Category Archives: Svečių straipsniai

„Fermentas“ versus „Ferment“

Indraja Šalaviejūtė – mokslo sluoksniuose gerai žinoma tyrinėtoja, taikanti genų inžineriją savo darbe. Ji man dabar suteikė realiai didelę garbę paskelbti jos straipsnį mano bloge, ir tokia garbė žiurkėnams pasitaiko nedažnai. Ir dėl to aš čia noriu pridėti kad ir nereikšmingą ir neprasmingą, bet ir savo įžangą. Kad būtų dar daugiau visko.

Indrajos straipsnis yra apie labai paslaptingas, sunkiai atsekamas vienos iš sėkmingiausių, realiai nuostabiausių Lietuvos įmonių ištakas.

Aš tą institutą prisimenu visiškai kitokiais kontekstais, ir tie konktekstai susiję visai ne su tomis temomis, kurios čia kabinamos. Visų pirma, tame institute buvo viena iš pirmų ir pačių galingiausių Sąjūdžio grupių. Sklandė gandai, kad kai kurie iš tų mokslininkų buvo tokie drąsūs, kad atviru tekstu siuntinėdavo KGB darbuotojus ant X, Y ir dar kažkokio simbolio, o tie kagebistai palenkdavo galvas ir būtent ten, kur pasiųsti, ten ir nueidavo, nes žinodavo, kad nieko tiems mokslininkams negali padaryti.

Buvo toksai vienas specifinis, gal ne visada patikimas, bet šį tą sakantis požymis – eglutės. Kažkodėl jas itin dažnai ir noriai sodindavo prie padidinto slaptumo ir svarbos institutų ir gamyklų. Gal kad nekalčiau atrodytų. Nuotraukoje jau galite pamatyti, kokio masto buvo tasai institutas, nes suprantama, kad matosi tiktai fragmentas – išties tai bene ilgiausias pastatas visame Vilniuje.

Sklandė gandai, kad būtent tie mokslininkai sukūrė ir gamina gyvybės eliksyrą, kurį vartoja patys aukščiausi SSRS šulai. Ir nors tas gyvybės eliksyras nepadaro žmonių nemirtingais, jis sugeba netgi beviltiškų karšenų gyvenimą pratęsti dešimtmečiu ar dviem. Leonidas Brežnevas esą gyvenęs būtent dėl to, kad vartojo kažkokius toje įmonėje sukurtus interferono prepratus, todėl gyvu buvo netgi tada, kai jo veidą išmušusios lavondėmės buvo įžiūrimos jau netgi TV ekrane, netgi nepaisant storo sluoksnio grimo, kuriuo tas lavondėmes TV darbuotojai bandydavo užmaskuoti. Būtent dėl to jokie KGB veikėjai nedrįso šių mokslininkų judinti.

Gerokai vėliau paaiškėjo, kad išties tai tie eliksyrai gal ir nelabai pratęsdavo gyvenimo, bet kažkurie tyrimai išties bandymuose pristabdydavo vėžį ar kažkurias kitas ligas. Visgi svarbiausia to instituto veikla buvo kiek kitokia. Tokia, kad netgi instituto vadovai nelabai žinojo, kam jie išties yra skirti. Nujautė tiktai, kad užsiima kažkuo labai ypatingu ir nelabai aiškiu, apie ką jiems patiems geriau per daug nežinoti. Juoba kad matyt visi buvo girdėję keistų gandų apie dar kelias Lietuvoje veikusias panašaus paslaptingumo, kad ir mažesnes įstaigas.

Nuo tų laikų praėjo jau keli dešimtmečiai, tačiau Lietuvoje mažai kas tyrinėjo tas istorijas. O jos įdomios. Nuo tų istorijų prasidėjo viena iš moklso sričių, kur Lietuva dabar yra viena iš pajėgiausių valstybių pasaulyje – biotechnologijos. Ir jei kadaise apie gyvybės eliksyrus buvo tiktai gandai, dabar mūsų mokslininkų darbai išties padeda išgydyti milijonus žmonių.

