jei augimas būtų, tarkim, 7%, tai padvigubėtų kas 10 dienų.
Pvz „nusikaltimų daugėja po 7 procentus per metus“ ir „nusikaltimų kiekis per dešimtmetį išaugo dvigubai“ iš tikrųjų reiškia tą patį, bet antroji antraštė yra įspūdinga, o pirma -- ne. Nes žmonėms tas 7 procentų augimas atrodo mažytis. Dėl to ir lobsta visokie mini paskolų rykliai.
Taip. Atitinkamai, kai humanitarijus pamato 2-3% augimo per dieną, jis nemato kad porą kartų per mėnesį didėja. Ir nesupranta kad tai eksponentinis augimas -- nesvarbu, ar tai būtų kokia nors paskola, ar Ebola.
O gal dar kai kuriems žmonėms padėtų, jei progresiją įvardintų ne procentais, o tokiais žodžiais: kiekviwną dieną ebolos virusu užsikrečia vis daugiau žmonių, nei prieš tai buvusią.
Skubu į pagalbą, štai 11 eilučių, kur kiekviena žemiau esanti yra 7 procentais didesnė už aukščiau esančią:
100
107
114.49
122.5043
131.079601
140.2551731
150.0730352
160.5781476
171.818618
183.8459212
196.7151357
210.4851952
O čia 2 procentai (ir eilučių daugiau):
100
102
104.04
106.1208
108.243216
110.4080803
112.6162419
114.8685668
117.1659381
119.5092569
121.899442
124.3374308
126.8241795
129.360663
131.9478763
134.5868338
137.2785705
140.0241419
142.8246248
145.6811173
148.5947396
151.5666344
154.5979671
157.6899264
160.8437249
164.0605994
167.3418114
170.6886477
174.1024206
177.584469
181.1361584
184.7588816
188.4540592
192.2231404
196.0676032
199.9889553
203.9887344
Čia ne humanitariniuose moksluose problema, o negebėjime procentų skaičiuoti. Norit Ebolos užkrečiamumą prognozuoti, o žmonės nemoka elementarių palūkanų susiskaičiuoti. Juk dar visi prisimenat bajerį, kai greitieji kreditai nurodydavo tik grąžintiną sumą litais, o nenurodydavo metinių palūkanų :D. Nes tuparylom taip buvo aiškiau. Ir 20 Lt per mėnesį palūkanų nuo 200 Lt jiems atrodė laaabai priimtina suma. Lygiai taip nekuriem nedaėjo per krizę, kai bankai siūlė šeimom, neišgalinčiom mokėti būsto kredito įnašų, mokėti tik palūkanas :D. Ir kiek iš tiesų tas banko gerumas kainuoja 😀
Problema ta, kad negebandys skaičiuoti nei procentų, nei dar kažko labai noriai tampa humanitarais. Ir tada jau dvasingai taria, kad jei jau jie kažko pasiekė humanitariniuose moksluose, tai jie visgi moka skaičiuoti, nes ką gi ten suprast. Dar blogesnis atvejis būna, kai tokie nemokantys skaičiuoti ima jaustis tiek kietai, kad ima nuoširdžiai tikėti, jog jų nesupratimas yra įrodymas, kad kažkokios čia nesąmonės kažkur. Kaip sakant, „nesuprantu ir tuo didžiuojuosi“.
Papildymui:
2^2=4
Ponas, nu negi jūs tikitės, kad anie bent išvis supras, ką čia parašėt?
Kiek suprantu, visas straipsnis apie šitą: http://www.jurodivai.lt/uncategorized/ebola-nemirsim/
Išties atvejis iliustratyvus, nes paskelbia lentelę, kurioje net ir bukam matosi eksponentinis augimas. Bet Pseudoistorikas akivaizdžiai nesuvokia kas tai yra. Todėl pasipiktina ir pareiškia kad viskas yra konservatorių politinis užsakymas, kurį vykdo Rabinovičius.
Logika taip ir šviečia.
Politinė liberalkonservatorių fašistinė matematinė opresija.
