Generolas Vėtra ir išpiltas vaikas

Šį straipsnį parašė vienas mano draugas, kuris nutarė nepasisakyti viešai. Nesvarbu, dėl kurių priežasčių jis nenorėjo skelbtis. Aš pats šia tema irgi nenorėdavau pasisakyti viešai, nors ir dėl kitų priežasčių – pirmiausiai dėl to, kad žinau, kiek kartais būna supainiota ir istorija, ir išvis viskas. Kartais tiesiog neįmanoma pasakyti, kaip ten buvo išties. Kartais neįmanoma visko įvertinti. Kartais tiesiog nesinori galvoti. Visaip būna.

Be proto sunku peržiūrėti ir susitvarkyti senus, kažkur į praeitį išstumtus skaudulius. Jei skaudulys yra toksai sunkus, kad sunku apie jį net galvoti – jis yra trauminis. Bet jis nustos traumuoti tiktai tada, kai jį priimsime, pripažinsime ir susitvarkysime. Kitu atveju taip ir liks tiktai neigimas ir skausmas.

Visgi aš čia savo priešstraipsnyje apie kitką noriu pasakyti – apie melavimą. Žinote, kame yra didžiausia melagių problema?

Problema yra tame, kad bet kokie melai neatitinka realybės, todėl jei melagiui tenka apie tuos melus aiškinti, jis ima prikurdinėti vis naujas ir naujas nesąmones, paskui pasimeta tarp melų ir realybės, ima pats nejausdamas traukti realius dalykus, kuriuos norėjo nuslėpti, prikuria krūvas naujų melų, o galų gale visiškai susipainioja ir įklimpsta.

Čia panašiai kaip su tuo vaiku, kuris prišiko į kelnes, o paskui, norėdamas tą nuslėpti, kelnes paslėpė po lova, bet pagalvojo, kad jas kažkas suras, todėl ten dar prigrūdo krūvas kitų daiktų, o paskui, kai tėvai pasakė, kad bardaką reikia susitvarkyti, nes kažkas labai jau smirda jo kambaryje, nutarė viską sudeginti ir tą šlamštą padegė, tuo pačiu sudegindamas ir namus.

Kai kurie melagiai tvarkosi su prisidirbimais geriau, kai kurie prasčiau, bet anksčiau ar vėliau visada susipainioja kažkur savo meluose ir prisidaro dar didesnių problemų, nei turėjo. Taip būna ir tais atvejais, kai melas kuo gražiausiais norais pagrįstas.

Aš stengiausi nieko nežinoti apie Joną Noreiką, apie Generolą Vėtrą ir tiesiog geriau neturėti jokios nuomonės. Dabar aš sužinojau. Ir nuomonę susidarinėju jau visai iš kitos pusės. Aš vis dar nesu tikras, kaip išties ten vyko kadaise seniai. Aš tik matau, kas vyksta dabar.

Taigi, štai jums tasai straipsnis. Jūs suprasite, kodėl mane taip užkabino.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

Kandidatai į prezidentus, apžvalga

Manęs keli skirtingi žmonės prašė, kad parašyčiau šitą apžvalgą – subjektyvią ir neteisingą, kaip man jau įprasta. Nes kiti rašo abstrakcijas ir taip toliau, tai nieko nesuprasi. Taigi, o aš rašau ne abstrakcijas, o subjektyviai iškreiptus dalykus, kurie visiems aiškūs ir priimtini (arba ne). Nu tai va, čia gal daug nedaugžodžiaukim ir pasižiūrėkim, kas čia gausis iš tų kandidatų į prezidentus.

Čia yra bananai palyginimui. Pagal juos geriau galite nustatyti politiko svorį ir įtaką rinkimuose.

Jūs suprantat, kad aš esu žiurkėnas, ir man jūsų žmogiškos nesąmonės atrodo labai paprastai – nesąmonės jūs esat, pinigus man geriau neškite!

Ai, dar, beje – aš nesiimu prognozuoti, kas laimės šiuose rinkimuose. Bet manau, kad visgi kandidatai yra pakankamai aiškūs. Na, bent jau man, su mano iškreiptomis nuomonėmis.

Kandidatų yra daug – 13 (buvo 17, bet kai kurie pasitraukė – pvz., Aušra Maldeikienė), tad chaoso irgi čia bus daug. Ir aprašinėjimo bus daug. Tai jei kur suklysiu, tai nesupykit, nes dedu čia iš savo atminties, kuri kiaura ir iškraipyta. Nieko aš čia neatsimenu.

Sąrašo tvarka, beje, nėra visiškai atsitiktinė – pirmi yra tie, kas turi daugiausiai žinomumo (subjektyviai), tuo tarpu gale – tie, kas turi mažiai šansų. Kadangi mažiausiai šansų turintys priklauso nuo atsitiktinių fluktuacijų, tai ta tvarka gale jau bus labiau atsitiktinė, nes ten supaisyti tų nesąmonių jau tikrai nesigauna. Kita vertus, tenai gale ir kandidatai tokie, kurių palaikymas nesiekia netgi rinkiminių apklausų paklaidos.

Bet kuriuo atveju, kadangi aš tapsiu Visatos Valdovu, tai visi politikai visvien tarnaus man. Šitai neginčijama kaip ir faktas, kad tik žiurkėnas gali valdyti Visatą.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

Vilniaus merų balaganas – serija nr.2

Apie rinkimus rašyti nesinori. Aš jau ir nerašyčiau, bet kad kaskart įsiveliu, parašau ir tenka tada tęsti – iki galo. Todėl šiandien jūsų dėmesiui – antroji Vilniaus merų balagano dalis. Artūras Zuokas vs. Remigijus Šimašius. Kas iš jų laimės, kas iš jų ko prisidaręs, kas iš jų vertas ar nevertas būti meru dar kartą.

Kažkaip kaip prieš porą šimtmečių, kai 1808 Juozas Pieška šitą tapė, taip ir dabar vat kokios tai dramos Vilniuje vis dar šviečia. Bet tai mūsų pasirinkimas – ar dramos nuves į gėrį, ar į vogimą.

Pirma Vilniaus merų balagano serija baigėsi. Rezultatai pakankamai aiškūs – dalį jų jau aprašiau, kalbėdamas apie politinių partijų fiasko – daugybė partijų tiesiog gavo šlapiu skuduru per snukį – už visą tai, ką darė ir ko nedarė metų metais. Gavo ne veltui, bet net ir gavusios, kiek mačiau komentarų, taip ir nesuprato – dažniausias politikų aiškinimas buvo, kad čia esą komitetai blogi, kažkaip žlugdo rinkimus ir panašiai.

Žinote, kai koks nors politikas yra besmegenis dalbajobas, tai paprastai jau jam nieko nepadėsi. Ir tie narcizai, besipiktinantys komitetais – irgi nėra pataisomi. Nedavė Aukščiausiasis jiems smegenų, tai aš jiems juo labiau neduosiu. Jie taip ir nesupras, kad patys prisišiko. Iki Seimo rinkimų vos metai, o laimėjimai jų ten nelaukia. Bet jie nesupras, kodėl.

Žodžiu, situacija kaip ir aiški. Bet liko ir Vilniaus specifikos. Bet ir jos pakankamai paprastos. Šįsyk nebus daug.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

Politinių partijų fiasko

Po šių rinkimų partijų veikėjai pagiriojasi – ir visur pilna neįtikėtino absurdiškumo pamąstymų. Ir visi ieško kažkokių pasiteisinimų, kodėl praėjo komitetai, kodėl partija ar jos kandidatas nesurinko normalaus skaičiaus balsų, kodėl viskas taip prastai ir kodėl jie patys geri, o blogi tiktai visi, kas aplinkui.

Brangūs ponai politikai, ar baisu, kai ateina tie partijų žudikai – komitetai? O ar baisu pripažinti, kodėl tie komitetai ateina?

Po šių rinkimų didžioji dalis visiškai feilinusių partijų ir politikų skelbia, kad jiems labai pavyko – nors kai kurie iš jų negavo net pavienės vietos tokiuose miestuose, kaip Vilnius ar Kaunas. Kai kurie politikai sako, kad gi vos keli šimtai mandatų teko komitetams, o partijoms – visgi bent tris kartus daugiau. Kiti pastebi, kad per praeitus savivaldybių rinkimus komitetai surinko belenkiek kartų mažiau, o per užpraeitus – išvis jų nei nesimatė.

Žodžiu vyksta kalbos, visokie aiškinimai, bet tose kalbose – pilna nesąmonių. Tipiškiausios nesąmonės, kurias galima išgirsti ar paskaityti:

  • „Reikėjo geresnio kandidato, šitas netiko“. Taip aiškina kokių nors į II merų turą nepraėjusių partijų atstovai, nors kandidatas prieš rinkimus atrodė liuks, pvz., toks kaip Kreivys ar Paluckas.
  • „Rinkėjai nežino už ką balsuoti, kai tiek komitetų prisisteigę. Todėl ir atima partijų balsus.“ Aha, labą dieną, rinkėjai randomu žymi atsitiktinius komitetus, jo, žinoma.
  • „Kylanti LVŽS nunešė mūsų balsus“. Pvz., konservų, socdemų, libų ar dar kažkieno balsus. Jo, žinoma, kylanti LVŽS. Kylanti LVŽS.

Čia tik keli iš tų išmąstymų pavyzdžių. Panašių abstrakčių pasiteisinimų sau patiems prirašinėja visi, kas tik papuola. Tik dauguma neužduoda sau klausimo, ką reiškia, kai žmonės rašo kažkokius jokio senso nemeikinančius paaiškinimus. Štai nuo to ir pradėkime.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

Rinkimai. Vilniaus merų balaganas

Nagi noriu aš ar nenoriu, bet matau kad reikia parašyti vėl apie politiką. Nors, turiu pasakyti, mane ta politika per paskutinius metus užveikė tiek smarkiai, kad jos matyti aš nenoriu, ir visai man ji neįdomi. Nu bet kur aš dėsiuos… Taigi, šiandien bus jums realaus kratinio apie Vilniaus mero rinkimus. Deja, bus tik apie Vilnių, nes apie kitus miestus pernelyg mažai ką galiu komentuoti.

Ir šachmatai čia kažkokie neaiškūs, ir partija neaišku, kuo čia baigsis. Taip ir su visais tais Vilniaus mero rinkimais.

Nesigilinkim daug, nes kandidatų tikrai daug ir visko detaliai čia neišnagrinėsim. Aš pasakysiu jums apie kiekvieną kandidatą tiesiog tai, kas mano galvoje užsifiksavo. Kai kur gal ta mano nuomonė bus per daug subjektyvi, iškreipta, kai kur gal atmintis sumeluos, kai kur bus daug prirašyta, kai kur bus labai mažai, kažkur neteisingai – bet tai jūs atsirinkit patys. Pamatysit. Vietomis gal ir kiek neįprastu kampu pasakosiu apie tai, ką galvoju, bet tiesiog tą, ką galvoju – tą ir rašysiu čia.

Na, o dabar žiūrėkim iš eilės, pagal visą sąrašą iš VRK, štai kokie yra kandidatai į Vilniaus merus. Apie kai kuriuos bus daug, o apie kai kuriuos – vos kelios eilutės. Apie kiekvieną pirmiausiai parašysiu kažką blogo, o paskui – ir kažką gero.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter