Raimondas Kuodis kankinasi pensijomis

Aš vis skaitau Raimondą Kuodį, kuris kartais būna, kad pasako kokią gerą gyvenimišką mintį. Na, taip buvo, išties, aš jums pažadu, kad buvo. Neatsimenu, tiesa, nei vienos jo geros minties, bet atsimenu, kad buvo jis kažką prasmingo sakęs. Berods, kad kai mažai pinigų turi, tai būna blogai. Ar tai dar kažką tokio, kur nesigauna pasiginčyti, nes tiesa.

Labai sudėtingi tie visokie ekonominiai procesai, kai dvejybinė apskaita yra kažkokia svetima. Paskui būna labai visokių dvasingų kalbų apie visokius ekonominius dvasingumus ir ekonominius Nobelių laureatus su visokiais dvasingais atradimais.

Vieną kartą Raimondas Kuodins netgi pašarino iš kažkur surastą mistišką matematinį juoką, kad jei sudėsi savo gimimo metus su savo amžiumi, tai stebuklingu būdu gausis 2017. Aš net nežinau, kas ten jam užėjo, kad jis tokius dalykus šarina. Bet šiaip tai smagu ir gražu. Ir paprieštarauti nesigauna. Labai giliamintiška.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Nedegantys pastatai

Nelabai seniai, birželio 14 dieną buvo didžiulis, košmariškas gaisras Londone – sudegė daugiaaukštis, kuris buvo visai neseniai renovuotas. Renovavimas buvo lyg ir visai tvarkoje – firmos Rydon (kontraktorius) ir Harley Facades Limited aiškino, kad viskas čia buvo gerai ir niekas nekaltas, ir jų priešgaisrinė sauga jokių problemų nekėlė.

Suprantate, „niekas nekaltas ir visi reikalavimai atitinka, ko jūs dar norite?“ – pažįstamas aiškinimas? Kažkaip tai labai jau primena man kažką. Pas mus irgi visokios įstaigos ko nors priperka, ką nors daro, o paskui – „taigi atitiko visus reikalavimus, ko jūs norite?„. Čia panašiai, kaip su kokiu Gedimino kalnu – irgi matyt atitinka visus reikalavimus. Ir niekas nekaltas.

Labai gražiai pastatas atrodė po renovacijos. Toks gražus ir renovuotas. Labai apšiltintas. Labai daug šildymo išlaidų sutaupė.

Išties, žvelgiant nuosekliai, pati firma, kuri klojo tą pastatą degiomis medžiagomis, nekalta – ji darė tai, kas nurodyta. Pagrindinis kontraktorius – irgi gal ir nekaltas, nes darė tai, kas buvo nurodyta reikalavimuose. Tačiau kažkur pradinėje stadijoje atsirado koks nors reikalavimas, pvz., kad ir dėl mažiausios kainos, o kartu buvo pamirštas koks nors kitas reikalavimas – pvz., dėl principinio apšiltinimo nedegumo. Ir taip atsirado medžiagos, kurios teoriškai nedega, o praktiškai dega taip, kad maža nepasirodo.

O jau paskui, suprantate, viskas tvarkoje, pastatas sudegė, bet ne dėl to, kad buvo aprenovuotas degiais putplasčiais, o dėl to, kad suprantat, „visi reikalavimai įvykdyti, ko jūs iš mūsų norit„?

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Koks sąryšis tarp SSRS, meilės Rusijai ir karo?

Seniai seniai, dar prieš visą Rusijos invaziją, buvo padarytos Ukrainos apklausos – kaip žmonės vertina santykius su Rusija. Tai vyko 2012 metais, bet jau tada pasimatė bėdos – Donbaso gyventojai tuos santykius įsivaizdavo kažkaip neadekvačiai gerai. Gana įdomius rezultatus rodė ir krūva kitų tyrimų, pvz., apklausos apie tai, su kuo norėtųsi turėti bendrą valstybę ar kokia šalis yra tavo Tėvynė.

Vimdančiai atrodantis diskursas apie tėvynę SSRS – ne šiaip sau šleikštus. Už to slepiasi daug blogesni dalykai, nei gali pasirodyti. Panagrinėsime čia tą SSRS nostalgiją Greimo kvadratais – pasimatys propagandos reikalai, kurie yra realiai nusikalstami.

Akivaizdu, kad rengiantis invazijai į kitą šalį, agresoriui būna kraštutinai svarbu pasukti visuomenės nuomonę taip, kad būtų kuo mažiau agresijai besipriešinančių žmonių ir kuo daugiau agresiją palaikančių žmonių.

Galima tokį pasirengimą įvardinti kaip du tikslus:

  • Priešintis linkusių žmonių nuomonę pakreipti taip, kad jie pasipriešinimui nematytų jokios prasmės ir poreikio.
  • Neutralių žmonių nuomonę pakreipti taip, kad jie imtų palaikyti invaziją.

Štai šiuo atžvilgiu ir verta panagrinėti kai kuriuos gyventojų vertinimus, kurie Rytų Ukrainoje (Donbase – Donecke, Luhanske) buvo prieš visus karo įvykius.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kremliaus demagogija

Kadangi daugybė žmonių nesupranta rusiškai, tai aš jums išversiu Rusijos MID (Ministerstvo Inostrannyh Del – Užsienio Reikalų Ministerija) atsakymą, kurį šie paskelbė po to, kai daugybė tūkstančių Lietuvos, o ir Latvijos, Estijos ir kitų šalių žmonių nuėjo į jų puslapį ir parašė, ką galvoja apie Kremliaus propagandą. Po to, kai Andrius Tapinas ėmė kelti žmones, Kremliaus propagandos puslapis per trumpą laiką gavo daugiau kaip 17 tūkstančių neigiamų vertinimų (reviews), tad išvis vertinimus uždarė. Komentuotojai buvo blokuojami, o komentarai – trinami. Galų gale Kremlius pasidavė.

Čia labai gera nuotrauka apie tai, kaip klastingai Vokietija užpuolė SSRS. Kažkodėl vis pamirštama, kad atviri karo veiksmai prasidėjo Lenkijoje. SSRS ir III Reichas pradėjo karą sutartinai. Ta sutartis vadinama Molotovo-Ribbentropo paktu.M

Tačiau vėliau Kremlius paskelbė atsakymą, iš kurio matosi, kokio lygio demagogai ir atmatos tenai sėdi. Tokie, kuriems nusispjaut į bet kokias žmonių aukas – jie mato tik vienintelį bendravimą: tokį, kur jie galėtų būti agresoriais, o visi aplinkui – jų aukomis.

Žemiau – jų atsakymo vertimas, kad patys galėtumėte susivokti, su kuo mes turime reikalą. Atkreipkite dėmesį ne tik į klaikiai biurokratišką kalbą bei atviriausius melus (ir istorinius, ir bet kokius kitus), ne tik į epitetus, bet ir į tai, ką jie sako užuominomis – pvz., reikalavimą įvesti Lietuvoje rusų kalbą, kaip antrą valstybinę – nes tie, kas piktinasi Kremliumi, pasirodo, didele dalimi tą rusų kalbą moka.

Savo iškreiptumu Kremliaus demagogija yra neprilygstamai klaiki. Ji tiesiog sunkiai suvokiama.

Kai kurių žodžių net nesigavo tiesiogiai išversti – jie yra labai specifiniai, iš sovietmečio likę ideologiniai žargonizmai – pvz., „насаждать“ reiškia prievartinį diegimą, o „душегуб“ – ne šiaip žmogžudį, o tokį, kurio visa veikla yra žmogžudystės, t.y., kažką panašaus į budelį. Ten kur gavosi, verčiau tiksliau, bet kai kur taip ir liko sušvelninimai.

Kad kažkam nekiltų abejonių, aš pateiksiu čia ir originalų tekstą – vertimas bus papastraipiui. Vietomis – pridėsiu vieną-kitą komentarą apie kai kuriuos įdomesnius dalykus. Mano komentarai bus kursyvu.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kodėl tas kalnas byra ir byrės

Aš jau rašiau porą straipsnių ta tema, bet šiandien bus truputis gryno statybų mokslo, labai paprasto. Tokio, kur elementarios medžiagų savybės nagrinėjamos. Tiksliau, viena tokia savybė – laisvo byrėjimo kampas, nuo kurio priklauso, ar krūva žemių byrės žemyn, ar nebyrės.

Kai bandai supilti smėlio krūvą, tai nesigauna labai stati. Jei bandai suversti daugiau – smėlis tiesiog byra žemyn. Stačiausias kampas, kuris įmanomas sausam smėliui – apie 34 laipsnius, o praktikoje, jei smėlis pramaišiui su akmenimis ir akmenukais, o dar ir šlapias – tai dar mažiau – apie 25. Gedimino kalnas yra statesnis, ypač kur tas griūnantis šiaurės-vakarų šlaitas. Ne, ne, aišku, kaltas tiktai vanduo ir lietus, o ne žemės, kurios toku statumu suverstos.

Laisvo byrėjimo kampas pasimato, jei supilate kažką į krūvą: krūva įgauna stabilų kampą ir kiek besistengtumėte, tas kampas lieka stabilus. Pilant kažką ant krūvos viršaus, visa krūva nesilaiko ir byra, įgaudama tą patį kampą.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter