Category Archives: Uncategorized

Truputis pezalų apie mirties bausmę

Kadangi gerb.

[info]maumaz

jau daro statistinius nuomonių apie mirties bausmę tyrimus, tai aš šiaip papezėsiu apie tai.

Pradžioj keli teiginiai, kuriems vargu ar kas norėtų prieštarauti:
1. Bet kuri bausmė turi būti adekvati. Pvz., akivaizdu, kad mirties bausmė netiktų už kepalėlio duonos vagystę.
2. Bet kuri bausmė turi būti socialiai pozityvi, t.y., užtikrinti, kad visuomenei iš to bus geriau. Pvz., sumažinti kito nusikaltimo riziką, kompensuoti nuostolius, padidinti socialinį komfortą, etc..
3. Bet kuri bausmė neturi prieštarauti visuomenės etinėms normoms. T.y., bausmė turi atitikti tas vertybes, kurias visuomenė propaguoja. Pvz., negalima bausti išprievartavimu.
4. Bausmės pasirinkimas turėtų būti toks, kuris duoda geriausią ilgalaikį rezultatą, yra labiau orientuotas į prevenciją, nei į kompensaciją.
5. Turi būti atsižvelgta į tai, kad bausmę skirianti institucija klysta. Klaidos yra iš principo neišvengiamos.

Taigi, ką turime?

Papunkčiui:
1. Mes negalime vienareikšmiškai tarti, kad mirties bausmė yra adekvati vieno ar kito nusikaltimo atveju. Maumaz minėjo pavyzdį, kai žmogus  parduotuvėje nušauna 16 ir sužeidžia 20 žmonių. Pvz.: gal tas žmogus, surengęs skerdynes, tiesiog buvo neatsakingas už save silpnaprotis (ar tyčia apnarkašintas, etc.), kuriam geras dėdė davė automatą? Nors kartais abejonių gali kilti mažai, mes ne visada galime pilnai žinoti kontekstą ir vienareikšmiškai kalbėti apie bausmės adekvatumą.
2. Mirties bausmė (kaip ir, pvz., nuplakimas rykštėmis) nėra socialiai pozityvi. Ji neduoda jokios naudos, ji neatgrąso nuo nusikaltimų, o savikaina ji lenkia daugiametį išlaikymą kalėjime. Tyrimai, tai demonstruojantys, buvo atlikti dar XIXa., o paskui daugelį kartų pakartoti. Aš jau nekalbu apie tai, kad įdarbintas kalinys gali netgi atnešti pelną ir bent dalinai kompensuoti savo nusikaltimą aukoms.
3. Ar gyvybės atėmimas atitinka visuomenės etines normas ar bent su jomis nesikerta? Laisvės atėmimas, su tam tikromis išlygomis – atitinka. Jokių požymių, kad mirties bausmė kaip nors atitiktų mūsų visuomenės etines normas ar bent su jomis nesikirstų – nėra.
4. Kokią prevenciją duoda mirties bausmė? Visi tyrimai rodo, kad netgi neigiamą: nusikaltėlis, padaręs nusikaltimą, už kurį skiriama mirties bausmė, pasijunta neturinčiu kelio atgal ir tada toliau tęsia tuos pačius nusikaltimus. Tuo pat metu, visi tyrimai rodo, kad jokio atgrąsančio efekto mirties bausmė kitiems potencialiems nusikaltėliams neduoda. Istorinis faktas: XVIIIa. Prancūzijoje vieša mirties bausmė pakariant buvo skiriama kišenvagiams. Bet susirinkusioje pažiūrėti žmonių minioje kišenvagiai siautėdavo ypatingai smarkiai, negelbėdavo netgi ten pat rengiamos kišenvagių gaudynės.
5. Mirties bausmė yra viena iš nedaugelio bausmių, kurios negali būti kompensuojamos tuo atveju, jei įvyko klaida. Tuo pat metu puikiai žinoma, kad klaidingų mirties bausmės skyrimo atvejų yra buvę visose šalyse, kur tik tokia bausmė buvo ar yra taikoma.

Uždavinukai patiems gudriausiems :-)

Kadangi Žalias Bebras visokius uždavinius dalina, tai ir aš duosiu (lyg ir nebuvau šitų rašęs):

1. Kiek bus 2 padalinta iš 1/2 ir padauginta iš 2?
2. Stovi namas, ketursienis, kiekvienoj sienoj po langą, visi langai į Šiaurę. Nuo ko numirė kiemsargis?
3. Kambary degė keturios žvakės. Vieną užpūtė skersvėjis. Kiek žvakių liko?

Nagi, kas pas mus gudriausias? Ar atsiras nors vienas, kuris atsakys visus tris klausimus? 🙂

Visi komentarai skryninami, kad būtų įdomiau. O po poros dienų atskryninsiu visus atsakymus 🙂

Papildyta:

Taigi, buvo ir įvardinusių visus teisingus atsakymus, tačiau vardų neminėsiu – kai kurie „neteisingi“ atsakymai buvo dar įdomesni 🙂

Kad būtų aišku – štai teisingi atsakymai:

1. Atsakymas – 8
2. Atsakymas – namas Pietų ašigalyje, taigi, aišku, kad nuo šalčio ar su tuo susijusių reiškinių
3. Vieną žvakę užpūtė skersvėjis, likusios trys sudegė. Taigi, ilgainiui liko viena žvakė.

/

Specialno dlia Ponny1:
1. Budet 8.
2. Dom v Juznom poliuse, znacit dvornik umer ot holoda ili s nim sviazanih javlenij.
3. Tri sveci sgoreli, odna ostalas 🙂

Žydai, multikultūralizmas ir dabartis. Europa mirė Aušvice.

Taigi, kartais būna nerimtai, o kartais – ir daug rimčiau. Štai toks vat straipsnis – gal kažkuo ir vienpusiškas, gal kažkam ir skaitytas. Bet man jis patinka – jame yra kabinama tam tikra multikultūralizmo ir tautinės integracijos pusė, kuri daugeliui mūsų tikrai svarbi.

Straipsnis paimtas iš ten, kur ir dažniausiai imu – http://www.brigin.lt/forumas/viewtopic.php?f=17&t=3939

Sebastianas Vivaras Rodrigezas (Sebastian Vivar Rodriguez, kartais dar minimas, kaip Sebastian Vilar Rodrigez ar Sebastian Villar Rodriguez) – ispanų žurnalistas, kurio vardu 2004 parašytas straipsnis apskriejo visą Internetą.

Europa mirė Aušvice

Aš ėjau Barselonos gatve, kai staiga supratau siaubingą tiesą – Europa mirė Aušvice. Mes nužudėme šešis milijonus žydų ir pakeitėme juos dvidešimčia milijonų musulmonų.

Aušvice mas sudeginome savo kultūrą, mąstymą, kūribingumą, talentą. Mes sunaikinome išrinktąją tautą, tikrai išrinktąją, nes jie mums davė didžius ir nuostabius žmones, pakeitusius pasaulį. Šių žmonių įnašas juntamas visose gyvenimo srityse: moksle, mene, tarptautinėje prekyboje, jie atnešė mums žinias, grožį, kultūrą ir, svarbiausia, sąžinės sąvoką. Visi šie žmonės buvo nukankinti, išprievartauti, sudeginti.

O paskui, užsidengę pakantumo kauke, norėdami įrodyti sau patiems, kad jau išsigydėme nuo rasizmo ligos, mes atvėrėme vartus dvidešimčiai milijonų musulmonų, kurie atnešė mums kvailumą bei nemokšiškumą, religinį ekstremizmą ir netoleranciją, nusikaltimus ir skurdą, kylantį dėl nenoro dirbti ir išlaikyti savo šeimas.

Jie perkėlė mūsų nuostabius Ispanijos miestus į trečiąjį pasaulį, paskandindami juos purve bei nusikaltimuose. Jie keliasi į butus, kuriuos jiems nemokamai suteikia valstybė ir ten ruošia planus, kaip išžudyti ir sunaikinti naivius šeimininkus. Tokiu būdu, savo nelaimei, mes iškeitėme kultūrą į fanatikų neapykantą, kurybinius sugebėjimus – į troškimą naikinti, išsilavinimą – į atsilikimą bei prietarus.

Mes iškeitėme nenumaldomą žydų norą išgyventi, sugebėjimą rūpintis savo vaikų ateitimi, jų norą gyventi, jų tikėjimą, kad gyvenimas šventas, į tuos, kurie garbina mirtį, į žmones, kurie apsėsti troškimo atnešti mirtį sau bei kitiems, savo ir mūsų vaikams.

Kokią siaubingą klaidą padarė vargšė Europa…

——

Straipsnis buvo išspausdintas 2004, Ispanų laikraštyje „Gentiuno“. O jau po kelių metų Didžiosios Britanijos mokyklose iš mokyklinių istorijos programų buvo panaikintos visos užuominos apie Holokaustą – atseit, tai įžeidžia musulmonus, teigiančius, jog Holokausto niekada nebuvo.

Tai grėsmingas požymis, kad siaubas iš lėto užvaldo pasaulį, bauginanti užuomina apie tai, kaip lengvai ištisos valstybės pasiduoda naująjam ideologiniam marui.

Praėjo daugiau, nei 60 metų nuo tada, kai pasibaigė Antrasis Pasaulinis karas. Karas, kuris nusinešė 6 milijonus žydų, 15 milijonų rusų, 7 milijonus vokiečių, 5 milijonus lenkų, milijonus kitų tautų žmonių gyvybių. Jie buvo nužudyti mūšiuose, nukankinti, sudeginti, mirė iš bado – štai ką mums atnešė fašizmas.

O dabar į Europą ateina nauja fašizmo banga – šį kartą jau iš kitų, tolimesnių šalių, skelbiančių, kad Holokausto niekad nebuvo. Ir tik nuo mūsų priklausys, ar praras Europa paskutiniuosius savo kultūros likučius.

Kas gi darosi mūsų mieloj Lietuvėlėj

Kas gi darosi mūsų mieloj Lietuvėlėj? Jei keleri metai, kaip situacija nevaldomai blogėja. Truputis faktų:

Mokestinė sistema Lietuvoje per paskutinius dešimtį metų buvo perorientuota į tai, kad žlugdyti smulkų verslą, o ugdyti monopolijas. Taip pažeidžiamas esminis kapitalistinio augimo principas, kai mažos įmonės tampa vidutinėmis, o tos – didelėmis. Biurokratiniai mechanizmai jau pasiekė tokį lygį, kad sukurti naują įmonę sudėtingiau, nei 3 kartus susituokti ir išsiskirti. Ilgainiui tai garantuos mums krachą. Ypatingas dėkui socdemams.

Makroekonomika iškreipta iki negalėjimo: mes naudojame litus, kurie pririšti prie euro, bet infliacija neatitinka euro infliacijos. Dar daugiau – dėl pririšimo mes tampame euro padengėjais, tačiau netampame euro leidėjais. T.y., šeriam EU šalis, o žlugdome save pačius. Pasekmes galime matyti lietuviškose parduotuvėse, kur apipuvę bananai kainuoja kelis kartus brangiau, nei šviežutėliai bananai Londone. Dar kartą dėkui socdemams.

Švietimo sistema yra pakirsta, o greitai bus visiškai sužlugdyta. Lietuvoje yra vienintelė aukštoji mokykla, kuri išties moko – ISM, o ir ta – komercinė. Vidurinis mokslas pažeistas, netgi tai, kas buvo sukurta sovietmečiu, jau neveikia. Mokyklos, netgi pradinės – naikinamos, kuriami supermonstrai, kurių efektyvumas artimas nuliui, klasės didinamos, vietoj to, kad būtų artinamos prie optimalaus 10-15 mokinių dydžio. Švietimo sistemos žlugimas – garantija, kad ilgainiui sužlugs ir visa ekonomika. Dėkui visoms partijoms – kiekviena pasistengė.

Perteklinė parama žemės ūkiui ir nulis paramos aukštos technologijos sritims – tai dar viena garantija, kad ekonomika nesivystys. Manau, nereikia aiškinti, kodėl. Dėkui valstiečiams ir jų koalitoriams.

Socialinis draudimas orientuotas į surinktų mokesčių paskirstymą, bet ne kapitalo didinimą. Sodra neinvestuoja netgi perteklinių lėšų (palyginkit kad ir su Prancūzija, kur valstybinis draudėjas yra pagrindinis investitorius į vietinę pramonę), todėl visi pensijiniai pinigai praėdami. Esant tokiai sistemai, jau po keliolikos metų mus ištiks socialinė krizė dėl pensijų nepakankamumo, netgi ir toliau didinant pensijinį amžių. O pastarasis, berods, jau viršijo vidutinę gyvenimo trukmę Lietuvoje? Dėkui nežinau kam, tur būt – visiems.

Socialinė politika – apie ją nesinori nei kalbėti. Vienas ryškiausių pavyzdžių – paskutiniai bandymai prakišti įstatymą, kuris alkoholį reklamuoti leistų su mažesniais apribojimais, nei pernai. Įdomus faktas: nors pagal įstatymus privaloma skelbti balsavusius už šį projektą Seimo komisijoje, komisijos pirmininkas atsisakė tai padaryti. O šį savaitgalį mačiau, kaip kažkuri programa degtinės reklamą rodė vaikiško multiko viduryje. Skanaus, mažamečiai! Dėkui socdemams ir dar kažkam.

Pilietybės politika – tai išvis kažkoks košmaras. Emigravę piliečiai skatinami niekad negrįžti. Marazmas paprastas – emigravai, gavai pilietybę, norėdamas darbo – taigi, atimam iš tavęs Lietuvos pilietybę. Valdžios „noras“ sukurti išskirtines sąlygas EU šalių pilietybę gavusiems lietuviams – tai tik apgaulė: tiesiog šie žmonės gali grįžti ir turėti praktiškai visas teises jau vien dėl to, kad jie turi EU pilietybę.  Tuo pačiu – tai dar ir bandymas sukiršinti emigrantus bei jų gimines Lietuvoje. Kaip ginami Lietuvos piliečiai užsienyje, puikiausiai demonstruoja Rinau byla. Emigravę lietuviai, kurie turėjo nelaimę pasigimdyti vaikus užsienyje, kur šie automatiškai įgijo kitos šalies pilietybę, dabar susiduria su mūsų valdžios sprendimais. Dėkui nežinau kam, bet tuo pačiu ir mūsų prezikui.

Apie šeimos ir demografinę politiką – irgi neturiu komentarų. Pagal naują įstatymo projektą vaikams parama priklausys nuo tėvų religingumo, moralumo ir panašių savybių. O ant našlaičių, pamestinukų, vienišų motinų, nesusituokusių ir t.t. – valstybė dejo savo smirdantį. Ypač dėkui konservams ir krikdemams.

Spaudos laisvė buvo tyliai apribota dar prieš kelerius metus. Padarė šitai taip gražiai, kad žurnalistų sąjungos vadai net apsidžiaugė. Viską gražiai atliko darbiečiai, įvesdami įdomias pataisas į visuomenės informavimo įstatymą – viena vertus, valdžios įstaigos dabar neprivalo reaguoti į faktus žiniasklaidoje, antra vertus, žiniasklaida dabar laikomi tik visokie UAB ar žurnalistų sąjungos nariai – kitaip tariant, kontroliuojami žmonės bei įstaigos. Ką galima daryti su žiniasklaida – puikiai parodė „Laisvo Laikraščio“ Apie likusios žiniasklaidos priklausomybę oligarchams visi žinome. Dėkui pavlikui, darbiečiams ir vėlgi prezikui.

Ar viską išvardinau? Tikrai ne viską. Patys dar daugiau galit papasakoti. Ir padėkų tikrai visiems pridalinti.

Todėl noriu pasakyti tik tiek:
AŠ PATS SAU VALSTYBĖ!

Ir dar – kur galima būtų užsisakyti tokių lipdukų ar kaip išvis surengti kokią nors akciją?
Ir dar – kas svarbu jums?