Užkalnio didybė

Šitą rašiau ilgai. Publikuoju jį tik po visko, kaip reziume apie visus tuos įvykius, kurie vyko. Apie visą tai, kaip vyko. Kaip kilo ir sklaidėsi visokie publikos suvokimai ir taip toliau. Čia kad pamatytumėt, kur ir kas kaip dėjosi. Kad nereiktų kažko spėlioti, kad viskas retrospektyviai būtų dar kartą peržvelgta.

Kai esi toksai didelis, kaip Užkalnis, tai visiškai nesvarbu niekas. Visokie žmogiūkščiai gali maltis aplinkui ir rėkauti, ką nori. Ir nieko niekas nepakeis, nes tie, kas sėdi soste, yra aukščiau už visus.

Kai esi toksai didelis, kaip Užkalnis, tai visiškai nesvarbu niekas. Visokie žmogiūkščiai gali maltis aplinkui ir rėkauti, ką nori. Ir nieko niekas nepakeis, nes tie, kas sėdi soste, yra aukščiau už visus.

Taigi, štai jums kelių dalių spektaklis. Scenos ir veikėjai išgalvoti. Panašumai į realybę – tik dėl to, kad man kažką primena. Ir tai rimtai, nes čia kalba ne apie tikrus įvykius, o apie kažkokius nerišlius, pusiau sąmoningus suvokimus. Įsivaizduokite, kad jūs esate pusiau sąmoningas budulis, girtomis smegenimis bandantis stebėti pasaulį. Štai kažkokį tokį vaizdą ir pamatysite. Taip vat ir skaitykite viską, kaip nerišlų asociatyvinį suvokimų srautą.

Continue reading

Ne viskas tais laikais buvo blogai

Daugelis tų, kas neatsimena senų laikų, ima pasakoti, kad ne viskas buvo tais laikais blogai. Neretai tą ima pasakoti ir senukai, kurie anais laikais prarado savo gyvenimą. Nes ne viskas gi buvo blogai – žmonės gyveno, turėdavo ir savo džiaugsmų, ir pasiekimų, ir gyveno gi. Išties gyveno. Pasižiūrėkim iš kitos pusės: nacių laikais irgi žmonės gyveno, ir daugelis jų pasakytų, kad gal ir ne viskas buvo blogai. Tokių kalbų irgi kartais galima išgirsti iš visokių veikėjų.

laimingi_zmones_nacizmas_iii_reichas

Žinoma, kad žmonės tiesiog gyveno. Režimas buvo, bet niekas gi nematė, kad kažkas blogo vyksta. Žmonės visada norėjo būti laimingi. Ir kaip bebūtų keista, taip ir yra. Iki tol, kol tie žmonės pamatė, ką išties darė nacių režimas, praėjo apie 10 metų. 10 metų ir kraupus karas. Paskui paaiškėjo tiesa.

Išties žmonės gyveno visais laikais. Ir neretai netgi ir nežinodavo, kas vyksta. Naciai niekur neskelbė apie tai, kad žudo milijonus žmonių naikinimo stovyklose. Daugeliui išties atrodė, kad nieko tokio nevyksta, viskas ramu, na, gal kažkur toli karas, bet viskas baigsis ir vėl bus gerai. Gražios vasaros, laiminga vaikystė, meilė, džiaugsmai.

Continue reading

Oj oj oj, tas augalas padeda nuo vėžio!

Mane užveikė idiotai, dvasingais veidais šnekantys kliedesius apie tai, kaip koks nors augalas, grybas ar dar kažkas padeda nuo vėžio, ir dėl to labai gerai ir reikia jį vartoti, nes tai labai giliai dvasingas išgijimas ir nuostabi palaima, o ta kokia nors priešvėžinė savybė – tai visiška priežastis, dėl kurios tas daiktas esąs tobulas.

Tawny Willoughby, mergina iš Alabamos, susirgo odos vėžiu dėl to, kad vaikščiojo į soliariumus. Po susirgimo paskelbė savo nuotraukas Facebook - kad kiti irgi pamatytų, kuo tie soliariumai baigiasi. Išties vėžio prevencija yra daug geresnė priemonė, nei visokios kalbos apie tai, kad nuo vėžio padeda koks nors voveruškų nuoviras.

Tawny Willoughby, mergina iš Alabamos, susirgo odos vėžiu dėl to, kad vaikščiojo į soliariumus. Po susirgimo paskelbė savo nuotraukas Facebook – kad kiti irgi pamatytų, kuo tie soliariumai baigiasi. Išties vėžio prevencija yra daug geresnė priemonė, nei visokios kalbos apie tai, kad nuo vėžio padeda koks nors voveruškų nuoviras.