Taigi, jūsų dėmesiui tikros mokslininės (dirbančios genų inžinerijoje) straipsnis apie lietuviškų biotechnologijų istoriją.

Nuotraukos – Indrajos Šalaviejūtės. Prierašai po nuotraukomis – mano.

Indraja Šalaviejūtė

„Fermentas“ versus „Ferment“

Kai 1990 metais plačiame poledyniniame Vokės slėnyje už Aukštųjų Panerių stūksantis institutas pasirinko vardą „Fermentas“, veikėjai Maskvoje galėjo šoktelti ant kėdės. 1975 m. Vilniuje įkurtas Sąjunginis taikomosios enzimologijos mokslinių tyrimų institutas priklausė Ministrų Tarybos Vyriausiosios mikrobiologijos pramonės valdybos padaliniui „Biopreparatas“ [1]. Aštuoniasdešimtųjų pabaigoje „Biopreparatas“ apėmė 32–40 objektų, kuriuose dirbo bent 30 000 žmonių [2]. 1973 m. įkurta „civilinė“ struktūra oficialiai buvo skirta vakcinų, biopesticidų, laboratorinės ir medicininės įrangos kūrimui ir gamybai [3]. Didžioji dalis darbuotojų nė nežinojo, jog šios funkcijos yra priedanga svarbiausiajai paskirčiai: biologinio ginklo kūrimui. Programa, skirta kurti prieš žmones nukreiptą naujos kartos biologinį ginklą, turėjo kodinį vardą „Ferment“ [2].

1990-aisiais Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos „Fermentas“ turėjo nuosavų tikslų, siekių ir rūpesčių, nebeturinčių nieko bendro su yrančios Sąjungos „Biopreparato“ įsibėgėjančiomis bėdomis. Aukštos kokybės molekulinius įrankius genų inžinerijai kuriančio instituto laukė iššūkis: išeiti į Vakarų rinką ir išsilaikyti bei dar geriau įsitvirtinti pasauliniame moksle. Šiame kelyje bet kokios sąsajos ir asociacijos su sovietiniu palikimu buvo tiktai kliūtis [4]. Todėl nekeista, jog kruopščiai aprašytose Lietuvos – aukštųjų biotechnologijų šalies ištakų istorijose [1, 4] vardijami įvykiai ir pavadinimai, tačiau maža platesnio konteksto. Tuo tarpu intriguojančiuose asmeniškuose [3] ar tiriamuosiuose [2] pasakojimuose apie sovietinę biologinio ginklo programą minimi ir Vilnius, ir Lietuva. Keturiasdešimt penkerių ar trisdešimties metų praeitis yra istorija, nebe įvaizdis. Tikra sėkmės istorija ryškiau nutapytame fone išsiskirs dar geriau. Tad ką galime rasti, perskaitę ir sulyginę prieinamus tekstus?

Continue reading →

Viruso bendrininkai ar visgi atsakingi piliečiai?

Andrej Rudanov yra puikus teisės specialistas ir jis šiandien mano bloge pasakoja apie tai, kas gali nutikti tiems, kas nesilaiko karantino ar ką nors apkrečia. Ir tai – jau ne medicinine prasme, o teisine. Pasekmės, žinokite, gali būti rimtos.

Koronavirusas gali sukelti ne tik ligą. Kartais dar labiau jums pakenkti jis gali savo teisinėmis pasekmėmis.

Taigi, žemiau – Andrejaus Rudanonvo straispnis.

 

Andrej Rudanov

Medicinos teisės ekspertas

Viruso bendrininkai ar visgi atsakingi piliečiai?

Pirmą kartą šią frazę „COVID-19 ir jo bendrininkai“ išgirdau prieš savaitę. Tai sukėlė ne tik daug apmąstymų apie visuomeninės atsakomybės stoką, bet ir įpareigojo priminti, kokios teisinės pasekmės laukia visų, kurie nesilaiko ekstremalios situacijos metu paskelbto karantino ir galvoja, kad išėjimai į parkus ar parduotuves yra visiškai nekalti ir nekeliantys jokios žalos kitiems mūsų šalies piliečiams. Taigi, kas, stengiantis suvaldyti koronaviruso plitimą, priklauso nuo mūsų pačių ir su kokiomis pasekmėmis gyvensime, nesilaikydami tvarkos?

„Karas… biologinis karas. Mus puola, o mes net elementarių apsaugos priemonių neturime. Mes net nežinome, kaip jis plinta ir kas jau serga, o kas ne“, – taip kalbėjo mūsų šalies medikai – tie, kurie atsistojo į pirmąją fronto liniją kovoje su COVID-19. Tie, nuo kurių dabar priklauso LABAI DAUG, bet tikrai ne viskas.

Taip, medikai – profesionalai, jie gydys visus, kam reikės gydymo, suteiks reikiamą pagalbą ir priežiūrą. Bet net ir nuo geriausių mūsų šalies medikų nepriklauso visų likusių šalies žmonių – mano ir jūsų – sąmoningumas ir atsakomybė. Bet ar visi elgiamės atsakingai? Ar stengiamės prisidėti prie šalyje plintančios virusinės infekcijos padėties stabilizavimo ir suvaldymo, o vėliau greitesnio ir nuoseklesnio šalies, gyventojų, darbo rinkos ir ekonomikos atsigavimo? Pasekmės, kurios laukia, priklauso nuo mūsų pačių.

Mes visi puikiai žinome, kad sveikata yra prigimtinė ir pamatinė žmogaus vertybė ir gyvenimo pagrindas, kuris turi būti tvirtas tam, kad žmogus gebėtų sėkmingai spręsti kasdienio gyvenimo klausimus, įveikti socialinius, ekonominius bei visuomeninius iššūkius, kylančius jo gyvenime. Išmokome šios tiesos per 30 Nepriklausomybės metų.

Tačiau dabar, kritiniu metu, mes privalome išmokti dar kelias itin svarbias tiesas:

  • valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata nepaneigė ir dabar nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo dvasinę ir fizinę sveikatos būklę;
  • esant epidemiologiniam protrūkiui, sveikatos sistemos įprasta paslaugų teikimo tvarka pasikeičia ir asmeninė kiekvieno žmogaus atsakomybė padidėja kelis kartus, nes kiekvienas mūsų yra pats geriausias, pažangiausias ir moderniausias COVID-19 perdavimo kanalas.

Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centro, Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro analizių duomenimis, 80% mirčių, siejamų su COVID-19 virusu sudaro asmenys, vyresni nei 65 metai. Šiai amžiaus grupei Lietuvoje 2019 metų duomenimis priklausė 19,8%  nuolatinių gyventojų. Tad Lietuvos valstybės rizikos mastas – beveik 1/5 mūsų žmonių, piliečių, darbuotojų, vartotojų.

Kiekvienas žmogus, kiekvienas Lietuvos pilietis turi aiškiai ir nedviprasmiškai suvokti – nesilaikydamas karantino sąlygų, neužtikrinęs tinkamos saviizoliacijos, nesiimdamas atsargumo priemonių, tampa COVID-19 bendrininku – padeda jam plisti šalyje, užkrečia kitus žmones, prisideda prie viruso keliamų pasekmių (žmogiškųjų, socialinių, ekonominių, finansinių).

Prisiminkime, kad pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (o ši vadinamoji „juodoji knygutė“ tikrai bus atversta pasibaigus karantino sąlygoms, o gal net ir anksčiau), yra net 5 atskiri straipsniai, kurie gali būti pritaikyti visiems, kurie iki šiol nesuprato, ką reiškia karantinas ir kaip jo laikytis. Baudžiamasis kodeksas numato teisines pasekmes visiems, kurie dėl savo neatsargaus elgesio ir karantino taisyklių nesilaikymo sukels įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymus kitiems žmonėms. Perskaitykite ir kitą kartą gerai pagalvokite, ar būtina dar kartą nueiti susitikti su draugais, užeiti dar šio to į parduotuvę ir kitaip ignoruoti valdžios nurodymus karantino metu.

 Sunkus sveikatos sutrikdymas, įskaitant dėl neatsargumo

(LR BK 135 ir 137 straipsniai) 
Už ką? Bausmė
Baudžiamoji atsakomybė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kiltų, jeigu yra susargdintas žmogus ir dėl to jis susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo. Laisvės atėmimas iki 10 metų.
Mažamečio, bejėgiškos būklės žmogaus (daugelis vyresnio amžiaus žmonių, ypač sergančių sunkiomis ūminėmis ligomis, neįgalieji ir pan. patenka į šią kategoriją), savo artimojo giminaičio ar šeimos nario, nėščios moters, dviejų ar daugiau žmonių susargdinimas (apkrėtimas COVID-19 virusu). Laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų.
Susargdinimas dėl neatsargumo. Areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Jeigu susargdino dėl neatsargumo du ir daugiau žmonių. Laisvės atėmimas iki 5 metų.
Jeigu sunkiai sutrikdyta sveikata, nesilaikant karantino sąlygų (specialiųjų elgesio saugumo taisyklių). Laisvės atėmimas iki 7 metų.

 

 Nesunkus sveikatos sutrikdymas, įskaitant dėl neatsargumo

(LR BK 138 ir 139 straipsniai)
Už ką? Bausmė
Susargdinimas, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo sunkių padarinių. Laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Mažamečio, bejėgiškos būklės žmogaus (daugelis vyresnio amžiaus žmonių, ypač sergančių sunkiomis ūminėmis ligomis, neįgalieji ir pan. patenka į šią kategoriją), savo artimojo giminaičio ar šeimos nario, nėščios moters, dviejų ar daugiau žmonių nesunkus susargdinimas (apkrėtimas COVID-19 virusu). Laisvės atėmimas iki 5 metų.
Jeigu nesunkus sutrikdymas įvyko dėl neatsargumo ir dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, tačiau nukentėjusiajam nebuvo sunkių padarinių. Viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1metų.
Jeigu nesunkiai susargdino dėl neatsargumo du ir daugiau žmonių. Areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

 

 Kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimas

(LR BK 277 straipsnis)

Atsakomybė taikoma tik, kai taisyklės pažeistos iš neatsargumo. 
Už ką? Bausmė
Sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisyklių, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, nesilaikymas. Bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Jeigu žmogus yra informuotas gydymo įstaigos apie jo ligą, būklę ir pan., ir būdamas įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, šių reikalavimų nesilaikė ir sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga (aptariamu atveju COVID-19). Viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas.

 

Aš renkuosi elgtis atsakingai ir laikytis visų karantino taisyklių, aš įsipareigoju Lietuvai.

#isipareigojuLietuvai

Andrej Rudanov yra aukštos kvalifikacijos teisininkas ir rizikos valdymo specialistas, sukaupęs 20 metų išskirtinės patirties medicinos, farmacijos, maisto pramonės, grožio ir kosmetikos sektoriuose. A. Rudanov yra advokatų kontoros Drakšas, Mekionis ir partneriai Gyvybės mokslų praktikos vadovas, Tarptautinės sveikatingumo asociacijos (InWellSa) prezidentas, Tarptautinės geros farmacijos praktikos ir kokybės užtikrinimo asociacijas (INASPA) prezidentas, Lietuvos metų vaistininkų klubo valdybos narys.

Audrius Matiukas: gyvenimo pokyčių kilpa

Aš gana neseniai rašiau vieną tokį didelį straipsnį apie psichoterapiją – tiesiog įvadą į visokius svarbiausius psichoterapijos konceptus. Turiu pasakyti, kad straipsnis man sekėsi sunkokai – aš jį publikavau bloge tik todėl, kad supratau, kad jei nepaleisiu, tai jis taip ir kabos. Ir paskui dar kelis kartus tą straipsnį taisiau ir pildžiau. Gal būt kažkiek netgi sau pačiam – jis per tuos pildymus išsiplėtė keleriopai.

Viena iš temų, kurias kabinau – tai buvo Sylviane Cannio ir Viviane Launer Evolution loops teorija. Lietuviškai tai būtų pokyčių kilpa arba evoliucijos ciklas – ta seka, kuria einame, kai peržiūrime savo gyvenimo patirtis, mokomės iš jų, susitaikome su traumomis ir praradimais, o paskui mokomės gyventi kitaip, su nauju požiūriu į viską. Šią teoriją man kadaise išdėstė Audrius Matiukas, psichologas, vienas iš ryškiausių coaching ekspertų visoje Lietuvoje.

Mano pateikta schema buvo kraštutinai supaprastinta – tiesiog taip, kad išsyk matytųsi patys principai: mes patiriame gyvenimo lūžį, paskui pripažįstame, dėl pripažinimo kurį laiką atrodo sunkiau (krentam žemyn), tačiau paskui, per savo gyvenimo peržiūrą, grįžtame atgal, o tada imame mokytis kažko kito – taip atrandame kažką naujo, dėl ko mūsų gyvenimo kryptis pasikeičia – iš smukimo mes pereiname į kilimą aukštyn, o paskui pradedame gyventi laimingiau, nei iki gyvenimą mums griovusių dalykų.

Audrius Matiukas man davė schemą, kuri visiškai detali ir su visais paaiškinimais. Ji yra profesionali – tinkama ir tiems, kas patys psichoterapija užsiima, ir tiems, kas užsiima savo pačių gyvenimo pokyčiais. Ta schema, nors ir atrodo paprasta, yra verta ne šiaip pažvelgimo, o bent kelių valandų labai rimtos analizės, žiūrint kur kokius tikslus verta sau nusistatyti ir kokius metodus taikyti kiekviename taške. Iš jos tikrai labai daug galite atrasti. Leidus Audriui, aš dalinuosi šia schema su jumis.

Nuo savęs norėčiau pridėti dar kai ką: žvelgiant iš transakcinės analizės pusės, visi šie pokyčiai yra labai labai susiję su Vaiko ir Globėjo rolėmis. Pirmas sprendimas įmanomu tampa tik tuomet, kai Globėjas leidžia Vaikui būti silpnu, priima jį ir atleidžia jam viską, be jokių išlygų (nepriimtas sprendimas – tai Vaiko patiriamos krizės neigimas). Antras sprendimas įmanomu tampa tuomet, kai Globėjas patiki Vaiku, jo noru gyventi, jo jausmais ir tuo, kad Vaikas yra toks stiprus, kad juo galima remtis savo gyvenime. Abu sprendimai būna labai sunkūs – Globėjui jie atrodo neteisingais, neįmanomais ar netgi absurdiškais. Taip, visa kilpa yra pirmiausiai Globėjo (vertybinės asmenybės dalies) pokyčiai – būtent todėl čia kalba ir eina apie vertybių pasikeitimus.

Continue reading →

Svečio įrašas: Ar tikrai tie klausimai, Žiurkėne?

Po to, kai parašiau neperskaitomai ilgą tekstą apie kai kurias liberalaus nacionalizmo prielaidas, kurio beveik niekas neperskaitė, nes nesugebėjo (dėl to, jei pavyks, aš jį dar išskaidysiu paskirais gabalais), gavau griežtą ir negailestingą išpuolį iš garsios ekonomistės Aušros Maldeikienės. Ji tapo vienu iš tų nedaugelio žmonių, kurie turėjo kantrybės viską perskaityt, o prieš tai spėjo dar ir dėl kitų dalykų pakvestionuot.

Milijardas markių - čia kad būtų gražiau. O minčių tai turi sukelti ne apie tai, kaip baisu būna, kai hiperinfliacija, o apie tai, kas visgi per procesai vyksta valstybėse.

Milijardas markių – čia kad būtų gražiau. O minčių tai turi sukelti ne apie tai, kaip baisu būna, kai hiperinfliacija, o apie tai, kas visgi per procesai vyksta valstybėse.

Turiu pasakyti, kad daugelyje pastebėjimų ponia Aušra teisi ir tą turiu priimti, kaip faktą, nes tai yra faktas. Kita vertus, prieštaravimų jokių nepateikinėsiu, nes žodis šį kartą ne mano, o ponios Aušros, kuri yra žinoma kiekvienam. Todėl čia ji tars žodį, o ne aš.

Visgi, pastebėsiu vieną dalyką, kadangi ponia Aušra perklausia gan atskirai – dėl Adam Smith: jis daug kartų kartojo apie tai, kad vergovė neefektyvi, lyginant su laisva sistema ir lygino tai pakankamai paprastais pavyzdžiais – vienais atvejais švelniau, kitais – šiurkščiau, bet laikydamasis pakankamai aiškių bendrų vertinimų. Kaip pvz.:

But if great improvements are seldom to be expected from great proprietors, they are least of all to be expected when they employ slaves for their workmen. The experience of all ages and nations, I believe, demonstrates that the work done by slaves, though it appears to cost only their maintenance, is in the end the dearest of any. A person who can acquire no property, can have no other interest but to eat as much, and to labour as little as possible. Whatever work he does beyond what is sufficient to purchase his own maintenance can be squeezed out of him by violence only, and not by any interest of his own. In ancient Italy, how much the cultivation of corn degenerated, how unprofitable it became to the master when it fell under the management of slaves, is remarked by both Pliny and Columella. (Adam Smith, An Inquiry into the Nature and Causes of the Wealth of Nations, Of the different Progress of Opulence in Different Nations, Book III, Chapter I Of the Natural Progress of Opulence, III.2.9)

Taip ar anaip, kalba yra ne apie tai, kas ten ką ir kaip, o apie tai, kad ponia Aušra Maldeikienė kritikuoja čia mane savo straipsniu, o būtent kritika – tai yra geriausias dalykas, kokį tiktai įmanoma gauti, kai bandai sustatyti kai kuriuos dalykus į kažkokį sistemiškesnį tam tikros rūšies modelį. Taip kad duokime žodį poniai Aušrai ir tegul ji prasineša visaip, kaip tik galima įskaitant ir netgi kokias tai užuominas, kad LLRI skleidžia manęs idėjas.

Tekstą paredagavau tikrai labai minimaliai, taip kad iškraipymų neatsirastų, o tik truputį skaitomumas pagerėtų. Skaitykit ir galvokit. Nes galvojimas yra dorybė, o negalvojimas – tai bukumas.

Continue reading →

Svečio įrašas: Kokios anglų kalbos mes mokomės?

Šį straipsnį, aiškiai norėdamas klastingai pasireklamuoti anglų kalbos projektais, parašė ponas Povilas Korop, kuris garsus internetuose įvairiais projektais (aš jums garantuoju tai – jūs tikrai esat juos matę). Užtat jis čionai dabar publikuojamas svečio teisėmis, nes yra to vertas.

Tiesą sakant, aš gal ir nedėčiau kokių savireklaminių straipsnių, bet būtent šis straipsnis yra įdomus ne kaip reklama, o kaip mintys žmogaus, kuris nuoširdžiai nori padaryti kažką gero, nes mato, kad žmonės pinigus moka ne už tai, ką jiems kažkas bruka, o už tai, ko jiems išties reikia. Tai kodėl gi nepasireklamuot? Juk tai yra gerai, kai reikalas yra nuoširdus ir geras.

Anglų kalba yra tokia įdomi, kad jai reikia perkreiptų smegenų.

Anglų kalba yra tokia įdomi, kad jai reikia perkreiptų smegenų.

Kita vertus, ir man pačiam tema apie anglų kalbą įdomi: pamenu, kaip Londone pats negalėdavau susikalbėti, nes kažkokie keisti posakiai visiškai nesuprantamais būdavo. Toks įspūdis kartais kildavo, kad anglų kalba ten visai kita, negu ta, kurios mokiausi. Tiek kita, kad tiesiog visai kita kalba.

Dar kita vertus, įdomu čia ir toks dalykas: kaip mąsto verslumo jausmą turintis žmogus? Ogi paprastai: jis mato savo problemą, nusprendžia, kad tai ir kitų problema, o tada ją nutaria išspręsti ir sau pačiam, ir kartu kitiems. Štai į tą irgi atkreipkite dėmesį, kai skaitote.

Continue reading →