Tag Archives: reklama

Tu esi atleistas, nes tavo atleidimą nurodo skaičiai

Krizės išgyvenimo gidas reklamos ir marketingo specialistams

Kiniškas sausainis atspėja jums ateitį

Aš jums atspėsiu ateitį, nes esu antgamtinis padaras, kuris jums viską gali išburti. Jus atleis iš darbo.

Ponai marketingistai ir reklamos specialistai, jus greitai vėl masiškai atleidinės iš darbo*. Ar atsimenate, kas buvo, kai atėjo ankstesnė krizės banga? Manau, kad nereikia priminti, tačiau visgi priminsiu: daugybę jūsų tiesiog išmetė. Daugybę tų, kas dirbote įvairių įmonių reklamos ir marketingo skyriuose atleido lygiai taip pat, kaip ir daugybę tų, kas dirbote įvairiose agentūrose. Aš manau, kad atsimenate tai. Ko gero, net statybininkų krizė neužkabino taip masiškai ir skaudžiai, kaip jūsų. Ir manau, kad numanote, jog ateinanti naujoji krizės banga jus daužys dar labiau, nei ankstesnė. Todėl aš jums padėsiu. Tik pasistenkit atverti akis ir skaityti labai atidžiai viską, ką aš čia jums rašau.

Aš esu sutikęs labai daug nuostabių ir kūrybingų žmonių. Ir daugelis jų dirbo būtent reklamos ir marketingo srityje. Tai fantastiški žmonės, turintys fantaziją, svajones, sugebantys kurti, matantys grožį ir mokantys stebėtis pasauliu. Jūs, ponai marketingistai ir reklamščikai, esate išties puikūs. Jūs esate tie, su kuo bendrauti – vienas malonumas. Ir jūs tikrai nešate labai didelę naudą daugybei įmonių. Ir be jūsų daugelis įmonių tikrai žlugtų. Bet jūs, ponai reklamščikai ir marketologai, dažniausiai absoliučiai neįstengiate susigaudyti įmonių vidaus procesuose, o ypač – finansuose bei skaičiuose. Ir dėl to, kad jūs esate nuostabūs, aš jums noriu padėti. Aš jums duosiu šiaudą, kuris gal būt padės jums išsigelbėti.

Jūs esate atleistas iš darbo

Blablabla, gėlytės, reklama klientams, visi sužinojo, įmonės įvaizdis, prekės ženklo žinomumas, blablabla. Jūs visi žinot šitas daineles labai gerai. Ir jūs visi žinot, kad kai kalba pasisuka apie konkrečius pelnus, jūs būsite atleistas, nes nemokėsite suskaičiuoti, kiek pelno atnešėte ir kaip savo išlaidas atpirkote.

Jūs juk puikiai žinote, kaip vyksta pokalbis tarp gerą reklamą suorganizavusio marketingisto ir įmonės finansų direktoriaus. Arba tarp marketingisto ir generalinio direktoriaus (faktiškai, generalinis – tai antra finansų direktoriaus inkarnacija, nes generalinis visada skaičiuoja pinigus):

– Štai kokią gražią reklamą padarėme, milijonas žmonių ją pamatė, kokia ji graži, žiūrėkite, kaip visi ją aptardinėja, tai įvykis, mūsų produktas pasidarė žinomas, mūsų klientų ratas plečiasi, pirkėjų tikrai padaugės, nes jie dabar žino…
– Kiek buvo išlaidų ir kiek pelno atnešė?
– Tikrai pelno bus daug, aš pasitikrinsiu dėl išlaidų, bet pelno mes negalime suskaičiuoti, tačiau garantuoju, kad jis bus, nes visi potencialūs pirkėjai įsiminė…
– Tu atleistas.

Taip, gerbiami ir mieli reklamščikai. Jūs nemokate skaičiuoti pinigų. O ten, kur nepaskaičiuojami gauti pinigai, ten, finansistų supratimu, yra nuostoliai. Nes visos veiklos yra skirstomos į dvi rūšis: kaštų centrus ir pelno centrus. Kaštų centrai yra visur, o pelno centrai – kai kur. Kur nėra paskaičiuojami gauti pinigai, ten visada yra kaštų centras. Ir finansistai dėl to yra teisūs. Jie visada teisūs, nes jie visada teisūs. Tai yra aksioma, kurios nei nebandykite ginčyti, nes jus už tai atleis bet kurioje įmonėje, kuri tik valdo savo finansus.

Vienintelis būdas su tuo tvarkytis – tai išmokti gyventi pagal tuos dėsnius, kurių reikalauja finansistai. Ir jei jūs išmoksite – jūs galėsite parodyti savo atneštą pelną. Kol jūs jo neparodote, tol su jumis siejamos tiktai išlaios, tačiau pelno nėra, vadinasi, jūs esate nuostolingas. Štai todėl aš jums čia duosiu šiaudą, kuris padės jums išsigelbėti. Jei jūs viską perskaitysite, sugaišite krūvą bemiegių naktų, skaičiuodami, padarysite prezentacijas ir įrodysite įmonės finansų direktoriui bei generaliniam, kad jūs atperkate save ir dar atnešate krūvas pelno – jūs būsite išgelbėtas. Priešingu atveju – jūs žinote, kas jūsų laukia, nes ateinanti krizė per marketingą kirs dar smarkiau, nei ta, kuri buvo. Todėl griebkite šiaudą, kurį jums duodu.

Jūs esate atleistas iš darbo

Aš jums sakau tiesiai ir dar kartą kartoju: prieš pradėdami mokytis, jūs turite įsisąmoninti, kad jau esate atleidžiamųjų sąraše. Ir jei jūs nesuskubsit, jūs jau galite skaityti, kad esate atleistas.

Tai finansinio pagrįstumo šiaudas. Jis jums bus nesuprantamas, bet tiktai jis gali jums padėti, nes tiktai jis leis jums įrodyti, kad jūs nešate įmonei pelną čia ir dabar. Todėl skaitykite ir galvokite, kaip tai galite pritaikyti savo darbe, kaip galite tai pritaikyti darbe su klientais ir pokalbiuose su vadovais. Skaitykite, nes tai, ką aš jums rašau, gal būt padės jums išsaugoti savo brangią darbo vietą, kuri jau dabar yra tame naikinamų darbo vietų sąraše, apie kurį galvoja jūsų vadovas.

Aš jus užtikrinu, kad jūsų vadovas tą sąrašą savo galvoje dėlioja jau dabar, nes visi vadovai galvoja apie kiek tolimesnį laikotarpį, nei pavaldiniai. Ir visi vadovai supranta, kad ši krizė smogs reklamoje dirbantiems skaudžiai. Todėl aš jums čia rašau patarimus, kuriuos jūs perskaitykite ir paskui man melskitės, nes jei gerai melsitės ir darysite viską, ką čia parašiau, jūs ne tik išsigelbėsite, bet net ir sugebėsite savo atlyginimus pasididinti.

Atspėk, žinai ką? Tu esi atleistas iš darbo!

Na, čia dar jums kartą, kad suvoktumėte viską aiškiai: jus atleis. Ir gal būt jau labai labai greitai. Ar žinote, kodėl? Todėl, kad jūsų nešami nuostoliai matomi puikiai, o jūsų nešamo pelno nežino niekas!

Aš puikiai žinau, kad yra dvi grupės su reklama dirbančių žmonių: tai tie, kas dirba reklamą perkančiose įmonėse ir tie, kas dirba agentūrose. Mano patarimai bus svarbūs ir vieniems, ir kitiems. Reklamos agentūrų darbuotojams labai svarbu suprasti, kas svarbu marketingistams, dirbantiems įmonėse. O pastariesiems labai reikia pagalbos iš agentūrų, norint pagrįsti reklamos pirkimus ir savo pačių kainą. Jei bus taupomi kaštai įmonių marketingistų sąskaita, reklamos agentūroms irgi bus baisiai nesaldu. Todėl perskaitykite.

Perskaitykite nepriklausomai nuo to, ar esate marketingo specialistas, dirbantis įmonėje, ar reklamos organizatorius agentūroje. Tai jums padės išsaugoti savo darbo vietas. Ir gal būt tai net leis jums pasididinti atlyginimus.

Continue reading

Svečio įrašas: Kokios anglų kalbos mes mokomės?

Šį straipsnį, aiškiai norėdamas klastingai pasireklamuoti anglų kalbos projektais, parašė ponas Povilas Korop, kuris garsus internetuose įvairiais projektais (aš jums garantuoju tai – jūs tikrai esat juos matę). Užtat jis čionai dabar publikuojamas svečio teisėmis, nes yra to vertas.

Tiesą sakant, aš gal ir nedėčiau kokių savireklaminių straipsnių, bet būtent šis straipsnis yra įdomus ne kaip reklama, o kaip mintys žmogaus, kuris nuoširdžiai nori padaryti kažką gero, nes mato, kad žmonės pinigus moka ne už tai, ką jiems kažkas bruka, o už tai, ko jiems išties reikia. Tai kodėl gi nepasireklamuot? Juk tai yra gerai, kai reikalas yra nuoširdus ir geras.

Anglų kalba yra tokia įdomi, kad jai reikia perkreiptų smegenų.

Anglų kalba yra tokia įdomi, kad jai reikia perkreiptų smegenų.

Kita vertus, ir man pačiam tema apie anglų kalbą įdomi: pamenu, kaip Londone pats negalėdavau susikalbėti, nes kažkokie keisti posakiai visiškai nesuprantamais būdavo. Toks įspūdis kartais kildavo, kad anglų kalba ten visai kita, negu ta, kurios mokiausi. Tiek kita, kad tiesiog visai kita kalba.

Dar kita vertus, įdomu čia ir toks dalykas: kaip mąsto verslumo jausmą turintis žmogus? Ogi paprastai: jis mato savo problemą, nusprendžia, kad tai ir kitų problema, o tada ją nutaria išspręsti ir sau pačiam, ir kartu kitiems. Štai į tą irgi atkreipkite dėmesį, kai skaitote.

Continue reading

Reklama. Žmogaus teisės ir spaudos laisvė

Labai retai, bet kartais parašau kažką apie reklamą. Šitą kartą parodysiu trumpą spaudos laisvės ir žmogaus teisių kampaniją, kurią surengė anokia organizacija – International Society for Human Rights. Gal ir nerodyčiau, bet neseniai gi ponas Dainius Radzevičius buvo nuteistas kažkokiame teisme už tai, kad rašė apie tai, ką apie laikraštį „Respublika“ parašė WikiLeaks, o patsai Dainius pakomentavo. Tiesą sakant, nieko labai man naujo ir anksčiau kur nors negirdėto ten WikiLeaks neskelbė, tačiau situaciją su spaudos laisve Lietuvoje tasai teismo sprendimas parodė gan aiškiai. Bent jau man.

Čia tik lieka pridurti, kad Vitas Tomkus yra neabejotinai puikios reputacijos žurnalistas, o laikraštis „Respublika“ yra išskirtinai doras ir kompetentingas leidinys, kuris rašo tik tiesą, yra labai tolerantiškas ir kitaip idealus, ir to idealumo įrodymai yra netgi patvirtinti paties Dainiaus Radzevičiaus, nes „Respublika“ yra tiesiog žurnalistikos etalonas.

Šiaip jau rašiau apie tą istoriją su Dainium Radzevičium, WikiLeaks ir Respublika. Ir ne vieną kartą. Bet ji nesibaigia, todėl ir prisimenu vėl, nors jau kaip matome, viskas ten buvo netiesa ir tą reikia patvirtinti, nes „Respublika“ yra labai geras leidinys ir niekaip to negaliu neigti ir tai yra neabejotina.

Taigi, jums tiesiog nuotraukų. Darykitės išvadas patys: tai, kas gaunasi, kai spaudos ir žodžio laisvės nėra, o bet kas gali būti patrauktas už tai, kad išdrįso apie kažką kalbėti ar turėjo nuomonę – matosi iš nuotraukų. Visiškai ikoniškų, visiems matytų nuotraukų. Tokių, kurių reikšmę mes žinome.

Žmogaus teisės Kinijoje yra saugomos, o spaudos laisvė - nevaržoma

Žmogaus teisės Kinijoje yra saugomos, o spaudos laisvė - nevaržoma

Continue reading

Netradicinė reklama. Moteriški šortukai.

Kartais pasitaiko tokių smagių reklamų, kad negaliu susilaikyt – kyla noras pasidalinti, panašiai, kaip tada, kai rašiau apie Levi’s Strauss. O būna ir tokių idiotiškų reklamų, kad tiesiog dėl durnumo norisi jomis pasidalinti.

O čia – kaip tik tarpinis variantas – ir smagus, ir durnas, kaip reta. Naujosios Zelandijos agentūra DDB Auckland surengė kampaniją „Short shorts on sale Superette“. Tikslas – išparduoti krūvas šlykštoko dezaino Superette šortukų. Čia, beje, tyčia rašau mažybiškai – šortukų, nes tai kaip tik visokioms supermamoms tinkamas drabužiukas, nes toks apsirengimas kalba už save.

Bet aš ne apie šortukus ir kitas, atleiskit, šmutkes. O apie tai, kaip tokias šmutkes sugalvojo reklamuoti. O va taip vat, ant tūkstančių moterų šlaunų:

 

Reklaminis užrašas ant moters šlaunų

Reklaminis užrašas ant moters šlaunų: pirkite Superette šortukus, nes jie tokie šortukai!

Continue reading

Seksizmo valandėlė reklaminiuose plakatuose

Kadangi jau parašiau apie reklamą Lietuvoje, o ir ta tema visai įdomi, kabinanti pakankamai, tai čia tiesiog pasišvaistysiu keliais jums gal ir matytais, bet gal ir nematytais plakatais. Atsimenate Levi’s Strauss ir tai, kaip jie tais laikais atrodė provokatyviai? Kita vertus, daugelis visai tais laikais normalių reklamų visiškai nenormaliai atrodytų dabar. Taigi, čia ir duosiu jums truputį plakatų pasižiūrėjimui – kai kurie kelių dešimtmečių senumo, kai kurie kiti – dar senesni. Ir visus juos jungia viena tema: moteris ir jos santykis su vyrais.

Plakatai, beje, ne šiaip sau kokie – dauguma savo laiku tapo vienais geriausių, sėkmingiausių reklamos pavyzdžių. Bet dabar panašios reklamos darosi vis mažiau, nes žinote, tolerancija perauga į tolerastiją bei kogitofobiją, tad bet kokie bandymai iš ko nors pasilazdavoti ar pamanipuliuoti kokiais neurotiniais kompleksais reklamose dingsta.

Kai žvelgi į kai kurias panašias reklamas, supranti, kad pas reklamos kūrėjus galvose tikrai daug minčių, o kai kurios jų – gal net savaip genialios, bet dažniau – beprotiškos, o jau išvis dažnai – paremtos kažkokiais šablonais. Ir vat tos, kurios paremtos šablonais, mums apie tam tikrą laikmetį gali pasakyti žymiai daugiau, nei kokių nors istorikų ar sociologų darbai. Nes reklama yra ne apie išskirtinumus, o apie tai, kas svarbu kiekvieną dieną, apie tai, apie ką to laikotarpio žmonės svajoja, ko jie bijo, kokias jie problemas sprendžia.

Štai ir prašom, rinkinėlis jums. Aš čia pabandžiau dar pagalvoti, ką išties savo reklamomis norėjo pasakyti jų kūrėjai. Nežinau, ar visais kartais gerai nuspėjau – kai kur, iš esmės, tiesiog išverčiau, o kai kur pabandžiau ir painterpretuoti.

Atkreipkim dėmesį: daugelyje iš šių plakatų matoma itin ryški manipuliacija potencialiais pirkėjais. Nors tais laikais taip neatrodė – daugelis įsivaizduodavo, kad yra kokia nors reali problema, kurią reklamos ir produkto kūrėjai bando išspręsti. Bet realiai daugelis tų esą problemų būdavo tiesiog neurotinės.

Būtent tuos neurotinių kompleksų, susijusių su moters vaidmeniu, panaudojimus aš ir vadinčiau atgrasiu seksizmu. Bet tie kompleksai irgi atspindi tam tikro laikotarpio pažiūras, šablonus, pasaulio vaizdą. Ir ar ne nuostabu, kad kai kurios iš tų reklamų, dar prieš kokius 40 metų atrodžiusių visai natūraliai (prisiminkim – tai buvo didelių firmų ir jų produktų pristatymas visuomenei), dabar atrodo, nelyg šyvos kumelės kliedesys?