Tokiose šnekose minimi dalykai, kurie esą padeda nuo vėžio – kokie tik norit. Ir kokia nors soda, ir citrinos, ir medus, ir kokie nors grybai (pvz., poniabudės), ir kokios nors ropės, burokai, kanapės, krienai, garstyčios, sosnovskio barščiai, bebrų išmatos, pomidorai, gelsvės, gvazdikėliai, rabarbarai, agrastai, krienai, garstyčios, raugintų kopūstų sunka ir dar kažkas. Ir štai todėl imkim ir dėl to vartokim tą dalyką, nes jei jau nuo vėžio jis padeda, tai labai gerai!

Ponai ir ponios. Aš jums pasakysiu, kas ne taip su šitomis kalbomis. Labai paprasti dalykai ne taip. Nuo vėžio padeda kai kurie specifiniai nuodai. Ir tie nuodai yra labai kenksmingi ir jų keliama žala yra praktiškai neatitaisoma. Todėl visi tie dalykai, kur esą vėžį gydo – tai arba išties nieko ten negydo (jei jie nėra kenksmingi), arba gal ir gydo, bet jei nesergate vėžiu, tai geriau jūs jų venkite kaip maro.

Continue reading

Tinklinis marketingas, fak jū

Gaunu eilinę (nežinau jau kelintašimtąją) žinutę iš eilinio idioto, užsiimančio kažkokiu tinkliniu marketingu. Eilinė žinutė iš eilinio pročiakrušio. Ir visi jie vienodi, visi su savo tipiškomis demagogijomis, išmoktomis tinklinio marketingo kursuose. Ir visi jie nieko nepasakantys, vaizduojantys verslą, bet nieko nekalbantys, ir visi jie tokie banalūs, kad tiesiog nyku.

Vienas iš tipiškų multi level marketing makaronų. Tinklinis marketingas blyn. Paknisk protą 10 draugų, jie išknis protą kiekvienas dar 10 draugų ir rezultate turėsi 1000 pinigų. Labą dieną.

Vienas iš tipiškų MLM (multi level marketing) makaronų. Tinklinis marketingas blyn. Paknisk protą 10 draugų, jie išknis protą kiekvienas dar 10 draugų ir rezultate turėsi 1000 pinigų. Labą dieną.

Pasižiūri į tokio verslininko FB profilio nuotrauką – kaskart įprastas dalykas: sėdi prabangioje mašinoje. Mašinos salonas odinis, verslininkas šypsosi. Marškiniai balti, svetimo dydžio (pirkti padėvėtų drabužių krautuvėje), nuskalbti – net nuotraukoje matosi, kad jie daug matė, bet buvo rūpestingai prižiūrimi, nes trūksta pinigų. Kaklaraištis kažkoks priešistorinis, neretai – irgi nuskalbtas. Akinių rėmeliai seni, pirkti prieš 20 metų. Konservatyvūs, metaliniai, tačiau dažniausiai – su tais nuo šviesos tamsėjančiais stiklais, kuriuos šiais laikais retai bepamatysi. Skurdus gyvenimas ir svetima mašina, kurioje leido nusifotkinti kažkas, užsidirbęs daugiau pinigų.

Kartais būna ir svetimos nuotraukos, bet nelabai dažnai – tinkliniams marketingistams visgi tenka gyvai susitikinėti, tai sunku su tomis svetimomis fotkėmis. Feikai labai nemėgstami.

Kaskart pokalbio pradžia maždaug tokia, visiškai pasikartojanti, nyki nyki, bet pagal NLP vadovėlį kažkokį, kurio nei patys tokie tipo verslininkai nei akyse nematę, tačiau kursuose gerai iškalę. Kuruose jie dalyvavę daug kartų, nes patys vis pakliūna ir pakliūna į tas pačias tinklinio marketingo schemas:

Laba diena… Malonu bla bla bla, truputis apie mane. Aš su partneriais pradėjau verslo projektą… Bla bla bla… Turime partnerių užsienyje, esame sėkminga tarptautinio verslo dalis… Bla bla bla… Leiskite paklausti, kuo jūs užsiimate, jei ne paslaptis? Ar norėtumėte padidinti gaunamų pinigų kiekį? Ar šiuo metu turite poreikį papildomoms galimybėms, susijusioms su pinigais, laisvu laiku gyvenimui, sveikata, karjera? Tam nereiktų palikti dabartinio darbo ar verslo. Pradžioje tas galimybes galima išnaudoti laisvu metu, skiriant 1-2 valandas per dieną. Ar turite poreikį tokioms galimybėms?

Žinoma, debilavotas spameris nei nesusipranta pasiaiškinti, kam jis išvis rašinėja. To vargu ar galima tikėtis – jei spameris turėtų smegenų, jis tokiomis tinklinėmis masturbacijomis išvis neužsiimtų. Ir žinoma, aš tokiems idiotams atsakau visada labai paprastai:

Labas. Norit kalbėti apie savo verslo idėjas – 200 eurų. Pirma susimokat, o paskui kalbat. Jei per 5 minutes sugebėsite pasakyti kažką prasmingo – skirsiu iki valandos laiko.

