Truputį mane inspiravo
![[info]](http://stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
, kurs pasipiktino nuosprendžiu Braziaus apsauginiui, kuris šūviais vaikė virėją po virtuvę. Kaip žinia, anas apsauginis neseniai buvo, išvadintas nepakaltinamu (iš to seka, kad bus laikomas ir neveiksniu). Vadinasi, jį siųs gydymui į ligoninę…
Taigi, kaip jūs manote, kas gi dedasi Rokiškio režiiminėje ligoninėje, kur aną apsauginį pasiųs gydymui? Aišku, kad tik spėliojate. Aš vat irgi spėlioju. Tik kažkada truputį teko išgirsti apie Černiachovsko režiminę durchatą. Ir apie paprastas lietuvvos durchatėles. Taigi, truputis pamintijimo tiems, kam sudėtinga spėlioti (daugiau informacijos – pilnas internetas su visu gūglu).
Pirmiausia – bendrai apie tokias ligonines. Tai ligoninės – kalėjimai. Grotos ant langų, grotos ant durų. Durys be rankenų. Ligoniai neišleidžiami iš palatų. Palatos būna dviejų rūšių – paprastos ir su pagerintomis lovomis (pastarosios – tai lovos dydžio narvai su gultu viduje). Visose režiminėse bei ambulatorijose neveiksniems yra karceriai. Maždaug pusantro kvadratinio metro, su betoninėmis grindimis. Ant grindų dar vandens papila kokį kibirą – kitą, kad ligoniui būtų daugiau malonumo.
Kokias teises turi ligoniai? Ogi jokių. Netgi lyginant su kaliniais. Kalinys gali skųstis, gali norėti pasimatymo su artimaisiais, gauti siuntinių, rašyti laiškus, gauti pagalbą iš advokato, etc.. Psichikos ligonis negali nieko – jis gi „psichas“, jis neatsako už save, jis nesupranta, ko nori, jis kliedi. Todėl jokių pasimatymų jam nereikia. Jei skųsis – į karcerį, papildomo aminazino, į snukį, į tramdomuosius marškinius – tegul džiaugiasi. Joks tokio ligonio skundas niekur nenagrinėjamas – jis gi psichas. Todėl sanitarai, daktarai, kitas personalas gali daryti ką nori. Visiškai nekontroliuojamai. Gali ir užmušti (negalvokit, kad perdedu – psichiatrinės ligoninės turi nuosavus morgus ir daro skrodimus pačios, be išorinių įstaigų kontrolės) – psichais juk vis vien niekas nepatikės, o jie juk būna pavojingi, ne tik aplinkiniams, bet ir sau – ar ne?
Gydymas – aminazinu, haloperidoliu ir pan. vaistukais. Kaip jie veikia? Kai pradedama gydyti aminazinu, 3 kubikais per dieną, žmogus beveik neprabusdamas miega kelias dienas – tiek stiprus slopinantis poveikis. Po kelių savaičių tokio gydymo, organizmas prisitaiko ir žmogus jau nemiega, bet būna visiškai apglušintas, su juo beveik neįmanoma susišnekėti, jis negirdi aplinkinių. Jei tokiam žmogui staiga nustojamas duoti aminazinas, prasideda atvirkštinė organizmo reakcija ir žmogui truputį pavažiuoja stogas, jis praranda orientaciją, blaškosi, nesuprasdamas, kas vyksta, etc.. Gydymo metu aminazino dozės nuolat didinamos. Leidžiamas keleriopai didesnės koncentracijos aminazinas, faktiškai paros dozę privedant iki kelių dešimčių ar netgi daugiau, nei šimto kubikų. Jau po kelių mėnesių tokio „gydymo“ žmogus tampa panašus į daržovę. Vėliau žmogus netgi negali nustoti vartoti šių vaistų – jis tampa narkomanu. Vos nustojus vartoti vaistus, stogas nulekia taip, kad be psichiatrinės jau neapsieisi.
Diagnozės, nustatomos ligoniams, paremtos A. Snežnevskio mokykla (ta pačia, dėl kurios SSRS psichiatrai buvo išmesti iš visų tarptautinių organizacijų). T.y., visa diagnozė – tai vangioji (rus. vialotekusciaja) schizofrenija (dabar dar vadinama paranojine schizofrenija). Pagal šitą diagnozę psichikos ligonis yra psichikos ligonis, nes psichiatras pastebėjo kažkokių moralinių ar šiaip belenkokių neatitikimų „normaliai“ mąstysenai (jokių haliucinacijų, kliedėjimo, dizorientacijos, kitų aiškių kriterijų – nereikalaujama). Kas ta normali mąstysena – niekur niekas nenurodo. Kitaip tariant, ir jūs, ir aš, ir bet kuris iš mūsų pažįstamų gali būti toks vangusis schizofrenikas.
Ir dar truputis apie specifikas ir gyvenimą tenai – prie lovų ligoniai rišami už bet kokį nepaklusnumą. Pririšama diržais, kai kada – daugiau, nei savaitei laiko. Basonai nenešami, ligoniai tuštinasi po savimi (paskui, kai atrišami – patys turi ir skalbtis viską). „Neramūs“ (tie, kurie tiesig ginčijosi) – velkami į tramdomuosius marškinius. Šis drabužis – gan efektingas dalykas: surišus rankoves už nugaros, mazgas sukamas, kol rankovės apspaudžia rankas, tada tolygiai pradeda suktis rankų sąnariai, rankos pilnai išsukamos, bet lieka sutvirtintos rankovių, t.y., atleidus mazgą, sąnariai atsistato į vietas. Kaip rėkia nuo tokių procedūrų ligoniai, galime tik spėlioti. Kitas variantas – tiesiog surišti ligonį ožiu ir palikti pusdieniui ant grindų – tada rankogs ir kojos surišamos ir pritraukiamos už nugaros. Ligonis guli suriestas lanku. Ką jis jaučia – irgi galime tik spėlioti. Elektros šokas naudojamas „terapijai“ – nuo depresijų, liūdnumo, dirglumo ir pan.. Tai labai paprastas dalykas – mums gerai žinomi 220 voltų, prijungti elektrodais prie galvos. Taip „terapinant“, elektros srovė kai kada leidžiama pusę valandos, impulsais kas kelias sekundes. Yra ir kitas šokinės terapijos variantas – kraštutinai didelėmis insulino dozėmis. Sako, ligoniams nuotaiką gerina ne blogiau už elektros šoką.
Tai va tiek vat apie mediciną.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Gal aš klystu, bet iš to kaip supratau -- siekiama įrodyti, kad jis buvo *nepakaltinamas nusikaltimo metu*. T.y. šiaip ne psichas, bet vat konkrečiai tą vakarą kažkas užtrumpino galvoj (Delirium Tremens). Tad niekas niekur jo neguldys -- greičiausiai apsiribos ambulatoriniu „gydymu“. Ir pensijos iš jo taip pat neatims (būtent dėl jos jis taip kabinasi). Pačiu geriausiu atveju iš jo visiems laikams atims teisę turėti ir nešiotis ginklą.
Nepakaltinami, kiek žinau, visad pripažįstami ir neveiksniais bei gydomi priverstinai. Ambulatorinis gydymas -- tai ir yra toks gydymas ligoninėje.
Nevisad. Yra įvairių formų ir interpretacijų. Dar yra tokios sąvokos kaip dalinis nepakaltinamumas, taip pat afekto būsena. Aiškintis galima ilgai ir nuobodžiai -- teisinių studijų metu tam yra skirti ištisi semestrai (Baudžiamoji teisė -- bendroji ir specialioji dalys).
O ambulatorinis gydymas yra gydymas namie vizituojant gydytojui, arba lankantis pas jį. Gydymas ligoninėje vadinamas stcionariu 😉
Gal ir pripainiojau su terminais. Tačiau nesu girdėjęs apie nei vieną atvejį, kai žmogus Lietuvoje, kad ir afekto būsenoje padaręs nusikaltimą, būtų gydomas namuose. Visi keliauja į durnyną.
Viskas priklauso nuo nusikaltimo sunkumo:
„Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad vadovaudamas įmonei D.Paliokas sirgo psichikos liga ir negalėjo suvokti savo veiksmų bei jų valdyti. Visos penkios D.Palioko nusikalstamos veikos įrodytos. Tačiau dėl savo ligos vyras baudžiamosios atsakomybės išvengs. Jam pratęstas ambulatorinis stebėjimas.“
http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=20650
Neveiksnumas + didelės didelės išlaidos kyšiams. Girdėjau šitą istoriją, kaip ir dar kelias panašias. Bet visi panašūs atvejai yra susiję su mokesčių nemokėjimu ir atsakomybės išvengimu būtent tokiu būdu. Vienija juos bendras dalykas: nėra pavojingumo aplinkinių gyvybei ar sveikatai.
Kita vertus, neverta abejoti, kad išlaidos psichiatrams pas tokį verslininką bus LABAI didelės.
Na bet precedentas yra, ar ne? 😉
Gali būti. Nors abejoju, ar visgi jam kas nors skirtų gydymą namuose (mano menkos teisinės žinios verčia spėti, kad teismo sprendimu bus skirtas priverstinis gydymas), bet turint omeny mūsų psichiatrijos problemas, galima laukti ir nežinia ko.
Mane įdomus ir kitas dalykas: šitas veikėjas buvo Braziaus apsauginiu. Tai reiškia, kad jo galvelėję yra dalykų, kurių išpasakojimo daugelis gali visai nenorėti. O tam -- geriausia jį uždaryti į durnyną, nesvarbu, ar jis pakaltinamas, ar ne. Ištrins jam smegenis ir po kiek laiko jis pats jau neskirs, kur kas buvo, o kur nebuvo, kur jo paties kliedesiai, o kur tikrovė.
Iš kur ištraukei tokių baisybių apie tas ligonines? Gal pats dirbi kokiu sanitaru :/
1. Savo laiku buvę tarptautinių organizacijų pranešimai.
2. Keli kažkada pažinoti zekai, pasakoję apie atvejus, kai iš nerežiminės Naujosios Vilnios kaliniai pabėgdavo ir prašydavosi į kalėjimus.
3. Internetas.
4. Keletas psichiatrijoje dirbusių draugų.
5. Disidentų prisiminimai
6. Spauda
Gerbiamas kolega,
Jūsų aprašyti vaizdeliai panašūs į siaubiaką. Sutinku, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninė yra ne sanatorija, bet nepamirškite, kad ten gydomi (įkalinti) vaikžudžiai, maniakai, žmogžudžiai ir kiti visuomenei pavojingi asmenys, padarę labai sunkius nusikaltimus. Ir todėl, kaip ten su jais elgiasi, manęs visai nejaudina.
Kitos gi psichiatrinės ligoninės yra tokios pat gydymo įstaigos kaip ir daugelis kitų. Taip, jose langai grotuoti, durys be rankenų. Tačiau jose ligonių lankymas yra nevaržomas, ligoniukai kasdien vedami į lauką, net maitinami personalo, jei negali patys valgyti.
Kiek žinau, gydymo algoritmai yra seniai atitrūkę nuo sovietinių gydymo metodų. Patikėkit, niekas nesityčioja ten iš ligonių.
Aš tikrai nemanau, kas psichiatrijos ligoninės ir ligonių gydymo būdai yra tamsi dėmė Lietuvoje.
Ghrmz… Aš suprantu, kad tamsta truputį daugiau žinote apie kai kuriuos dalykus 🙂 Ir pilnai tikiu, kad dabartinė situacija yra geresnė, nei sovietmečiu.
Visgi, pastebiu kelis dalykus (gal ir klystu), apie kuriuos norėčiau padiskutuoti:
1. Informacija apie psichiatrines ligonines ir gydymo metodus yra praktiškai neprieinama ir dabar.
2. Nors formaliai buvo pripažintas piktnaudžiavimas psichiatrija Lietuvoje, nei vienas iš tokių psichiatrų nebuvo atleistas ar bent įspėtas -- jie dirba iki šiol.
3. Apie Rokiškio psichiatrinę ligoninę praktiškai nėra jokios informacijos.
4. Net ir nusikaltimų nepadarę, bet neveiksniais pripažinti ligoniai neturi jokių teisių.
5. Neveiksnumo statuso ligonis negali niekaip apskųsti ar pakeisti.
6. Nusikaltėliai, kokie jie bebūtų, turi būti baudžiami, laikantis moralės normų. Nemoralūs metodai negali būti naudojami visuomenės moralei palaikyti.
7. Per visą atkurtosios nepriklausomybės laikotarpį nebuvo skelbta jokia psichiatrijos reformavimo programa, todėl bent man -- visiškai neaišku, kas pasikeitė.
8. Sveikatos apsaugos sistema, kurios dalimi yra psichiatrija -- tai labiausiai korumpuota institucija Lietuvoje, tuo tarpu psichiatrija -- labiausiai korumpuota sveikatos apsaugoje.
9. Nėra nepriklausomos institucijos, kuri būtų įgalinta kontroliuoti psichiatriją.
10. Nauji faktai apie grubius žmogaus teisių pažeidimus psichiatrijoje laiks nuo laiko vis išlenda.
😀 jetou, kokie geri punktai ir kaip tingiu dirbt. Plius -- kolegos pjankė po 11 min, tai papunkčiui:
1. Kaip ir nenorėtau, jei pvz apie mano ‘nervous breakdown’ visam svietui skalambytų. Konfidenciali gi informacija.
2. Formaliai? Kur? Kada? Kas?
3. 😀
4. žmogaus teisės dar jiems priguli.
5. nes neveiksnus?
6. LT teisingumą vykdo teismai. Plius -- apibrėžkime moralę.
7. Nebuvo skelbta ir ginekologijos!!!
8. MUAHAHAHAAAHAHAAA!!! Bet tai man tikrai patinka nešt pakištuką, kai norisi biuleteniaus.
9. Ir ginekologijos!!!
10. Faktų?
Pirmiausiai noriu tamstai pasakyti, kad čia ne humoro skyrelis.
O dabar -- apie tamstos „prieštaravimus“:
1. Informacija apie pacientus niekaip nesusijusi su informacija apie gydymo įstaigų darbą. Ar suprantate skirtumą tarp savęs ir poliklinikos, į kurią einate?
2. Daugiau, nei prieš dešimtmetį, įskaitant ir Lietuvos psichiatrų asociaciją (ar kaip ten jie vadinasi), buvo pripažintas piktnaudžiavimas psichiatrija, ją taikant represijoms prieš režimo priešininkus. Informacija plačiai prieinama.
3. Argumentų nepateikėte, taigi, neatsakinėju.
4. Žmogaus teisės priguli visiems, įskaitant ir psichikos ligonius. Psichikos liga -- tai nėra pagrindas kankinti žmogų. Ypač, jei jis dar ir niekam nenusikalto.
5. Neveiksnumas -- tai užburtas ratas -- jei tave pripažins neveiksniu, tu neturėsi jokių šansų atgauti veiksnumą. Praktikoje -- tai kraupus žmogaus teisių pažeidimas, sistemingai vykdomas Lietuvoje.
6. Teismai ne vykdo, o teisia. Teismų sprendimus vykdo penitenciarinės įstaigos. Nekalbant apie tai, kad jokios ligoninės paskirtis negali būti penitenciarinė, abejoju, ar moraliu dalyku galima laikyti žmonių kankinimus, patyčias, nuolatinį žeminimą.
7. „Argumentas“ neturi nieko bendra su nagrinėjama tema.
8. „Argumentas“ neturi nieko bendra su nagrinėjama tema.
9. „Argumentas“ neturi nieko bendra su nagrinėjama tema.
10. Use Google.
tikrai ne jumoro? Nes jei ne jumoro, tuomet iš fantastikos srities -- „Pirmiausia -- bendrai apie tokias ligonines. Tai ligoninės -- kalėjimai. Grotos ant langų, grotos ant durų. Durys be rankenų. “
Žinai, man jau pradeda primint slaptuosius CŽV kalėjimus Rytų Europoj. Musiet Rokiškyje savo filialą atsidarė?
„Ligoniai neišleidžiami iš palatų. Palatos būna dviejų rūšių -- paprastos ir su pagerintomis lovomis (pastarosios -- tai lovos dydžio narvai su gultu viduje). Visose režiminėse bei ambulatorijose neveiksniems yra karceriai. Maždaug pusantro kvadratinio metro, su betoninėmis grindimis. Ant grindų dar vandens papila kokį kibirą -- kitą, kad ligoniui būtų daugiau malonumo.“ -- nes jei tamsta rokiskis nežino kas ten tokiose ligoninėse vyksta, tai iš kur tokios fantazijos? (kaip ir ats į nr. 3 ;D)
Juolab pasakėlės iš rūsio vaikams apie nuolatinius žmonių kankinimus ir sob story, kaip jų laisvės apribotos. Nuteistų nusikaltėlių. Kas ten pabėgo iš durnyno? Kažkoks lyg ir žudikas maniakas, vat taip ėmė tiesiog ir išėjo iš tokios slaptos ligoninės-kalėjimo.
Rokiški, aš suprantu, kaip malonu sutirštinti spalvas. Išties. Čia kaip ir su tuo karu keliuose ir/ar galvose. Visi nuo to kaifuoja. Bet paimkime, kad ir kontrargumentą nr. 2. „Daugiau, nei prieš dešimtmetį, įskaitant ir Lietuvos psichiatrų asociaciją (ar kaip ten jie vadinasi), buvo pripažintas piktnaudžiavimas psichiatrija, ją taikant represijoms prieš režimo priešininkus. Informacija plačiai prieinama.“
Atsiprašau, bet taip vat spėju, kad čia apie sovietmetį kalba eina. Gal dar pasitelkime argumentus apie psichiatrijos priešaušrį. Taip kokį XIX amžių. Ar ankstėliau.
Žo. Mano nuomone, tikras joke. Arba iš fantazijos srities 🙂
Yshtabi, nueik į Vasaros 5, ten ant aukšto kalnelio yra sunkesnių ligonių korpusas (labai lengva surasti -- aukščiausiai esantis pastatas pačiame teritorijos viduryje). Sunkesni ligoniai -- tai pvz., tie, kurie bandė nusižudyti. Ir pasižiūrėk tenai į langus su grotomis bei pasivaikščiojimų narvą. Vasaros 5 net nelaikomi neveiksnūs žmonės, ten tik šiaip gydymas -- jei užtaikysi pasivaikščiojimų valandomis, galėsi netgi pakalbinti žmones, vaikštančius po tą narvą, jie tau daug papasakos iš pirmų lūpų.
Vasaros 5 -- tai nerežiminė psichiatrinė ligoninė, turinti bene laisviausią ir demokratiškiausią tvarką visoje Lietuvoje, o buvęs jos vyr. gydytojas Milašiūnas -- tai gal net vienintelis iš reikšmingesnių Lietuvos psichiatrijos darbuotojų, bandžiusių kažką keisti sistemoje. Deja -- pakankamai nesėkmingai.
Yshtabi, aš suprantu tavo reakciją -- „KAIP TAI GALI BŪTI MŪSŲ ŠALYJE!!! NESĄMONĖ!!!“. Taigi, jei tau norisi -- prašom: aš tau pasakiau, kaip gali pasitikrinti.
niu, taip sakant ir palinkėjimas. 😀 Obettačiau, spėju,kadsu Vasaros 5 pacientais galima pakalbėt vat taip apie viską. Valdžią -- tai be abejo, apie niekšus kaimynus, dulkinančius per rozetę- irgi :)Ir ufonautus, be abejo.
Daba taip. Aš gal kiek šališka tos korumpuotos sveikatos apsaugos sistemos atžvilgiu, bet tai jau yra tiems gydytojų vaikams/sesėms/broliams/vyramsbeižmonoms. Tad, mama bendravo su vyr.gydytoju Milašiūnu, visokie seminarai ir pan. Įdomių dalykų pasakojo. Apie pvz Seimo narius, Vasaros 5 pacientus, gyvus klasikus ir pan. Apie meno terapiją pacientams tuose ligoninėse-kalėjimuose. Ir pan.
Žo. Smagių dalykų yra Lietuvoj, neneigiu. Bet taip … kokį čia neįžeidų žodį parinkus, nes ginkdie neįžeidinėju… postringaut apie tai, ką žinai iš nuogirdų ir SPAUDOS 😀 Atleisk, bet lol.
Žinau ir truputį daugiau, nei iš nuogirdų bei spaudos. Todėl ir žinau, kas yra Milašiūnas, etc., ir būtent todėl ir nesibaidau psichikos ligonių (tarp kitko, apie menininkus, gyvus klasikus ir pan. -- tai tiesa. Ir tie patys gyvi klasikai irgi galėtų jums papasakoti daugiau baisybių, nei aš).
Nekalbėsiu apie tamstos naivų įsitikinimą, kas yra psichikos ligonis (tamsta pati tai nupasakojote kalbomis apie ufonautus) -- tiesiog nuvažiuokit ir viskas. Pabendraukit -- jie tikrai nepavojingi ir nebaisūs. Tiems žmonėms labai reikia bendravimo, jie jums bus už tai dėkingi. O ir jūs daugiau apie ufonautos nekalbėsite, ir truputį apie psichiatrinės sistemos tamsiąsias puses sužinosite 🙂
Tik nereikia
Pries 8 metus Vasaros 5 gydziausi medikamentais sukelta depresija. Jei trumpai -- jaunas, durnas studentas buvau, pabandziau „ratu“ su alkoholiu, po 3 dienu ir antro bandymo nusizudyti nusinuodijant nuveze gydyti. Savaite pragulejau, kol nusprende, kad pats sau nepavojingas ir isleido namo.
Tai stai, visiskai nieko baisaus ten nera. Na, gal nebent pernelyg jautriu nervu zmogui nuo paties ne visai adekvaciu zmoniu vaizdo, bet man jokio ispudzio nepaliko -- dauguma ramus, truputi apduje zmones. O likusiems, jei jie ir butu pajegus sumastyti kazka panashaus, sanitarai selti neleistu. Buvo vienas toks pasimetes laike, kuriam kazkas kazkur blogo pasivaideno -- sanitarai tyliai, ramiai suleido vaistu ir paliko miegoti. Aisku, buvo kai kuriu mazu trukumu ir/ar neiprastumu: tulikas -- vienas didelis rukomasis, grieztas dienos rezimas, langai su grotomis, durys be rankenu, netgi raisciai prie lovu 6 palatoje, greiciausiai skirti suristi isisiautejusius ligonius (bet, kiek pamenu, per visa buvima taip ne vieno tokio ir nemaciau). Bet jokiu karceriu, jokiu dauzymu, kankinimu, tyciojimosi ar netgi aprekimu. Ligonine kaip ligonine, tik pacientai neiprasti ir tvarka grieztesne.
skaičiau straipsnį su vieno lietuvio psichiatro interviu, kur jis berods teigė, jog psichiatrijos ligoninės lietuvoje nuo sovietinių laikų nebuvo reformuotos. užsienyje tokių ligoninių po truputį atsisakoma steigiant įvairius dienos centrus, tuo tarpu lietuvoje ligoninių vadovai sėdi šiltose vietose, daro ką nori ir niekas net nesiruošia keistis.
gal dėl politinių įsitikinimų į psichiatrinę dabar nepakliūsi, bet dėl turtinių reikalų jau ne vienas skandalas Lietuvoj buvo.
+1
Na ir siaubo filmas, baisiau nei „Skrydis virš gegutės lizdo“. Na, neveiksnių ligonių teisėmis turętų rūpintis jų globėjai, tokie visada turi būti, tik klausimas, kiek jiems rūpi… :/
Neretai globėjai patys pasinaudoja šia sistema tam, kad užsidirbtų.
[burzgeriz] Na, nežinau, kiek patikima tavo info ir kiek ji išgalvota. Bet yra toks faktas: žmogus, kuris kaip ir turėtų būti uždarytas Rokiškio ligoninėj, vis laiks nuo laiko kažkaip atsiranda laisvėj ir apsireiškia giminiečiams. Lyg ir nieko nepridarė dar, bet, turint omeny, už ką jis ten pateko, šiek tiek nejauku, nors ir praėjo jau keliolika metų… :-/
Tai -- dar viena psichiatrinių ligoninių problema. Jose apsaugos taisykles nusistato medikai, o ne teisėsauga. Tai lazda su dviem galais: niekam nepavojingi neurotikai gali būti įmetesti į karcerį, o pavojingi bepročiai -- išleisti savaitgaliui į namus.
Tiesiog ką noriu pasakyti -- ar šiaip žiūrėsi, ar anaip -- visvien matosi, kad psichiatrijai Lietuvoje tiek smarkiai trūksta išorinės kontrolės bei veiklos skaidrumo, kad tai tiesiog nesuvokiama :-/
vialotekusciaja sizofrenija, siandien vadinama sizotipinis sutrikimas. arba mazaiprograndientine sizofrenija arba neurozepanasi sizofrenija. Bet lietuvoje ir tikra sizofrenija stato is lempos, ir ne bijo, gali betkam sufabrikuot.
Taip tai stigma. Nuolat baisu, kadangi žinomas priverstinio gydymo efektyvumas