Dar vienas matematikos nesuvokimo pavyzdys yra vakcinų neveiksmingumo įrodinėjimas. Va susirgo kokiu kokliušu (tymais,kiaulyte) kokie 50 skiepytų vaikų ir „vos“ 5 neskiepyti iš 10000 tarkim. Va ir mato acto garintojai sergamumą skiepytų x10. Tik va kad skiepijimas maždaug 90% siekia visiškai nereikšmingas faktas aniem,ir pasiskaičiuoti sergamumo dažnį -- misija neįmanoma. Siūlyčiau aš kiek kokią macnesnę rūgštį pagarint prieš savo išmintį skeidžiant. Koncentruota azoto neblogai garuoja
Taip, jie tokie buki. Geras jūsų pavyzdys pagal esmę, tik vat dėl skiepytų susirgimo -- jei skiepyti nuo kokių pvz., tymų, tais tymais nesuserga išvis. Apie ką kovotojai prieš skiepus aiškina -- tai kad komplikacijų būna. Tik vat tų komplikacijų jie nepalygina su mirusių ir suluošintų skaičiais, esant normaliam sirgimui. Ir apie tai, jog tik skiepijimo dėka prie 90% skiepytų susega vos kokie 5 iš 10000 (tarkim), o ne visi tie 10%+90%, kaip būtų neskiepijimo atveju, tai irgi nesusimąsto. Pernelyg sudėtinga jiems.
Niekingai maža procento dalis ir skiepytų būna suserga. Va čia ir atsiranda „vakcinų neveiksmingumo įrodymai“. Imuninė sistema ganėtinai sudėtingas mechanizmas ir jai nusilpus dėl įvairių priežasčių ir skiepai nesuveikia. Teko vaistininko praktikoje susidurti vieną kartą su atveju, kai skiepytas vaikas susirgo kiaulyte. Tiesa dar du šmaikštašiknių mamyčių vaikai irgi susirgo. Vieninteliai du darželio grupėje neskiepyti. Beje čia ir dar vienas nesugebėjimo skaičiuoti pavyzdys išlenda,juk vienas skiepas kainuoja pigiau nei nemažas kiekis vaistų gydymui reikalingų,iš kurių „baisusis farmacininkų klanas“ didesnį pelną uždirbtų.
Knygą gavau dovanų per gimdienį. Super. Dabar daviau savo šeimos gydytojai paskaityt.
http://www.patogupirkti.lt/knyga/Apgaulingas-mokslas.html
Mačiau tokią greitųjų paskolų reklama stende (su tokiais žodžiais (tikslaus žodžių išdėstymo nepamenu, bet sumos būtent tokios ir televizoriaus motyvas su retoriniu klausimu buvo, reklama tikra)):
„[dideliu šriftu] Sugedo televizorius. 220 Lt gražinti už 200Lt paskolą ir televizorius vėl veikia. 20Lt už paskolą*, [baisiai dideliu šriftu] Ar tai brangu?“
žvaigždutė:
„[mažu šriftu] vadovaujantis 10% mėnesine palūkanų norma [dar mažesniu šriftu](212% procentų metinė palūkanų norma).“
Atsakymas į diskusijas kodėl reikia matematikos.
O, jau tik 212% metinė? 😀
Man patiko pateikimas:
„Ar tai brangu?“
Ir dizainas: vidutinė 50-60 metų tetulė su šlepetėmis ir plaukų suktukais, chalatu apsikabinus kėdėje kineskopinį TV.
Tai idealus tikslinės auditorijos taikymo pavyzdys,
numesti du skaičius 200Lt už 20Lt ir paklausti: „Ar tai brangu?“
http://zadolba.li/story/15541
irgi sielos šauksmas apie humanitarų žalą pasauliui
trečioj pastraipoj nuo galo „(…)kad 1024 yra 2 kartus daugiau skaičių [<-turėtų būti "skaitmenų"], nei 20"
Nežino jie, kas tie skaitmenys, nesupras.
Taigi nėra jau taip blogai, kad skaičiuoti visai geometrine progresija -- gi pirmieji jau bus išmirę ir užkrėsti galės tik atkasti. Fibonačio triušiais gal tiktų labiau -- šiek tiek švelniau 🙂
Šiaip tai ir išmirę įskaičiuojami į užkrėstus. O bendrai tai vat ponas Kūkalis čia komentuose įmetė linką į Lancet -- jei tie duomenys apie asimptomatinius pasitvirtins, tai realūs plitimo tempai dar maždaug 2-4 kartus didesni, o vat išmirusių dalis užtat keleriopai mažesnė.
Durni pasvarstymai epidemijoms taikyti tiesines lygtis, reikia buti arb idiotu arba lobotomijos auka.
Apie ką jūs čia?
Rokiški, kai kalbate tamsta apie augimus, mažėjimus, tai ne lenteles dėkite, o grafikus. Grafikai visada aiškiausiai parodo, kas kaip ir kiek keičiasi. Čia šita pastaba tiktų labiau prie kito straipsnio, bet šiame straipsnyje vanojate neįkertančius matematikos. Čia ir geriausia iliustruoti tai vaizdžiai.
Ponas, jie daugybos nuo sudėties neskiria, o jūs įsivaizduojate, kad jie suvoks, kas yra funkcijos išraiška plokštumoje?
Suvoks. Tam ir naudojami excelio chart’ai, kai reikia atvaizduoti ką nors, kas tarkim, sudėtinių procentų formulės neįkerta. Spalvotas, geriausia, raudonas grafikas akivaizdžiai parodo pypiec net ir patiems negabiausiems.
Artimos prognozės jau yra pabraižytos, kartu su visa statistika, kuri labai dėsninga.
http://healthmap.org/ebola
Toli į ateitį braižyti nėra prasmės, nes yra dideli skirtumai statistikoje tarp šalių, keičiasi atsakas, požiūris ir veiksmai į epidemiją.
Realiai epidemijas galima bandyti aproksimuoti logistine funkcija ar jos variantais, kurios pradžia taip pat yra panaši į eksponentinę (įvertinus, kad ne visi suserga ir susirgs, yra plitimas židiniais, ar ribotas mixinimas).
http://en.wikipedia.org/wiki/Logistic_function
http://en.wikipedia.org/wiki/Generalised_logistic_function
Abejoju, kad tai pavyks tiksliai padaryti pačioje pradžioje, todėl belieka stebėti iki 50% užkrėstųjų taško, kai naujų ligonių kiekiai pradeda reikšmingai mažėti (žinant, kad yra ir statistiniai, atsako sąlygojami svyravimai).
Skaičiuoti ir spėlioti galbūt nereikia tiek daug, užtenka stebėti šalis, kurios su tuo pirmos susidūrė ir daryti išvadas iš to.
Kol kas vis dar bendra suma neleidžia nustatyti, ar funkcija pereina į logaritminę stadiją, kaip antroje logistinės kreivės pusėje, ar vis dar kabo eksponentinėje stadijoje.
Kita vertus, pagal esamus skaičius jau lenda šis tas -- paskirose lokaliose zonose matosi perėjimai į logaritminę stadiją, t.y., logistinė funkcija eina aiškiai, bet kadangi bendras taškų skaičius vis didėja, tai galutinė globali funkcija vis dar apie eksponentinę stadiją.
Žodžiu, nėra čia paprasta iki šiol, nors atrodytų kad jau laikas aiškumams.
PIrmakart rasau cia, Rokiski, ir norejau pasidalinti nuoroda, kuri labai tinka i diskusija apie daugyba vs sudeti.
http://www.vserod.com/post/19
Cia koks tai rusu „mokslininkas“ bando irodyti, kad 2 kart 3 yra 8, nes tai „du dauginamas tris kartus“ 🙂 „o mokykloje jums visiems plove smegenis“..
FYI origins sito skiedalo buvo is visokiu acto garintoju, dabar sulindusiu i Rolando Pawlausko gerbeju sutve -- sauksmas lt -- kremlines propagandos gausybes raga.
Čia pagal viską man atrodo, kad kiek kitoks atvejis -- tai ne šiaip negebėjimas skaičiuoti, būdingas humanitarams, o tam tikra kita specifika, su kuria susiduria tos specifinės srities gydytojai.