Author Archives: Rokiškis Rabinovičius

About Rokiškis Rabinovičius

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Socialiniai tinklai. Reddit yra gerai

Aš jau labai seniai nerašiau apie jokius socialinius tinklus, o juk daug kas keičiasi. Tad reikia kažką atsinaujinti, tiesa? Štai kažkada buvo Google+: nuostabus tinklas, kuris augo tokiais neįtikėtinais tempais, kad tai atrodė neįmanoma. Viskas ten buvo – ir galimybė skaityti per RSS, ir ratai, ir nefiltruotas (neatrinktas) turinys, ir į ekraną tilpdavo daugiau postų, ir taip toliau.

Įdomūs yra ne didžiausi pasaulio socialiniai tinklai, o tie, kurie yra antri ar treti. Pirmas šiiap jau visur yra Facebook. Išskyrus Rusiją (kur dominuoja Vkontakte) ir Kiniją (kur dominuoja QZone. Na, ir dar kelias puslaukines šalis su savom nesąmonėm. Beje, žemėlapis nelabai tikslus, tik orientacinis – pvz., Ukraina jau seniai pabėgo nuo tų Vkontakte ir Odnoklasnikų, o 2017 viduryje dar ir blokavo tuos tinklus. Aš jau nekalbu apie tai, kad žemėlapyje Vokietija pavaizduota, kaip Odnoklasnikų šalis – tas tai išvis LoL. Kita vertus, kažkiek galima įsivaizduoti tų tinklų paplitimus, juoba kad tikslių duomenų visvien nesigauna gauti. Beje, įdomu šiame žemėlapyje dar tai, kad Instagram yra totaliai, totaliai visur išsklidęs.

Jūs žinote, ką padarė Google? Būdami bene daugiausiai pelno gaunančia kompanija internete, jie nusprendė, kad pinigų jiems per maža, tad išmetė senus vadovus, į jų vietą pastatė kažkokius narcisistinius* hipsterius, tada tie hipsteriai ėmė vaizduoti intensyvų darbą. Jų intensyvus darbas baigėsi tuo, kad ratai buvo panaikinti, išvaizda paversta į bardaką, padaryti penki skrūlbarai, norint komentuoti (įsivaizduokit, kad penkis skrūlbarus reikia sukioti, norint pataikyti į tą kokį nors komentavimo langelį – taip, for real), o galų gale įkišti kontento filtrai, nes juk Google geriau už jus žino, ką jūs norite matyti.

Žodžiu, kompanija, kurios socialinis tinklas kilo pagal tokią eksponentę, kokios pasaulis nebuvo matęs, visiškai sušiko save per tokį trumpą laiką, kokio pasaulis irgi nebuvo matęs. Beje, atsimenate seną Google motto – „nedaryk blogio“. Jie tą motto ilgai laikė, o paskui labai sąmoningai ir konkrečiai pašalino. Ir visi suprato, ką tai reiškia. Ir taip ir atsitiko.

Dar paskui, jau po totalinio Google Plus susišikimo visi pasidarė sau dar gilesnes išvadas. Ta kompanija neturi gražios ateities – ji laikosi, bet jau seniai nesukūrė nei nieko stebuklingo, nei nieko šiaip labai gero. Na, nebent įvyktų koks didelis stebuklas – gal kažkas tada pasikeis.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kaip mažas Buda padarė mažą, bet tikrą stebuklą

Anoks Dan Stevenson, gyvenęs kažkokiame Oklando pakraštyje (Oakland, Kalifornija), turėjo vieną problemą: gatvės kampas prie jo namų buvo pavirtęs į kažkokį šiukšlyną, kuriame rinkdavosi narkomanai ir prostitutės, o aplinkinių kvartalų gyventojai sumesdavo visokį šlamštą – pvz., senus čiužinius. Ant tų pačių čiužinių narkomanai neretai miegodavo, o prostitutės – nu ką aš žinau, ką jos ten darydavo.

Mažas namelis buvusio šiukšlyno vietoje. O namelyje – maža Budos statulėlė.

Visas tas gatvės kampas buvo labai neramus – viena iš bjauresnių vietų. Ir gyventi tokiose vietose būna nemalonu – tai kokios muštynės, tai rėkauja girtuokliai, tai dar kas nors vyksta. Nieko gero.

