Nesuvoki, kas yra Sodra? Vok, vok ir suvoksi

Kadaise aš rašiau apie tai, kuo panaši Sodra į visokias ten piramidines schemas, ir kuo visgi skiriasi. Straipsnis tuomet sukėlė nemažai diskusijų, o daugelis man užduodavo klausimą: „negi išties taip blogai?“. Dabar jau man to klausimo neužduoda. Matyt akivaizdu, kad taip blogai.

Kartais atrodo, kad kažkoks gigantiškas statinys yra per daug didelis, kad griūtų. Panašiai dar kažkam gali atrodyti Sodra. Kiti gi, kurie pasižiūri, pažada, kad pastatas grius, nes stovėti jis negali. Ir geriau jau tada tą pastatą nugriauti tyčia, kad virsdamas savaime, ko nors neužmuštų, bet būtinai atsiranda ir gelbėtojų, kurie ima viską ramsyti ramsčiais, tikėdamiesi, kad nieko nebus. Ai, taip, labas, Sodra. Pasižiūrėk į save šioje nuotraukoje.

Per eilę metų Sodra augo, pampo, paskui pasiekė tą lygį, kur naujų klientų (mokėtojų) skaičius ima mažėti, o štai senų klientų (išmokų gavėjų) skaičius ima augti. Jei kalbėsim apie visokias piramidines schemas, tai perėjimas į šitą etapą, kur pinigus atsiimančių ima darytis daugiau, nei pinigus nešančų, reiškia tiesiog bankrotą.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Vėl cheminės atakos Sirijoje. Kas kaltas?

Kadaise, kai buvo pirmosios cheminės atakos Sirijoje, aš parašiau apie tuos cheminius ginklus, kurie ten buvo naudoti ir kiek tuos cheminius ginklus galėjo panaudoti sukilėliai. Aišku, aš rėmiausi prielaidomis ir bendromis žiniomis, bet praėjus kuriam laikui, tas pačias išvadas pateikė ir Jungtinių Tautų ekspertai. Cheminį ginklą tąsyk panaudojo Bašaro al-Assado režimas.

Khan Sheikhoun, Idlib, Sirija. Tėvas su dviem dukrytėmis, nužudytomis cheminės atakos metu.

Dabar vėl naujas atvejis, žuvusių skaičius, pagal viską – tarp 50 ir 100, gali būti ir dar keli šimtai sužeistųjų. Pabandykim tiesiog pasižiūrėti, kas galėjo vykti. Ir kas negalėjo vykti. Ir kas už tai atsakingas.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Visokios naujienos ir kliedesiai

Čia šiaip minčių kratinys apie tai, kas vyksta. Labą dieną, kaip sakant.

Sugalvojo švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė, oj, Jurgita Petrauskienė, atsiprašau jau. Žodžiu, susigalvojo ilginti moksleiviams mokslo metus, nes nu o kodėl gi jiems turėti tokias ilgas atostogas? Tegul labiau mokosi, dar daugiau, nes per mažai.

Ką aš čia matau? Ogi krūvas durnių, bei visokių durnų naujienų.

Šiaip tai praktikoje moksleiviai praleidžia besimokydami labai daug laiko kasdien, o vyresnėse klasėse – daugiau, nei jų tėvai praleidžia darbe. 8 pamokos – tai yra iš esmės tos pačios 8 darbo valandos, o prie to dar pridėkit kokias 2-4 valandas pamokų ruošimo ir mokymosi namie.

Mokiniai pridusinti tiek, kad nebegali išmokti, o gali tik kalti, o todėl jiems stogai čiuožia (aš jums nieko nesakysiu apie nugirstas suicidų ir ospitalizacijų koreliacijas su egzaminų periodais), tai vat todėl reikia jiems sutrumpinti atostogas. Kad mokytųsi dar daugiau.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Dronų naikinimas ir kai kurios lazerinių ginklų perspektyvos

Kadaise man teko kapstytis temoje, kuri dabar labai smarkiai kelia visiems susidomėjimą – tai dronų naikinimo tema. Kai kapsčiausi (prieš kokius dešimt metų), dronai buvo kažin kokia naujovė, o apie tai, kad jie kardinaliai pakeistų kariavimo metodus, išvis beveik niekas net negalvojo.