Ir vėl, kaip įprasta, prasideda proto krušimas – tie tinkliniai spameriai matyt galvoja, kad aš juokauju. Jie gal tikisi, kad man praknis protą, įtikins savo briedu ir aš jų išklausysiu už dyką. O paskui gal netgi savo resursus į jų briedą kišiu. Fcuk. Jie nori iš manęs uždirbti pinigų ir kartu gaili įdėti pinigus. Prasideda tokie vat pezalai, visiškai tipiški:

Nuostabu. Aš turiu jums pasiūlymą, kur jūsų valanda kainuos ne 200 eurų, o tiek, kiek tik jūs panorėsite. Žinoma, įdėjus pastangų.

Ir aš vėl atsakau tipiškai, kaip ir įprasta:

Susimokat – kalbam. Nesusimokat – nekalbam.

Ir kaip įprasta, spameris iš pokalbio išeina aukštai iškelta galva. Juk jam nemalonu pasijusti šiukšle. Skaudu, kai kažkas su tavim išvis net nešneka, kol nesutinki mokėti pinigų. Skaudu, kai kažkas tavyje mato paprasčiausią katės šiknaspuogį, kuris nevertas nieko. Skaudu, kai žinai, kad niekada nesugebėsi pasijusti gerai, nes viskas, ką uždirbi – tai proto knisimas su visokiais tinklinio marketingo bulšitais. Taigi, spameris išdidžiai atsisveikina:

Čia jau jūsų pasirinkimas likti tik prie 200 eurų valandai. Malonu buvo pabendrauti.

Ne, man nemalonu buvo pabendrauti. Man šlykštu yra bendrauti su žmonėmis, kurie bando knisti protą, norėdami apgauti, įkišti kažkokį niekam nereikalingą mėšlą ir dar blogiau – tiesiog siurbti pinigus.

Ponai šūdų pardavėjai, tinkliniai marketingistai jūs visokie. Aš suprantu, kad jūsų gyvenimas labai nelengvas. Suprantu, kad jums tragiškai sunku, kai visi jus siuntinėja ir niekas nenori iš jūsų pirkti tų jūsų šūdų. Suprantu, kai sunku išlaikyti tą stresą ir nepalūžti. Suprantu, kaip jūs norite pinigų ir net negalite rišliai pasakyti nieko, nes jūsų smarvę iš tolo visi užuodžia.

Ponai tinklinio marketingo skleidėjai, aš suprantu jus. Bet eikite jūs nachui, nes jums ten ir vieta.

 

Apie neteisingus matavimus

Vienas iš pirmų dalykų (o daugeliu atvejų – išvis pirmas), kurį reikia patvarkyti bet kurioje įmonėje, kurios veiklą nori gerinti – tai rodikliai. Rodikliai – tai tiesiog skaičiai, kuriais vertinama, ar įmonė ir jos paskiros dalys dirba gerai, ar dirba blogai. Jei nėra tokių skaičių, nesigauna nustatyti, kas negerai, ką reikia taisyti. Jei yra tokie skaičiai – viskas žymiai paprasčiau. Taigi, įmonės susikuria rodiklius.

Štai taip išties atrodo tikras pardavimų procesas, kai pirkėjas ateina į parduotuvę. Socialiniuose tinkluose tai dar labiau būna supainiota. Tai, kad jūs matuosite ir gerinsite pavienį tašką kokiame nors panašiame labirinte - gali ne tik nepadėti jūsų pardavimams, bet netgi jiems ir pakenkti.

Štai taip išties atrodo tikras pardavimų procesas, kai pirkėjas ateina į parduotuvę. Socialiniuose tinkluose tai dar labiau būna supainiota. Tai, kad jūs matuosite ir gerinsite pavienį tašką kokiame nors panašiame labirinte – gali ne tik nepadėti jūsų pardavimams, bet netgi jiems ir pakenkti.

Įprastas rodiklių rinkinys būna gana nesudėtingas: visų pirma, tai pelno srautas, o paskui – keletas sudedamųjų, leidžiančių tą pelno srautą didinti (kad gautųsi rodiklių hierarchija), pvz., rodikliai, rodantys pardavimų efektyvumą, gamybos efektyvumą, tiekimo efektyvumą. Deja, ne visada su rodikliais būna tvarkoje. Ypač aiškios problemos būna tada, kai rodikliams naudojami matavimai išties nėra teisingi ar dar blogiau – turi duomenis iškraipančius grįžtamuosius ryšius. Ir visai jau blogai, kai rodikliai sukuria lokalius optimumus.

Man šiandien vienas draugas, aukštuose sluoksniuose plačiai žinomas PR guru Giedrius Karsokas pateikė tokį gražų pavyzdį, kad tiesiog negaliu nepasidalinti. Tai pavyzdys apie tai, kaip geriau jau išvis neturėti rodiklių, negu naudoti neteisingus.

Continue reading