Vieną dieną Dan Stevenson neapsikentė. Tiksliau, ne tik jis neapsikentė – jo žmona Lu irgi. Jokios priemonės negelbėjo – nei lentos su užrašais, draudžiančiais mesti šiukšles, nei policija, nei niekas.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kai negali kontroliuoti kokybės

Žinote tą anekdotą: atvažiuoja senukas su senu supuvusiu žiguliu į remonto dirbtuves ir prašo, kad jam bent kažkuo jį pagerintų, pridėtų bent kokią nors Mercedes detalę. O dirbtuvėse sako:
– Taigi kam tau, tavo žigulys beprasmis, niekas jo jau nepagerins.
Senukas tada prašo bent jau langų valytuvų varikliuką iš merso įdėti. Meistrai sako:
– Jei tą padarysim, tai tavo žigulį į šonus per lietų mėtys.
Senukas nesupranta – klausia, kodėl. Meistrai paaiškina:
– To variklio galingumas už žigulio didesnis.

Šitas Fiat Multipla yra maždaug milijoną kartų kokybiškesnė ir maždaug 100 kartų gražesnė už naują žigulį. Kai per 20 metų šita Multipla supus, ji bus maždaug 1000 kartų patikimesnė ir 50 kartų gražesnė už naują žigulį.

Šitas anekdotas išties yra apie tai, kad perteklinė ir tik vieną sritį apimanti kokybė kainuoja labai daug, o jai atsiradus tiktai kažkuriame gamybos ar paslaugų proceso dalyje, ji kartais gali netgi pabloginti visą situaciją.

Sunkiau pastebimas anekdoto paradoksas yra kitas: jei kokybė būtų gerinama tik truputėlį, bet visur, keičiant visas detales – žigulys pavirstų į Fiat. Ir tai jau būtų visai neblogas sprendimas, nes netgi supuvęs Fiat yra geresnis net už naują žigulį.

Jums neatrodo, kad šiame anekdote jau matosi kažkokia kokybės valdymo problema? Žigulys yra toks prastas daiktas, kad net neaišku, nuo ko jį gerinti. Viskas ten per daug blogai.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Paternalistinė psichologija nori įsitvirtinti įstatymais

Įsivaizduokite, kad kokia nors biologų draugija susigalvoja, kad tik biologų draugijos narys turi teisę vadintis biologu, o tam kad tokią teisę gautų, jis turi metus laiko lankytis kursuose, kuriuose turi dirbti agronomo darbą, prižiūrimas biologo-ūkininko, esančio tos pačios biologų draugijos nariu. Ir dar mokėti tam biologui-ūkininkui už tai, kad pas jį dirba. Taip, būtent taip.

Paternalizmo esmė – padaryti kitus žmones priklausomais, kartu vaizduojant gerą, rūpestingą globėją, kuris žino geriau. Ir žinoma, paternalizmas su visomis demagogijomis dings iškart, kai tik tie paternalistiniai žinotojai gaus įstatymines galias ir galės spręsti už kitus. Taip, žinoma, taip. Aš mesiu gerti po vestuvių, brangioji!

Aš suprantu, kad jums atrodo WTF tai, ką aš čia parašiau, bet tai neatrodo WTF būreliui veikėjų, kurie nutarė sureguliuoti psichologus.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kodėl jokie bitkoinai niekad netaps realia valiuta

Bitkoinų mylėtojai nuolat skelbia apie tai, kaip auga ir auga bitkoinų pardavimo kainos. Taip, lyg tai būtų kažkoks stebuklas, įrodymas jog tie bitkoinai vis labiau pripažįstami ir kad jie visur išplis. Deja, tai išties rodo visiškai priešingą dalyką – ekonomikoje jis žinomas kaip defliacija ir iš to kylanti stagfliacija. O pastaroji visada reiškia ekonominį kolapsą.

Bitcoin kaina auga – todėl jis ir traukia. Ir kartu tame kainos augime yra priežastis, dėl kurios bet kokia Bitcoin paremta ekonomika yra pasmerkta kolapsui. Doleris patiria nedidelę infliaciją, o todėl juo paremta ekonomika klesti.

Kadaise kilusi Didžioji depresija yra bene geriausiai žinomas defliacijos ir stagfliacijos problemų pavyzdys. Pakanka jį žinoti ir viskas – bitcoin ateitis yra aiški.

Šitas straipsnis, beje, skirtas tiems, kas jau kažkiek žino apie ekonomikos procesus – todėl jame nėra didelių paaiškinimų, o jis pats – panašesnis į pastabas. Neskaitykit, jei tame nesigaudote.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter