Kadangi čia jums rašau kartais visai neįdomiomis temomis (o paskutinis postas buvo išvis apie kažkokią atitiktį ISO-17021 standartui), tai imkite keistą paveiksliuką, kuris gal kokių nors minčių kažkam sukels. Net nežinau, iš kur šita nuotrauka. Iš internetų, ale kai saugojau, tai kompas palūžo kaip tik. Tai duodu ją jums tokią, kokia yra – žmogus čiulpia koją, kuri išties ne koja, o pypkė (ir čia jokios rūkymo propagandos, o akivaizdžiai atvirkščiai, taip kad kokioms nors nacionalinėms tabako, narkotikų, alkoholio ir kito briedo kontrolės tarnyboms čia nėra ko žiūrėt).
Štai tokia keista pypkė iš kažkokių senovinių laikų
Čia, aišku, galima dar prigalvoti kokių nors minčių apie tai, kad pavyzdžiui, Freudas sakė, kad rūkymas yra kartais tiesiog rūkymas ir viskas.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
itariu semiotika
http://en.wikipedia.org/wiki/The_Treachery_of_Images
Na, Rene Magritte parodė tokį klausimą, kuris išties prieš kelis dešimtmečius semiotikoje buvo nagrinėjamas, kaip galima problema -- savaprasmiai ir savareikšmiai žodžiai.
Kadaise vyko tokios diskusijos, ar išties būtina trejybė iš prasmės, reikšmės ir ženklo, nes ar negali būti taip, kad, pvz., ženklas ir reikšmė yra tas pat.
Paskui tą daugiau mažiau berods Bertrand Russel sustatė į vietas ir diskusijos baigėsi.
tiesiog, juokingai suasocijavosi:“tai ne pypke, tai pypkes atvaizdas“ ir tada „tai ne kojos atvaizdas, tai pypke“, kazkaip prasmes susiprastina.
as visgi pagalvojau, kad magritte truputi uzfailino su tuo paveikslu. juk paveiksliukas „pypke“ ir zodis „pypke“ savo esme yra lygiai tas pats -- zenklas, nurodantis i daikta. todel ten pypke, kaip ir cia ne koja, bet ko as norejau paklaust: reiksme, kaip as suprantu, daiktas savaime, neapdorotas musu samones, prasme-apdorojimo produktas, o zenklas irankis gal, bet va yra esme. ar esme prisislieja prie vieno is kurio nario ar tai jau kazkas kito? kur semiotikoje yra esmes vieta, greta prasmes ar kaip? nes siaip tek nuo reiksmes tiek nuo prasmes esme skirias.
Jei griežtai žiūrėsim, tai yra taip:
Reikšmė -- tai išties yra kokio nors objekto, subjekto ar proceso adresas, nuoroda į jį
Ženklas -- tai abstraktas, kuris panaudojamas kalbinėse konstrukcijose kaip tą objektą, subjektą ar procesą adresuojantis ekvivalentas
Prasmė -- tai atitinkamos adresacijos veikimo ribos, apibrėžiančios, kokius objektus, subjektus ar procesus galima adresuoti per ženklą
Tokios dalyko, kaip „esmė“ čia nereikia. Pabandykite griežtai ir pozityviai apibrėžti, kas ta esmė -- pamatysite, kad čia tiesiog kažkokia antraeilė sąvoka, galinti reikšti arba teisybę, kaip samprotavimų rezultatą, arba reikšmę, arba dar kažką tokio 🙂
Tamstos apibrėžimas, kad „esmė tiek nuo reikšmės, tiek nuo prasmės esme skiriasi“ -- rekursyvinis ir negatyvus tuo pat metu. Tai daug ką pasako 😀
as nenaudoju lietuvisku diakritiniu zenklu, o lietuviu kalba neturi grieztos strukturos, gal ne taip interpretavot. o jus gal kaip barbariskai, bet ne slaviskai imperatyviai galit paaiskint, nes jusu prasmes, zenklo, reiksmes apibrezimai man per sudetingi. vat kaip nors per mano prasmes, zenklo, reiksmes apibrezimu, suvokimo prizme, aisku, su ta salyga kad mano suvokimas turi bent kazkokias mastymo apraiskas
Ponas Roro, kad nevartojate lietuviškų raidžių -- tai jau tamstos problema, kad pats įnešate degradaciją į savo paties informaciją.
O kad norite paaiškinimo tūpai, tai prašom:
Reikšmė -- tai tas, apie ką kalbama
Ženklas -- tai koks nors žodis ar simbolis, kuriuo pavadinamas tas, apie ką kalbama
Prasmė -- tai visų įmanomų ženklo reikšmių visuma
Čia reikia turėti omeny, kad reikšmė visgi nėra išorinis pasaulis, o yra tik nuoroda į kažkokius išorinio pasaulio dalykus. Prasmė tuo tarpu nėra tiesiog reikšmių aibė, o yra gerokai abstraktesnis daiktas, tam tikru būdu atkartojantis bendrines apkalbamų dalykų savybes.
vat aš nesurantu: kaip tas, kas užvadinamas ženklu, vienu metu gali turėti ir reikšmę, ir prasmę ne dialogu metu
Ženklas, reikšmė ir prasmė yra skirtingi dalykai. Nesuliedinėkit to į vieną reikalą ir nebus neaišku.
jie patys susiveda, man atrodo mes tik tą fiksuojam. būtų gerai, kad tiktų variantas nebus neaišku, bet va, jis neeliminuoja buvimo neaiškiu. kai pranyksti atsistojęs prieš veidrodį matant ne savo atvaizdą, o begalinę regresiją. viskas susiję kažkokia rekursija, tiek mirties spiralė, tiek paskandintos lėšos, tiek, prasmė, reikšmė, ženklas, žodis, mąstymas, gyvenimas, tiek viskas, o taip, semiotika tai beprotybė
Freudas sake:
Manchmal ist eine Zigarre nur eine Zigarre.
http://de.wikipedia.org/wiki/Liste_gefl%C3%BCgelter_Worte/M#Manchmal_ist_eine_Zigarre_nur_eine_Zigarre.
Citata nr. 30.
Taigi, ne apie rukyma, o apie cigara. Pats dumino ziauriai, gal po 20 per diena, gavo burnos vezi, n+k kartu operuotas. Idomu, kad nepaisant to, iki gyvenimo galo isliko sviesaus proto -- girdejau 1939 (jo mirties metai) irasa is interviu BBC -- labai aiskiai, grazia anglu kalba isdeste pagrindinius psichoanalizes principus.
Ponas Augustinai, o kokiu būdu čia tamstos manymu aš galėčiau kažką pasakyti apie cigarus, jeigu pypkė pavaizduota.
Kita vertus, jei Freudą skaitėte, tai žinot, kad esmė yra čiulpime.
Jo, dėde Rokiški, akivaizdi žanro krizė po rinkimų:)
O tamsta kas čia toks ir iš kur išlindot?
Na, nereikia čia taip jautriai reaguoti, jokio najiezdo iš mano pusės nėra, nepikta pašaipėlė ir tiek.
Dar mintis -- darant rukymo antireklama, butu galima ir kitokiu pypkes pavidalu isgalvot 🙂
Prigalvoti galima, reklamos gamintojai iš to duoną valgo, antirūkymo psichonaciai eilinėn nirvanon inpultų, o vat rūkantiems -- iki lempos tokie vaikų žaidimai.
Ponas Augustinai, tamstai reiktų pamatyti ispaniškų cigarečių pakelius, ant kurių pavaizduoti pimpalai.
O tai kaip į tai (į pimpalus ant prekių) reaguoja katalikiški ir kitokie dorybės/skaistybės talibai ?