Kažkada tai buvo vaikiški filmai, o dabar tai jau darosi realybė. Lazeriai tampa realiais ginklais. Tačiau kol jie dar neišplito, svarbiausiu įrankiu prieš mažagabaričius dronus vis dar yra kulkosvaidžiai.

Dabar viskas pasikeitė: už kelis šimtus eurų galima nusipirkti droną, kuris gali būti panaudotas ir kariniais tikslais – žvalgybai, o kai kada – ir piktesniems reikalams. Dronus perkasi ir naudoja kas papuola – ir šiaip mėgėjai, ir ISIS teroristai, ir Ukrainos kovotojai, ir įvairių šalių kariuomenės. Daugybe atvejų tie dronai būna visiškai buitiniai, bet netgi buitiniai dronai labai daug ką keičia kare.

Išties gaunasi taip, kad dar prieš 15-20 metų maži dronai kariškiams atrodė kaip kažkokie fantastiniai kliedesiai, tad rimto dėmesio į juos niekas nekreipė. O kol rimto dėmesio niekas nekreipė, civiliniai dronai daugeliu charakteristikų pralenkė bet ką, ką kariškiai galėjo įsivaizduoti. Ir tie civiliai dronai kainuoja juokingai mažai, ir kartu suteikia neįtikėtinai geras žvalgybos galimybes. Taigi, dabar kariškiai susizgribo, kad netgi kokie nors laukiniai ISIS teroristai naudoja tokius modernius ir efektyvius žvalgybos įrankius, kokių dauguma pasaulio kariuomenių dar nei nematė. Ir kaip prieš tuos dronus kovoti – pakankamai neaišku, tad dešimtys, jei ne šimtai firmų skubiai kuria visokias, dažniausiai labai panašias sistemas.

Taigi, šiandien aš jums duosiu truputį apie tai, kokiose ribose gali veikti kontrpriemonės, skirtos apsaugai nuo dronų. Tiesiog kartais pasitaiko, kad pamatau visokių mistifikavimų, tad norėtųsi, kad to paprasčiausiai nebūtų. Todėl kai kuriuos pagrindus tiesiog čia papasakosiu.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Bandant suprasti VMVT

Kai kažkas man primena kaip nors Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), tai man atmintyje iškyla seniai seniai girdėta frazė. Ją kažkas iš anų pasakė, per kažkokį susitikimą – maždaug „daugiausiai maisto saugos pažeidimų būna buitiniuose šaldytuvuose, bet kol kas dar negalime jų tikrinti„. Kol kas dar negali jie lįsti į mūsų šaldytuvus. Dar negali. Kol kas.

Čia yra vykdomas kompiuterių inspektavimas dar nesukurtoje kompiuterių inspektavimo inspekcijoje. Kadangi kompiuteriai turi būti laikomi šaltai, jie privalo būti eketėje. Kadre matote, kaip inspektorius tikrina kompiuterio programos teisingą veikimą. Jei programa veiks neteisingai, eketėje panardintas kompiuterio savininkas gaus baudelę.

Bet šiaip tai jau kažkiek ir lenda – vat jei pas kokią supermamą paprašysit pyrago iškepti, tai gali paaiškėti, kad negausit, nes VMVT siautėja. Ir namuose keptas pyragas yra nelegalus. Tiksliau, jis kaip ir nedraudžiamas, bet jei tik VMVT įtars, kad tą pyragą kur nors platinate, tai gali imti ir nubausti. Kur ta nelegalumo riba – nelabai aišku, nes kadangi tai VMVT, o ne VMI, tai esmė yra ne finansinių operacijų buvimas, o šiaip ten kažkas. Gerai nežinau, kas. Pvz., jei savo išsikeptą tortą norėsite valgyti kokiame nors kaboke, į kurį norėtumėt tą tortą atsinešti, tai negalima ir nelegalu. Šiaip tai išvis, kepatės ir verdatės jūs maistą namuose ir esate nelegalai.

Negalvokite, kad aš čia juokauju, nes jei pabandysite savo namų virtuvei ir maisto gaminimui pritaikyti VMVT reikalavimus (pvz., įrankių atskyrimą žaliems ir termiškai apdorojamiems produktams, maisto kelio reikalavimus, etc.), tai suprasit, kad jūsų namų virtuvė yra nelegali ir jūs maistą gaminatės nelegaliai, ir jei VMVT jus tikrintų, tai jūsų virtuvę uždarytų, o jus pačius uždraustų už visokius pažeidimus.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter